Baudžiamoji byla Nr. 1-2591-1035/2016

              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46652-2016-5

              Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3

              (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 14 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,

sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,

kaltinamajam S. A., jo gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui,

nukentėjusiajai A. A.,

              viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, pensininkas, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar gydymusi gydymo įstaigose, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

n u s t a t ė :

S. A. 2016 m. spalio 2 d., apie 23.30 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,10 promilių neblaivumo laipsnis), konflikto metu tyčia koja spyrė žmonai A. A. į ranką ir sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Šiais veiksmais S. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis S. A. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies, nes, jo teigimu, muštynes išprovokavo žmona. Paaiškino, kad nelabai gerai pamena aplinkybes. Parėjo namo išgėręs, žmona kumščiais sudavė jam į nugarą ir jis griūdamas spyrė jai koja kažkaip, tik nesupranta kaip. Virsdamas į šoną pateikė žmonai į ranką. Tai buvo sekmadienį, vėlai vakare. Namai yra (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su žmona, tik atskiruose kambariuose. Kilo konfliktas dėl to, kad atėjo išgėręs. Žmona jam į nugarą trenkė porą kartų kumščiu, o jis virsdamas kažkaip spyrė ir pataikė jai į ranką. Jos ranka raudona, matyt, sukėlė jai skausmą. Blogai vertina savo veiksmus. Gailisi dėl to, bet jau vėlu. Pripažįsta, kad turi problemų su alkoholiu. Bandė gydytis, bet nesėkmingai. Atsiprašė žmonos, stengsis daugiau taip nedaryti ir nevartoti alkoholio. Nenorėjo žmonai spirti, taip gavosi. Atsitrenkė į sieną, kažkaip automatiškai pakėlė koją ir pataikė žmonai į ranką. Nenorėjo pataikyti, taip nutiko, nes griuvo, kai žmona jam trinktelėjo į nugarą. Viskas vyko koridoriuje. Tyčia tikrai nespyrė žmonai. Atsirėmė į sieną ir koja automatiškai pakilo į viršų. Ant grindų nebuvo nukritęs.

Nukentėjusioji A. A. apklausiama teisme parodė, kad jos vyras nuo liepos 14 d. iki sekmadienio gėrė, nebuvo jo blaivaus mačiusi. Tą dieną jos vyras daug kartų eidavo į parduotuvę ir grįždavo su alkoholiu. Nuo 22 val. ji pradėjo vyrą raminti, sakė, kad mažas vaikas už sienos, kad į darbą kitą rytą. Jam tai labai nepatiko. Jis turi madą garsiai kalbėtis, keiktis. Ją visokiais žodžiais vadina. Diena iš dienos taip. Dar 23.15 val. pas jį buvo atėjusi, klausė, ko jis rėkia, keikiasi. Vyras suirzo. 23.30 val. vėl užėjo dar kartą, pasakė, kad vyras nusiramintų, jis pradėjo keltis. Ji pasakė, kad tegul tik bando atsistoti, bus muštynės. Kaip jausdama atrakino duris iš koridoriaus, kad galėtų spėti pabėgti, nes ne pirmą kartą taip buvo. Vyras atsikėlė, pradėjo keiktis, ji išėjo iš kambario, stovėjo tarpdury, atidariusi duris, prie spintos. Sakė vyrui, kad šis gaus, jeigu prieis. Vyras jai spyrė, ji nesitikėjo, kad jis gali spirti jai į ranką. Ji laikėsi durų rankenos ir gavo į ranką. Tada bėgo iš buto, o vyras iš paskos. Laiptinėje vyras šaukė, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Ji su kaimynu grįžo namo. Kaimynas patarė skambinti į policiją. Po suduoto smūgio buvo guzas didžiulis, dabar tik mėlynė likusi, kaulą skaudą, sunku ir svorį pakelti. Nesikreipė į medikus, nes ne pirmas kartas tai. Vyras šoko iš lovos, ji stovėjo įsikibusi į rankeną, nesitikėjo, kad vyras šoks, jis priėjo ir iš kairės kojos spyrė jai į ranką. Tada ji išbėgo į koridorių.

Po nukentėjusiosios apklausos kaltinamasis papildomai paaiškino, kad buvo neblaivus, smulkiai visko nepamena. Koridoriuje spyrė žmonai, o ne savo kambaryje. Įspyrė griūdamas, specialiai tikrai nespyrė.

Nukentėjusioji papildomai parodė, kad sutuoktinis galbūt pamena antrą atvejį, kai bandė jai koridoriuje įspirti, bet ji iššoko į laiptinę. Tai tą patį vakarą buvo.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2016 m. spalio 2 d. 23.46 val. registruotas įvykis – namuose vyras muša savo žmoną, pranešė kaimynas (b. l. 3).

Iš 2016 m. spalio 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8).

Policijos pareigūno 2016 m. spalio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016 m. spalio 2 d., apie 23.50 val., gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) vyras muša žmoną, policiją kvietė kaimynas. Įvykio vietoje nustatyta, kad S. A., namuose būdamas neblaivus, spyrė žmonai A. A. į ranką, grasino susidorojimu. Žmonai teko bėgti į laiptinę ir prašyti pagalbos. A. A. paaiškino, kad smurtas pasireiškė spyriu į dešinę ranką, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. S. A. dėl girtumo nesugebėjo nieko paaiškinti (b. l. 10-11). Analogiškas aplinkybes A. A. nurodė ir 2016 m. spalio 3 d. pareiškime (b. l. 12).

Alkotesterio kvito duomenimis, kaltinamajam S. A. 2016 m. spalio 3 d. 00.39 val. nustatytas 3,10 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 28). S. A. pareikštame kaltinime klaidingai nurodytas neblaivumo laipsnis – 3,19 promilės, todėl teismas šią aplinkybę patikslina.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo ir nukentėjusiosios teisme duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad konflikto metu su sutuoktine koja spyrė jai į ranką netyčia, griūdamas ir automatiškai pakeldamas koją. Tikina, kad tikrai tai padarė nespecialiai. Vis dėlto teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kritiškai ir jais nesivadovauja, nes šiuos kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiosios A. A. parodymai. Nukentėjusioji apklausiama teisme parodė, jog tuo metu, kad buvo įėjusi į vyro kambarį jį raminti, kad šis netriukšmautų, vyras šoko iš savo lovos, ji stovėjo įsikibusi į durų rankeną, o vyras priėjo ir koja spyrė jai į ranką. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti šiais nukentėjusiosios parodymais. Priešingai nei kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs nuo pat pradžios. Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji buvo nurodžiusi atvykusiems policijos pareigūnams, pareiškime policijai ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Savo ruožtu kaltinamasis atvykusiems policijos pareigūnams negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių dėl savo girtumo. Tai matyti iš policijos pareigūno surašyto tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad smulkiai neatsimena visų įvykio aplinkybių, nes buvo neblaivus, tačiau sutiko, kad galėjo iš pykčio spirti savo sutuoktinei į ranka, o teisme pradėjo teigti, kad tai padarė nespecialiai, o griūdamas automatiškai pakėlęs koją, tačiau taip ir nesugebėjo paaiškinti kaip galėjo atsirėmęs į sieną, griūdamas pakelti koją ir pataikyti nukentėjusiajai į ranką, tuo tarpu taip ir nepargriuvęs, o likęs stovėti ant kojų. Teismo visiškai neįtikina tokia kaltinamojo versija. Kritiškai vertindamas šiuos kaltinamojo parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,10 promilės). Neabejotinai tai turi tiesioginę įtaką jo gebėjimams tiksliai atsiminti įvykio aplinkybes. Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, alkotesterio kvitas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad S. A., apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,10 promilių neblaivumo laipsnis), konflikto metu tyčia koja spyrė žmonai A. A. į ranką ir sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sutuoktinė, kuri, atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvoką, laikytina kaltinamojo šeimos nare, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

              Teismas, skirdamas bausmę S. A., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – praeityje teistas 3 kartus už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su psichologinio pobūdžio smurtu artimųjų atžvilgiu, A. A. nukentėjusiąja buvo ir kitose bylose, tai rodo, kad S. A. teigiamų išvadų nedaro, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Akivaizdu, kad kaltinamasis turi rimtų problemų dėl alkoholio vartojimo. To neneigia ir jis pats. Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja S. A. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Iš ankstesnių kaltinamojo teistumų matyti, kad jam buvo skirtos ir pakankamai švelnios bausmės (laisvės apribojimas), ir griežtesnės bausmės (laisvės atėmimas, atidedant bausmes vykdymą, ir reali laisvės atėmimo bausmė). Akivaizdu, kad šios bausmės ir taikytos baudžiamosios poveikio priemonės, tokios kaip dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, buvo neveiksmingos, nes nepadarė kaltinamajam teigiamo poveikio.

              Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad S. A. skirtina griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio terminas nustatytinas didesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių galimybę atidėti bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Minėta, kad S. A. praeityje tris kartus yra teistas už panašaus pobūdžio veikas prieš savo sutuoktinę A. A.. Paskyrus jam pačią griežčiausią bausmę – realų laisvės atėmimą ir šią bausmę atlikus, S. A. nepasimokė ir vėl padarė naują nusikalstamą veiką prieš savo sutuoktinę. Tai rodo, kad už ankstesnes nusikalstamas veikas paskirta bausme nebuvo pasiekta jos paskirtis – S. A. nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė net paskirtas realus laisvės atėmimas. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai kaltinamojo S. A. atžvilgiu gali būti pasiekti tik izoliavus jį nuo visuomenės, t. y. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka S. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. spalio 3 d. 00.20 val. (b. l. 22) iki 2016 m. spalio 4 d. 09.32 val. (b. l. 23), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad S. A. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 34,74 Eur advokato užmokestis. Tarnybos nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo S. A. valstybės naudai priteistinos 34,74 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas pažymi, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

              Šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktas prašymas atmestinas, nes pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant tokį prašymą, byloje turi būti duomenys apie kaltinamojo turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-693/2016). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie S. A. turtinę padėtį. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie S. A., kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį. Pagal minėtą teismų praktiką, tokie duomenys yra esminiai, sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

S. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. spalio 3 d. 00.20 val. (b. l. 22) iki 2016 m. spalio 4 d. 09.32 val. (dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš S. A. atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                            Valerij Lauš