Bylos Nr. 1S-101-497/2023

Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02107-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės, 

sekretoriaujant Kristinai Čepaitei, 

dalyvaujant prokurorui Edmundui Bagdonui (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

kaltinamajam S. N. (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo S. N. gynėjo advokato J. Bogdanov skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. N. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d., panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Nagrinėjamų klausimų esmė

1.       S. N. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-1078/2023  kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –  BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį (18 veikų), 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį (6 veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 1981 straipsnį (4 veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (6 veikos), 182 straipsnio 2 dalį (18 veikų), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 159 straipsnį (12 veikų). 

2.       Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2018 m. birželio 28 d. nutarimu S. N. pripažintas įtariamuoju bei paskelbta jo paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartimi S. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant taikymo termino. 2019 m. lapkričio 19 d. Latvijos Respublikos generalinės prokuratūros sutikimu, S. N., atliekantis realią laisvės atėmimo bausmę Latvijos Respublikoje, laikinai perduotas Lietuvos Respublikai 3 (trijų) mėnesių terminui, su teise šį terminą prašyti pratęsti. Lietuvos Respublikai S. N. perduotas 2019 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartimi S. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas suėmimo taikymo terminas nuo 2019 m. gruodžio 4 d. (perdavimo Lietuvos Respublikai dienos) iki 2020 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo taikymas buvo ne kartą pratęstas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi, paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d. 

II.                      Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3.       Kaltinamojo S. N. gynėjas advokatas J. Bogdanov prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartį ir taikyti S. N. intensyvią priežiūrą elektroninėmis stebėjimo priemonėmis ir Panevėžio apylinkės teismo nutartimi paskirtą probaciją.

3.1.       Teismo vertinimu, S. N. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ar nuo galimo bausmės atlikimo, kaltinamasis gali turėti išlaikęs ryšius užsienio valstybėje. Gynėjo teigimu, (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –  BPK) 119 straipsnyje numatytus tikslus leistų pasiekti ne tik suėmimas, tačiau ir intensyvi priežiūra. Tokiu būdu, teismo prielaida, kad kaltinamasis gali turėti ryšius Latvijos Respublikoje ir todėl pasislėpti nuo bausmės atlikimo yra visiškai nepagrįsta, deklaratyvi ir niekuo nepatvirtinta.

3.2.       Skunde nurodoma, kad teismo išvada, kad S. N. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus deklaratyvi. Teismas rėmėsi tik aplinkybe, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas, tačiau tai tik prielaida, nes nuo Latvijos Respublikos nuosprendžiu paskirtos 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iki šiol, jis jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta. Vien tai, kad S. N. teistas, nesudaro pagrindo manyti, kad jis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

3.3.        Gynėjas atkreipia dėmesį, kad visos S. N. inkriminuotos veikos galimai padarytos laikotarpiui nuo 2013 m. rugpjūčio 25 d. iki 2014 m. birželio 6 d. Asmeniui negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję 8 metai, kai buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

3.4.       /Neįskaitoma/ nusikalstamos veikos, numatytos BK 289 straipsnyje /neįskaitoma/ priskiriamos prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, tokiu būdu apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas net nuo paskutinio epizodo suėjo 2022 m. birželio 5 d.

3.5.       Gynėjo teigimu, S. N. kaltinimai pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, subūrus organizuotą grupę ir koordinavus jos narių veiksmus, nepagrįsti. Byloje nėra būtinųjų organizuotos grupės požymių ir pakankamai įrodymų, kad S. N. subūrė organizuotą grupę ir koordinavo jos veiksmus. Iš bylos medžiagos matyti, kad asmenys veikė bendrininkų grupėje ir buvo vykdytojai. Šiuo atveju nusikalstamos veikos turėtų būti kvalifikuojamos pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį.

3.6.       Skunde nurodoma, kad suėmimas gali būti skiriamas, tik tuomet, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teismas neįvertino pasikeitusių sąlygų S. N. atžvilgiu. Teismas neatsižvelgė į 1) inkriminuojamų nusikaltimų padarymo laiką; 2) tai, kad suėmimas tęsiamas nuo 2019 m. lapkričio 19 d.; 3) 2023 m. sausio 13 d. suėjo Latvijos Respublikoje paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo terminas; 4) tai, kad suėmimo sąlygos yra gerokai griežtesnės nei bausmės atlikimo; 5) aplinkybę, kad niekas iš kitų kaltinamųjų nagrinėjamoje byloje nepraleido suėmimo tiek laiko – virš 3 metų, kiek praleido S. N.. Akivaizdu, kad S. N. teisės buvo suvaržytos ir iki šiol varžomos labiau nei kitų kaltinamųjų ir tokiu būdu pažeidžiamas lygybės prieš įstatymą principas.

3.7.       Gynėjas akcentuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi iš dalies tenkintas Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos teikimas dėl lygtinio paleidimo ir probacijos 1 metams taikymo ir S. N. paskirtas draudimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos ir bendrosios probuojamojo asmens pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 punktuose.

4.       Posėdžio metu kaltinamasis S. N. prašė jo gynėjo skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

III.                      Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Kaltinamojo S. N. gynėjo Jevgenij Bogdanov skundas atmetamas

5.       Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, susipažinusi su reikšmingais skundo nagrinėjimui baudžiamosios bylos duomenimis bei išklausiusi teismo posėdyje išsakytus argumentus, sutinka su skundžiamos nutarties išvadomis, kad byloje nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas suėmimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, todėl kardomoji priemonė – suėmimas S. N. pratęsta pagrįstai.

6.       Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytam pagrindui. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

7.       BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad S. N. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiųjų apklausos protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

8.       S. N. be kita ko kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje kurios priskiriamos sunkiems nusikaltimams. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimą iki 8 metų, taigi šiuo atveju egzistuoja suėmimo sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 8 dalyje.

9.       Šiuo atveju suėmimo terminas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi kaltinamajam pratęstas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis)) numatytu pagrindu.

10.       Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo riziką. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konkrečioje byloje realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, gali būti pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad įtariamasis ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo ir galimai bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra išties pagrįsta. Tačiau apie galimą asmens pasislėpimo riziką sprendžiama ne tik atsižvelgiant į gręsiančios bausmės griežtumą, bet ir vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo ar kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (Lietuvos apeliacinis teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-384-387/2020).

11.       S. N. kaltinamas padaręs 68 nusikaltimus, iš kurių 22 yra sunkūs nusikaltimai numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje, už kurių padarymą numatyta vien laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. Atsižvelgiant į tai, kad praeityje S. N. daugybę kartų teistas, pripažinus jį kaltu ir subendrinus visas bausmes, kaltinamajam grėstų itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Tai patvirtina ir prokuroro baigiamoji kalba, iš kurios matyti, kad prokuroras prašo S. N. skirti galutinę subendrintą 16 metų laisvės atėmimo bausmę. Nors tai nėra absoliuti sąlyga taikyti asmeniui griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka daryti išvadai, kad asmuo gali bėgti ir slėptis, siekiant išvengti baudžiamojo persekiojimo ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės. Didžioji dalis inkriminuojamų nusikaltimų galimai padaryti veikiant organizuotoje grupėje, o S. N. kaltinamas atlikęs organizatoriaus vaidmenį, taigi jo vaidmuo nebuvo antraeilis. Pagrįstą manymą, kad S. N. gali slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo sustiprina ir kitos S. N. socialinius ir ekonominius ryšius apibūdinančios aplinkybės. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, S. N. nėra vedęs, niekada nėra oficialiai dirbęs, taigi į darbo rinką integruotis nebando. Nors turi du mažamečius vaikus, tačiau remiantis tuo, kad anksčiau mažamečio vaiko turėjimas nesustabdė kaltinamojo nuo išvykimo į Latvijos Respubliką, ši aplinkybė šiuo atveju negali būti vertinama kaip tvirtas socialinis ryšys, mažinantis slapstymosi riziką. S. N. Latvijos Respublikoje buvo nuteistas už vagystę, kurios metu naudojamas smurtas ar ginklai arba asmeniui grasinama smurtu ar ginklais, tyčinį nuosavybės sugadinimą ar sunaikinimą bei neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ar komponentų, šaudmenų ir sprogmenų gamybą. Tai leidžia manyti, kad S. N. gali turėti ryšių užsienyje. Aptartos aplinkybės leidžia manyti, kad S. N., neturėdamas nei tvirtų socialinių, nei ekonominių ryšių, galimai turėdamas ryšių užsienyje, siekdamas išvengti jam gresiančios itin griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti ir slėptis nuo teismo.

12.       Gynėjas nurodo, kad teismo išvada, jog S. N. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus deklaratyvi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad suėmimas šiuo atveju tęsiamas tik  BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Skundžiamoje nutartyje ankstesni S. N. teistumai apskritai neminimi, išskyrus Latvijos Respublikos nuosprendį, kuriuo paskirtą bausmę, kaltinamasis atliko 2023 m. sausio 13 d.  Todėl skundo argumentai dėl naujų nusikalstamų veikų darymo atmetami.

13.       Svarstant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo (pratęsimo) pagrįstumo, suimtojo kaltės bei jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikacijos klausimai nesprendžiami. Šiuos klausimus sprendžia pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą. Todėl skundo argumentai susiję su netinkamai pareikštais kaltinimais pagal BK 25 straipsnio 3 dalį bei už tam tikrų nusikaltimų padarymą suėjusia apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatimi, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kurio paskelbimas numatytas 2023 m. gegužės 26 d.

14.       Nors skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje nei vienam iš kitų kaltinamųjų suėmimas nebuvo taikomas tokį ilgą laiką, todėl pažeidžiamas lygybės prieš įstatymą principas, teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, kiekvienu atveju kardomosios priemonės skyrimo ar jos pratęsimo pagrįstumas sprendžiamas individualiai, įvertinant kaltinamojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vien ta aplinkybė, kad kitiems kaltinamiesiems suėmimas buvo pakeistas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti absoliučiu pagrindu priimti analogišką sprendimą ir S. N. atžvilgiu.

15.       Teisėjų kolegija sutinka su gynėjo argumentais, kad S. N. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma jau labai ilgą laiką – daugiau kaip trejus metus. Tačiau suėmimo taikymas grindžiamas byloje esančių aplinkybių visuma, vien ilga jo taikymo trukmė nesudaro pagrindo šios kardomosios priemonės keisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Šiuo atveju S. N. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymu. Už šios nusikalstamos veikos padarymą gresia laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų, du trečdaliai šios bausmės yra 5 metai ir 4 mėnesiai, todėl maksimalus suėmimo terminas nėra pažeidžiamas. Atsižvelgiant į S. N. inkriminuojamų nusikaltimų kiekį, jų pobūdį ir gresiančią griežtą laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo teisės suvaržytos labiau nei reikia procesiniams tikslams pasiekti ir pažeidžia proporcingumo principą. Byla pirmosios instancijos teisme jau baigta nagrinėti ir teisėja yra išėjusi į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, kuris, kaip minėta bus skelbiamas 2023 m. gegužės 26 d. Taigi, suėmimo taikymo pabaiga gali būti išspręsta kiek daugiau nei po mėnesio.

16.       Kaip minėta, S. N. suėmimas taikomas esant pagrindui manyti, kad gresiant griežtai laisvės atėmimo bausmei gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Todėl aplinkybė, kad dėl ankstesniu Latvijos Respublikoje priimtu nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo priimta nutartis taikyti lygtinį paleidimą, neturi jokios reikšmės sprendžiant suėmimo klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-1078/2023, kurioje jam šiuo metu pareikšti kaltinimai.

17.       Nors skunde tvirtinama, kad šiuo atveju BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai galėtų būti užtikrinami taikant S. N. intensyvią priežiūrą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, švelnesnės kardomosios priemonės nei kiekviena atskirai, nei taikant jas kaip kompleksą, neeliminuotų slapstymosi nuo baudžiamojo proceso rizikos. Šiuo metu Europos Sąjungos valstybių sienos yra atviros. Intensyvios priežiūros metu yra stebima asmens buvimo vieta, tačiau tai neužkerta galimybės asmeniui atsikratyti jo buvimą vietą fiksuojančiu prietaisu ir laisvai, (nefiksuojant sienos kirtimo fakto informacinėse sistemose) kirsti valstybių sienas. Taigi, net ir būdamas stebimas elektroninėmis priemonėmis S. N. turėtų galimybę išvykti į užsienio valstybę. Taigi, aukščiau aptartos aplinkybės taip pat duoda pagrindą išvadai, kad jokia kita švelnesne kardomąja priemone ar net keliomis iš jų nagrinėjamu atveju negali būti užtikrinami kardomųjų priemonių skyrimui keliami tikslai (BPK 119 straipsnis).

18.       Įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

n u t a r i a:

kaltinamojo S. N. gynėjo advokato Jevgenij Bogdanov skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai         Audrius Cininas        

        Daiva Kazlauskienė

        Jurgita Mačionytė