Baudžiamoji byla Nr. 1S-65-491/2025

Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00104-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 30 d.  

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. Ž. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria buvo pripažintas Norvegijos Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendis dėl D. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir nuspręsta jį vykdyti Lietuvos Respublikoje,

nustatė:

1.       Norvegijos Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiu D. Ž. buvo nuteistas laisvės atėmimo 7 metams 4 mėnesiams bausme už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2022 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) ir (arba) kitose vietose, veikdamas koordinuotoje grupėje, kuri užsiėmė nelegalia su narkotikais susijusia veikla, kartu su dviem kitais asmenimis įvežė, laikė ir (arba) perdavė ne mažiau 6 kilogramus kokaino arba bendrininkavo tai darant. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. spalio 6 d. Liudijime nurodoma, kad ši bausmė pagal išduodančiosios valstybės teisę turėtų būti visiškai atlikta iki 2029 m. gegužės 3 d.

2.       Skundžiama nutartimi apylinkės teismas pripažino Norvegijos Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendį dėl D. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir nusprendė jį vykdyti Lietuvos Respublikoje. Teismas minėtu nuosprendžiu D. Ž. paskirtą laisvės atėmimo 7 metams 4 mėnesiams bausmę už Norvegijos baudžiamojo kodekso § 232 straipsnio antros pastraipos pirmos bausmės alternatyvos pažeidimą, žr. § 231, pirmą pastraipą, žr. Baudžiamojo kodekso 79 straipsnio c punktą, žr. § 15. (nelegalus narkotinių medžiagų gaminimas, įvežimas, išvežimas, įsigijimas, laikymas, siuntimas arba perleidimas, kai nusikaltimas susijęs su labai dideliu kiekiu, arba bendrininkavimas) suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, t. y. D. Ž. Norvegijos Karalystėje įvykdytus baudžiamojo įstatymo pažeidimus atitinkamai prilyginant nusikalstamai veikai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, ir paliko jam paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 7 metams 4 mėnesiams, nurodydamas šios bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo perėmimo iš Norvegijos Karalystės dienos. Taip pat teismas į D. Ž. paskirtos bausmės laiką įskaitė jo 649 kardomajame kalinime praleistas dienas ir Norvegijos Karalystėje pagal (duomenys neskelbtini) teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį iki nuteistojo perdavimo Lietuvos Respublikai dienos.

3.       Skundu nuteistasis D. Ž. prašo dar kartą peržiūrėti jo bylą ir atsisakyti pripažinti bei Lietuvos Respublikoje vykdyti Norvegijos Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendį.

3.1.                      Cituojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo nuostatas, skunde teigiama, kad šiuo atveju turi būti nustatyta, jog D. Ž. yra ne tik Lietuvos Respublikos pilietis, bet ir gyvena Lietuvos Respublikoje. Tik nustačius šias sąlygas, D. Ž. sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo būtų nereikalingas. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad D. Ž. gyvena Lietuvos Respublikoje. Bylos duomenimis, D. Ž. iki suėmimo daugiau kaip 3 metus gyveno ir dirbo Norvegijos Karalystėje. Jo artimiausi šeimos nariai (vaiko mama ir sūnus) taip pat gyvena Norvegijos Karalystėje. Vadinasi, D. Ž. glaudesnis ryšys sieja ne su Lietuvos Respublika, bet su Norvegijos Karalyste, kas sąlygoja ir jo efektyvesnę socialinę reabilitaciją ir integraciją į visuomenę Norvegijos Karalystėje.

3.2.                      Skunde nurodoma, kad D. Ž. Norvegijos Karalystėje iki jo sulaikymo oficialiai dirbo bei gyveno, 2025 m. vasario 24 d. susilaukė pirmagimio su Lietuvos Respublikos piliete G. L., taip pat nuolat gyvenančia bei dirbančia Norvegijos Karalystėje. Taigi, D. Ž. Norvegijos Karalystėje turėjo susikūręs socialinių ir ekonominių interesų centrą. Be to, D. Ž., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Norvegijos Karalystėje, šiuo metu yra suteikiamos visos sąlygos matytis su šeima. Nuteistojo vertinimu, į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgiama Norvegijos Karalystės (duomenys neskelbtini) tarnybos prašyme dėl Norvegijos Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Tai sudaro pagrindą teigti, jog yra abejonių dėl nuteistojo ryšių su Lietuvos Respublika, dėl ko turėjo būti inicijuotos konsultacijos su Norvegijos Karalystės kompetentingomis institucijomis.

3.3.                      Teigiama, kad D. Ž. yra apskundęs sprendimą dėl jo deportacijos. Kita vertus, esminė sąlyga dėl Norvegijos Karalystės nuosprendžio pripažinimo ir jo vykdymo Lietuvos Respublikoje turėtų būti D. Ž. efektyvi reintegracija į visuomenę, o tai įmanoma užtikrinti tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymu Norvegijos Karalystėje.

4.       Atsiliepimų į skundą nebuvo gauta.

5.       Skundas atmetamas.

6.       Nuteistasis D. Ž. apygardos teismui pateikė atskirą prašymą, kuriuo iš esmės pageidavo, jog jo skundas apeliacinės instancijos teisme būtų išnagrinėtas žodinio proceso tvarka.  Pažymėtina, kad tokie skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnyje nustatyta tvarka (BPK 365 straipsnio 4 dalis). Pagal BPK 364 straipsnio 6 dalį tuo atveju, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privaloma, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Šiuo atveju skundas paduotas paties nuteistojo ir ne jo padėtį bloginančiais pagrindais. Kaip matyti iš bylos, nuteistąjį iš esmės viso proceso šioje byloje metu atstovavo gynėjas. Taip pat jam pačiam buvo suteikta galimybė raštu pasisakyti byloje sprendžiamais klausimais. Savo poziciją bei argumentus nuteistasis nurodė ir savo skunde. Apygardos teismui skundžiamos apylinkės teismo nutarties apskundimo argumentai yra aiškūs iš skundo turinio, abejonių ar neaiškumų nekyla. Įvertinus visa tai, darytina išvada, jog nėra pagrindo nuteistojo skundą dėl apylinkės teismo nutarties nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

7.       Skunde apeliantas nesutinka su skundžiama apylinkės teismo nutartimi šiais esminiais argumentais: 1) jo gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublikoje, todėl turi būti atsižvelgiama į jo nesutikimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje; 2) byloje nėra įrodyta, kad jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas Lietuvos Respublikoje sudarys palankesnes sąlygas jo socialinei reabilitacijai; 3) sprendžiant šį klausimą, sprendimas dėl jo deportacijos neturėtų turėti lemiamos reikšmės, be to, jis yra apskųstas ir duomenų apie šio skundo išnagrinėjimo rezultatą nėra. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

8.       Visų pirma, atmetami apelianto teiginiai, kad jo nesutikimas su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tolesniu vykdymu Lietuvos Respublikoje užkerta kelią spręsti šį klausimą. BPK 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio kodekso VII dalyje nustatytas taisykles. Prašymo dėl Norvegijos Karalystėje priimto sprendimo, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagrindus ir sąlygas numato Lietuvos Respublikos 2014 m. kovo 20 d. įstatymu NR. XII-800 ratifikuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimas „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Susitarimas). Bylos duomenimis, D. Ž. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo deklaruota gyvenamoji vieta iki 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo Lietuvos Respublikoje, kol jis deklaravo išvykimą į Norvegijos Karalystę. Visgi, nors nuteistasis D. Ž. nesutinka dėl Norvegijos Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, tačiau, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, toks nuteistojo nesutikimas bei to priežastys nevertinamos. Iš bylos matyti, kad Norvegijos migracijos direktorato 2024 m. kovo 14 d. sprendimu D. Ž. deportuotas iš Norvegijos Karalystės ir jam nustatytas draudimas visam laikui atvykti į šią šalį. Tai patvirtina, kad nuteistasis, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, toliau Norvegijos Karalystėje gyventi negalės ir iš karto iš jos bus deportuotas. Šis draudimas yra galiojantis ir duomenų, kad jis būtų apskųstas byloje nėra. Esant išduodančiosios valstybės sprendimui dėl nuteistojo deportacijos, kaip numatyta Susitarimo 6 straipsnio 1 dalies b punkte, D. Ž. sutikimas ar nesutikimas būti perduotam į savo šalį tolimesniam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymui nėra būtinas. Tai apylinkės teismas pagrįstai nurodė ir skundžiamoje nutartyje.

9.       Pasisakydamas klausimu, ar Lietuvos Respublikos pilietį nuteistąjį D. Ž. su Norvegijos Karalyste sieja glaudesni ryšiai nei su Lietuvos Respublika, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismu, kad D. Ž. likusią jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį turi atlikti savo kilmės valstybėje. Kaip minėta, nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuteistasis D. Ž. deklaravo išvykimą į Norvegijos Karalystę. Bylos duomenimis, D. Ž. ryšys su Norvegijos Karalyste buvo paremtas darbo santykiais nuo 2016 m. birželio mėnesio iki 2023 m. gegužės mėnesio. Šiuo laikotarpiu nėra duomenų apie jo nuolatinį darbą, keli laikotarpiai 2016, 2017, 2021, 2022 ir 2023 m. buvo be pajamų. Be viso to, labai greitai po to, kai D. Ž. deklaravo savo išvykimą į Norvegijos Karalystę, jis laikotarpiu nuo 2019 iki 2022 m. padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurį Norvegijos Karalystėje jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Šis D. Ž. padarytas nusikaltimas yra susijęs su labai didelio kiekio narkotinės medžiagos disponavimu. Kaip žinia, tokiais nusikaltimais yra siekiama gauti turtinės naudos. Pažymėtina ir tai, kad dėl padaryto nusikaltimo D. Ž. Norvegijos Karalystėje buvo sulaikytas dar 2022 m. sausio 14 d. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nuteistasis D. Ž. vos tik atvykęs nuolat gyventi į Norvegijos Karalystę, pradėjo daryti labai sunkų, itin pavojingą visuomenei nusikaltimą, susijusį su disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Tai sudaro pagrindą teigti, kad nuteistąjį D. Ž. su šia šalimi siejo daugiau nusikalstami, o ne socialiniai ar ekonominiai ryšiai. Tokios aplinkybės, net vertinant jas kartu su tuo, kad D. Ž. vaikas ir vaiko motina šiuo metu gyvena Norvegijos Karalystėje, neleidžia teigti, kad su šia šalimi D. Ž. sieja itin glaudus ir artimas ryšys. Pažymėtina ir tai, kad šie bylos duomenys nepatvirtina, jog nuteistasis gyvenimą buvo susikūręs kitoje šalyje ir jo ryšiai su Lietuvos Respublika buvo nutrūkę. Iki tol D. Ž. gyveno Lietuvos Respublikoje, moka šios šalies kalbą, čia taip pat gyvena jo artimieji, taigi, su kilmės valstybe jį sieja ne tik socialiniai, bet ir kultūriniai ryšiai. Priešingai nei nurodoma skunde, šių D. Ž. ryšių nepaneigia jo gyvenimas Norvegijos Karalystėje nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. Apibendrinus darytina išvada, jog iš esmės byloje nėra jokių įtikinamų įrodymų, kad nuteistąjį su kita valstybe šiuo metu sietų glaudesni ryšiai nei su Lietuvos Respublika.

10.       Skunde nurodoma, kad nuteistajam D. Ž. Lietuvos Respublikoje nebus suteiktos pakankamos socialinės reabilitacijos galimybės bei tinkama integracija į visuomenę. Apygardos teismas, nesutikdamas su šiuo skundo argumentu, atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas pataisos įstaigose nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, yra suteikiama galimybė dirbti, mokytis ir dalyvauti įvairiose socialinės reabilitacijos programose, o priklausomai nuo teigiamo nuteistojo elgesio bausmės atlikimo režimas gali būti švelninamas. Nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigoje D. Ž. atliekant laisvės atėmimo bausmę jam nebus garantuotos jo teisės, numatytos Europos žmogaus teisių konvencijoje ar kad jo teisės ir teisėti interesai nebus užtikrinti.

11.       Aptariamu aspektu teisiškai nėra reikšminga ir skunde nurodyta aplinkybė, kad Lietuvos Respublika (jos Teisingumo ministerija) nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir nesikonsultavo su išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija, ar iš tiesų bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje užtikrins siekį palengvinti Norvegijos Karalystėje nuteisto ir ten bausmę atliekančio D. Ž. socialinę reabilitaciją. Iš byloje esančio Teisingumo ministerijos 2025 m. vasario 18 d. rašto galima suprasti, kad ministerija vidines konsultacijas pagal Susitarimo 4 straipsnio 4 dalį inicijuoja tik tuomet, kai kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo ryšių su Lietuvos Respublika. Nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerija, susipažinusi su iš Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos gautais dokumentais, nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo kreiptis į Norvegijos Karalystę. Pažymėtina, jog Susitarimo 4 straipsnis nustato konsultavimosi galimybę, bet ne privalomumą, todėl vien tai, kad Teisingumo ministerija nesikreipė į Norvegijos Karalystę, nereiškia, kad šiuo atveju buvo pažeistos Susitarimo nuostatos.

12.       Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, skundą nagrinėjantis apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, suderindamas nuteistajam D. Ž. Norvegijos Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių teisės aktų. Nuteistojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti šią apylinkės teismo nutartį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo D. Ž. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas        Valdas Petras Meidus