Baudžiamoji byla Nr. 1S-305-658/2014
Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00087-2007-3
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. vasario 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Nerijaus Meilučio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant nuteistojo G. G. gynėjui- advokatui Romualdui Matoniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. G. gynėjo advokato Romualdo Matonio skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2013 m. gruodžio 9 d. nutarimą Nr. LK-511 taikyti nuteistajam G. G. lygtinį paleidimą.
Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,
n u s t a t ė :
G. G., gim. (duomenys neskelbtini), bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. – 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Bausmės pradžia – 2009-11-09, bausmės pabaiga – 2017-07-20.
Komisijos 2013 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. LK-511 nutarta taikyti G. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p. siūlant teismui nustatyti nuteistajam BK 67 str. 2 d. 6 p., 75 str. 2 d. 5 p., 10 p. numatytas baudžiamojo poveikio priemones.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos 2013 m. gruodžio 9 d. nutarimą taikyti G. G. lygtinį paleidimą motyvuojant tuo, kad dar nėra pakankamo pagrindo, kuris leistų daryti išvadą, kad nuteistasis yra įvertinęs savo praeitį, padaręs reikiamas išvadas bei pasiruošęs doru elgesiu įrodyti, jog pasitaisys.
Nuteistojo G. G. gynėjas advokatas Romualdas Matonis skundu prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir byloje priimti naują sprendimą – patvirtinti 2013 m. gruodžio 9 d. Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde nurodoma, kad nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir netgi yra 8 kartus skatintas, būdamas paleistas lygtinai anksčiau nepažeidė paleidimo sąlygų, į priežiūrą laisvėje reagavo teigiamai, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, teigia, jog būdamas paleistas iš pataisos namų, vyks gyventi pas motiną, kuriai padės ūkininkauti, o tai reiškia, kad jo ateities planai konkretūs ir aiškūs, nuostata į darbą teigiama, juo labiau, kad ir pataisos namuose nuolat dirbo, jo atžvilgiu nėra patenkintų civilinių ieškinių, teigiamai charakterizuojamas, nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatas (44 balai pagal OASys metodiką) vidutinis, tačiau artimas žemai, o pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio rizika, vertinant HCR-20 metodika, žema. Taigi Komisijos sprendimas G. G. lygtinai iš pataisos įstaigos paleisti, jo nuomone, motyvuotas tinkamai. Tokiu būdu nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje ir išsamiai jo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad atlikdamas bausmę G. G. padarė visas reikiamas išvadas, todėl pasitaisė ir įgijęs net keletą specialybių, gali pilnavertiškai integruotis visuomenėje, tikimybė pakartotinai nusikalsti pernelyg maža, taigi laikytina, kad bausmės tikslai, įskaitant teisingumo principo įgyvendinimą (primintina, kad bylos nukentėjusieji netgi nebuvo ir nėra pareiškę civilinių ieškinių), jau šiuo metu yra pasiekti.
Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistojo naudai bylojantys argumentai yra akivaizdžiai labiau teisiškai reikšmingi už galimai oponuojančius motyvus dėl ankstesnių teistumų, įskaitant ir teistumą už labai sunkaus nusikaltimo padarymą bei pernelyg didelės neatliktos bausmės dalies, juo labiau, kad pastarieji, patys savaime, negali tapti pagrįstais neigiamo sprendimo argumentais, kadangi tokia teisinė situacija, kai nuteistasis gali būti lygtinai paleidžiamas (nepriklausomai nuo to, kiek kartų asmuo teistas, ir atlikęs būtent 1/2 dalį bausmės) yra sukurta įstatymų leidėjo valia, taigi ji negali tapti formaliu pretekstu atsisakyti nutarimą patvirtinti. Esant tokioms aplinkybėms, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas ne tik galėjo, bet ir turėjo būti patvirtintas. Visų šių aplinkybių, kurių teisinė reikšmė, svarstant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarimo pagrįstumo klausimą, neabejotina, apylinkės teismas nevertino niekaip, nors jos aiškiai paneigia abejotinus teismo argumentus apie anksčiau nuteistojo padarytus drausmės pažeidimus, už kuriuos paskirtos nuobaudos jau negalioja, ir teismui abejones sukėlusias nuteisto pastangas keistis, todėl nutartį priėmė neištyrės ir neįvertinęs visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių ir netgi galimai šališkai. Skundą gynėjas palaikė teismo posėdžio metu.
Nuteistojo G. G. gynėjo advokato Romualdo Matonio skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Vertindama skundo argumentus ir analizuodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas deramai įvertino visas paminėtas aplinkybes, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad dar nėra pakankamo pagrindo manyti, jog G. G. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, G. G. yra atlikęs minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną taikant lygtinį paleidimą – 1/2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės (Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 2 p.) ir įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taigi, formalieji pagrindai nuteistojo lygtiniam paleidimui yra. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra materialiojo lygtinio paleidimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas G. G. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo asmenybę, bet ir į kompetentingų specialistų išvadas, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatus, neatliktos bausmės dalį.
Teismas pagrįstai įvertino nuteistojo padarytos veikos sunkumą ir pobūdį (bausmę atlieką už labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, kurio pasekmės yra negrįžtamos), jam paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės trukmę (neatlikta bausmės dalis – daugiau kaip 3,5 metų), į paties nuteistojo pastangas keistis, į jo padarytus drausmės pažeidimus. Šiuo atveju tai, kad G. G. teismo pasitikėjimo nepateisino ir savo elgesiu neįrodė, jog gali taisytis būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, leidžia daryti išvadą, jog paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai jau šiuo metu, nebus įgyvendinti bausmės paskirtis ir jos tikslai.
Skunde nurodytos aplinkybės, kurias patvirtina ir Komisijos nutarimas, kad nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir yra 8 kartus skatintas, būdamas paleistas lygtinai anksčiau nepažeidė paleidimo sąlygų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, teigia, jog būdamas paleistas iš pataisos namų, vyks gyventi pas motiną, kuriai padės ūkininkauti, rodo nuteistojo pastangas, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo taikyti lygtinio paleidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys nėra vien tik teigiami – jis buvo 3 kartus baustas drausmine tvarka – du kartus už alkoholio vartojimą ir vieną kartą už įžūlų elgesį ir grasinimą susidoroti su prižiūrėtoju. Reiktų pažymėti, jog nuobaudos negalioja, tačiau paskutinioji paskirtoji nuobauda paskirta mažiau nei prieš metus, ir panaikinta prieš terminą tik 2013-11-13, paskyrus paskatinimą. Tai rodo, kad nuteistasis nesielgė nepriekaištingai bausmės atlikimo metu. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nevisiškai palankias nuteistajam psichologinės ir socialinės tarnybų išvadas, kuriose nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (44 balai pagal „OASys“ metodiką), nuteistasis laikosi nuteistųjų kriminalinės subkultūros, yra linkęs elgtis impulsyviai, neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, kaltę dėl padaryto nusikaltimo prisiima dalinai. Nuteistojo kriminogeniniai veiksniai yra netinkamas ankstesnis gyvenimo stilius, galima netinkamų kompanionų įtaka laisvėje, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis anksčiau taikyto lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų taip pat nepadarė ir vėl nusikalto padarydamas labai sunkų nusikaltimą.
Aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad likusi neatlikta 3 m. 7 mėn. 11 d. laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra gana didelė ir šiuo metu lygtinai paleidus G. G. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, taip pat ir probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistąjį paleidus lygtinai, būtų iškreipta jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio prasmė, pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu, o nuteistajam gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už vieną sunkiausių nusikaltimų – tyčinį nužudymą. Atsižvelgtina ir į tai, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras taip pat nepritarė lygtinio paleidimo taikymui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartimi tinkamai įvertino nuteistojo G. G. lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo nepritarė Komisijos 2013 m. gruodžio 9 d. nutarimui Nr. LK-511, todėl jos naikinti nuteistojo gynėjo skunde nurodytais motyvais įstatyminio pagrindo nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas
n u t a r i a :
Nuteistojo G. G. gynėjo advokato Romualdo Matonio skundą atmesti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Kolegijos pirmininkas Nerijus Meilutis
Teisėjai Giedrius Endriukaitis
Jurgis Kiškis