Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-900-498/2013;
Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00493-2013-7;
Procesinio sprendimo kategorija: 45.; 45.4.3; 45.4.2.; 79.1.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugpjūčio 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. Ž. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimo D. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė :
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-07-05 nutarimu D. Ž. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, paskirta 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, už pažeidimą, numatytą LR ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje, paskirta 200 (dviejų šimtų) litų bauda. LR ATPK 33 straipsniu nuobaudas subendrinus D. Ž. paskirta 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
D. Ž. nubausta už tai, kad (duomenys neskelbtini) ligoninės teritorijoje paliko stovėti automobilį, kuris kliudė kitų transporto priemonių eismui, vengė tikrintis neblaivumą šiais veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 18, 155.10 punktų reikalavimus.
D. Ž. apeliaciniame skunde prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-07-05 nutarimą pakeisti, panaikinti jo dalį, kuria jis pripažinta kalta padariusi LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir teiseną šioje dalyje nutraukti. Apeliantė nurodo, kad ji blaivumo pasitikrinti nevengė, kelis kartus nuėjo į ligoninę atnešti pareigūnų reikalaujamų daiktų. Skundo autorė pažymi, kad teismas visiškai nesiaiškino aplinkybių, kad iš pradžių jos blaivumas pareigūnams jokio įtarimo nekėlė, jai buvo pasakyta, kad bus surašytas protokolas dėl užstatyto automobilio. Skundo autorė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad užstatyto automobilio savininkė įvykio vietoje kėlė triukšmą, todėl ji net galėjo negirdėti reikalavimo pasitikrinti blaivumą. Be to, teismas nepagrįstai neapklausė užstatyto automobilio savininkės T., tuo pažeisdamas LR ATPK 257 straipsnio reikalavimus. D. Ž. nurodo, kad forminant įvykį buvo padaryti ir kiti procesiniai pažeidimai: protokolas nebuvo surašytas įvykio vietoje, jai nebuvo įteiktas vienas protokolo egzempliorius, jai nebuvo išaiškintos teisės bei pareigos. Šios aplinkybės teisme tiriamos nebuvo.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-07-05 nutarimą palikti nepakeistą, D. Ž. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga, apeliantės skundo motyvai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl naikinti nutarimą nėra pagrindo.
D. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde kaltės klausimas dėl LR ATPK 124 1 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo neginčijamas, todėl aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su teismo išvadomis dėl D. Ž. kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad jos kaltė vengus pasitikrinti neblaivumą įrodyta, kadangi jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų, jos nuomone, byloje nėra.
Apygardos teismas, susipažinęs su skundo motyvais bei administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, mano, kad D. Ž. skundo motyvai nepagrįsti jokiais objektyviais abejonių nekeliančiais duomenimis, o teismo išvados teisingos, pagrįstos išsamia byloje surinktų įrodymų analize ir vertinimu. Apylinkės teismas, analizuodamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus LR ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų nuostatų nepažeidė, įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, galimus prieštaravimus tarp jų, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą ir padarė pagrįstą bei teisėtą išvadą, kad D. Ž. kaltė dėl LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo įrodyta.
LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Aptariamame straipsnyje yra nurodytos alternatyvios veikos ir už kiekvienos iš jų padarymą asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. D. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas bei ji buvo nubausta ir už tai, kad vengė pasitikrinti neblaivumą. Nors apeliantė kategoriškai su tuo nesutinka, tačiau nei apklausiama teisme, nei savo apeliaciniame skunde aukštesnės instancijos teismui nenurodė jokių faktinių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad pareigūnai neprašė jos pasitikrinti neblaivumo. Priešingai negu teigia apeliantė, byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių D. Ž. veiksmuose LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymių buvimą. Apylinkės teismas, spręsdamas D. Ž. administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 126 straipsnio 4 dalį klausimą pagrįstai rėmėsi policijos patrulių A. B., V. P. parodymais, kurie yra nuoseklūs, logiški, atitinkantys įvykių seką ir neprieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams. Teisme apklausti pareigūnai kategoriškai patvirtino, kad D. Ž. buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą, tačiau ji to iš karto nepadarė, pasakė, kad netrukus ateis ir negrįžo. Pareigūnai jos ieškojo ligoninėje, tačiau nei jiems, nei vyr. gydytojo pavaduotojui D. Ž. surasti nepavyko. Netikėti šių liudytojų parodymais ir jais nesiremti teismas neturėjo pagrindo, kadangi nenustatyta, jog pareigūnai būtų suinteresuoti pakenkti apeliantei ją apkalbėdami ar duodami melagingus paaiškinimus. Be to, minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir liudytoja R. Ž., kuri patvirtino, kad D. Ž. į ligoninę grįžo kelis kartus, po to, kai grįžo paskutinį kartą, buvo atėję policijos pareigūnai, ieškojo D. Ž., tačiau jos nerado. Be to, minėta liudytoja paaiškino, kad suprato, jog D. Ž. buvo prašoma pasitikrinti neblaivumą, todėl ši aplinkybė, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, iš esmės paneigia apeliantės keliamą versiją, kad ji iš viso galėjo negirdėti reikalavimo pasitikrinti neblaivumą, kadangi įvykio vietoje buvo didžiulis triukšmas. Be to, pati D. Ž., būdama nenuosekli aiškindama apie įvykio aplinkybes, iš pradžių teigdama, kad pareigūnai nereikalavo pasitikrinti neblaivumo, jei būtų reikalavę, būtų pasitikrinusi, vėliau teigdama, kad dėl triukšmo galėjusi tokio reikalavimo ir negirdėti, leido teismui pagrįstai suabejoti jos nurodytų aplinkybių teisingumu ir objektyvumu.
Apylinkės teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, atskleidė LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo požymius ir pagrįstai nustatė, kad byloje esančių faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog D. Ž., pagal KET 18 punkto reikalavimus turėdama pareigą policijos pareigūno reikalavimu pasitikrinti, ar nėra neblaivi, šios pareigos sąmoningai nevykdė. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, atsakomybei pagal minėtą straipsnį kilti pakankam neblaivumo pasitikrinimo vengimo. Tam, kad atsirastų administracinė atsakomybė, nebūtina, jog asmuo aktyviais veiksmais sudarytų pareigūnams fizines ar kitokias kliūtis, kurioms esant neblaivumą patikrinti būtų objektyviai negalima. Užtenka konstatuoti, kad asmuo išreiškia apsisprendimą nesitikrinti neblaivumo. Nagrinėjamu atveju pareigūnui pasiūlius pasitikrinti neblaivumą D. Ž., ši, pasišalindama iš įvykio vietos, neatsakydama į ligoninės darbuotojų skambučius, sudarė kliūtis, kas pagrįstai įvertinta kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą. Aplinkybę, kad D. Ž. vengė vykdyti pareigūnų reikalavimus patvirtina ir jos pačios elgesys, t. y. D. Ž. nesulaukė, kol bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, net nepasiėmė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo, kuriuos pareigūnai, objektyviai neturėdami galimybės grąžinti savininkei, pridėjo prie bylos medžiagos.
Apeliantės teiginiai, kad jis buvo blaivi, kad tai gali patvirtinti liudytojai, kuriuos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti, nelaikytini pagrindu abejoti teismo išvadomis dėl jos kaltės, kadangi atsakomybei pagal LR ATPK 126 straipsnio 4 dalį kilti, kaip jau minėta, užtenka konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė pasitikrinti neblaivumą, kas šioje byloje ir nustatyta. Taip pat nepagrįstai laikytini apeliantės teiginiai, kad pareigūnai padarė procedūrinius pažeidimus, kadangi jai nebuvo duota pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole, neįteiktas vienas protokolo egzempliorius, kadangi D. Ž. pati savo veiksmais sudarė tokią situaciją, kai pareigūnai ne dėl nuo jų priklausančių priežasčių negalėjo šių reikalavimų įvykdyti.
Remiantis aukščiau aptartų aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai išyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje nesančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.
Teisėjas Olegas Šibkovas