Civilinės bylos Nr. 2-2533/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.4.; 122.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-5928-619/2011 pagal ieškovo I. K. ieškinį solidariems atsakovams J. P., N. K., R. S., UAB „Ardenta“ dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais; tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Spaudos kontūrai“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo.
Atskiruoju skundu keliami klausimai dėl teismo nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo.
Ieškovas I. K. 2011 m. birželio 6 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu solidariems atsakovams J. P., N. K., R. S., UAB „Ardenta“ dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 874 295 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš atsakovų ieškovo I. K. naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui taip pat prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei lėšų, esančių pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, areštą ieškinio sumai. Nurodė, kad reikalaujama suma yra didelė ir dar labiau padidės, o atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmai leidžia spręsti, kad atsakovai gali nesąžiningai vengti atsakomybės už padarytą žalą perduodami turimą turtą tretiesiems asmenims, jį suvaržydami ar kitaip apsunkindami. Nurodė, kad 2000 m. spalio 26 d. įsteigta UAB „Spaudos kontūrai“, užsiimanti poligrafinės produkcijos gamyba ir pardavimu. Šiuo metu 86 proc. įmonės akcijų priklauso J. P., po 7 proc. N. K. ir I. K.. 2004 m. gruodžio 17 d. buvo įsteigta UAB „Ardenta“, kurios vadovė nuo pat įsteigimo yra J. P., jai priklauso ir 89 proc. įmonės akcijų, o likę 11 proc. priklauso N. K.. Pastaroji įmonė užsiima skaitmeninės medžiagos spaudai tikrinimu ir normalizacija bei bandominių atspaudų gamyba.. Iki UAB „Ardenta“ įsteigimo šiuos darbus atlikinėjo pati UAB „Spaudos kontūrai“, tačiau įsteigus UAB „Ardenta“ paslaugos perkamos iš jos ir kasmet mokamos ženklios sumos. Į pastarąją įmonę perėjo dalis UAB „Spaudos kontūrai“ darbuotojų, dalis darbuotojų dirba abiejose įmonėse. UAB „Ardenta“ registruota tose pačiose patalpose kaip ir UAB „Spaudos kontūrai“, naudoja telefono numerį, faksą ir pašto adresą, priklausančius UAB „Spaudos kontūrai“, naudojasi kitais josi ištekliais. Lyginant UAB „Spaudos kontūrai“ ir UAB „Ardenta“ balansus matyti, kad krentant UAB „Spaudos kontūrai“ pelnui, auga UAB „Ardenta“ pelnas. Tokie finansiniai duomenys leidžia ieškovui pagrįstai abejoti, ar nėra piktybiškai siekiama sumažinti UAB „Spaudos kontūrai“ pelną ir veiklą arba pelningą jos dalį perkelti į UAB „Ardenta“, o UAB „Spaudos kontūrai“ palikti nepelningus sandorius bei sąnaudas ir taip pelną dividendų pavidalu išsidalinti tarp UAB „Ardenta“ akcininkų, aplenkiant ieškovą. Be to, dėl minėtų nesąžiningos konkurencijos veiksmų UAB „Spaudos kontūrai“ patyrė žalą.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 29 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo solidariems atsakovams J. P., N. K., R. S., UAB „Ardenta“ nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamą ir/ar kilnojamą turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – likusiai neužtikrintai reikalavimo sumai areštuoti solidarių atsakovų lėšas, leidžiant atsakovams atsiskaityti su ieškovu, taip pat iš areštuotinų lėšų leidžiant UAB „Ardenta“ išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas. Bendra areštuoto atsakovo turto (lėšų) suma negalėjo viršyti 874 295 Lt sumos.
Atsakovai UAB „Ardenta“, N. K., R. S., J. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo teismo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5928-619/2011.
Atsakovai atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nors ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl tariamo apeliantų nesąžiningumo, taip pat įrodymų, patvirtinančių, jog reikalavimo suma apeliantams yra didelė, bei jokių kitų objektyvių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad egzistuoja grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Vien didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kiekvienu atveju teismas turi įvertinti reikalavimo sumą ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes. UAB „Ardenta“ balansinė turto vertė sudaro 1 669 585 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai tik 61 861 Lt. Per finansinius metus apeliantas gavo 160 169 Lt grynojo pelno. Be to, vien UAB „Ardenta“ turimo nekilnojamojo turto vertė sudaro beveik 2 mln. Lt. Nuo 2008 metų apeliantas veikia pelningai, generuoja didelės apimties turtą ir pelną bei nuosavybės teise valdo didelės vertės žemės sklypą. Taigi ieškinys yra pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio finansinę padėtį apibūdinantys įrodymai paneigia prielaidas dėl didelės ieškinio sumos keliamos grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdymui. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovas mėgina savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandys sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo. Apeliantai pažymėjo ir tai, kad atsakovei N. K. nuosavybės teise priklauso 9 nekilnojamojo turto objektai (ar jų dalys), kurių bendra rinkos vertė yra 779 584,90 Lt. Turtas nėra apsunkintas hipoteka, jam nėra taikytas turto areštas. Taigi vien N. K. nuosavybės teise turimo turto, kuriam nėra taikyti apribojimai ir suvaržymai, pakanka galimai ieškovui palankiam teismo sprendimui įvykdyti. J. P. nuosavybės teise taip pat valdo daug didelės vertės nekilnojamojo turto, t.y. 6 nekilnojamojo turto objektus, kurių bendra rinkos vertė yra 1 920 084 Lt. R. S. nuosavybės teise valdo neareštuotą 156 898 Lt vidutinės rinkos vertės nekilnojamąjį turtą. Taigi akivaizdu, kad visų atsakovų bendra turtinė padėtis yra labai gera, t.y. apeliantų turimo turto suma bendrai yra daugiau nei 4,6 mln. Lt, kas ženkliai viršija ieškinio sumą, o disponavimas atsakovų turimu turtu, kuris yra likvidus, didžiąja dalimi yra neapsunkintas. Apeliantai nurodė ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai riboja ir pažeidžia ne tik UAB „Ardenta“, bet ir kitų apeliantų teises bei teisėtus interesus. J. P. turi du vaikus, vienas iš jų yra mažametis, kuriuos reikia išlaikyti. Be to, J. P. yra sudariusi su Nordea banku 579 240 EUR būsto kreditavimo sutartį, pagal kurios sąlygas apeliantė kiekvieno mėnesio 15 dieną turi mokėti bankui įmokas už negrąžintą kreditą bei palūkanas. N. K. turto atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo jos galėjimą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, t.y. apeliantė dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali laiku mokėti pagal 2009 m. balandžio 30 d. Kreditavimo sutartį suteikto 101 367,01 EUR kredito. R. S. taip pat turi finansinių įsipareigojimų, kurių vykdymą trikdo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsakovų atskirąjį skundą patenkino ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-5928-619/2011. Konstatavo, kad UAB „Ardenta“ yra ekonomiškai stiprus, pelningai veikiantis juridinis asmuo. Padarė išvadą, kad, vertinant atsakovo turimo turto vertę, kuri pagal 2010 m. balansą sudaro 1 669 585 Lt, ir trumpalaikius įsipareigojimus, sudarančius tik 61 861 Lt, su pareikšto reikalavimo (874 295 Lt) suma, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju teismo spendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėjo, kad 874 295 Lt reikalavimas pareikštas solidariai keturiems atsakovams, iš kurių visų turto ieškinio reikalavimai galėtų būti patenkinti, o solidariems atsakovams nuosavybės teise priklausančio turto pakaktų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Dėl šių priežasčių teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį. Skundą grindžia šiais argumentais:
- Atsakovas UAB „Ardenta“ neturi jokio neįkeisto nekilnojamojo turto, jo trumpalaikio turto dabartinė vertė yra abejotina ir gali bet kuriuo metu drastiškai sumažėti, todėl UAB „Ardenta“ turtinė padėtis iš esmės yra bloga.
- Bendra hipoteka neapsunkinto atsakovei J. P. priklausančio turto vertė tesudaro 449 253 Lt, t.y. tik apie pusę ieškiniu reikalaujamos sumos.
- Bendra viso neapsunkinto atsakovei N. K. nuosavybės (įskaitant bendrosios jungtinės) teise priklausančio turto vertė yra 624 781 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad šis turtas valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ieškovas galėtų pretenduoti tik į ½ šio turto vertės. Taigi atsakovės N. K. turimo ir neapsunkinto turto faktinė vertė yra tik 312 390 Lt, t.y. mažiau kaip pusė ieškovo reikalaujamos sumos. Be to, N. K. ir jos sutuoktiniui yra suteikta 323 635 Lt paskola, o tai taip pat teikia pagrindo manyti, jog atsakovės turtinė padėtis nėra tokia gera, kokia ją pripažino teismas.
- Atsakovui R. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas su statiniais ir asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas yra apsunkinti hipoteka, todėl, kiek tai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, R. S. turtinė padėtis yra bloga ir jis neturi turto, iš kurio būtų galima patenkinti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą.
- Atsakovų turimo turto, kuris galėtų būti realiai panaudotas būsimam ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti, vertė siekia ne daugiau kaip 900 000 Lt, o ieškovo reikalaujama suma yra 874 295 Lt ir dar padidės. Dėl šios priežasties prašoma priteisti suma atsakovams yra didelė ir jiems perleidus šiuo metu turimą turtą ar jo dalį, būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomu.
- Atsakovai, veikdami bendrai, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus siekdami perkelti pelningą verslo dalį (o, galbūt, ir visą verslą) į kitą įmonę, o UAB „Spaudos kontūrai“ iš esmės sužlugdyti. Be to, atsakovai iki šiol nėra perdavę Juridinių asmenų registrui atsakovo UAB „Ardenta“ finansinių ataskaitų rinkinio, tuo pasilikdami sau teisę koreguoti šiame finansinių ataskaitų rinkinyje turimus nurodyti duomenis ir, tikėtina, nuslėpti dalį turto. Šie veiksmai patvirtina, kad yra pagrįstų prielaidų manyti, kad atsakovai gali bandyti nesąžiningai vengti atsakomybės už padarytą žalą perduodami turimą turtą tretiesiems asmenims, jį suvaržydami ar kitaip apsunkindami. Teismas šių prielaidų neįvertino ir argumentuotai jų nepaneigė.
- Ieškovas, operatyviai bendradarbiaudamas su nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdžiusiu antstoliu, pasirūpino, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos tik atsakovų nekilnojamam turtui, todėl laikinosios apsaugos priemonės nei teoriškai, nei faktiškai neproporcingai neriboja atsakovų teisių, yra suderinamos su ekonomiškumo ir proporcingumo principais.
- Laikinosiomis apsaugos priemonėmis UAB „Ardenta“ turtinės teisės neapribojamos, veikla nevaržoma, kadangi faktiškai jos taikomos tik atsakovų N. K. ir J. P. nekilnojamam turtui.
- Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas, tačiau, remiantis aktualia teismų praktika, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas nevertina materialinio reikalavimo pagrįstumo, o tik atsižvelgia, ar ieškinio dalykas yra susijęs su prašoma taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi. Ieškiniu yra reiškiamas turtinis reikalavimas, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra su juo susijusios.
- UAB „Spaudos kontūrai“ turimos sutartys ir sąskaitos-faktūros patvirtintų, kad įmonė veiklos pradžioje vertėsi identiška dabar vykdomai UAB „Ardena“ veiklai, todėl atsakovų teiginys, kad šių dviejų įmonių veiklos sritys nebuvo tapačios ir įmonės nekonkuruoja, yra visiškai klaidingas.
Atsakovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti 2011 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
- Žemės sklypo balansinė vertė negali būti sutapatinta su rinkos verte. UAB „Ardenta“ priklausančio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė pagal 2010 m. rugsėjo 8 d. atliktą vertinimą yra 1 982 000 Lt, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad minėto žemės sklypo vertė yra 402 000 Lt.
- Sutartine hipoteka užtikrintos neįvykdytos UAB „Ardenta“ prievolės dydis yra 992 680 Lt, taigi minėto žemės sklypo pakanka ieškinio reikalavimams užtikrinti. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisinės reikšmės neturi tai, kad atsakovo nekilnojamas turtas yra apsunkintas hipoteka.
- UAB „Ardenta“ pateikė teismui aktualius 2011 m. birželio 30 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą iš kurių matyti, kad, priešingai nei teigia ieškovas, lyginant su 2010 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, UAB „Ardenta“ turtinė padėtis ne pablogėjo, o pagerėjo.
- Ieškovo teiginiai, kad UAB „Ardenta“ per vienerius metus gautinos sumos neįrodo geros atsakovo UAB „Ardenta“ būklės, yra nepagrįsti, nes, remiantis aktualiu atsakovo balansu per vienerius metus gautinos sumos sudaro 1 222 092 Lt.
- UAB „Ardenta“ 2009 m. ir 2010 m. finansinių atskaitomybių rinkiniai yra pateikti Juridinių asmenų registrui, juose esanti informacija yra tokia pati, kaip ir kartu su atsakovų atskiruoju skundu byloje pateiktuose finansiniuose dokumentuose, todėl ieškovo teiginiai dėt tariamo atsakovo nesąžiningumo ir ketinimo keisti duomenis yra atmestini kaip nepagrįsti.
- Vien atsakovių J. P., N. K. turimo neapsunkinto turto vertė sudaro 761 643 Lt, o tai, kad J. P., N. K. ir R. S. turimas turtas įkeistas hipoteka, dar nereiškia, kad įkeitimu užtikrinta tokio pat dydžio prievolės, kaip ir viso turto vertė, ar kad didžioji dalis prievolės nėra įvykdyta. Bendrai atsakovų turimo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas ieškovui palankus teismo sprendimas, sudaro 2 183 853 Lt. Taigi, vertinant visų atsakovų turimą turtą bendrai akivaizdu, kad ieškovo reikalavimo suma jiems nėra didelė.
- Ieškovo teiginiai apie neva padidėsiantį reikalaujamos priteisti žalos dydį yra visiškai nepagrįsti.
- Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, kad atsakovai jiems priklausantį turtą ketintų parduoti ar kitu būdu perleisti kitiems asmenims, taip siekdami apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
- Atsakovai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra viešose informacinėse sistemose nurodyti kaip turintys žemą finansinio patikimumo ir kreditabilumo reitingą, t.y. paskelbti kaip nepatikimi skolininkai, su kuriais nepatariama sudarinėti kreditavimo, pirkimo išsimokėtinai, lizingo ir kitokio finansavimo sandorių, o tai kenkia atsakovų reputacijai ir sukelia finansinius nuostolius. Todėl laikinosios priemonės nepagrįstai riboja ir suvaržo atsakovų teises.
- Ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, nes UAB „Spaudos kontūrai“ niekada neteikė tapačių paslaugų, kokias teikia UAB „Ardenta“ nei iki šios įsteigimo, nei ją įsteigus. Be to, ieškovas neįrodė, kad UAB „Spaudos kontūrai“ dėl UAB „Ardenta“ veiklos patiria žalą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovų atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą, pagrįstai panaikino šią nutartį. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė pagal proceso teisės normas, galiojusias iki 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-743 įsigaliojimo (įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d.), apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jei atlikęs tokį vertinimą teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2311/2011). Nustačius, kad ieškovo pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai toje bylos proceso stadijoje preliminariai leidžia manyti, kad ieškovui palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tokia išvada gali būti padaryta ne tik preliminariai nustačius, kad procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ar atsakovu patrauktas asmuo, kuris remiantis materialiosios teisės normomis, negali būti atsakingas pagal jam pareikštus reikalavimus, bet ir preliminariai įvertinus ieškinio pagrįstumo perspektyvą pagal išdėstytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus. Taip gali atsitikti, kai, pavyzdžiui, ieškovas iš atsakovo (atsakovų) prašo priteisti ženkliai didesnę sumą, nei yra formuojama teismų praktika analogiškuose ginčuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2271/2011).
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) atskirajame skunde gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali būti duomenys iš viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai ir pan. Tačiau, kaip minėta, visų pirma, turi būti preliminariai įvertinta ieškinio pagrįstumo perspektyva pagal pareikštus reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus.
Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., 13 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą pinigų sumą. Todėl ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieškovų pareikšto prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-890/2010).
Taigi, tuo atveju, kai ieškovas atsakovais patraukia kelis asmenys ir įrodinėja jų solidariąją prievolę pagal pareikštus reikalavimus bei prašo iš atsakovų priteisti ieškinyje nurodytą sumą, teismas, prieš nuspręsdamas, ar ieškinio suma yra didelė atsakovams, turi prima facie įvertinti, ar tokio dydžio reikalavimas galėtų būti patenkintas. Nusprendus, kad ieškinyje reikalaujamo dydžio suma negalėtų būti priteista iš atsakovų pagal jiems pareikštus reikalavimus, teismas klausimą, ar ieškinio suma yra didelė ir sudaro pagrindą taikyti atsakovų turto areštą, turėtų spręsti preliminariai įvertinęs teismų praktikoje priteistinų sumų pagal tokius ieškinius dydžius.
Nagrinėjamu atveju ieškovas I. K., nuosavybės teise valdantis 7 procentus UAB „Spaudos kontūrai“ akcijų, pareiškė reikalavimus dėl 874 295 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš keturių asmenų – UAB „Ardenta“ bei trijų su UAB „Spaudos kontūrai“ glaudžiai susijusių fizinių asmenų – įmonės vadovo ir dviejų akcininkių (J. P. nuosavybės teise valdo 86 procentus, o N. K. - 7 procentus įmonės akcijų). Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad atsakovės J. P. ir N. K., būdamos pagrindinėmis UAB „Spaudos kontūrai“ akcininkėmis, įsteigė UAB „Ardenta“ (J. P. priklauso 89 procentai, o N. K. – 11 procentų šios įmonės akcijų), kuri vykdo iš esmės tapačią veiklą kaip ir UAB „Spaudos kontūrai“ ir dėl kurios neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių konkurenciją tarp įmonių reglamentuojančias teisės normas, UAB „Spaudos kontūrai“ pajamos ženkliai sumažėjo, o konkuruojančios įmonės UAB „Ardenta“ pajamos ženkliai padidėjo. Ieškovas reikalavimo dydį grindžia įmonių 2008 m. finansinės atskaitomybės duomenimis ir įrodinėja, jog UAB „Ardenta“ iš sutartinių teisinių santykių su UAB „Spaudos kontūrai“ gavo 874 295 Lt pelno, kurį ir prašo priteisti kaip ieškovo nuostolius (b.l. 19-29). Kolegija pažymi, kad ieškinį atsakovams pareiškęs I. K. yra UAB „Spaudos kontūrai“ akcininkas, nuosavybės teise valdantis 7 procentus šios įmonės akcijų. Akcija, kaip vertybinis popierius, jos savininkui suteikia teisę gauti bendrovės pelno dalį- dividendus (Akcinių bendrovių įstatymo 40 str. 1 d.). Teisė gauti dividendus yra akcininko turtinė teisė (Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1 p.). Dividendai įmonės akcininkams mokami proporcingai jų turimai akcijų daliai visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, o dividendų mokėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatyti Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnyje. Įmonės akcininkas, savarankiškai reikšdamas reikalavimą kitiems įmonės akcininkams, gali įrodinėti, kad dėl kitų akcininkų neteisėtų veiksmų negavo dividendų, kuriuos būtų gavęs, jeigu šie akcininkai nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų ir būtų nutarę išsimokėti dividendus. Tačiau nagrinėjamoje byloje I. K. ieškinį kitiems UAB „Spaudos kontūrai“ akcininkams J. P. ir N. K., bendrai valdantiems 93 procentus šios įmonės akcijų, taip pat jų įsteigtai įmonei UAB „Ardenta“ grindžia ne dividendų neišmokėjimu jam, bet UAB „Ardenta“ pelnu, gautu iš sutartinių teisinių santykių su UAB „Spaudos kontūrai“.
Taigi ieškovas, nuosavybės teise turintis nedidelę dalį UAB „Spaudos kontūrai“ akcijų ir negalintis daryti esminės įtakos sprendimų priėmime įmonėje, ieškinį iš esmės grindžia ne negautais dividendais, o įmonės patirtu nuostoliu. Nepaisant to, kad ieškinys grindžiamas juridinio asmens patirtu nuostoliu, jis reiškiamas ne juridinio asmens vardu ir ne jo interesais, bet savo vardu ir savo interesais. UAB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio turtas atskirtas nuo dalininkų turto (Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 1, 2 d., 3 str. 1 d., 14 str. 1 ir 2 d.). Bendrovė neatsako pagal jos dalyvio prievoles, o dalyvis neatsako pagal bendrovė prievoles (CK 2.50 str. 2 d.). Be to, ieškovas nepateikė duomenų, jog yra įgaliotas vesti bylą UAB „Spaudos kontūrai“ vardu ar turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį. Todėl tenkinti ieškovo prašymą dėl atsakovų turto arešto taikymo tuo mastu, kuriuo jį prašo taikyti ieškovas, nėra pagrindo.
Atsakovai pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį. Iš šių duomenų matyti, kad UAB „Ardenta“ turtas 2011 m. birželio 30 d. sudarė 2 060 342 Lt, iš jų 546 814 Lt ilgalaikis turtas. (b.l. 142). Įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 990 511 Lt, iš kurių 925 000 Lt dividendai (b.l. 143). Iš pelno-nuostolių ataskaitos matyti, kad įmonė 2010 m. gavo 160 169 Lt grynojo pelno, o per pirmąjį 2011 m. pusmetį – 432 890 Lt pelno (b.l. 144). Atsakove patraukta N. K. nuosavybės teise valdo 9 nekilnojamojo turto objektus, kuriems nėra nustatyta daiktinės teisės apsunkinimų (b.l. 56-74). Apeliantas atskirajame skunde pripažįsta, kad šių atsakovės N. K. daiktų vidutinė rinkos vertė sudaro 624 781 Lt. Atsakovei J. P. nuosavybės teise priklauso 6 nekilnojamojo turto objektai, iš kurių tik dviem nustatyta hipoteka. Bendra šiai atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto, kuriam nenustatyta daiktinės teisės suvaržymų, rinkos vertė – 448 753 Lt (b.l. 75-82). Atsakovas R. S. nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, kuriam nėra nustatyta daiktinės teisės apsunkinimų ir kurio vertė 156 898 Lt (b.l. 87-91).
Šie atsakovų pateikti duomenys leidžia manyti, kad jų turtinė padėtis, vertinant ją pagal tą ieškinio sumą, kuri pagal preliminarų ieškinio reikalavimų ir faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių vertinimą šioje bylos nagrinėjimo stadijoje galėtų būti patenkinta byloje, nėra didelė. Todėl pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl atsakovų turto arešto pagal suformuluotą ieškinio faktinį pagrindą ir reikalaujamą priteisti sumą negalima.
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir, gavęs atsakovų atskirąjį skundą dėl teismo nutarties taikyti turto areštą, pagrįstai panaikino šią nutartį. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Apie nutarties priėmimą informuojamas Turto arešto aktų registro tvarkytojas (CPK 152 str. 5 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu ir 152 straipsnio penktąja dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutarties nuorašus išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.
Teisėjai Artūras Driukas
Danutė Milašienė
Egidijus Žironas