Civilinė byla Nr. 2-4007-910/2013
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03614-2012-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2; 30.10; 92
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Oksanai Videiko, Sandrai Kel, dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei Kristinai Bernadišiūtei, atsakovo S. J. J. (S. J. J.) įgaliotam atstovui H. J. (H. J.), advokatui Tomui Ivanauskui, trečiojo asmens Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atstovei Zentai Ražanauskienei, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Astai Gedzevičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvakra išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui Stanislavui J. J. (S. J. J.) dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
n u s t a t ė:
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą savo lėšomis per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pristatytą priestatą ir išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas nurodyto gyvenamojo namo dalis – stogo laikančiąsias konstrukcijas – bei sutvarkyti statybvietę. Ieškovas taip pat prašė sprendime nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę nugriauti gyvenamojo namo pastatytą priestatą pats ir patirtas išlaidas išieškoti iš atsakovo.
Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pastatė priestatą, kurio išorės matmenys 3,00 m x 1,58 m, taip pat pakėlė statinio stogą, kartu pakeisdamas jo laikančiąsias konstrukcijas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas atsakovui dėl savavališkos statybos darbų surašė 2011-11-02 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-111102-00204. Atsakovui 2011-12-02 buvo surašytas reikalavimas Nr. REI-00-111202-00222 pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2012-06-02 savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas pastato dalis (priestatą ir stogo laikančiąsias konstrukcijas) ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovo teigimu, inspekcijos 2012-06-21 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. RPA-00-120621-00089 įrodo, kad atsakovas reikalavimo neįvykdė.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovo teigimu, namo rekonstrukcija buvo būtina, nes namo būklė buvo nepatenkinama: namo stogo danga buvo kiaura, esant krituliams vanduo tekėjo į namo vidų; stogo laikančiosios konstrukcijos buvo supuvusios, galėjo bet kada įgriūti; sienos ir langai taip pat buvo supuvę. Artėjant šaltajam metų laikui, remontas buvo neišvengiamas, siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas. Pasak atsakovo, jis siekė išsiaiškinti, kokie dokumentai reikalingi rekonstrukcijai, tačiau paaiškėjo, kad, norint gauti leidimą, būtini žemės sklypo nuosavybę ar kitą valdymo pagrindą patvirtinantys dokumentai, kurių jis pateikti negalėjo, nes žemės sklypas, kuriame yra namas, nesuformuotas, kadangi nenustatytos šalia esančio valstybinio miško ribos. Susitvarkyti dokumentų atsakovui nepavyko dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių – jis nuo 2002 m. kelis kartus kreipėsi į Vilniaus miesto plėtros departamentą, tačiau iki šiol nenustatytos valstybinio miško ribos.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra. Trečiasis asmuo nurodė, kad 2002-07-03 buvo pateiktas atsakovo prašymas parduoti 0,09 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Žemėtvarkos skyrius šį prašymą perdavė Vilniaus miesto merui, prašydamas nustatyti žemės sklypo ribas ir plotą, specialiąsias naudojimo sąlygas ir naudojimo apribojimus. 2007-06-11 buvo pakartotinai kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, tačiau iki šiol negauta jokių nurodytos namų valdos žemės sklypo formavimo sprendinių iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir prašė juos patenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovo prašymo nustatyti ilgesnį reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pagrįstumą turėtų įvertinti teismas.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus atskirtimus į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti. Tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, prašė pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2013 m. spalio 1 d. Atsakovai atstovai papildomai paaiškino, kad iš esmės neginčija ieškovo nurodytų aplinkybių, jog namo rekonstrukcija buvo atlikta be leidimo, tačiau nurodė, jog dokumentų susitvarkyti atsakovas negalėjo ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių. Atsakovo atstovai taip pat nurodė, kad šiuo metu vyksta žemės sklypo formavimo procedūros, kurias užbaigus galima bus siekti atliktos rekonstrukcijos įteisinimo; šių procesų trukmės atsakovas negali įtakoti, todėl prašo teismo nustatyti ilgesnį savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą.
Trečiojo asmens Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas turi galimybių sutvarkyti valdą taip, kaip reikalauja teisės aktai, todėl galima būtų suteikti terminą įteisinimo procedūroms.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.
Ieškinys tenkintinas
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011-11-02 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-111102-00204 konstatavo, kad atsakovo gyvenamasis namas, jo dalis – priestato plotis apie 1,58 m, ilgis apie 3,0 m – (duomenys neskelbtini), rekonstruojamas savavališkai – neturint statybą leidžiančio dokumento, supaprastinto gyvenamojo namo rekonstravimo projekto su įgalioto valstybės tarnautojo rašytiniu pritarimu (b. l. 6). Šiame akte pareikalauta nevykdyti jokių statinio (jo dalies) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugant statybvietę ir aplinką. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011-12-02 surašė atsakovui reikalavimą Nr. REI-00-111202-00222 – ne vėliau kaip iki 2012-06-02 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2011-11-02 surašytas savavališkos statybos aktas reg. Nr. SSA-00-111102-00204, padarinius: išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis (priestatą, kurio ilgis apie 3,0 m, plotis apie 1,58 m ir stogo laikančiąsias konstrukcijas), sutvarkyti statybvietę (b. l. 9). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012-06-21 surašė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. RPA-00-120621-00089, kuriame nustatė, kad neįvykdytas 2011-12-02 reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-111202-00222 (b.l. 11-12).
Dėl atsakovo atliktų statybos darbų teisėtumo
Byloje nustatyta, kad atsakovas, prie gyvenamojo namo pristatęs priestatą, pakeitęs stogo laikančiąsias konstrukcijas, atliko II grupės nesudėtingo statinio, esančio valstybinėje žemėje, rekonstravimo darbus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 1 lentelės „Pastatai“ 1 punktas).
Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad kitais negu šios dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytais atvejais statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas). Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punktą nesudėtingo statinio rekonstravimui Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais rengiamas supaprastintas rekonstravimo projektas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 4 punkto 4.2, 4.3 papunkčių nuostatas, rekonstruojant valstybinėje žemėje II grupės nesudėtingą statinį, nekeičiant jo grupės, mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje privalomi rašytiniai pritarimai supaprastintam rekonstravimo projektui.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir aptartas teisės aktų nuostatas, vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, atsakovas privalėjo turėti parengtą supaprastintą rekonstravimo projektą namui rekonstruoti bei rašytinį pritarimą supaprastintam rekonstravimo projektui. Atsakovas pripažino, kad, rekonstruodamas statinį, neturėjo statybą leidžiančio dokumento. Darytina išvada, kad atsakovo atlikta namo rekonstrukcija ieškovo pagrįstai pripažinta savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis).
Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo
Pagal CPK 273 straipsnio 2 dalį, teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis, kurio 7 dalyje įtvirtinta, kokį sprendimą gali priimti teismas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo taikyti atsakovo atžvilgiu Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.
Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėta, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi vadovaujantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principais. Kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-58/2008; 2009-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011).
Pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalį, teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo negriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti į savavališkos statybos buvusią padėtį.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo atlikti statybos darbai toje vietoje apskritai yra galimi, o nustatyti pažeidimai gali būti pašalinami. Trečiojo asmens Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas turi galimybių sutvarkyti valdą taip, kaip reikalauja teisės aktai, todėl galima būtų suteikti terminą įteisinimo procedūroms (b. l. 78).
Teismo proceso metu atsakovas pateikė įrodymų, kad ėmėsi aktyvių veiksmų dėl žemės sklypo, kuriame atlikti savavališkos statybos darbai suformavimo – gavo leidimą pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilygintą detaliajam planui; suderino projektinius pasiūlymus su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija; pagal šiuos projektinius pasiūlymus gali būti rengiamas techninis projektas (b. l. 76, 77). Tačiau pažymėtina, kad rekonstrukcijai įteisinti būtiniems dokumentams parengti reikia laiko, šio proceso trukmę lemia ne tik atsakovo pastangos, bet ir objektyvūs veiksniai. Pasak trečiojo asmens Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atstovės, vien žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam planui, parengimas trunka apie tris mėnesius, o visos būtinos rekonstrukcijai įteisinti procerdūros gali užtrukti nuo pusės metų iki aštuonių mėnesių (b. l. 77).
Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl žemės sklypo ribų ir ploto nustatymo bei privatizavimo atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dar 2002-07-03, vėliau ne kartą teiravosi, kada bus nustatytos valstybinio miško ribos ir suformuotas žemės sklypas, tačiau iki šiol šie atsakovo prašymai kompetentingų instucijų neišspręsti. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodyta, kad 2002-07-03 atsakovo prašymas buvo perduotas Vilniaus miesto merui, prašant nustatyti žemės sklypo ribas, plotą, specialiąsias naudojimo sąlygas ir naudojimo apribojimus; 2007-06-11 buvo pakartotinai kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, tačiau iki šiol negauta jokių nurodytos namų valdos žemės sklypo formavimo sprendinių iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (b. l. 26-28).
Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, įvertindamas tai, kad atsakovo atlikti statybos darbai (duomenys neskelbtini), šioje teritorijoje apskritai galimi, savavališka statyba nesukėlė žalos aplinkai ir visuomenės interesams, teismas sprendžia, kad yra pagrindas suteikti atsakovui galimybę įteisinti statybą (Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Tik to nepadarius per teismo nurodytą terminą, taikytina griežčiausia neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonė – įpareigojimas nugriauti savavališkai pastatytą statinį (Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje situacijoje toks teismo sprendimas atitinka proporcingumo siekiamam tikslui principą, nepažeidžia ginčo šalių interesų pusiausvyros, neprieštarauja viešajam interesui.
Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovui nustatytinas terminas iki 2013-09-01 teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališką statybą. Jeigu per nustatytą terminą ieškovas neįteisins atliktų statybos darbų, ieškovas įpareigotinas savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti priestatą prie gyvenamojo namo ir išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas gyvenamojo namo dalis – stogo laikančiąsias konstrukcijas – bei sutvarkyti statybvietę. Jeigu teismo reikalavimas nebus įvykdytas, savavališkai pastatytas priestatas ir gyvenamojo namo laikančiosios konstrukcijos nugriaunami, išardomi ieškovo, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo (Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalis).
Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 92 straipsniu, iš atsakovo priteistina 144 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė:
ieškinį patenkinti.
Nustatyti atsakovui S. J. J. (S. J. J.) (a. k. (duomenys neskelbtini) terminą iki 2013 m. rugsėjo 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališkai atliktą gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją.
Per nustatytą terminą neįteisinus nurodytos savavališkos statybos, įpareigoti atsakovą S. J. J. (S. J. J.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iki 2013 m. spalio 1 d. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas nurodyto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis – stogo laikančiąsias konstrukcijas – bei sutvarkyti statybvietę.
Atsakovui nepašalinus savavališkos statybos padarinių iki 2013 m. spalio 1 d., ieškovas turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), priestatą ir išardyti savavališkai pertvarkytas šio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) stogo laikančiąsias konstrukcijas bei patirtas išlaidas išieškoti iš atsakovo.
Priteisti iš atsakovo S. J. J. (Stanislav J. J.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 144 (vieną šimtą keturiasdešimt keturis) Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“ arba LT12 2140 0300 0268 0220, bankas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
T. L. Ribokaitė