Civilinė byla Nr. 2-854-649/2017

Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00585-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1; 3.1.14.3; 3.2.9.13;

(S)

KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. gruodžio 8 d.

Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas rašytinio proceso tvarka   civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, išsprendė patikslinto ieškinio priėmimo klausimą ir civilinės bylos pagal pateiktą ieškinį nagrinėjimo galimumo klausimą. 

Teismas

n u s t a t ė:

             Civilinė byla teisme gauta 2017-06-28. Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą, kurį su broliu J. V. po ½ dalį paveldėjo po tėvų mirties. Ieškovas pateikė nekilnojamojo turto atidalijimo variantą ir siūlė – 0,50 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui; 0,16 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais ūkiniu pastatu ir garažu, priteisti atsakovui; 0,79 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pirtimi, tvartu, garažu ir klėtimi priteisti ieškovui, o gyvenamąjį namą atidalinti ieškovui ir atsakovui patalpomis pagal projektą, dalį patalpų paliekant bendro naudojimosi.   

             Atsakovas  atsiliepimą  pateikė, su ieškiniu nesutinka, siūlė visus žemės sklypus padalinti lygiomis dalimis šalių susitarimu, tačiau padalijimo projekto nepateikė.

Ieškinys turėjo trūkumų, todėl 2017-11-15 nutartimi ieškovas buvo įpareigotas pašalinti ieškinio trūkumus, tai yra patikslinti ieškinį sekančiai – jei iš nekilnojamojo daikto atidalijant prašoma suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus, privaloma pateikti atidalijimo projektą; patikslintame ieškinyje nurodyti – ar gyvenamąjį namą prašoma atidalinti siekiant suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus, ar nustatyti naudojimosi namo patalpomis tvarką.

Teismui ieškovas 2017-12-06 pateikė patikslintą ieškinį, kuriame išdėstė kitokius reikalavimus – 1) nebesiūlo 0,50 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio  (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui, o siūlo nustatyti šiuo sklypu naudojimosi tvarką, priskiriant naudoti šį žemės sklypą atsakovui; 2) nebesiūlo 0,16 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio  (duomenys neskelbtini), su jame esančiais ūkiniu pastatu ir garažu, priteisti atsakovui, o siūlo nustatyti šiuo sklypu naudojimosi tvarką, priskiriant naudoti šį žemės sklypą su pastatais atsakovui; 3) nebesiūlo 0,79 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pirtimi, tvartu, garažu ir klėtimi, priteisti ieškovui, o  siūlo nustatyti šiuo sklypu tokią naudojimosi tvarką ( ieškovas nenurodo, kad siūlo nustatyti naudojimosi turtu tvarką, teismas tokią išvadą padarė iš prašymo teksto) – 0,74 ha ploto žemės sklypo dalį su jame esančiais pirtimi, tvartu, garažu ir klėtimi priskiriant  šią sklypo dalį su pastatais naudotis ieškovui; 0,05 ha ploto žemės sklypo dalį  priskiriant naudotis atsakovui; 4) 0,79 ha žemės sklype esantį gyvenamąjį namą, siekiant suformuoti atskirus du nekilnojamojo turto objektus, ieškovas siūlo atidalinti dalį patalpų priskiriant ieškovui, dalį atsakovui, dalį patalpų paliekant bendrąja nuosavybe.

Ieškinys paliekamas nenagrinėtas. 

Teismo nuomone, ieškovas trūkumų nepašalino, nes teismui pateiktas naudojimosi 0,79 ha žemės ploto sklypu projektas (schema) netinkamas. Patikslintas ieškinys laikomas nepaduotu, o pagal pirminį ieškinį trūkumai nepašalinti, todėl ieškinys paliekamas nenagrinėtas. 

Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Teismų praktikoje tais atvejais, kai viena šalis prašo nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, o kita šalis – atidalinti iš bendrosios nuosavybės, pirmenybė teikiama atidalijimui natūra. Tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, privaloma įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą remiantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.  

Pastebėtina, kad žemės sklypų, kuriuos prašoma pagal patikslintą ieškinį priskirti naudojimuisi atsakovui, planai nepateikti, tai reiškia, jog neatlikti kadastriniai matavimai. Ieškinyje du žemės  sklypus (0,50 ha ir 0,16 ha ploto) prašoma priskirti naudotis atsakovui. Asmuo, kuris vienas naudotųsi tais sklypais, galbūt ir neturėtų problemų dėl tikslaus žemės sklypo plano nebuvimo. Nagrinėjamu  atveju pateikti žemės sklypo ribų planai nepatvirtina žemės sklypų ploto, sklypų kraštinių ilgio ir tikslių kampų, tie planai nurodo tik sklypo dislokacijos vietą.

Patikslintame ieškinyje dėl 0,79 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), prašoma nustatyti tokią naudojimosi tvarką: 0,74 ha ploto su 4 pastatais priskiriant ieškovui, o 0,05 ha ploto priskiriant atsakovui. Visame sklype yra gyvenamasis namas, kurį prašoma atidalinti siekiant suformuoti du atskirus nekilnojamojo turto vienetus, o dėl naudojimosi sklypu nustatyti naudojimosi tvarką. Tačiau ieškovo su patikslintu ieškiniu pateikta schema negali būti laikoma tinkamu turto atidalijimo ir naudojimosi sklypu projektu. Iš pateiktos schemos neaišku, kaip siūlomų sklypų ( 0,74 ha ir 0,05 ha) atžvilgiu išsidėsto ūkiniai pastatai ir gyvenamasis namas, kokiu būdu ieškovas ir atsakovas pagal siūlomą variantą pateks į savo gyvenamąsias pastato dalis. Pateiktoje kadastro duomenų byloje atlikti gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų matavimai, tačiau neatlikti žemės sklypo matavimai. Pateiktoje žemės sklypo schemoje raudonais brūkšneliais atskirta, numanoma, 5 arų sklypo dalis, tačiau, kaip minėta, neaiški pastatų pagal siūlomą variantą dislokacija sklypo dalyse.   

Teismo nuomone, be sklypo su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), pilno projekto negalima nagrinėti pateikto reikalavimo- nustatyti paminėtu sklypu naudojimosi tvarką ir atidalinti gyvenamąjį namą. Turi būti paruoštas sklypo ir jame esančių pastatų bendras projektas, iš kurių būtų galima nustatyti sklypo kraštines, tikslų pastatų sklype išsidėstymą, tikslias siūlomo varianto sklypų ribas ( 0,74 ha ir 0,05 ha), nurodyti esamus įvažiavimus į namų valdą ar pateikti pasiūlymus dėl įvažiavimų padarymo pagal siūlomą atidalinimą. Ginčas nagrinėjamu atveju yra ir dėl gyvenamojo namo – iš ieškovo pateiktos schemos neaišku, ar gyvenamasis namas ribojasi su 0,05 ha sklypo dalimi, ar dalis namo į sklypą patenka, ar visas gyvenamasis namas. Abejotina, ar pagal pateiktą schemą atsakovas galėtų pateikti konstruktyvų atsiliepimą į patikslintą ieškinį. 

Iš byloje anksčiau pateiktų dokumentų, taip pat ir iš su patikslintu ieškiniu pateiktos schemos neaišku, kur yra įvažiavimas į sodybą. Iš pateiktos schemos, kuri pateikta kaip paveikslėlis,  numanytina, kad apytiksliai ¼ dalis gyvenamojo namo patenka į atskiriamą 0,05 ha sklypo dalį. Iš schemos nesimato, kaip siūloma atidalinti gyvenamąjį namą, tačiau jei apytiksliai po ½ dalį, tai dalis atsakovui siūlomo priskirti atidalinamo namo patenka ant žemės sklypo, kuriuo pagal patikslintą ieškinį pageidauja naudotis ieškovas. Projektas turi būti logiškas ir išbaigtas, kad kiekviena šalis turėtų privažiavimą prie atidalijamo objekto, taip pat kad asmuo galėtų valdomą turtą apeiti, nes, neturint po valdomu turtu žemės sklypo, neaišku, kaip atlikti to turto priežiūrą, taip pat remontą ar rekonstrukciją.    

Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalių atidalijimas ir jų suformavimas kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų yra vienas iš nekilnojamųjų daiktų formavimo būdų (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (NTKĮ 7 straipsnio 4 dalis). Po to duomenys savininko prašymu įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą, toks įrašymas reiškia ir daikto įregistravimą NTR (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Pagal NTKĮ 8 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą.

Darytina išvada, kad bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalių atidalijimas ir jų suformavimas kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų negalimas be kadastrinių matavimų, tai yra be tinkamo atidalijimo projekto.

Teismas nutartyje dėl trūkumų buvo išdėstęs pastebėjimus, kad vienas ieškinio reikalavimas suformuluotas nekonkrečiai- gyvenamąjį namą siūloma atidalinti ieškovui ir atsakovui priteisiant atskiras patalpas, o dalį patalpų paliekant bendro naudojimo patalpomis. Tokiu atveju turėtų būti reiškiamas reikalavimas nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo dalimis ( CK 4. 81 str.). Manytina, kad, gyvenamajame name paliekant tam tikras patalpas bendro naudojimo, nėra galimybės namo dalį suformuoti kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą. Ieškovas turėtų apsispręsti – ar prašo gyvenamąjį namą atidalinti tokiu būdu, kad atidalintą namo dalį būtų galima suformuoti kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą, ar nustatyti naudojimosi namo patalpomis tvarką. Jei atidalintą namo dalį prašoma suformuoti kaip atskirą nekilnojamojo turto dalį, turėtų būti pasisakoma dėl bendrų komunikacijų likimo – iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad gyvenamasis namas turi bendrą krosninį šildymą, bendrą komunalinį vandentiekį ir bendrą vietinį nuotekų šalinimą, tikėtina, bendra ir elektros energijos tiekimo sistema. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirtis, tvartas, garažas ir klėtis yra gyvenamojo namo priklausiniai.

Teismas konstatuoja, kad ieškovas patikslintu ieškiniu nepašalino 2017-11-15 nutartyje nurodytų trūkumų, tokiu atveju, remiantis CPK 115 str. 3 d., procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Ieškovas patikslintu ieškiniu turėjo pašalinti pradinio ieškinio, priimto 2017-06-29 rezoliucija, trūkumus. CPK 296 str. 1 d. 11 p. nurodo, kad ieškinys paliekamas nenagrinėtu, jei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Kadangi nurodyti ieškinio turinio trūkumai nepašalinti, o ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, pradinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. 

Ieškovui išaiškinama, kad parengus logišką, kokybišką ir išbaigtą turto ( žemės sklypo su jame esančiais pastatais) atidalijimo ir naudojimosi turtu projektą, pagrįstą realiais matavimais, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka.  

Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 138 straipsniu, 290 – 291, 297 straipsniais, teismas, 

n u t a r i a:

ieškovo D. V. teismui pateiktą patikslintą ieškinį dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Pradinį ieškovo D. V. ieškinį palikti nenagrinėtą.

Teismo nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui atskiruoju skundu per Kupiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                     Saulius Vanagas