Byla Nr. 1S-328/2012

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.1.16.1.1.; 2.1.16.1.10.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,

kaltinamajam A. B. ,

kaltinamojo gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskij,

teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į namų areštą šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį visą laiką būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su kitais kaltinamaisiais šioje byloje: S. N. , S. J. , Ar. B. , N. G. , R. B. , L. E. , A. S. , J. M. , E. G. , ir su nukentėjusiaisiais: O. B. , J. B. , Ae. B. , An. B. .

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

n u s t a t ė :

A. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje pasisavino valstybės tarnautojo vardą, neteisėtai atėmė žmogui laisvę ir įsibraunant į patalpą, panaudojant fizinį smurtą ir grasinant tuoj pat jį panaudoti bei panaudojant šaunamuosius ginklus, pagrobė didelės vertės svetimą turtą bei šaunamąjį ginklą ir šaudmenis bei sunaikino turtą, t.y.: 2008 m. gegužės - birželio mėn., tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, S. N. ir S. J. surinko informaciją apie kolekcininko An. B. turimą didelės vertės ikonų kolekciją, palenkė jį, Ar B. ir R. B. padaryti plėšimą, užvaldant didelės vertės svetimą t.y. pasiūlė pastariesiems pagrobti iš An. B. namų, esančių (duomenys neskelbtini), ikonų kolekciją. Po to S. N. palenkė L. E. padaryti plėšimą, užvaldant didelės vertės svetimą turtą, t.y. pasiūlė pagrobti iš An. B. namų turimą didelės vertės ikonų kolekciją, suteikti informaciją apie An. B. buvimo vietą, suteikti informaciją apie ikonų kolekcijos išsidėstymą name (duomenys neskelbtini), nustatyti ikonų kolekcijos vertę bei įvykdžius plėšimą realizuoti pagrobtus daiktus. Po to, kai N. G. , Ar. B. , R. B. ir L. E. sutiko dalyvauti S. N. ir S. J. nurodytame plėšime, organizuotos grupės nariai - S. N. , S. J. , N. G. , Ar. B. , L. E. ir R. B. nutarė organizuoti plėšimą, t.y. surinkti informaciją apie An. B. ir kartu (duomenys neskelbtini) gyvenančius J. B. , Ae. B. ir O. B. , t.y. jų gyvenimo būdus bei įpročius, ikonų kolekcijos išsidėstymo schemą, kitų vertingų daiktų buvimo vietą, o remiantis surinkta informacija, parengti plėšimo planą bei įgyti nusikaltimo priemones. Po to, šio nusikalstamo plano įgyvendinimui organizuotos grupės nariai įgijo žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, kaukes, antrankius ir, stebėdami namą (duomenys neskelbtini) ir jame gyvenančius An. B. , J. B. , Ae. B. ir O. B. , surinko informaciją apie pastarųjų įpročius, gyvenimo būdą, vykimo į namus ir iš namų maršrutus, naudojamus automobilius. Tęsdami nusikalstamą veiką, gavę duomenų iš L. E. , kad An. B. yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, N. G. , S. N. , S. J. , Ar. B. ir R. B. parengė detalų plėšimo planą, t.y. nutarė panaudojant policijos pareigūno uniformą ir baltos spalvos mikroautobusą su skiriamąja žalia juosta pasisavinti valstybės tarnautojo vardą, sustabdyti automobilį, kurį vairuos O. B. , ir pastarojo atžvilgiu panaudojant fizinį smurtą, pagrobti namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažo durų pultą, kuriuo pasinaudojus įsibrauti į namą, esantį (duomenys neskelbtini), palaužti name esančių asmenų pasipriešinimą ir pagrobti An. B. ir J. B. priklausančią ikonų kolekciją. Po to, vykdant plėšimo planą 2008 metų rugsėjo mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, N. G. , S. N. , S. J. , Ar. B. , R. B. ir L. E. , turėdami nusikaltimui būtinas priemones - žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, kaukes, antrankius, atvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, miške šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, būdami tamsiai apsirengę, išsidalino radijo stoteles, pasidalinę vaidmenimis, ryšio priemonėmis, ryšio priemonių šaukimais, užėmė vietas miškelyje šalia kelio prie (duomenys neskelbtini) gatvės, laukdami automobiliu namo grįžtančio O. B. . Nusikalstamos veikos padarymo vietoje laukė apie dvi valandas, tačiau plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo ir kitų organizuotos grupės narių valios, nes automobilis, kurį turėjo vairuoti O. B. , nurodytu maršrutu nepravažiavo.

Po kelių dienų, 2008 metų rugsėjo mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, N. G. , S. N. , S. J. , Ar. B. , R. B. ir L. E. , turėdami nusikaltimui būtinas priemones - žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, kaukes, antrankius, atvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, miške šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, būdami tamsiai apsirengę, išsidalino radijo stoteles, pasiskyrę ryšio priemonių šaukimais, pasidalinę vaidmenimis ir užėmė vietas miškelyje šalia kelio prie (duomenys neskelbtini) gatvės, L. E. užėmė vietą miškelyje šalia kelio prie (duomenys neskelbtini) gatvės, iš kur turėjo pranešti apie atvažiuojantį policijos patrulių automobilį. Nusikalstamos veikos padarymo vietoje laukė apie dvi valandas, tačiau plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo ir kitų organizuotos grupės narių valios, nes automobilis, kurį turėjo vairuoti O. B. , nurodytu maršrutu nepravažiavo.

Praėjus maždaug savaitei laiko, 2008 metų rugsėjo mėn. pabaigoje - spalio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, R. B. nedalyvaujant dėl sužalotos kojos, N. G. , S. N. , S. J. , Ar. B. , L. E. ir jis, A. B. , kurį S. J. palenkė dalyvauti organizuotoje grupėje darant nusikalstamas veikas, turėdami nusikaltimui būtinas priemones - žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, kaukes, antrankius atvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, miške, būdami tamsiai apsirengę, išsidalino radijo stoteles, pasiskyrę ryšio priemonių šaukimais, pasidalinę vaidmenimis ir užėmė vietas miškelyje šalia kelio prie (duomenys neskelbtini) gatvės, laukdami automobiliu namo grįžtančio O. B. . Nusikalstamos veikos padarymo vietoje laukė apie pusantros valandos, tačiau plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo ir kitų organizuotos grupės narių valios, nes automobilis, kurį turėjo vairuoti O. B. nurodytu maršrutu nepravažiavo.

Maždaug po savaitės, 2008 metų spalio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, jis, S. N. , S. J. , Ar. B. , N. G. ir L. E. , R. B. nedalyvaujant dėl sužalotos kojos, turėdami nusikaltimui būtinas priemones - žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, kaukes, antrankius, atvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, miške, būdami tamsiai apsirengę, išsidalino radijo stoteles, pasiskyrę ryšio priemonių šaukimais, pasidalinę vaidmenimis, užėmė vietas miškelyje šalia kelio prie (duomenys neskelbtini) gatvės, laukdami automobiliu namo grįžtančio O. B. . Tačiau plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo ir organizuotos grupės narių valios, nes L. E. savanoriškai atsisakė tęsti nusikalstamą veiką, taip pat dėl to, kad automobilis, kurį turėjo vairuoti O. B. nurodytu maršrutu nepravažiavo.

2008 metų spalio mėn. 9 d. apie 22.00 val. L. E. ir R. B. nedalyvaujant nusikalstamos veikos padaryme, jis, S. N. , S. J. , Ar. B. ir N. G. , turėdami nusikaltimui būtinas priemones - žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, kaukes, antrankius, atvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, šalia požeminių garažų (duomenys neskelbtini), iš anksto pasiskirstė konkrečius vaidmenis. Po to, mikroautobusu „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ir F. R. gatvių sankryžos. Jis su kitais organizuotos grupės nariais priklijavo ant baltos spalvos mikroautobuso „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šono ir galo skiriamąją žalią lipnią juostą, pasidalino radijo stotelėmis, po to S. N. persirengė policijos pareigūno uniforma bei priklijavo ūsus. S. J. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos ir laukė atvažiuojančio automobilio „Volvo C 70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo O. B. . Jis, Ar. B. ir N. G. stebėjo aplinką, kad neatvyktų policijos darbuotojai bei pašaliniai asmenys. 2008 metų spalio mėn. 10 d. apie 0.30 val. O. B. , automobiliu „Volvo C70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiavus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, S. J. apie tai per radijo stotelę pranešė plėšimo dalyviams. Po S. J. perspėjimo, S. N. , apsirengęs policijos pareigūno uniforma, sustabdė automobilį, prisistatydamas policijos pareigūnu. Panaudojant O. B. atžvilgiu fizinį smurtą - trenkė nukentėjusiajam į nugarą, uždėjo antrankius ir tokiu būdu atėmė O. B. galimybę priešintis. Tęsdami nusikalstamą veiką, jis, S. N. , N. G. ir Ar. B. apvyniojo O. B. veidą ir kojas lipnia juosta; panaudojo fizinį smurtą - trenkė du kartus į įvairias kūno vietas bei patalpino į automobilio bagažinę, neteisėtai atimdami O. B. laisvę, pagrobė svetimą turtą - automobilį „Volvo C70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po to jis su S. N. , N. G. ir Ar. B. nuvežė nukentėjusįjį automobiliu „Volvo C70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 100 metrų neasfaltuotu keliu; po to ištraukė iš bagažinės O. B. ir pastarojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą - trenkė ne mažiau dešimt smūgių per kojas ir kitas kūno vietas, sukiojo rankų pirštus, tuo bendrai padarydami - kairės rankos 1 ir 4 pirštų raiščių patempimus, paviršinius nubrozdinimus abiejų riešų srityse, kraujosruvas dešiniame petyje, dešiniame žaste, krūtinėje abipus, pilvo sienoje, kairės pažasties srityje, dešinio kelio ir blauzdos išoriniame paviršiuje, spaudė pirštais nukentėjusiojo akis, bei apipylė O. B. skysčiu panašiu į benziną, grasino padegti, jeigu šis nepapasakos, kas yra name, kur name yra seifas, pinigai, šaunamasis ginklas, ar įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, signalizacija bei kaip patenkama į namus. Gavę plėšimo padarymui būtiną informaciją bei namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažo durų pultą, N. G. patalpino O. B. į automobilio „Volvo C70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, o jis, S. N. , S. J. ir Ar. B. panaudojo pagrobtą garažo durų pultą ir apie 2.30 val. įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Tęsdami nusikalstamą veiką jis, S. N. , S. J. ir Ar. B. panaudojo J. B. ir Ae. B. atžvilgiu šaunamuosius ginklus - tyrimo metu nenustatytus ne mažiau kaip du pistoletus ir fizinį smurtą - trenkė Ae. B. ne mažiau penkių smūgių į veido sritį bei į dešinę koją, tuo padarydami kraujosruvą ir nubrozdinimus veide, nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, surišo J. B. ir Ae. B. . Po to, apie 03.00 val. N. G. automobiliu „Volvo C70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į namą (duomenys neskelbtini) atvežė automobilio bagažinėje laikomą ir surištą O. B. . Nukentėjusįjį N. G. nunešė į minėto namo kambarį, kuriame buvo saugomi J. ir Ae. B. . Tokiu būdu jis ir kiti organizuotos grupės nariai neteisėtai atėmė O. B. , J. B. ir Ae. B. laisvę. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, S. N. , S. J. , Ar. B. ir N. G. , veikdami organizuotoje grupėje, neteisėtai atėmė J. B. , Ae. B. ir O. B. laisvę ir galimybę priešintis, panaudojo fizinį ir psichinį smurtą ir iš namo (duomenys neskelbtini), pagrobė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis bei didelės vertės svetimą turtą: An. B. ir J. B. priklausančią 272 ikonų kolekciją, 21 juvelyrinį dirbinį, sidabrinius gaminius: du indų rinkinius, rašalinę, du padėklus, tris cukraines, dvi taures, dėžutę tabakui, bronzinę figūrėlę, du porcelianinius puodelius, auksinę dėžutę tabakui, Šv. Valdimiro 1782 metų auksinį ordiną, penkis jubiliejinius medalius, Prancūzijos garbės legiono ordiną su žvaigžde, tris vyno butelius, metalinį pakabuką, medalioną „Nikolajaus II ir Anos Fiodorovnos vedybos”, 10 149,5 Lt grynųjų pinigų, fotoaparatą „Casio”, mobilaus ryšio telefoną Nokia E 65, du kompiuterius, šaunamąjį ginklą - pistoletą „Beretta 84 F” Nr. (duomenys neskelbtini) su dviem apkabom ir 24 šoviniais, bendrai padarydami 9 939 642,40 Lt turtinę žalą.

Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, 2008 m. spalio mėn. 10 d. apie 06.00 val. miško masyve, (duomenys neskelbtini), jis, S. N. , S. J. , Ar. B. ir N. G. , turint tikslą paslėpti nusikaltimo pėdsakus, padegė degiu skysčiu automobilio „Volvo C70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saloną, ir tokiu būdu sugadino An. B. ir J. B. priklausantį automobilį „Volvo C70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai padarydami 4 000 Lt turtinę žalą.

Šiais veiksmais A. B. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 289 straipsnyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. B. 2010 m. sausio 5 d. prokuroro nutarimu buvo pripažintas įtariamuoju. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2010 m. spalio 22 d. A. B. buvo sulaikytas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartimi jam nustatytas trijų mėnesių suėmimo terminas, kuris vėliau buvo tęsiamas iki 2012 m. rugsėjo 11 d.

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi A. B. kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė į namų areštą šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį visą laiką būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su kitais kaltinamaisiais šioje byloje: S. N. , S. J. , Ar. B. , N. G. , R. B. , L. E. , A. S. , J. M. , E. G. , ir su nukentėjusiaisiais: O. B. , J. B. , Ae. B. , An. B. . Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nors BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo pagrindai, kuriais remiantis A. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o vėliau tęsiamas jos terminas, nėra išnykę, yra pagrindas manyti, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, įvertinus suėmimo A. B. taikymo trukmę, nusikalstamų veikų padarymo laiką (2008 metai) bei kitas aplinkybes, tame tarpe tai, kad baudžiamoji byla  teisme iš esmės dar nepradėta nagrinėti dėl priežasčių, visiškai nepriklausančių nuo šio kaltinamojo, gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, kuria kaltinamajam A. B. suėmimas pakeistas į švelnesnę kardomąją priemonę, panaikinti. Kaltinamajam A. B. suėmimo terminą pratęsti trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos.

Prokuroras teigia, kad apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Nurodo, jog A. B. kaltinamas penkių nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių dvi priskiriamos nesunkių, viena apysunkių ir dvi – sunkių nusikaltimų kategorijoms. Už pastarųjų nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtas ir tik laisvės atėmimo bausmes, kas vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą” 8 punkto nuostatomis bei Lietuvos apeliacinio teismo praktika (nutartys bylose Nr. 1S-63/2012, 1S-73/2012, 1S-81/2012, 1S-94/2012, 1 S-l58/2012 ir kt.), nors ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau pakankama pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Prokuroras nurodo, kad A. B. kaltinamas organizuota grupe padaręs kelis sunkius nusikaltimus, kurie yra numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje, anksčiau keturis kartus teistas, o tai rodo didesnį kaltinamojo pavojingumą ir sudaro pagrindą manyti, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus. Pažymi, jog pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, viešasis interesas atskirais atvejais nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Be to, baudžiamoji byla yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės - suėmimo taikymo trukmės terminų. Maksimalus leistinas kaltinamojo buvimo suimtam terminas teisminio bylos tyrimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos laikymosi bei taikymo praktikoje nėra konkrečiai apibrėžtas, todėl apygardos teismo nutarties esminis argumentas dėl minėtos Konvencijos bei BPK reikalavimų pažeidimų, prokuroro nuomone, yra nepagrįstas.

Prokuroras pažymi, jog apygardos teismas nutartyje neteisingai nurodė A. B. taikomo suėmimo trukmę, nes pastarasis yra suimtas vienerius metus ir vienuolika mėnesių.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo skundą tenkinti , kaltinamasis ir jo gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pakeisdamas A. B. griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę, t.y. namų areštą,  BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 132 straipsnio ir 139 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Teisminėje baudžiamojo proceso stadijoje kardomųjų priemonių skyrimo, pakeitimo, o taip pat paskirtų kardomųjų priemonių, tame tarpe suėmimo, termino pratęsimo klausimus sprendžia bylą savo žinioje turintis teismas, nepaisant to, ar dėl to gautas prokuroro pareiškimas. Vadovaujantis BPK 139 straipsnio nuostatomis, kardomoji priemonė taikoma ne ilgiau nei tai yra būtina. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Taigi, įstatymo prasme, teismas, turintis bylą savo žinioje, nuolat privalo tikrinti, ar vis dar yra būtinybė ir reikalingos prielaidos taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Šiuo konkrečiu atveju teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, padarė išvadą, kad yra pagrindai ir sąlygos pakeisti kaltinamajam A. B. paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę, ir tokį savo sprendimą tinkamai motyvavo. Prokuroro skunde išdėstyti argumentai apygardos teismo padarytos išvados nepaneigia.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Prokuroras savo skunde teisingai nurodo, jog A. B. atžvilgiu ankstesnėmis teismų nutartimis konstatuoti suėmimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, nėra išnykę. Tuo pačiu atkreiptinas prokuroro dėmesys į tai, jog šių pagrindų buvimą skundžiamoje nutartyje konstatavo ir apygardos teismas. Kita vertus, suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, taikant ją iš esmės apribojamos asmens teisės, todėl teismas, pratęsdamas šios kardomosios priemonės terminą, kiekvieną kartą turi ypatingai išsamiai įvertinti visas aplinkybes, tame tarpe ir kalinimo trukmės pagrįstumą, nors tarptautiniuose bei nacionaliniuose teisės aktuose maksimalus leistinas suėmimo terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje ir nėra konkrečiai apibrėžtas.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis turi teisę per priimtiną laiką į teisminį nagrinėjimą arba paleidimą iki teismo, kuris gali būti sąlygojamas garantijų, kad jis atvyks į teismą. Europos Žmogaus Teisų Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies kontekste asmenys, kurie vykstant procesui yra suimti, turi teisę į tai, kad jų bylų nagrinėjimą valstybės institucijos organizuotų ir bylas išnagrinėtų kuo skubiau bei dėmesingiau. Suimtasis turi teisę į bylos tyrimą ir nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, kuris suprantamas kaip pagrįstas, pateisintinas bylos aplinkybėmis laiko terminas. Jeigu teisminio bylos nagrinėjimo per tokį terminą pasiekti nepavyksta, suimtasis turi teisę būti paleistas proceso metu. Byloje Balčiūnas prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, jog nacionalinės teisminės institucijos turi užtikrinti, kad kaltinamojo kardomasis kalinimas nebūtų pernelyg ilgas. Poreikis tęsti laisvės atėmimą negali būti vertinamas visiškai abstrakčiai. Teismas pažymėjo, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kardomojo kalinimo pratęsimo terminą, būtina atsižvelgti į tai, ar tokiu būdu nebus pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu. Kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti kardomojo kalinimo tęsimą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu.

Bylos duomenimis, kaltinamajam A. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarytos 2008 metais, t.y. beveik prieš ketverius metus. A. B. buvo sulaikytas 2010 m. spalio 22 d., kardomoji priemonė – suėmimas jam taikoma jau beveik dvejus metus. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šios bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė dėl nuo kaltinamojo A. B. valios nepriklausančių priežasčių – byla su kaltinamuoju aktu Vilniaus apygardos teismui buvo perduota dar 2011 m. vasario 21 d., tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybės, neleidžiančios bylos nagrinėti šiame teisme, todėl, siekiant užtikrinti nešališką baudžiamosios bylos nagrinėjimą, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ji buvo perduota Panevėžio apygardos teismui. Šiame teisme baudžiamoji byla taip pat buvo pradėta nagrinėti, tačiau bylą nagrinėjusiai teisėjai pakeitus darbo vietą, ji buvo perduota nagrinėti iš naujo kitam šio teismo teisėjui. Be to, bylos nagrinėjimas ne kartą buvo atidedamas dėl kitų kaltinamųjų ligos. Šiuo metu baudžiamoji byla nauja teismo sudėtimi iš esmės dar nepradėta nagrinėti, teismo posėdžiai yra numatyti iki 2012 m. gruodžio mėnesio 21 dienos. Taigi, šiuo konkrečiu atveju išnagrinėti baudžiamąją bylą teisme per įmanomai trumpiausią laiką nepavyko. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, teisminis nagrinėjimas dar gali užsitęsti. Taigi, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte suėmimo numatyti pagrindai, t.y. pagrįstas manymas, kad A. B. , būdamas laisvėje, gali bandyti bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas, kuriais griežčiausios kardomosios priemonės taikymas iš pradžių galėjo būti pateisinamas, šiuo metu, t.y. praėjus beveik dvejiems metams nuo suėmimo taikymo pradžios, tapo ne tokie reikšmingi, todėl tolesnis kaltinamojo laikymas suėmime nėra būtinas. Prokuroro nurodyta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant kaltinamųjų skundus nebuvo nustatytas šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo vilkinimo faktas, šių apygardos teismo padarytų išvadų nepaneigia. Tolesnis kaltinamojo A. B. laikymas suėmime, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, tame tarpe kaltinamojo suėmime išbūtą laiką, baudžiamojo proceso trukmę ir dabartinę bylos nagrinėjimo teisme stadiją, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrįstai galėtų būti vertinamas kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas.

Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, jog A. B. turi būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, nes jo atžvilgiu egzistuoja dar vienas – BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas suėmimo pagrindas, kuris nebuvo svarstytas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjo nuomone, šis prokuroro išsakytas argumentas šiuo konkrečiu atveju nėra reikšmingas, nes, kaip jau minėta, apygardos teismas sprendimą pakeisti griežčiausią kardomąją priemonę švelnesnėmis grindė ne vieno ar kito BPK 122 straipsnio 1 dalyje įtvirtino suėmimo pagrindo buvimu ar nebuvimu, bet aplinkybių, kuriomis buvo pateisinamas kaltinamojo suėmimas, reikšmės sumažėjimu dėl ilgos kaltinamojo suėmimo trukmės, kas sudarė prielaidas galimybei BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti kitomis, švelnesnėmis, kardomosiomis priemonėmis.

Skundžiama nutartimi A. B. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į namų areštą šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį visą laiką būti savo namuose, nebendrauti ir neieškoti ryšių su kitais kaltinamaisiais šioje byloje ir nukentėjusiaisiais. Taigi, apygardos teismas, pakeisdamas kaltinamajam A. B. kardomąją priemonę – suėmimą į kitą kardomąją priemonę, nustatė griežtas pakeistos kardomosios priemonės taikymo sąlygas. Tokia kardomoji priemonė, apeliacinės instancijos teismo teisėjo manymu, šioje proceso stadijoje yra pakankama BPK 119 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti, t.y. užtikrinti kaltinamojo A. B. dalyvavimą procese bei netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Prokuroras skunde teisingai pastebi, kad apygardos teismas kaltinamojo A. B. buvimo suėmime trukmę nepagrįstai skaičiavo nuo nutarties, kuria A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas priėmimo dienos (2010 m. sausio 7 d.), nes faktiškai pastarasis buvo sulaikytas gerokai vėliau – 2010 m. spalio 22 d. Kita vertus, ši apygardos teismo klaida, vertinant pirmiau aptartų aplinkybių visumą, nepaneigia teismo padarytos išvados dėl šiuo metu kaltinamajam taikytinos kardomosios priemonės pagrįstumo ir nesudaro pagrindo naikinti priimtą nutartį.

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, kuria kaltinamajam A. B. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista švelnesne, yra teisėta ir pagrįsta.

Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                                      Svajūnas Knizleris