Byla Nr. 1S-224-150/2015

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00153-2013-2

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1;

                                                                                 2.1.16.1.2.1.3

              (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

teisėjų Valdimaro Bavėjano ir Elenos Vainienės,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. N. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 22 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 147 straipsnio 2 dalį (10 veikų) kaltinamas tuo, kad nuo 2012 metų rudens (ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos) iki 2013 m. liepos 22 d., skirtingais laikotarpiais, veikdamas kartu su įvairių sudėčių organizuotomis grupėmis, t. y. I. V., A. B., R. S., A. L., su Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiais M. Z., S. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotų grupių nariais, turėdamas tikslą bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – lėšas, kiekvienam iš jų atliekant tam tikras užduotis ar skirtingą vaidmenį, iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkius nusikaltimus – verbuoti, perleisti, gabenti ir išnaudoti nukentėjusius asmenis nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti Vokietijos Federacinėje Respublikoje (toliau – ir VFR), pasinaudodamas nukentėjusiųjų A. G., R. S. ir V. S. pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę, grasinimus, juos verbavo, gabeno ir perleido kitiems organizuotos grupės nariams išnaudoti VFR nusikalstamoms veikoms daryti.

A. N. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį kaltinamas dar ir dėl to, kad jis, veikdamas kartu su bendrininkų grupe, t. y. I. V., neturėdamas teisinio pagrindo, atvirai, savo naudai, grasindami panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį K. J., vertė jį perduoti didesnį, nei prievolės apimtis, turtą.

Be to, A. N. kaltinamas ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), plastikinėje smulkintuvėje „DUDE“ laikė nedidelį kiekį 0,0377 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, su jose esančio delta-9 tetrahidrokanabinolio koncentracija 12,5 procentų, iki kol visas neteisėtai laikytas narkotines medžiagas – kanapių dalis 2013 m. liepos 22 d., 12.50 val., rado ir paėmė policijos pareigūnai atliktos kratos metu.

A. N. kaltinamas taip pat ir pagal BK 300 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d., nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą L. R. vardu, kuri atspausdinta ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, iki kol 2013 m. liepos 22 d., 12.50 val., ją rado ir paėmė policijos pareigūnai atliktos kratos metu.

Kaltinamasis A. N. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2013 m. liepos 22 d. buvo laikinai sulaikytas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartimi A. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi kaltinamajam A. N. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 22 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

Kaltinamasis A. N. skunde, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartimi, prašo šią nutartį pakeisti. Skunde kaltinamasis nurodo, kad jis yra suimtas jau ilgą laiką, o vadovaujantis tarptautinių teismų praktika, vien pagrįsto manymo, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką, neužtenka tęsti suėmimo terminą, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Kaltinamasis teigia, kad jis neketina bėgti (slėptis) nuo teismo, nors yra išsituokęs, tačiau šiuo metu tvarko dokumentus, reikalingus santuokai įregistruoti, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Todėl kaltinamasis prašo suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę.

Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė kaltinamojo A. N. skundą atmesti.

Skundas netenkintinas.

Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Apygardos teismas tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121 ir 122 straipsnių normų, nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Žemesnės instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. N. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: nukentėjusiųjų (K. J., V. S. ir kt.), liudytojų (A. S., T. M. ir kt.) parodymai, kratos, daiktų apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir įrašų darymo protokolai, specialistų išvados, tarnybiniai pranešimai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat teisingai nurodė, kad pratęsiant suėmimo terminą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir byloje esantys duomenys dėl asmeniui inkriminuojamų veikų vertinami tiek, kiek jie susiję su suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu, o pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant galutinį teismo sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.

Įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nėra aiškiai nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) atsižvelgtina ne tik į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, bet ir į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Be abejonės, nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę neribotą laiką, ypač kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau tokių aplinkybių šiuo konkrečiu atveju nenustatyta. Žemesnės instancijos teismas teisingai nurodė, kad A. N. yra kaltinamas ne tik padaręs baudžiamąjį nusižengimą, apysunkes, bet ir labai sunkias nusikalstamas veikas, už kurių padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusias griežtas bausmes. Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. N. anksčiau yra teistas užsienyje, tokia aplinkybė neigiamai apibūdina kaltinamąjį, patvirtina jo antivisuomenines nuostatas. Byloje yra duomenų ir apie tai, kad A. N. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio, nors yra darbingo amžiaus. Tokia aplinkybė leidžia teigti, kad kaltinamasis neturi tamprių ryšių su visuomene, o lėšas pragyventi galbūt gaudavo nusikalstamu būdu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad kaltinamasis išsituokęs, ši aplinkybė rodo, kad jis neturi tamprių šeiminių ryšių. Kita vertus, A. N. inkriminuojamų veikų tarptautinis pobūdis rodo, kad jis turi ryšių ir užsienyje. Taigi, nepaisant to, kad kaltinamasis turi deklaruotą gyvenamą vietą, draugę, su kuria ketina susituokti, pirmiau aptartų duomenų visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. N. nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais su visuomene ir (ar) šeima, turėdamas ryšių užsienyje ir siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys).

Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. A. N. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 147 straipsnio 2 dalyje ir BK 181 straipsnio 1 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sąraše. Kaip minėta, A. N. iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau yra teistas. Be to, inkriminuojamos veikos galbūt padarytos jam kartu veikiant su organizuota grupe, veikusia ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. A. N. inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, gerai iš anksto suplanuotos, truko gana ilgą laiką, buvo slepiamos. A. N. organizuotos grupės veikloje dalyvavo pakankamai aktyviai, inkriminuojamas veikas jis galbūt padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti lėšų pragyventi bei neteisėtai praturtėti. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, ypatingai atsižvelgusi į A. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, mastą, kiekį, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog aptariamu atveju nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš kaltinamąjį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.

Kaltinamojo A. N. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, jo turimų socialinių ryšių tamprumo nebuvimas, galbūt kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumas, pobūdis, sunkumas, mastas, kiekis, vaidmuo galbūt darant jam inkriminuotas veikas, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą A. N. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam A. N. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

Ši baudžiamoji byla perduota teismui, nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose (teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2015 m. gruodžio 17 d.). Kaip minėta, teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau aptariamu atveju, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, formuoti išvadą, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos, nėra pagrindo. Kaltinamasis iš tiesų yra suimtas ilgą laiką. Tačiau anksčiau ištirtų duomenų visumą, vertinant juos kartu su šios baudžiamosios bylos apimtimi (bylą sudaro 22 tomai) bei sudėtingumu (byloje yra 5 kaltinamieji, kuriems kartu pareikšta 28 kaltinimai, daug nukentėjusiųjų, liudytojų), suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismui teigti, jog A. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, mastui, kiekiui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs maksimalaus leistino suėmimo termino bylą nagrinėjant teisme. Įstatymu, priimtu 2015 m. birželio 25 d. ir įsigaliojusi nuo 2015 m. liepos 11 d. (2015-06-25 įstatymo redakcija Nr. XII-1878), buvo pakeistas BPK 127 straipsnis bei šio baudžiamojo proceso įstatymo 11 dalyje įtvirtinta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši teismo klaida nedaro savaime apskųstos nutarties nepagrįsta bei neteisėta, nes maksimalus leistinas suėmimo taikymo A. N. terminas baudžiamojo proceso metu šiuo konkrečiu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Tuo tarpu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas, o pagal šio teismo formuojamą praktiką, kaip ir pats kaltinamasis nurodo, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Kaltinamojo A. N. pažadas nebėgti (nesislėpti) nuo teismo nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip konstatuota pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis.

Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau A. N., nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,        

n u t a r i a:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartimi kaltinamajam A. N. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 22 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė                                                                                          Rūta Mickevičienė

Teisėjai                                                                                                                Valdimaras Bavėjanas

                                                                                                                             Elena Vainienė