Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-12-23][nuasmenintas sprendimas byloje][e2YT-25530-1070-2019].docx
Bylos nr.: e2YT-25530-1070/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VĮ Turto bankas 112021042 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
CIVILINIS PROCESAS
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Teismo sprendimas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

?

Civilinė byla Nr. e2YT-25530-1070/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16032-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.2.6.1.; 3.4.5.2.

 

img1 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. gruodžio 19 d.

Kaunas

 

Kauno

apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina, 

sekretoriaujant Kristinai Dambrauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjai I. P. ir jos atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Z. P..

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

pareiškėja I. P. pareiškė teisme pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo motinos S. Č., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (1, 2 b. l.).

Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas L. Č., o (duomenys neskelbtini) d. – jos motina ir L. Č. sutuoktinė S. Č.. L. Č. 2007 m. balandžio 1 d. Kauno miesto 15-ajame notarų biure surašė testamentą, kuriuo išreiškė savo valią, kad visą jam priklausantį kilnojamą ir nekilnojamą turtą, kuris jam priklausytų mirties dieną, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų, kada beatsirastų, palieka savo dukrai I. P., t. y. pareiškėjai. Po tėvo mirties liko nekilnojamas turtas: butas (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos su S. Č. metu. Po motinos mirties pareiškėja liko gyventi kartu su tėvu jam ir motinai priklausiusiame bute. Ji rūpinosi butu, apmokėjo išlaidas, naudojosi jame esančiais baldais, rakandais, namų apyvokos daiktais, remontavo būstą.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų S. Č. ir L. Č. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei ištyrus byloje esančius įrodymus, būtų įsitikinta pareiškimo pagrįstumu, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymui (34, 35 b. l.).

Suinteresuotas asmuo Z. P. nepateikė teismui atsiliepimo į pareiškimą. Procesiniai dokumentai (pareiškimo su priedais kopija ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis) (38 b. l.).

Teismo posėdžio metu pareiškėja I. P. prašė patenkinti jos pareiškimą. Pareiškėjos teigimu, susirgus motinai, ji apsigyveno bute (duomenys neskelbtini), kuris priklausė jos tėvams. Prižiūrėjo sergančią motiną, ją slaugė. Po tėvų mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi tėvų bute, mokėjo visus mokesčius susijusius su buto išlaikymu, remontavo ir  tvarkė jį. Jokių pretenzijų dėl buto niekas jai nereiškė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Zita Ragauskaitė prašė patenkinti pareiškimą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad pareiškėja po motinos mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, priėmė motinos palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėja liko gyventi tėvams priklausiančiame bute, mokėjo mokesčius už elektrą.

Liudytoja G. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra pareiškėjos draugė. Žino, kad pareiškėja slaugė abu tėvus, prižiūrėjo juos bei gyveno kartu su jais bute (duomenys neskelbtini) . Pareiškėja remontavo, tvarkė butą, mokėjo ir moka už jį mokesčius.

Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra pareiškėjos sūnus. Vaikystėje gyveno kartu su pareiškėja ir seneliais adresu (duomenys neskelbtini) . Pareiškėja prižiūrėjo senelius bei jų turtą, mokėjo už jį mokesčius.

Suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“ ir Z. P. buvo tinkamai pranešta apie šioje byloje paskirtą teismo posėdį (CPK 121 straipsnio 1, 2 dalys, 1751 straipsnio 10 dalis). Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė nagrinėti bylą teismo posėdyje jo atstovui nedalyvaujant (35 b. l.). Byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims ir jų atstovams (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

 

Pareiškimas tenkinamas.

 

Byloje nustatyta, kad S. Č. ir jos sutuoktinis L. Č. buvo pareiškėjos ir suinteresuoto asmens Z. P. tėvai (3, 4 b. l.). Pareiškėjos motina S. Č. mirė (duomenys neskelbtini) , paveldėjimo byla po jos mirties nebuvo pradėta (15 b. l.). (duomenys neskelbtini) mirus L. Č., jo palikimą priėmė pareiškėja, kreipdamasi į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo (20, 21 b. l.). Po L. Č. mirties liko jo vardu įregistruotas butas su rūsiu ir 14/100 dalių ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (9-13 b. l.). Pareiškėjos ir liudytojų paaiškinimais, šiame bute iki tėvų ir po jų mirties gyveno pareiškėja, kuri mokėjo visus mokesčius, susijusius su šio buto išlaikymu ir tvarkymu. Šiuos paaiškinimus patvirtina ir pareiškėjos į bylą pateiktos atsiskaitymo už elektros energiją knygelės duomenys (priedas prie bylos). Pareiškėja savo gyvenamąją vietą nuo 1996 m. kovo 27 d. yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (6 b. l.).

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikėjos S. Č. mirties dieną (duomenys neskelbtini) galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau –1964 m. CK), kurio 587 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad I. P. po savo motinos S. Č. mirties faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) bei elgėsi kaip šio turto savininkė. Pareiškėja gyveno bute, kuris priklausė jos tėvams (1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis), tvarkė mirusios priklausiusį turtą, asmeninius daiktus, mokėjo komunalinius mokesčius už nekilnojamąjį turtą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad I. P. po savo motinos S. Č. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą, nustatant, kad I. P. priėmė palikimą po motinos S. Č., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, pradėjusi jos paliktą turtą faktiškai valdyti. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po S. Č. mirties likusio turto paveldėjimą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos S. Č., gimusios (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

 

 

Teisėja                                                                             Svetlana Panina

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 121 str. Pareiga informuoti
  • CK
  • 3K-3-210/2008
  • 3K-3-687-690/2015
  • 3K-3-162/2008
  • 3K-3-322/2009
  • 3K-3-152/2006