Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-05-16][nuasmeninta nutartis byloje][ATP-268-174-2016].docx
Bylos nr.: ATP-268-174/2016
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatas 191008577 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):
Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems (ATPK 126 str.)
Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems (ATPK 126 str.)
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
Bylų pagal apeliacinius skundus procesas
Bylų pagal apeliacinius skundus procesas

Administracinė byla Nr

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-268-174/2016

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00582-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 36.2.1.; 45.4.3. (S)

 



 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2016 m. gegužės 13 d.

Klaipėda 

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarimo, kuriuo J. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., pritaikius ATPK 301 str., – 289 Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ir

 

n u s t a t ė :

 

2016 m. vasario 7 d. J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. vasario 7 d., apie 9.53 val., Neringos mieste, kelio Smiltynė–Nida ir Kuršių g. sankryžoje vairavo automobilį BMW 530d, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,63 promilės), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus. Tokie J. L. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d. nutarimu J. L. pripažino kaltu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir pritaikęs ATPK 301 str. paskyrė jam 289 Eur baudą be teisės  vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarimą ir J. L. pagal ATPK 126 str. 1 d. paskirti piniginę baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Institucijos nuomone, teismo sprendimas skirti J. L. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą piniginę baudą be teisės  vairuoti transporto priemones atėmimo priimtas netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes.

Pažeidėjas J. L. padarė sunkų tyčinį teisės pažeidimą – automobilį vairavo būdamas neblaivus. Pažeidimas įrodytas policijos komisariato pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis. Pažeidėjas ir pats neneigia, kad vairavo transporto priemonę neblaivus. Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas tokio tyčinio pažeidimo atveju prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, tuo nebus pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai. Be to, J. L., turėdamas beveik 20 metų vairavimo stažą, buvo net 12 kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su KET pažeidimais, o būdamas (duomenys neskelbtini) bažnyčios klebonu, vykdydamas tarnystę, savo elgesiu kaip tik turėtų rodyti teigiamą pavyzdį bendruomenės nariams.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas J. L. prašo netenkinti Institucijos apeliacinio skundo ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarimą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nors Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, Institucijos apeliaciniame skunde keliamas pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad teismas be pagrindo taikė J. L. ATPK 301 str. nuostatas ir nepagrįstai paskyrė švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą, t. y. Institucija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu neskirti pažeidėjui ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pasak apelianto, J. L. padarė sunkų tyčinį teisės pažeidimą – automobilį vairavo būdamas neblaivus, anksčiau jis ne kartą buvo baustas už KET pažeidimus, o būdamas (duomenys neskelbtini) bažnyčios klebonu, vykdydamas tarnystę, savo elgesiu kaip tik turėtų rodyti teigiamą pavyzdį bendruomenės nariams. Taigi šioje byloje yra aktualus pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos taikymo proporcingumo klausimas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu.

ATPK 301 str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje (pvz., LAT nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). LAT atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju J. L. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d. buvo patrauktas už tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis (jos nėra ginčijamos) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,63 promilės (po paklaidos ± 0,017 – 0,61 promilės).

ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 Eur iki 434 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Apylinkės teismas J. L. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą, taikydamas ATPK 301 str. nuostatas, paskyrė švelnesnę, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta, nuobaudą – 289 Eur baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. L. nuobaudą už pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą, rėmėsi šiais nuobaudos individualizavimui reikšmingais faktais: byloje nustatytas lengvas pažeidėjo girtumo laipsnis – 0,63 promilės, nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis padarius teisės pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgė į tai, kad J. L. darbdavio ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero charakterizuojamas itin teigiamai, vairavimas susijęs su tinkamu darbo funkcijų atlikimu. Netekus teisės vairuoti, nukentėtų ne tik pats J. L., bet ir (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas taikė pažeidėjui ATPK 301 str. nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą paskyrė minimalaus dydžio baudą – 289 Eur be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apygardos teismo vertinimu, toks apylinkės teismo sprendimas yra teisingas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas J. L. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą skirdamas nuobaudą, remdamasis ATPK 301 str., esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo nepadarė. Kaip ir nustatyta įstatyme, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo aplinkybes, rėmėsi ATPK 31 str. nustatyta atsakomybę lengvinančia bei kitomis įstatyme nenurodytomis lengvinančiomis aplinkybėmis.

Nors, kaip teisingai nurodoma Institucijos apeliaciniame skunde, pažeidėjo J. L. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 1 d., yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, tačiau kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju J. L. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d. patrauktas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus – jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Teismas pažymi, kad byloje nustatytas lengvas pažeidėjo girtumo laipsnis – 0,63 promilės (įvertinus galimą alkoholio matavimo prietaiso paklaidą (± 0,017) pažeidėjo naudai, jo neblaivumo laipsnis būtų dar mažesnis – 0,61 promilės), tai nežymiai viršijo leidžiamą ribą, jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. J. L. iš karto prisipažino padaręs pažeidimą, pasiaiškindamas dėl šio pažeidimo policijai nurodė, kad po vakarykščiai išgerto alaus jautėsi gerai, nemanė, kad po vakar išgerto alaus dar gali įpūsti, todėl vairavo automobilį (b. l. 5), nuoširdžiai gailėjosi dėl pažeidimo, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tuo tarpu jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, J. L. anksčiau už analogiško administracinio teisės pažeidimo padarymą nebaustas, taip pat nėra duomenų, kad jis per dvidešimties metų vairavimo stažą būtų baustas administracine tvarka už itin šiurkščius KET pažeidimus, tai rodo, kad jis nėra piktybinis KET pažeidėjas. (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras ir J. L. darbdavys pateikė išskirtinai teigiamą J. L. charakteristiką, kartu darbdavys nurodė, kad J. L. aptarnauja (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parapijas, nė vienoje iš jų bažnyčia neturi patalpų, tinkamų gyventi kunigui ir jo šeimai, todėl minėtas parapijas J. L. aptarnauja vykdamas automobiliu iš (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena. Be ypatingų atvejų, kunigas parapijose reikalingas bent keletą kartų per savaitę, todėl teisė vairuoti jam yra būtina. Kunigui J. L. negalint aptarnauti minėtų parapijų, (duomenys neskelbtini) bažnyčia neturėtų jokios galimybės jo pakeisti kitu kunigu (b. l. 17).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pagal ATPK 126 str. 1 d. taikyti pažeidėjui J. L. ATPK 301 str. nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą, t. y. paskirti J. L. ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažeidėjui J. L. pagal ATPK 126 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 289 Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias pažeidėjo asmenybę, negali būti vertinama kaip per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui. Tokia nuobauda, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias pažeidėjo asmenybę, negali būti vertinama kaip per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui ir, apygardos teismo vertinimu, bus pakankama įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, t. y. nubaudžiant J. L. už padarytą pažeidimą bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių pažeidimų ateityje.

Taigi J. L. paskirta administracinė nuobauda buvo tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjo padaryto administracinio teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Institucijos apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl nuobaudos už ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą pagrįstumu. Keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėja                                                                                                                                                          Violeta Miliuvienė


Paminėta tekste:
  • ATPK
  • ATPK 126 str. Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų
  • ATPK 31 str. Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančios aplinkybės