Civilinė byla Nr. e2-1153-273/2021
Proceso Nr. 2-56-3-00209-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.6.1.; 2.6.1.6.2.; 2.6.7.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 21 d.
Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, dalyvaujant ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Panemunės projektai“, R. Ž. , A. M. atstovui advokatui M. V. , atsakovui D. M. , atsakovų D. M. , K. M. ir R. M. atstovui advokatui I.. B., trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elito grupė“ atstovui advokatui J. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Panemunės projektai“, R. Ž. , A. M. patikslintą ieškinį atsakovams D. M. , K. M. ir R. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Elito grupė“,
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ieškovo procesinių dokumentų esmė
1. Ieškovai UAB „Panemunės projektai“, R. Ž. ir A. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams D. M. , K. M. ir R. M. prašydami: 1) pripažinti 2020 m. balandžio 21 d. tarp UAB „Elito grupė“ ir K. M. bei R. M. sudarytą pirkimo – pradavimo sutartį Nr. 19-KU-1669 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su žemės sklypo dalimi esančia (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 2) pripažinti 2020 m. gegužės 11 d. tarp UAB „Elito grupė“ ir D. M. sudarytą pirkimo – pradavimo sutartį Nr. 19KU-1877 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su žemės sklypo dalimi unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 3) taikyti restituciją natūra - butą, esantį (duomenys neskelbtini) su žemės sklypo dalimi esančia (duomenys neskelbtini) ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) su žemės sklypo dalimi perduoti BUAB „Elito grupė“ nuosavybėn; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartimi UAB „Elito grupė“ iškelta bankroto byla ir šios įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas UAB „Insolvency Solutions“. 2020 m. gruodžio 29 d. nemokumo administratoriaus kreditoriams pateiktoje ataskaitoje nurodyta, kad iki bankroto įmonė vertėsi nekilnojamojo turto perpardavimu bei paieška, o vienintelis jos akcininkas bei vadovas buvo D. M.. Administratorius ginčytinų sandorių, kurie pažeistų įmonės ir jos kreditorių interesus, nenustatė. Ieškovai yra UAB „Elito grupė“ kreditoriai. Ieškovams bankroto procedūrų metu tapo žinoma, kad iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Elito grupė“ turėjo pakankamai turto, tačiau įmonės vadovas ir akcininkas, siekdamas išvengti įsipareigojimų prieš kreditorius, jį nepagrįstai pigiai perleido, kas esmingai apsunkino ir sumažino kreditorių galimybę patenkinti savo finansinius reikalavimus. UAB „Elito grupė“ 2019 m. spalio 31 d. buto ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties su UAB „Panemunės projektai“ pagrindu už 92 000,00 Eur įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su žemės sklypo dalimi unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Elito grupė“ 2019 m. lapkričio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties su UAB „Vytėnų projektai“ pagrindu už 53 565,00 Eur įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su žemės sklypo dalimi esančia (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Elito grupė“, faktiškai būdama nemoki, mažindama galimybę atsiskaityti su kreditoriais pagal prievoles, sudarė pirkimo-pardavimo sandorius, kuriais perleido šiuos nekilnojamus daiktus: 2020 m. balandžio 21 d. sutartimi Nr. 19-KU-1661 butą, esantį (duomenys neskelbtini) su žemės sklypo dalimi esančia (duomenys neskelbtini) už 40 000,00 Eur pardavė K. M. ir R. M. (toliau - Sutartis 1). 2020 m. gegužės 11 d. sutartimi Nr. 19KU-1877 butą, esantį (duomenys neskelbtini) su žemės sklypo dalimi už 80 000 Eur pardavė įmonės akcininkui ir vadovui D. M. (toliau - Sutartis 2). Ieškovai nurodė, kad ginčo Sutartys 1 ir 2 turi būti pripažintos negaliojančiomis ir taikyta restitucija actio Pauliana pagrindu. Nurodė, kad ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino, kadangi jo pradžia laikoma nuo bankroto administratoriaus įmonės dokumentų perėmimo. Nuo pačių ginčo sandorių sudarymo iki ieškinio pateikimo teismui dienos nėra praėję vieneri metai. Nurodė, kad Sutartimi 1 ir Sutartimi 2 perleisto turto kaina sudaro 120 000 Eur. Patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 76 562,91 Eur. Turto rinkos vertė Sutarčių sudarymo momentu buvo gerokai didesnė arba stipriai kilo, vadinasi, visi įmonės bankroto procese patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai faktiškai būtų patenkinti. Ieškovai nurodė, kad yra visos Actio Pauliana taikymo sąlygos:
2.1. Kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Įmonės bankroto procese pateikti kreditorių duomenys, kurių pagrindu patvirtinti finansiniai reikalavimai, rodo, kad jie atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo ir nebuvo įvykdyti iki bankroto bylos iškėlimo.
2.2. Ginčijamas sandoris pažeidžia įmonės ir jos kreditorių teises. Įmonė, būdama faktinio nemokumo būsenoje, nekilnojamojo turto vienetus realizavo už ženkliai mažesnę kainą ir netrukus nutraukė savo ūkinę - komercinę veiklą, nors galėjo jį realizuoti brangiau ir didesne dalimi tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. BUAB „Elito grupė finansinės atskaitomybės duomenys (balanso) patvirtina, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai kaupėsi nuo 2018-2019 metų, tačiau tai netrukdė skolintis veiklos plėtrai, investicijoms į Nekilnojamojo turto objektus. (pvz. ginčijami sandoriai) ir pan. Pagal rinkoje tuo metu susiklosčiusią situaciją nėra požymių, kad įmonė Turtą būtų pirkusi akivaizdžiai per brangiai. Priešingai, įvertinus tai, kad turtas naujos statybos kotedžai, su didesniais žemės sklypais negu kiti toje pačioje vietoje parduodami objektai, todėl galima teigti, kad jis buvo itin patrauklus potencialiems pirkėjams ir leido iš jų pardavimo uždirbti, o ne patirti nuostolius. Turto pardavimas už mažesnes kainas pažeidė ir pačios įmonės, ir kreditorių teises. LAT apžvalgoje kaip vienas iš kreditoriaus teisių pažeidimo atvejų įvardijamas „skolininko turto pardavimas už aiškiai mažesnę kainą, kai po tokio sandorio sudarymo kreditorius negali išsiieškoti skolos, nes skolininko gautos už parduotą turtą sumos ir likusio skolininko turto gali neužtekti skolai grąžinti.
2.3. Įmonė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš įmonės finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad jos 2019 ir 2020 metų trijų ketvirčių veikla buvo nuostolinga, o 2020-09-30 balanse apskaitomų įsipareigojimų suma buvo beveik lygi įmonės turto vertei. Įmonė Sutarčių sudarymo metu neturėjo jokių prievolių atsakovams, kurias būtų užtikrinusi ginčo turtu, iš šio turto nebuvo vykdomas priverstinis išieškojimas, teismuose nevyko jokie kiti turtiniai ginčai, todėl įmonės sprendimas perleisti turtą už ženkliai mažesnę nei vidutinė rinkos vertė kainą ir kurį pati įsigijo prieš pusmetį gerokai brangiau, negali būti paaiškinamas verslo logika. Iki ginčo sutarčių sudarymo ir po jų įmonės finansinė situacija atitiko faktinį nemokumą, todėl jos vadovas jau turėjo fiduciarines pareigas prieš įmonės kreditorius, privalėjo atsargiai vertinti įmonės lėšų panaudojimo ir investavimo perspektyvas bei susilaikyti nuo ginčo sandorių sudarymo.
2.4. Įmonė ir atsakovai buvo nesąžiningi, nes žinojo, kad Sutartys pažeis įmonės kreditorių teises. Iš finansinės atskaitomybės duomenų nėra galimybės nustatyti kur ir kaip įmonė panaudojo gautus už Turtą 120 000 Eur. Tai, kad bankroto bylos iškėlimo dieną įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai, lyginant su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, sumažėjo, kad ji kasoje neturėjo pinigų rodo, kad gautos iš ginčo sandorių lėšos buvo skirtos vykdyti atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais pažeidžiant eiliškumą. Įmonės nemokumo būsena bei įsipareigojimų kreditoriams buvimas turėjo būti žinomas įmonės direktoriui D. M. ir jo tėvams K. bei R. M.. Per 2020 finansinius metus įmonės visas apskaitomas turtas sumažėjo daugiau kaip 2,43 karto (nuo 438 173 Eur iki 180 394 Eur), įsipareigojimai tik 1,7 karto (nuo 278 710 Eur iki 162 440 Eur). Ginčo turto įsigijimo ir pardavimo kainos balansas lyginant jį su įsipareigojimų mažėjimo rodiklių dinamika rodė nuostolingą įmonės veiklą bei mažėjančias galimybes tenkinti kreditorių interesus. Todėl įmonės vadovui ir su juo susijusiems asmenims kilo pareiga atsakingai domėtis bei vertinti įmonės gebėjimus realiai tenkinti visų kreditorių interesus iš sandorių gautomis pajamomis, ir ar Turto pardavimo kainos yra ekonomiškai pagrįstos bei nepažeis dalies kreditorių teisių. Šalys dėl nesąžiningos Turto kainos sutarė nesiėmę ir kitų jų atsakomybės riziką mažinančių veiksmų, t. y. neatlikę galimos kitų potencialių pirkėjų apklausos, neišviešinę šio turto pardavimo fakto atitinkamuose internetiniuose portaluose ir pan., todėl pagrįstai sukėlė abejones dėl protingos ir rinką atitinkančios Sutarčių kainos. Šiuo atveju taikytina CK 6.67 str. nesąžiningumo prezumpcija, nes sandoris sudarytas su tėvais. D. M. sudarydamas ginčo sandorius su savimi bei su savo tėvais pažeidė aukščiau nurodytą prezumpciją. Likvidaus įmonės turto perkėlimas sau už ženkliai mažesnę kainą, siekimas išvengti išieškojimo pagal būsimus teismo sprendimus leidžia manyti, kad atsakingų asmenų veiksmai atitinka ir savarankiškus tyčinio bankroto bei žalos kreditoriams padarymo požymius. Pripažinus Sutartis 1 ir 2 negaliojančiomis ab initio, taikytina restitucija.
2.5. Dėl restitucijos taikymo. Pritaikius restituciją natūra, savo finansinius reikalavimus BUAB „Elito grupė“ galėtų reikšti atsakovams ta apimtimi, kiek yra sumokėję pagal ginčo sandorius, t. y. ne mažiau kaip 120 000 Eur. Tokiu būdu įmonės kreditorių reikalavimai sudarytų ne mažiau kaip 196 562,91 Eur (76 562,91 + 120 000), kurie, įvertinus rinkoje esančias nekilnojamojo turto kainas ir bankroto proceso kaštus, faktiškai būtų patenkinti visa apimtimi
II. Atsakovų ir trečiojo asmens procesinių dokumentų esmė
3. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas D. M. prašė atmesti patikslintą ieškinį ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:
1.1. Dėl ieškovų teisės reikšti netiesioginį ieškinį. Ieškovai ieškinyje neįrodinėja būtinųjų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti. Ieškovai privalėjo nurodyti faktines aplinkybes, kurios patvirtintų kiekvienos iš būtinųjų netiesioginio ieškinio sąlygų egzistavimą. Teiginių, kad administratorius būtų atsisakęs teikti ieškovams tam tikrą jų prašomą informaciją, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Ieškovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog administratorius atsisakė teisės bankrutuojančios įmonės vardu pareikšti ieškinį dėl ginčijamų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Neįrodžius netiesioginio ieškinio instituto taikymo sąlygų (CK 6.68 str.), ieškinys atmestinas.
1.2. Dėl neįrodytų actio Pauliana sąlygų. Ieškinyje nurodytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo egzistuojant actio Pauliana sąlygų viseto.
1.3. Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės. Ieškovai neįrodė, kad jų reikalavimai atsirado iki ginčijamų sutarčių sudarymo ir nebuvo įvykdyti iki bankroto bylos iškėlimo.
1.4. Dėl kreditorių teisių pažeidimo. Ieškovai ieškinyje tvirtindami, kad ginčijamomis sutartimis buvo pažeisti trečiojo asmens kreditorių teisės ir teisėti interesai, nepagrįstai akcentuoja per mažą, ieškovų nuomone, nekilnojamojo turto pardavimo kainą. Turto pardavimo kaina buvo gerokai didesnė už VĮ „Registrų centras“ nustatytą vidutinę objektų rinkos vertę (turtas, kurio vidutinė rinkos vertė sudarė 78 168,52 Eur, buvo parduotas už 120 000 Eur). Trečiasis asmuo ne tik nesumažino turimo turto, bet jį padidino. Ieškovų samprotavimai, kad turto rinkos vertė Ginčijamų sutarčių sudarymo metu buvo gerokai didesnė arba stipriai kilo, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo bei yra visiškai nemotyvuoti ir neįrodyti. Ieškovai savo nuomonę dėl turto pardavimo kainos iš esmės grindžia turto įsigijimo kaina 2019 metais ir šiuo metu pastebimu nekilnojamojo turto sandorių skaičiaus augimu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tam, jog ieškinys CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu pagrindu būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo būtent ginčijamo sandorio sudarymo metu. Nurodytos aplinkybės bei ekspertų išvados patvirtina, jog ginčo sandorių sudarymo laikotarpiu turto realizavimo ir pelno gavimo, galimybės buvo apsunkintos. Ieškovai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, jog 2020 m. balandžio - gegužės mėn., atsižvelgiant į tuometinę situaciją, ginčo sandoriais perleisto turto pardavimo kaina neatitiko jo realios vertės. Net ir įrodžius turto pardavimo kainos ir realios turto rinkos vertės disproporciją ginčo sandoryje, kreditorių teisių pažeidimas, kaip actio Pauliana taikymo sąlyga, gali būti konstatuotas tik nustačius, jog likusio bendrovės nuosavybės teise turimo turto nebeužteko bendrovės kreditorių reikalavimams padengti ar buvo iš esmės apsunkintas tokių kreditorių reikalavimų patenkinimas iš kito turto. Ieškovų teiginys, kad ginčo sandoriais buvo prarasta 25 565 Eur suma, yra nepagrįsta ir neįrodyta. Nurodytas nuostolis nėra tiek reikšmingo dydžio, jog būtų galima daryti išvadą, kad būtent sandorių sudarymas sąlygojo įmonės nemokumą. Ieškovams neteikiant jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog 2020 m. balandžio 21 d. ir 2020 m. gegužės 11 d. įmonė buvo faktiškai nemoki, neegzistuoja pagrindas išvadoms, jog sandorių sudarymas sukėlė ar padidino trečiojo asmens nemokumą, iš esmės sumažino arba panaikino trečiojo asmens galimybes vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus. Ieškovai neįrodė, jog ginčijamos sutartys pažeidžia trečiojo asmens kreditorių teises ir interesus.
1.5. Dėl sandorių privalomumo. Ieškovų teiginiai, kad privalėjimas sudaryti sandorį gali būti nulemtas tik įstatymo, teismo sprendimo ar sutarties, o minėtų aplinkybių nesant, laikytina, jog ginčijamų sutarčių trečiasis asmuo neprivalėjo sudaryti, prieštarauja kasacinio teismo praktikai. 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus karantino rėžimą, turto pardavimo sandorių apimtis sumažėjo. Trečiajam asmeniui pradėjo stigti apyvartinių lėšų darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti, naujų objektų investicijai įsigijimui. Sudarius Sutartį Nr. 1, trečiasis asmuo gavo 40 000 Eur piniginių lėšų. Nors pagal Sutartį Nr. 2 buvo atsiskaityta tarpusavio įskaitymų būdu, toks atsiskaitymo būdas taip pat buvo naudingas trečiajam asmeniui, kadangi leido sumažinti bendrą trečiojo asmens kreditorinių įsipareigojimų apimtį, pagerinti bendrovės kreditingumo rodiklius. Sutarties Nr. 2 sudarymo metu trečiasis asmuo turėjo vykdytinų piniginių prievolių kreditoriui atsakovui D. M. pagal laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. sudarytas paskolos sutartis Nr. 18/01/19, Nr. 18/02/19, Nr. 18/04/19, Nr. 18/10/25, Nr. 19/08/29, Nr. 19/09/26. Privalomumas sudaryti ginčo sandorius buvo sąlygotas susiklosčiusių faktinių aplinkybių bei trečiojo asmens ir atsakovo D. M. sutartinių teisinių santykių. Ginčijamų sutarčių sudarymas buvo naudingas trečiajam asmeniui, kadangi siekdamas tolesnio veiklos vykdymo, trečiasis asmuo gavo reikalingas pinigines lėšas, taip pat atsiskaitė pagal vykdytinas prievoles su savo kreditoriumi, o tai leido išvengti papildomų nuostolių palūkanų ar sutartinių netesybų forma, skolos išieškojimo, vykdymo išlaidų.
1.6. Dėl šalių sąžiningumo. Ginčijamos sutartys buvo atlygintini ir trečiajam asmeniui naudingi sandoriai. Ginčo sandorių sudarymu nebuvo pabloginta bendrovės turtinė padėtis, nebuvo prisiimti nauji įsipareigojimai kreditoriams. Turto pardavimo kaina viršijo jo rinkos vertę, o įrodymų, jog konkrečiomis sandorių sudarymo datomis turto vertė buvo didesnė, ieškovai nepateikė. Ieškovų teiginiai, jog iš ginčo sandorių sudarymo gautos lėšos buvo skirtos vykdyti atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais pažeidžiant eiliškumą yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Ginčijamų sutarčių sudarymo metu turto pardavimo sandoriai atitiko protingo asmens elgesio standartą, sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovų teiginiai, kad atsakovai turėjo pareigą domėtis trečiojo asmens finansine padėtimi ir rinkti tai patvirtinančius duomenis, neturi teisinio pagrindo. Ieškovai nepagrįstai ieškinio reikalavimus grindžia trečiojo asmens turtine padėtimi, buvusia bankroto bylos iškėlimo dieną. Ieškinyje dėstomų argumentų, kad sandorių sudarymo metu visos šalys buvo nesąžiningos, nes žinojo apie bendrovės sunkią finansinę padėtį, Ieškovai nepagrindė ir neįrodė. Sprendžiant dėl sandorio šalių sąžiningumo, turi būti vertinami ne tik giminystės ryšiai, bet ir kiti sandorio šalis siejantys santykiai, tokie, kaip, pvz., bendros veiklos vykdymas ir panašios aplinkybės. Ieškinyje nepagrįstai suabsoliutinama atsakovų giminystės ryšio aplinkybė. Atsižvelgiant į ginčo sandorių sudarymo metu buvusią situaciją ir pirkėjų nenorą, baimę investuoti į nekilnojamąjį turtą, nežinant, kokios bus pandemijos ekonominės pasekmės, išimtinai tik atsakovo D. M. giminaičiai, pasitikėdami juo ir tikėdami trečiojo asmens veiklos perspektyva, sutiko nupirkti ginčo turtą. Sudarant atlygintinį turto perleidimo sandorį, ginčijamomis sutartimis trečiasis asmuo siekė gauti turtinę naudą, o atsakovai sąžiningai siekė įsigyti gyvenamosios paskirties patalpas. Sandorių sudarymas buvo naudingas visoms sandorių šalims, šalių elgesys atitiko protingo ir sąžiningo asmens standartą, todėl CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija nagrinėjamo ginčo atveju netaikytina.
1.7. Dėl restitucijos. Atsakovai yra fiziniai asmenys, nuosavybės teise ginčijamomis sutartimis įsigiję nekilnojamojo turto objektus, kuriuose faktiškai gyvena. Restitucijos taikymo būdas trečiojo asmens naudai priteisiant natūra du turtinius objektus, kurių bendra pardavimo kaina siekia 120 000 Eur, neatitinka restitucijos taikymo tikslo bei teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtose bylose, kuriose ieškiniai actio Pauliana pagrindu buvo grindžiami turto pardavimo kainos ir rinkos vertės disproporcija, buvo priteistas skirtumas tarp teismo nustatytos turto rinkos vertės ir ginčijamoje sutartyje nurodytos pardavimo kainos. Ieškovų reikalaujamos taikyti restitucijos būdas ir forma grąžinant reikšmingai didesnės vertės turtą natūra į bendrą trečiojo asmens turto masę bei 120 000 Eur suma padidinant bendrovės kreditorinius įsipareigojimus, atsakovus įtraukus į bankrutuojančios bendrovės kreditorių sąrašą, neužtikrina sąžiningos ir pagrįstos šalių interesų pusiausvyros. Be to, ieškovų ieškinio suma yra gerokai didesnė už bendrą trečiojo asmens bankroto procese patvirtintų kreditorių reikalavimų apimtį (76 562,91 Eur), kurių pažeistas teises ieškiniu tariamai gina ieškovai. Tai reiškia, kad taikius restituciją pagal ieškovų ieškinio reikalavimus, bankrutuojančios bendrovės padėtis nepagrįstai pagerėtų, o atsakovų neproporcingai pablogėtų, o tai iškreipia interesų pusiausvyrą bei neatitinka actio Pauliana kompensacinio pobūdžio.
4. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovai K. M. ir R. M. prašė atmesti ieškovų patikslintą ieškinį ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovai pakartojo atsakovo D. M. atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus.
5. Atsiliepime į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo BUAB „Elito grupė“, atstovaujamas nemokumo administratoriaus UAB „Insolvency solutions“, prašė dėl ieškovų pateikto patikslinto ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes. Atsiliepime nurodė, kad administratorius atliko trečiojo asmens iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sandorių teisinę analizę ir nustatė, kad UAB „Elito grupė“ sudaryti sandoriai atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, nebuvo priešingi įmonės veiklos tikslams ir negalėjo turėti įtakos, kad įmonė negali atsiskaityti su savo kreditoriais. Patikrinus konkrečius ginčo sandorius, buvo nustatyta, kad jie buvo atlygintiniai ir turtas buvo perleistas už rinkos kainą. Mano, kad dėl ieškovų įrodinėjamos turto vertės ir kainos disproporcijos 25 565,00 Eur turėjo būti skirta ekspertizė. Administratorius priėmė sprendimą sandorių teismine tvarka neginčyti, administratorius teikti informacijos apie trečiojo asmens bankrotą ieškovams nevengė. Administratorius nesutiko su ieškovų pozicija, kad restitucijos taikymas natūra visais atvejais yra naudingas bankrutuojančiai bendrovei. Kasacinio teismo išaiškinta, kad naujas turto pardavimo procesas neužtikrina geriausios įmonės kreditorių ir jos pačios interesų gynimo, nes dėl pakartotinio ginčo turto pardavimo užtęs bankroto procedūros ir negalės būti operatyviai baigtas įmonės likvidavimas, padidės bankroto administravimo išlaidos. Ieškovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog turtas neabejotinai operatyviai būtų parduotas ne mažesne nei ieškinyje nurodyta pardavimo kaina, todėl atsižvelgiant į neaiškią turto pardavimo perspektyvą, likviduojamos bendrovės teisinį statusą ir turto pardavimo sąlygotus nepatogumus bei papildomas bankroto administravimo išlaidas, restitucijos taikymas natūra neatitiktų geriausių trečiojo asmens interesų.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
III. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Ieškovai UAB „Panemunės projektai“, R. Ž. ir A. M. patikslintu ieškiniu atsakovams D. M. , K. M. ir R. M. prašo: 1) pripažinti 2020 m. balandžio 21 d. tarp UAB „Elito grupė“ ir K. M. bei R. M. sudarytą pirkimo – pradavimo sutartį Nr. 19-KU-1669 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su žemės sklypo dalimi esančia (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 2) pripažinti 2020 m. gegužės 11 d. tarp UAB „Elito grupė“ ir D. M. sudarytą pirkimo – pradavimo sutartį Nr. 19KU-1877 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su žemės sklypo dalimi unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
7. Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartimi UAB „Elito grupė“ iškelta bankroto byla, šios įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas UAB „Insolvency Solutions“.
8. Ieškovai yra BUAB „Elito grupė“ kreditoriai, pareiškę netiesioginį ieškinį gina BUAB „Elito grupė“ kreditorių teises, nes jų nuomone, BUAB „Elito grupė“ nemokumo administratorius nėra nustatęs sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Ieškinys reiškiamas CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, nes ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kreditorių teisės. Ieškovai įrodinėja, kad BUAB „Elito grupė“ faktiškai būdama nemoki, mažindama galimybę atsiskaityti su kreditoriais pagal prievoles perleido nekilnojamąjį turtą už žymiai mažesnę, negu rinkos kaina, t.y. nekilnojamąjį turtą pardavė už 25 565,00 Eur mažesnę kainą, negu jį įgijo. Ieškovai nurodo, kad bankroto byloje kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 76 562,91 Eur ir, jų nuomone, ši suma galėjo būti gerokai mažesnė, jeigu įmonė turtą būtų pardavusi, o atsakovai įgiję bent jau ta kaina, kokia jis buvo įsigytas.
Dėl actio Pauliana sąlygų taikymo
9. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi actio Pauliana – sandorių negaliojimo instituto išimtis, nes suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, siekiant apsiginti nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais siekiama nevykdyti ar netinkamai vykdyti kreditorių reikalavimus.
10. Sandoris ginčijamas CK 6.66 straipsnio tvarka, o actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-25/2012).
Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės
11. Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
12. Ieškovai nurodo, kad į bylą pateikti kreditorių duomenys, kurių pagrindu patvirtinti finansiniai reikalavimai, rodo, kad jie atsirado iki ginčijamų sutarčių sudarymo ir nebuvo įvykdyti iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau nei patikslintame ieškinio pareiškime nei teismo posėdžio metu ieškovai nepagrindė, kurie konkretūs kreditoriai ir kokio dydžio turėjo galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę į skolininką ginčo sandorio sudarymo metu. Pažymėtina, kad ir patys ieškovai nepateikė jokių duomenų, kad skolininkas turėjo pradelstų prievolių ieškovams iki ginčo sandorių sudarymo.
13. Iš į bylą pateikto BUAB „Elito grupė“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo 2021-09-16 duomenimis matosi, kad kreditorių reikalavimai bankroto byloje yra 84 892,35 Eur sumai (2021-09-22 DOK-21660). 2021 m. spalio 4 d. (DOK-22688) į bylą pateikti kreditorių sąrašai, kuriuose nurodyta UAB „Elito grupė“ skolos 2020 m. balandžio 21 d. ir 2020 m. gegužės 11 d. Iš 2020-04-21 sudaryto skolų likučių sąrašo matosi, kad skola R. Ž. – 0,15 Eur, A. M. – 1 041,36 Eur, tačiau šiame sąraše nenurodyta, kad skolos yra pradelstos. 2020-05-11 datai sudarytame skolų likučių sąraše nurodytos tokio paties dydžio skolos R. Ž. ir A. M. , tačiau kad skolos yra pradelstos taip pat nenurodyta. Pažymėtina, kad abiejuose skolų likučių sąrašuose nėra fiksuota skola ieškovei UAB „Panemunės projektai“. Iš šių duomenų nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovų finansiniai reikalavimai, kurie buvo patvirtinti UAB „Elito grupė“ bankroto byloje ginčo sandorių sudarymo metu buvo pradelsti.
14. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai įrodinėjo, kad ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Elito grupė“ didžiausias kreditorius buvo VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir šiam kreditoriui įmonės skola buvo pradelsta. Su šiuo argumentu trečiojo asmens UAB „Elito grupė“ atstovas nesutiko ir nurodė, kad ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Elito grupė“ nebuvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o taip pat neturėjo pradelstų finansinių įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams.
15. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartimi patvirtintas 54 989,85 Eur dydžio Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas. Iš Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties matosi, kad po bankroto bylos iškėlimo dienos 2021 m. rugsėjo 6 d. UAB „Elito grupė“ pateikė patikslintas PVM ir GPM deklaracijas už 2019, 2020 metus ir pagal VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apskaitomas prievoles įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudarė 35 184,85 Eur, todėl minėta teismo nutartimi buvo patikslintas 35 184,85 Eur dydžio VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas UAB „Elito grupė“ bankroto byloje (2021-12-01 DOK-28183). Po šio finansinio reikalavimo patikslinimo likusi kreditorių finansinių reikalavimų suma UAB „Elito grupė“ bankroto byloje – 65 087,35 Eur.
16. Trečiojo asmens UAB „Elito grupė“ atstovas 2021 m. gruodžio 1 d. į bylą pateikė rašytinius įrodymus: 1) mokestinių ir/ar baudų už administracinius nusižengimus prievolių likučių suderinimo aktus, iš kurių matosi, kad UAB „Elito grupė“ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020-04-21 ir 2020-05-11 skolinga nebuvo. Tik iš mokestinių ir/ar baudų už administracinius nusižengimus prievolių likučių suderinimo akto pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. balansą matosi, kad UAB „Elito grupė“ skola VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra 35 184,86 Eur (2021-12-01 DOK-28183, DOK-28185). Esant šiems duomenims ieškovų argumentas, kad ginčo sandorių sudarymo metu VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas buvo pradelstas, atmestinas.
17. Šių duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad ginčijami sandoriai nepažeidė ieškovų teisių, todėl actio Pauliana sąlyga – dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės, nėra įrodyta.
Dėl kreditorių teisių pažeidimo
18. Ieškovai actio Pauliana sąlygą dėl kreditorių teisių pažeidimų grindžia faktine aplinkybe, kad ginčo turtas parduotas už žymiai mažesnę, negu rinkos kaina, t.y. nekilnojamasis turtas parduotas už 25 565,00 Eur mažesnę kainą, negu buvo įgytas.
19. Ieškovai nurodo, kad UAB „Elito grupė“ pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą: 1) 2019-10-31 buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties su UAB „Panemunės projektai“ pagrindu už 92 000 Eur įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) su žemės sklypo dalimi; 2) 2019-11-29 pirkimo – pardavimo sutarties su UAB „Vytėnų projektai“ pagrindu už 53 565 Eur įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) su žemės sklypo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini) UAB „Elito grupė“ 2020-04-21 sutartimi butą, esantį (duomenys neskelbtini) su žemės sklypo dalimi esančia (duomenys neskelbtini)sav. už 40 000 pardavė K. M. ir R. M. (toliau – Sutartis Nr. 1). UAB „Elito grupė“ 2020-05-11 sutartimi butą, esantį (duomenys neskelbtini) su žemės sklypo dalimi už 80 00 Eur pardavė įmonės akcininkui ir vadovui D. M. (toliau – Sutartis Nr. 2). Ieškovai teigia, kad ginčijamomis sutartimis buvo pažeisti UAB „Elito grupė“ kreditorių teisės, nes, jų nuomone, turtas buvo parduotas už per mažą kainą, dėl to UAB „Elito grupė“ prarado 25 565,00 Eur..
20. Teismas su ieškovų nurodytais argumentais nesutinka dėl sekančių motyvų. Pagal Sutarties Nr. 1 2.2 ir 2.3 punktus vidutinė sutartimi perleidžiamo turto rinkos vertė sandorio sudarymo metu siekė 38 743,38 Eu (butas – 34 800 Eur, žemės sklypo dalis – 3 943,38 Eur). Pagal Sutarties Nr. 2 2.2 ir 2.3 punktus vidutinė sutartimi perleidžiamo turto rinkos vertė sandorio sudarymo metu siekė 39 425,14 Eur (butas – 33 000 Eur, žemės sklypo dalis – 6 425,14 Eur. Iš šių duomenų matosi, kad turto pardavimo kaina buvo didesnė už VĮ „Registrų centras“ nustatytą vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę. Be to, sutiktina ir su atsakovų argumentais, kad ginčo turtas buvo parduotas tuo metu, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojo karantino režimas, kuris buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 ir galiojo iki 2020 m. birželio 17 d., kas lėmė ženklų butų sandorių skaičiaus kritimą, o tai turėjo įtakos ir būsto likvidumo indeksui. Ieškovų su ieškinio pareiškimu pateikta nekilnojamojo turto agentūros Ober-Haus ataskaitoje „Gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkos komentaras“ nurodoma, kad 2020 m. antroje kovo mėn. pusėje Kaune buvo užfiksuotas 32 proc. būstų (butų) sandorių nuosmukis palyginus su 2019 m. mėnesiniu vidurkiu. Nekilnojamojo turto agentūros Inreal ataskaita „Lietuvos ekonomikos ir NT rinkos apžvalga. 2020 m. I pusmetis“ patvirtina, kad Kauno mieste 2020 m. balandžio ir gegužės mėnesiais butų pardavimai apskritai buvo patys žemiausi (2021-06-16 DOK-14666 priedas Nr.7).
21. Kreditorių teisių pažeidimui įvertinti, kuris pasireiškia tuo, jog sudarius ginčijamą sandorį įmonė tampa nemoki, arba neturi galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, būtina nustatyti bendrą įmonės finansinę padėtį ginčo sandorio sudarymo metu ir po jo. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog įmonės nemokumui CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme konstatuoti pakanka įrodyti faktą, jog skolininko mokumas buvo sumažėjęs tiek, kad realiai nebuvo galima patenkinti visų kreditorių reikalavimų, kurių įvykdymo terminai suėję.
22. Ieškovai ieškinio pareiškime analizuoja įmonės balanso duomenis ir nurodo, kad 2019-12-31 įmonės kreditoriai turėjo kur kas didesnę galimybę tikėtis savo reikalavimų patenkinimo, nes įmonės turimo turto masės (438 373 Eur) ir įsipareigojimų (278 710 Eur) koeficientas sudarė 1,57 karto, kai tuo tarpu bankroto bylos kėlimo metu buvo 1, 11 karto (turtas – 180 394 Eur, skolos – 162 440), t.y. santykinai įsipareigojimai įmonės skolas viršijo didesne apimtimi. Tačiau ieškovai nepateikia jokių duomenų ir neanalizuoja įmonės finansinės padėties ginčo sandorių sudarymo metu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ginčo sandorių sudarymas nulėmė įmonės nemokumą, ar kad dėl ginčo sandorių sudarymo įmonės finansinė padėtis būtų pabloginta tiek, jog nebūtų galima atsiskaityti su UAB „Elito grupė“ kreditoriais. Trečiojo asmens UAB „Elito grupė“ atstovui nurodžius, kad ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Elito grupė“ pradelstų kreditorinių įsipareigojimų neturėjo, ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta.
Dėl sandorių šalių (ne)sąžiningumo)
23. Dar viena CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriama actio Pauliana taikymo sąlyga yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad: skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Taikant actio Pauliana institutą, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Jonsta“ v. UAB „TopDecor“, bylos Nr. 3K-3-703-706/2015).
24. Be to, pagal kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas turi vertinti netik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė kitų skolininkų kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje verslo aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs trečiasis asmuo, atsisakymo sudaryti sandorį galimą poveikį jam, kaip verslo subjektui, bei jo paties kreditorių interesams; galimos situacijos, kai kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio sudarymas būtų patiesinamas tik tuo pagrindu, kad jo nesudarymas lemtų analogiškas arba dar sunkesnes pasekmes trečiojo asmens ar jo kreditorių turtiniams interesams. Viena vertus, skolininkui naudingas sandoris paneigia jo kontrahento nesąžiningumą; kita vertus, pripažinus ginčijamo sandorio privalomumą, kitos actio Pauliana sąlygos, tarp jų – ir su skolininku sandorį sudariusio trečiojo asmens (ne)sąžiningumas, netektų teisinės reikšmės, todėl jų vertinimas taptų neaktualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).
25. Kaip nurodyta aukščiau, trečiasis asmuo privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, t.y. dėl nekilnojamojo turto rinkos sąstingio, nulemto šalyje galiojusio karantino ir poreikio gauti piniginių lėšų, reikalingų nenutrūkstamam bendrovės veiklos vykdymui. Ginčo sandorių sudarymo metu nebuvo pabloginta bendrovės turtinė padėtis, nebuvo prisiimti nauji įsipareigojimai kreditoriams. Turto pardavimo kaina viršijo jo rinkos vertę. Nors ieškovai teigia, kad iš ginčo sandorių gautos lėšos buvo skirtos vykdyti atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais pažeidžiant eiliškumą, tačiau teismo nuomone, ieškovai šios faktinės aplinkybės neįrodė.
26. CK 6.67 straipsnio 1 punkte preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu: skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais; skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimas giminaitis (CK 6.67 straipsnio 3 punktas).
27. Nagrinėjamojoje byloje ieškovai teigia, kad šalys sudariusios ginčo sandorius buvo nesąžiningos, nes Sutartį Nr. 1, veikdamas bendrovės vardu D. M. sudarė su savo tėvais, o Sutartį Nr. 2 – su pačiu savimi. Tačiau teismas ieškovų argumentą dėl šalių nesąžiningumo atmeta ir sutinka su atsakovų motyvais, kad atsižvelgiant į ginčo sandorių metu buvusią situaciją ir nežinant, kokios bus pandemijos ekonominės pasekmės, atsakovo D. M. giminaičiai sutiko nupirkti ginčo turtą. Ginčijamomis sutartimis trečiasis asmuo siekė gauti turtinę naudą, o atsakovai siekė įsigyti gyvenamąsias patalpas, todėl darytina išvada, kad sandorių sudarymas buvo naudingas visoms sandorių šalims.
Dėl sandorių privalomumo
28. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; kt.). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. (J. M. ) ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; kt.).
29. Kaip nurodė atsakovas D. M. atsiliepime į patikslintą ieškinio pareiškimą, 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikoje paskelbus karantino režimą, trečiajam asmeniui pradėjo stigti apyvartinių lėšų darbo užmokesčiui mokėti, naujų objektų investicijai įsigyti. Sudarius Sutartį Nr. 1, trečiasis asmuo gavo 40 000 Eur piniginių lėšų.
30. UAB „Elito grupė“ pagal paskolos sutartis buvo skolinga atsakovui D. M. 80 600 Eur. t.y.: 2018-01-19 paskolos sutartis Nr. 18/01/19, 2018-02-19 paskolos sutartis Nr. 18/02/19, 2018-04-19 paskolos sutartis Nr. 18/04/19, 2018-10-25 paskolos sutartis Nr. 18/10/25, 2019-08-29 paskolos sutartis Nr. 19/08/29, 2019-09-26 paskolos sutartis Nr. 19/09/26. Darytina išvada, kad privalomumas sudaryti ginčo sandorius buvo sąlygotas susiklosčiusių faktinių aplinkybių bei tarp trečiojo asmens ir atsakovo D. M. susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių. Pagal Sutartį Nr. 2 buvo atsiskaityta pagal 2020 m. gegužės 11 d. dvišalį užskaitymo aktą (2021-06-16 DOK-14666 priedai Nr. 1-6), kas leido išvengti papildomų nuostolių palūkanų ar sutartinių netesybų forma bei skolos išieškojimo.
31. Iš aptartų aplinkybių teismas daro išvadą, kad sandoriai jų sudarymo metu buvo naudingi trečiajam asmeniui, jų sudarymą nulėmė susiklosčiusios Lietuvoje aplinkybės – karantino režimo paskelbimas, todėl nesant kreditorių teisių pažeidimo ginčo sandorių sudarymo metu, yra pagrindas išvadai dėl sandorių sudarymo privalomumo.
Dėl restitucijos taikymo
32. CK 6.66 straipsnio 4 dalis numato, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.
33. Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – šalių grąžinimas į pirminę padėtį (status quo ante) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Star1 Airlines“ v. BUAB „StarTeam Group“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-250/2014). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Saulės labirintai“ v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35-701/2015).
34. Kadangi nagrinėjamojoje byloje neįrodytos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos, dėl ko ginčo sandorių pripažinti negaliojančiais nėra pagrindo, todėl teismas dėl restitucijos taikymo nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovai nagrinėjamojoje byloje neįrodė ieškinio reikalavimų, todėl ieškinio pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Atsakovai byloje buvo atstovaujami advokato L. B.. Atsakovų atstovas pateikė šiuos atsakovų advokato pagalbos išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus: 2021 m. gegužės 14 d. sąskaitą-faktūrą IMB Nr. 02232 – 3 025,00 Eur sumai, 2021 m. gegužės 20 d. Mokėjimo nurodymą 3 025,00 Eur sumai, 2021 m. rugsėjo 3 d. sąskaita-faktūra IMB Nr. 02286 – 3 190,13 Eur sumai ir 2021 m. rugsėjo 21 d. Mokėjimo nurodymas 3 025,00 Eur sumai. 2021 m. gegužės 14 d. sąskaitoje-faktūroje IMB Nr. 02232 nurodyta, kad 3 025,00 Eur suma yra už atsiliepimo į ieškinį parengimą. 2021 m. rugsėjo 3 d. sąskaitoje-faktūroje IMB Nr. 02286 nurodyta, kad 3 025,00 Eur suma yra už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei klientų atstovavimą teisme ir 165,13 Eur išrašų iš viešųjų registrų kompensavimas.
37. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.
38. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijose) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).
39. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad už visus atsakovus advokatui L. B. už jo suteiktas paslaugas apmokėjo atsakovas D. M.. Taigi, šioje byloje atsakovas D. M. patyrė iš viso 6 050 Eur (3025x2) advokato pagalbos išlaidas. Kiti du atsakovai K. M. ir R. M., kuriuos su atsakovu D. M. sieja giminystės ryšiai (atsakovai yra D. M. tėvai), šioje byloje bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Pažymėtina, kad atsakovo D. M. atsiliepimo į ieškinį tekstas yra identiškas atsakovų K. M. ir R. M. atsiliepimo į ieškinį tekstui, todėl atsakovams atstovaujantis advokatas nagrinėjamoje byloje iš esmės parengė vieną atsiliepimą visiems atsakovams. Nustatytų aplinkybių pagrindu sprendžiama, kad atsakovo D. M. sumokėta 6 050 Eur (3025x2) advokatui sumą vertintina kaip atlygis už faktiškai vieno atsiliepimo į ieškinį parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už atsiliepimo į ieškinį parengimą gali būti mokamas 3 810,50 Eur (2,5x1524,20) dydžio maksimalus advokato atlyginimas, kur 1 524,20 Eur 2020 m. IV ketvirčio (užpraėjusio iki procesinio dokumento padavimo teismui) Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
40. Kaip buvo minėta, pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
41. Taigi atsakovo D. M. sumokėtas 6 050 Eur atlyginimas advokatui ženkliai viršija pagal Rekomendacijas nustatytą maksimalaus advokato atlyginimo už atsiliepimo į ieškinį parengimą dydį, todėl mažintinas iki Rekomendacijose nustatyto dydžio - 3 810,50 Eur. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovų atstovas, dalyvavo 2021 m. rugsėjo 7 d., parengiamajame teismo posėdyje, 2021 m. lapkričio 8 d., 2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė, suapvalinta pagal Rekomendacijų 9 punktą, sudaro 6,5 val. Už dalyvavimą minėtuose teismo posėdžiuose pagal Rekomendacijų 8.19 punktą gali būti mokamas 1 018,16 Eur (0,1x6,5x1566,40) dydžio maksimalus advokato atlyginimas, kur 1 566,40 Eur 2021 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovui D. M. priteistina advokato pagalbos išlaidoms apmokėti suma sudaro 4 828,66 Eur (3810,50+1018,16).
42. Teismų praktikoje išaiškinta, kad iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų bylinėjimosi išlaidos, įskaitant laimėjusios šalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas, turi būti priteistos lygiomis dalimis, atsižvelgiant tai, kad bendrininkai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).
43. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovui D. M. priteistina iš ieškovų iš kiekvieno lygiomis dalimis 1 609,55 Eur (4828,66/3) advokato pagalbos išlaidoms atlyginti. Atsakovams K. M. ir R. M. iš ieškovų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi minėti atsakovai bylinėjimosi išlaidų nepatyrė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 – 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Panemunės projektai“ (j. a. k. 304415986 ), R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)), A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš kiekvieno lygiomis dalimis po 1 609,55 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devynis eurus 55 centus) advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Izolda Nėnienė