Civilinė byla Nr. 2-1294-823/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00802-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kredito sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2627-345/2018, kuria teismas atsakovės atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai BUAB „Faulana“ kreditoriai M. R. ir A. R. kreipėsi į teismą, pakartotinai prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą BUAB „Faulana“ bankroto administratoriui A. S. vykdyti BUAB „Faulana“ priklausančio įkeisto žemės sklypo (unikalus Nr. 0101-0018-0039), esančio Žirmūnų g. /Kareivių g. sankryžoje, Vilniuje, ir BUAB „Faulana“ priklausančios gamybinės bazės, esančios Agrastų g. 36, Vilniuje, kurią sudaro pastatas – kontrolės postas (unikalus Nr. 1054-0006-5016), pastatas – gamybinis pastatas (unikalus Nr. 1094-0006-5038), pastatas – katilinė (unikalus Nr. 1094-0006-5049), pastatas – gamybinis pastatas (unikalus Nr. 1094-0006-5060), pastatas – sandėlis (unikalus Nr. 1094-0006-5070), pastatas – gamybinis pastatas (unikalus Nr. 1094-0006-5058), kiti inžineriniai statiniai – kiemo įrenginiai (unikalus Nr. 1094-0006-5127) su žemės sklypo (unikalus Nr. 0101-0082-0134) nuomos teise, pardavimo procedūras.

2.       Nurodė, kad civilinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjų skundą, prašoma panaikinti 2018 m. balandžio 3 d. BUAB „Faulana“ kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu dėl BUAB „Faulana“ turto pradinės pardavimo kainos nustatymo. Teismui patenkinus pareiškėjų skundą, išnyktų teisinis pagrindas bendrovės turto pardavimui, o įvykusios turto pardavimo procedūros būtų laikomos neteisėtomis. Jei teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų sudarytos teisinės prielaidos bendrovei ir jos kreditoriams gauti ženkliai mažesnę ekonominę naudą, nei ją būtų galima gauti, jei BUAB „Faulana“ turto pardavimo procedūros būtų vykdomos pagal teisės aktų reikalavimus ir suderinus visų bendrovės kreditorių interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi tenkino pareiškėjų pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždraudė BUAB „Faulana“ bankroto administratoriui A. S. vykdyti BUAB „Faulana“ priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. 0101-0018-0039), esančio Žirmūnų g./ Kareivių g. sankryžoje, Vilniuje, ir BUAB „Faulana“ priklausančios gamybinės bazės, esančios Agrastų g. 36, Vilniuje, kurią sudaro pastatas – kontrolės postas (unikalus Nr. 1054-0006-5016), pastatas – gamybinis pastatas (unikalus Nr. 1094-0006-5038), pastatas – katilinė (unikalus Nr. 1094-0006-5049), pastatas – gamybinis pastatas (unikalus Nr. 1094-0006-5060), pastatas – sandėlis (unikalus Nr. 1094-0006-5070), pastatas – gamybinis pastatas (unikalus Nr. 1094-0006-5058), kiti inžineriniai statiniai – kiemo įrenginiai (unikalus Nr. 1094-0006-5127) su žemės sklypo (unikalus Nr. 0101-0082-0134) nuomos teise, pardavimo procedūras.

4.       Teismas sutiko su pareiškėjų argumentais, kad tik išnagrinėjus civilinę bylą pagal pareiškėjų M. R. ir A. R. skundą dėl BUAB „Faulana“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo bus nuspręsta dėl parduotino turto kainų. Be to, tik patvirtinus BAB banko Snoras finansinį reikalavimą BAUB „Faulana“ byloje, būtų galima spręsti dėl bendrovei priklausančio turto pardavimo procedūrų teisėtumo ir pagrįstumo.

5.       Teismas konstatavo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios neleistų daryti išvados dėl galimo pareiškėjams palankaus teismo sprendimo, o pats ginčo pobūdis leidžia teigti, kad, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, o bankrutavusi įmonė ir kiti kreditoriai gali patirti žalos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atsakovės BUAB „Faulana“ kreditorė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nepagrįstai ignoravo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pateiktą atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dėl jo nepasisakė, neįvertino. Tokiu būdu buvo pažeistos didžiausio kreditoriaus teisės būti išklausytam dėl itin varžančio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – visų turto pardavimo procedūrų stabdymo.

6.2.                      Pareiškėjų prašymas, kurio pagrindu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo jau trečiasis. Prieš tai teismas jau išsprendė du analogiškus M. ir A. R. prašymus 2018 m. balandžio 20 d. ir 2018 m. gegužės 15 d. nutartimis ir abu prašymus atmetė. Minėtus prašymus išsprendė ir atmetė būtent BUAB „Faulana“ bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas, kuris yra geriausiai įsigilinęs į įmonės bankroto procesą. Tuo tarpu skundžiama nutartis buvo priimta BUAB „Faulana“ bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo atostogų metu paskyrus kitą teisėją. Taigi, laikinai paskirta teisėja galėjo būti pilnai neįsigilinusi į visą bankroto eigą ir aktualią informaciją.

6.3.                      BAB bankas Snoras yra perleidęs UAB „Baltijos kredito sprendimai“ visus turėtus reikalavimus bei teises (tarp jų ir naujai atsiradusias), kylančias iš kreditavimo sutarčių, kurios buvo sudarytos su BUAB „Faulana“, todėl nėra pagrindo įtraukti banką į BUAB „Faulana“ kreditorių sąrašą.

6.4.                      Pareiškėjai prašė ne tik sustabdyti skundžiamų BUAB „Faulana“ kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą, bet ir uždrausti BUAB „Faulana“ turto pardavimą. Toks prašymas akivaizdžiai išeina už M. ir A. R. skundo ribų, nes jį patenkinus sustojo BUAB „Faulana“ turto pardavimas ne tik pagal skundžiamus nutarimus.

6.5.                      BUAB „Faulana“ bankroto byla vyksta ypač ilgai (nuo 2011 metų), todėl turto pardavimo procedūrų stabdymas tik dar labiau užvilkins ir taip ilgai vykstantį bankroto procesą.

7.       Pareiškėjai M. R. ir A. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį  palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                        Aplinkybė, kad teismas nepasisakė dėl UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepime nurodytų argumentų, pati savaime nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius skundo pagrįstumą ir riziką, susijusią su galimo teismo sprendimo įvykdymu.

7.2.                        Skundžiama nutartimi buvo sustabdytos tik BUAB „Faulana“ priklausančio įkeisto turto pardavimo procedūros, tačiau nebuvo sustabdytos kito turto pardavimo procedūros.

7.3.                        Atmesti ankstesni pareiškėjų prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesudaro savarankiško pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, šiuo atveju pareiškėjai nurodė naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes bei pateikė jas patvirtinančius įrodymus.

7.4.                        Banko finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas yra sprendžiamas atskirai. Nei pareiškėjų skunde, nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo banko finansinio reikalavimo pagrįstumas nėra vertinamas. Todėl UAB „Baltijos kredito sprendimai“ argumentais dėl banko finansinio reikalavimo pagrįstumo išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo uždrausta bankroto administratoriui vykdyti bankrutavusios įmonės turto pardavimo procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatęs absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą vertina atskirojo skundo ribose – pagal minėtame procesiniame dokumente nurodytus argumentus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

9.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, pareiškėjo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

10.       Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi laikytis proporcingumo ir ekonomiškumo principų. Tuo atveju, jeigu dėl tokių priemonių taikymo atsakovas patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti netaikomos, jei net ir egzistuotų ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-918-516/2016; ir kt.). Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo (pareiškėjų), tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų bankrutuojančios įmonės kreditoriams, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o skundas būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o skundas – atmestas.

11.       Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, UAB „Faulana“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartimi. Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pareiškėjai 2018 m. balandžio 17 d. skundu bei pakartotiniu 2018 m. gegužės 8 d. prašymu prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti BUAB „Faulana“ turto pardavimo procedūras, tačiau pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 20 d. ir 2018 m. gegužės 15 d. nutartimis pareiškėjų prašymus atmetė. Minėtose nutartyse teismas konstatavo, kad, nors pareiškėjų skundas yra preliminariai pagrįstas, tačiau jų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kuriomis būtų stabdomas BUAB „Faulana“ nekilnojamojo turto pardavimas, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą ir nebūtų proporcingas siekiamiems tikslams, prieštarautų esminiam kreditorių interesui kuo greičiau maksimaliai patenkinti jų finansinius reikalavimus. Be to, teismas vertino, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesant grėsmės, jog pareiškėjams galimai palankus būsimas teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, siekiant operatyvių bankroto procedūrų, nėra tikslinga taikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

12.       Teismų praktikoje pažymėta, kad CPK neriboja prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo skaičiaus. Net ir teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atveju neeliminuojama dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisė kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant bei taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 144 straipsnio 3 dalis, 245 straipsnio 3 dalis) (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014). Svarbu tai, kad pakartotinis prašymas būtų motyvuotas ir jame būtų nurodytos iš esmės naujos / papildomos aplinkybės, kurios nebuvo analizuotos teismų, sprendžiant prieš tai buvusius prašymus (ne)taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškėjų skundas yra preliminariai pagrįstas, pats nagrinėjamo ginčo pobūdis leidžia teigti, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, o bankrutavusi įmonė ir kiti kreditoriai gali patirti žalos, todėl yra pagrindas takyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių taikymo prašo pareiškėjai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

14.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad, atsižvelgiant į teismų praktiką, susiusią su preliminaraus ieškinio (skundo) pagrįstumo taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinimu, pareiškėjų skundas laikytinas preliminariai pagrįstu. Tačiau nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad grėsmę būsimo galimai pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamu atveju lemia pats nagrinėjamo ginčo pobūdis. Pažymėtina, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada, be kita ko, prieštarauja ankstesnėms šioje byloje priimtoms nutartims dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriomis grėsmė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjams galimai palankus būsimas teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, nekonstatuota, tuo tarpu naujų, su šiuo aspektu susijusių, argumentų pareiškėjai savo trečią kartą teikiamame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė.

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad BUAB „Faulana“ bankroto byla nagrinėjama jau net septynerius metus, įmonė dar 2012 m. sausio 17 d. pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Dėl pareiškėjų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bus užkirstas kelias operatyvių atsakovės likvidavimo procedūrų vykdymui ir kuo greitesniam kreditorių reikalavimų tenkinimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad įmonės likvidavimo procedūrų nukėlimas neapibrėžtam laikui ir nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo laikytinas neatitinkančiu viešojo intereso ir prieštaraujančiu bankroto proceso principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010). 

16.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad patys pareiškėjai iš esmės neneigia, kad galimai jiems palankus teismo procesinis sprendimas galėtų būti įvykdytas ir teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį argumentuoja sprendimo vykdymo apsunkinimu, t. y. poreikiu spręsti turto perleidimo sandorių teisėtumo klausimus ir su tuo susijusiais teisminiais ginčais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, kokios yra susiklosčiusios nagrinėjamoje byloje (septynerius metus besitęsiančiam atsakovės bankroto procesui), laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis iš esmės neapibrėžtam terminui stabdomos turto realizavimo procedūros, taikymas neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (šios nutarties 10 punktas), todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tokios priemonės pritaikytos, nelaikytina teisėta ir pagrįsta.

17.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas panaikina ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės – pareiškėjų M. R. ir A. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmeta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

         Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjų M. R. ir A. R. pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėja                                                                                                Goda Ambrasaitė - Balynienė