Civilinė byla Nr. 3K-3-206-916/2015

                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00172-2013-2

                              Procesinio sprendimo kategorija: 42.8.; 45.                                                                                                                                   

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Vasarienės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic fish export“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. A. , G. A. , J. D. , R. P. ir S. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic fish export“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovams dėl daikto pirkimo kainos sumažinimo ir lėšų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovai G. A. , G. A. , J. D. , R. P. ir S. P. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Baltic fish export“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo S. P. 222 966,14 Lt (64 575,46 Eur) skolos, 17 063,39 Lt (4941,90 Eur) sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d.; R. P. 1382,23 Lt (400,32 Eur) skolos, 112,09 Lt (32,46 Eur) sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d.; J. D. 16 491,90 Lt (4776,38 Eur) skolos, 1463,35 Lt (423,81 Eur) sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d.; G. A. 95 476,11 Lt (27 651,79 Eur) skolos, 8336,49 Lt (2414,41 Eur) sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d.; G. A. 12 483,43 Lt (3615,45 Eur) skolos, 945,28 Lt (273,77 Eur) sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d.; priteisti ieškovams iš atsakovo sutartines kintamas 2,83 proc. palūkanas nuo prašomos priteisti sumos nuo 2013 m. sausio 31 d. iki visiško skolos grąžinimo dienos; 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško atsiskaitymo dienos.

Ieškinyje nurodė, kad 2010 m. gegužės 25 d. su atsakovu UAB „Baltic fish export“ (kuris perėmė UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ teises ir pareigas pagal preliminariosios pajų pirkimo–pardavimo sutarties teisių ir pareigų perėmimo sutartį) sudarė žemės ūkio kooperatinės bendrovės (toliau – ŽŪKB) „Anulėnų paukštynas“ pajų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią bendra pajų pardavimo kaina 4 500 000 Lt (1 303 290,08 Eur). Atsakovas įsipareigojo nupirkti pajus ir už juos sumokėti sutartyje nurodytas sumas, tačiau šių įsipareigojimų visa apimtimi sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė: S. P. iš turėtų sumokėti 2 876 571 Lt (833 112,55 Eur) liko nesumokėjęs 222 966,14 Lt (64 575,46 Eur), R. P. iš 17 830 Lt (5163,92 Eur) liko nesumokėjęs 1382,23 Lt (400,32 Eur), G. A. iš 1 231 778 Lt (356 747,57 Eur) liko nesumokėjęs 95 476,11 Lt (27 651,79 Eur), J. D. iš 212 766 Lt (61 621,29 Eur) liko nesumokėjęs 16 491,90 Lt (4776,38 Eur), G. A. iš 161 055 Lt (46 644,75 Eur) liko nesumokėjęs 12 483,43 Lt (3615,45 Eur). Ieškovų teigimu, pajų pirkimo–pardavimo sutarties 3.2.3.2 punkte nustatyta, kad pardavėjams, pradedant nuo 2010 m. liepos mėnesio, mokamos metinės palūkanos už skolos likutį, kurios yra lygios 6 mėn. LIBOR EUR plius 2,5 proc. marža, o palūkanų dydis fiksuojamas sutarties pasirašymo dieną ir perskaičiuojamas kas 6 kalendorinius mėnesius. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, 2010 m. spalio 10 d. šalys pasirašė susitarimą prie 2010 m. gegužės 25 d. pajų pirkimo–pardavimo sutarties, kuriame nurodyta, kad atsakovo vėluojama suma yra sumokama iki 2010 m. lapkričio 1 d., sumokant palūkanas, apskaičiuotas pagal sutarties 3.2.3.2 punktą. Nors sutarties vykdymo terminas susitarimu buvo atidėtas, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė.

Priešieškiniu atsakovas UAB „Baltic fish export“ prašė sumažinti 2010 m. gegužės 25 d. pajų pirkimo–pardavimo sutartimi nustatytą ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“ pajų pardavimo kainą 825 136 Lt (238 975,90 Eur) suma, t. y. nuo 4 500 000 Lt (1 303 290,08 Eur) iki 3 674 864 Lt (1 064 314,18 Eur); priteisti atsakovui UAB „Baltic fish export“ iš S. P. – 304 378,82 Lt (88 154,20 Eur), iš R. P. – 1905,34 Lt (551,82 Eur), iš J. D. – 22 387,80 Lt (6483,95 Eur), iš G. A. – 130 516,11 Lt (37 800,08 Eur), iš G. A. – 17 148,10 Lt (4966,43 Eur); priteisti iš ieškovų 6 proc. dydžio procesines palūkanas.

Atsakovas nurodė, kad 2010 m. kovo 1 d. šalys sudarė preliminariąją pajų pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi atsakovas ketino vykdyti bendrovės veiklos ir turto pertvarkymus, jam buvo itin svarbi jos finansinė padėtis trumpuoju veiklos periodu, t. y. bendrovės trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis. Preliminariosios sutarties 6.2 punkto 4 papunkčiu ieškovai pareiškė ir užtikrino atsakovui, kad laikotarpiu nuo preliminariosios sutarties pasirašymo iki pagrindinės sutarties pasirašymo bendrovės trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis bus didesnis už vienetą (siekiant patvirtinti tokį įsipareigojimą prie preliminariosios sutarties priedo Nr. 1 buvo pridėtas bendrovės 2010 m. sausio 1 d. balansas). Ši nuostata buvo įtraukta ir į pagrindinę sutartį. Be to, ieškovai tiek preliminariosios, tiek pagrindinės sutarties 6 punkto g papunkčiu patvirtino ir užtikrino, kad bendrovės finansinė atskaitomybė yra parengta remiantis Lietuvos Respublikos verslo apskaitos standartais ir teisingai atspindi bendrovės finansinę būklę bei veiklos rezultatus, nuosavo turto pokyčius ir pinigų srautus finansinės atskaitomybės dokumentuose, taip pat balanse, nurodytomis datomis ir tuose dokumentuose nurodytais laikotarpiais. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad ieškovai pateikė ir patvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją apie bendrovės trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykį, nuslėpė tikruosius duomenis apie bendrovės finansinę būklę – ieškovai, sudarydami balansą, sąmoningai neteisėtai perkėlė dalį biologinio turto (825 136 Lt (238 975,90 Eur) vertės) į trumpalaikį turtą, taip nepagrįstai dirbtinai padidindami balanse nurodytą trumpalaikio turto vertę, kad trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis būtų didesnis negu vienetas. 17-ojo verslo apskaitos standarto „Biologinis turtas“, patvirtinto VšĮ LR apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m. spalio 6 d. nutarimu Nr.6, 28 punktas imperatyviai nurodo, kad bendrovės balanse biologinis turtas parodomas atskirame straipsnyje tarp ilgalaikio ir trumpalaikio turto straipsnių. UAB „Botasta“ pateiktoje faktinių pastebėjimų ataskaitoje patvirtinama, kad bendrovės biologinis turtas 2010 m. sausio 1 d. sudarė 951 508,19 Lt (275 575,82 Eur), o 2010 m. sausio 1 d. balanso g dalyje yra pateikta tik dalis biologinio turto, t. y. 126 372 Lt (36 599,86 Eur), o jeigu būtų pateiktas visas biologinis turtas g dalyje, tai jis būtų 825 136 Lt (238 975,90 Eur) didesnis. Žinodamas tikrąją padėtį atsakovas nebūtų pirkęs bendrovės pajų arba būtų sutikęs juos pirkti už 825 136 Lt (238 975,90 Eur) mažesnę kainą, nes tokios vertės trumpalaikio turto trūkumas egzistavo įsigyjant bendrovės pajus. Ieškovai šią esminę pajų pirkimo–pardavimo sąlygą, apibūdinančią bendrovės, taip pat ir jos pajų finansinę bei ekonominę kokybę, nuo atsakovo neteisėtai ir nepagrįstai nuslėpė. Atsakovo vertinimu, įsigyti bendrovės pajai neatitinka preliminariosios ir pagrindinės sutarčių 6.2 punkto d papunktyje įtvirtinto kokybės reikalavimo, dėl to yra mažintina sutarties 3.1 punkte nustatyta bendrovės pajų pardavimo kaina. Kadangi bendrovės trumpalaikis turtas buvo 825 136 Lt (238 975,90 Eur) mažesnis, negu buvo deklaruota bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose, tai kaina mažintina iki 3 674 864 Lt (1 064 314,18 Eur). Atsakovas ieškovams yra sumokėjęs 4 151 200,19 Lt (1 202 270,67 Eur), todėl konstatuotina, kad yra permokėjęs 476 336 Lt (137 956,44 Eur) ir ši suma laikytina ieškovų nepagrįstai gauta iš atsakovo, todėl proporcingai ieškovams sumokėtoms sumoms priteistina atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai akivaizdžiai pažeidė preliminariosios ir pagrindinės sutarčių nuostatas, būtent 6.2 punkto d ir g papunkčius, atsakovas įsigijo bendrovės pajus trūkstant (realiai nesant) 825 136 Lt (238 975,90 Eur) vertės trumpalaikio turto, vadovaujantis preliminariosios ir pagrindinės sutarčių 7.1 punktu, nustatančiu sutarties pažeidimo teisines pasekmes, ieškovai turi atlyginti atsakovo patirtą žalą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Priteisė atsakovui UAB „Baltic fish export“ iš: S. P. – 304 378,82 Lt (88 154,20 Eur) permokėtą sumą, R. P. – 1905,34 Lt (551,82 Eur) permokėtą sumą, J. D. – 22 387,80 Lt (6483,95 Eur) permokėtą sumą, G. A. – 130 516,11 Lt (37 800,08 Eur) permokėtą sumą, G. A. – 17 148,10 Lt (4966,43 Eur) permokėtą sumą; iš visų ieškovų priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (šiuo atveju nuo priešieškinio priėmimo dienos), t. y. nuo 2013 m. gegužės 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už priteistas sumas.

Teismas, tenkindamas priešieškinį, sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovams nepagrįstai biologinio turto dalį (825 136 Lt (238 975,90 Eur) įtraukus į trumpalaikio turto vertę (nors šis biologinis turtas turi būti parodomas balanse atskirame straipsnyje tarp ilgalaikio ir trumpalaikio turto), t. y. trumpalaikį turtą nepagrįstai padidinus 825 136 Lt (238 975,90 Eur) ir taip dirbtinai padidinus balanse nurodytą trumpalaikio turto vertę, kad tai atitiktų pajų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygą, jog trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis turi būti didesnis negu vienetas, atsakovas už tokią sumą negavo trumpalaikio turto, todėl tai sudaro pagrindą mažinti sutarties kainą nurodyto dydžio suma, atitinkamai nuo 4 500 000 Lt (1 303 290,08 Eur) iki 3 674 864 Lt (1 064 314,18 Eur). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas permokėjo ieškovams už pajus – ieškovai padarė žalą atsakovui ir turėtų atsakyti pagal sutartį. Teismas sprendė, kad atsakovas ieškovams yra sumokėjęs 4 151 200,19 Lt (1 202 270,67 Eur), o pajų pirkimo kaina yra mažintina iki 3 674 864 Lt (1 064 314,18 Eur), todėl ieškovams permokėta suma yra 476 336,19 Lt (137 95650 Eur), ir ji iš ieškovų pagal parduotų pajų dalį priteistina atsakovui. Būtent todėl šiuo atveju netaikytinos teisės normos, reglamentuojančios žalos atlyginimą.

Teismas atmetė ieškovų reikalavimą taikyti ieškinio senatį priešieškinio reikalavimams motyvuodamas tuo, kad ginčas byloje vyksta dėl pajų, o pajai nėra daiktai, todėl nėra taikytina teisės norma, nustatanti daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminą. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui sumažinti sandorio kainą pareikšti. Konstatavęs, kad priešieškinis tenkinamas, teismas ieškinį atmetė, nes neliko teisinio pagrindo ieškovams priteisti jų prašomas sumas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovų G. A. , G. A. , J. D. , R. P. ir S. P. apeliacinius skundus, 2014 m. liepos 30 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą panaikino, ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš UAB „Baltic fish export“: S. P. 222 966,14 Lt (64 575,46 Eur) skolos, 17 063,39 Lt (4941,90 Eur) sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d., 5 proc. procesines palūkanas nuo 240 029,53 Lt (69 517,36 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11 397 Lt (3300,80 Eur) bylinėjimosi išlaidų; R. P. 1382,23 Lt (400,32 Eur) skolos, 112,09 Lt (32,46 Eur) sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d., 5 proc. procesines palūkanas nuo 1494,32 Lt (432,78 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; J. D. 16 491,90 Lt (4776,38 Eur) skolos, 1463,35 Lt (423,81 Eur) sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d., 5 proc. procesines palūkanas nuo 17 955,25 Lt (5200,20 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; G. A. 95 476,11 Lt (27 651,79 Eur) skolos, 8336,49 Lt (2414,41 Eur) sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d., 5 proc. procesines palūkanas nuo 103 812,60 Lt (30 066,21 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; G. A. 12 483,43 Lt (3615,45 Eur) skolos, 945,28 Lt (273,77 Eur) sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d., 5 proc. procesines palūkanas nuo 13 428,71 Lt (3889,22 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; valstybei 161 Lt (46,63 Eur) pašto išlaidų. Atmetė ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovo sutartines kintamas 2,83 proc. palūkanas nuo pagrindinės skolos nuo 2013 m. sausio 31 d. iki visiško skolos grąžinimo dienos. Priešieškinį atmetė. Priteisė iš UAB „Baltic fish export“ bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme: S. P. 9444,08 Lt (2735,19 Eur), G. A. 917 Lt (265,58 Eur), G. A. 6686 Lt (1936,40 Eur), J. D. 1211 Lt (350,73 Eur), R. P. 144 Lt (41,70 Eur).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tenkino priešieškinį neišanalizavęs bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su pajų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu. Byloje nėra duomenų, kad parduoti pajai neatitiko CK 1.101 straipsnio 1, 3, 7 dalių reikalavimų. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovai pardavė pajus su trūkumais, t. y. neužtikrindami, kad trumpalaikio turto ir trumpalaikių skolų santykis yra didesnis už vienetą ir kad tai sudaro pagrindą sumažinti pajų pirkimo kainą atsakovo nurodytu dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pajų pirkimo–pardavimo sutartimi šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų, taip pat dėl sutarties kainos, kuri yra 4 500 000 Lt. Nei šioje sutartyje, nei kituose į bylą pateiktuose įrodymuose nėra nurodytas pajų kainos skaičiavimo principas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pajų pirkimo kaina mažintina būtent atsakovo nurodoma 825 136 Lt suma, nes į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad būtent trumpalaikio turto vertė lėmė pajų vertės ir pirkimo kainos nustatymą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovas, priešieškinyje teigdamas, jog dėl ieškovų veiksmų patyrė 825 136 Lt (238 975,90 Eur) žalą ir kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, įvardijo tik tai, kad jis negavo 825 136 Lt (238 975,90 Eur) trumpalaikio turto pagal įmonės balansą, tačiau konkrečių įrodymų, patvirtinančių jo realios žalos atsiradimą, o būtent to, kad pajų neatitiktis šiam kokybės reikalavimui iš esmės lėmė jų vertės sumažėjimą 825 136 Lt (238 975,90 Eur), nepateikė, be to, savarankiško reikalavimo atlyginti žalą nereiškė, todėl teisėjų kolegija sprendė, kad toks priešieškinio reikalavimas negalėjo būti vertinamas kaip pagrįstas ir tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodyti neva neteisingai pateikti finansinės atskaitomybės duomenys (ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“ 2009 metų balanse) ir byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas pareiškė priešieškinį ieškovams tik tada, kai pastarieji pareikalavo visiškai atsiskaityti pagal pajų pirkimo–pardavimo sutartį, leidžia tokį atsakovo elgesį vertinti kaip vengimą iki galo tinkamai įvykdyti atsiskaitymo prievolę ieškovams, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas neįrodė, kad tiek esant ikisutartiniams santykiams, t. y. iki preliminariosios pajų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tiek 2010 m. kovo 1 d. faktiškai perėmus pajus pagal pajų preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, tiek 2010 m. gegužės 25 d. sudarius pagrindinę pajų pirkimo–pardavimo sutartį, jis neturėjo galimybės objektyviai įvertinti perkamų pajų kainos, šiuo atveju ir per taikytą turto ir įsipareigojimų santykio kriterijų. Faktiškai perėmus pajus, taip pat sudarant ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“ einamųjų metų finansinę atskaitomybę, 2010 m. spalio 10 d. susitarimą dėl vėluojančio atsiskaitymo, atsakovas jokių pretenzijų ieškovams nereiškė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tai leido daryti labiau tikėtiną išvadą, kad trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis kaip kokybės kriterijus nebuvo toks reikšmingas, kad nulemtų atsakovo apsisprendimą įsigyti pajus iš ieškovų už sutartą kainą. Šis kriterijus gali būti svarbus sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, tačiau, kaip jau buvo pažymėta, tokio reikalavimo šioje byloje atsakovas nereiškė.

Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad priešieškinis yra atmestinas kaip nepagrįstas, sprendė, kad esant neįvykdytoms sutartinėms prievolėms (2010 m. gegužės 25 d. pajų pirkimo–pardavimo sutarties 3.1.1 punkte nurodytoms sumoms, kurias atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovams, ir jau sumokėtoms sumoms) atsakovas skolingas ieškovams: S. P. – 222 966,14 Lt (64 575,46 Eur) (2 876 571 Lt (833 112,55 Eur) - 2 653 604,86 Lt (768 537,09 Eur), G. A. – 95 476,11 Lt (27 651,79 Eur) (1 231 778 Lt (356 747,57 Eur) - 1 136 301,89 Lt (329 095,77 Eur), J. D. – 16 491,90 Lt (4776,38 Eur) (212 766 Lt (61 621,29 Eur) - 196 274,10 Lt (56 844,91 Eur), R. P. – 1382,23 Lt (400,32 Eur) (17 830 Lt (5163,92 Eur) - 16 447,77 Lt (4763,60 Eur), G. A. – 12 483,43 Lt (3615,45 Eur) (161 055 Lt (46 644,75 Eur) - 148 571,57 Lt (43 029,30 Eur). Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovui neginčijus pareigos mokėti palūkanas (šalių sudaryto susitarimo  prie 2010 m. gegužės 25 d. pajų pirkimo–pardavimo sutarties 3 dalies 3.2.3.2 punktas) ieškovams priteistina likusi nesumokėta palūkanų dalis, apskaičiuota iki 2013 m. sausio 31 d. pagal ieškovų pateiktus skaičiavimus. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovų reikalavimas priteisti sutartines kintamas palūkanas, apskaičiuotas nuo 2013 m. sausio 31 d. iki visiško skolos grąžinimo procentine išraiška, netenkintinas kaip nepagrįstas, nes jis nėra konkretus, teismas, atlikdamas skaičiavimus, kuriuos privalo atlikti ieškovas, pažeistų rungimosi bei dispozityvumo principus. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovai prašė priteisti procesines palūkanas, kurios kompensuoja ieškovų minimalius nuostolius nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, bei sprendė, kad šis reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant iš atsakovo ieškovams jų prašomas 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. kovo 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Baltic fish export“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 30 d. sprendimą ir palikti galioti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą; pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisti iš ieškovų atsakovo naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Dėl CK 6.306 straipsnio 1 dalies, 6.327 straipsnio 1 dalies, 6.333 straipsnio 1 ir 3 dalių, 6.205 straipsnio, 6.334 straipsnio normų pažeidimų. Kasatoriaus teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad <…> pirmosios instancijos teismas tenkino priešieškinį neišanalizavęs bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su pajų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, <…> nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovai pardavė pajus su trūkumais, t. y. neužtikrindami, kad trumpalaikio turto ir trumpalaikių skolų santykis yra didesnis už vienetą ir kad tai sudaro pagrindą sumažinti pajų pirkimo kainą atsakovo nurodytu dydžiu. Byloje yra surinkti neginčijami įrodymai, kad ieškovai neteisėtai, siekdami fiktyviai pagerinti bendrovės finansinę padėtį ir parodyti, kad bendrovės trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis yra didesnis nei vienetas, perkėlė ir įtraukė bendrovės 825 136 Lt (238 975,90 Eur) vertės biologinį turtą į bendrovės trumpalaikį turtą, taip nepagrįstai ir neteisingai balanse nurodydami, kad viso bendrovės trumpalaikio turto vertė yra 1 138 052 Lt (329 602,64 Eur), – tokiu būdu nepagrįstai dirbtinai padidindami bendrovės balanse nurodomą trumpalaikio turto vertę. Todėl atsakovas įsigijo bendrovės pajus, neatitinkančius preliminariosios ir pagrindinės sutarčių 6.2 punkto d papunktyje įtvirtinto kokybės reikalavimo, patyrė 825 136 Lt (238 975,90 Eur) žalą ir faktiškai permokėjo ieškovams 476 336,19 Lt (137 956,50 Eur). Verslo apskaitos standarto nuostatos aiškiai įtvirtina, kad žemės ūkio įmonės biologinį turtą privalo rodyti atskiru straipsniu – biologinis turtas turi specifinių savybių ir būtent dėl jų jis nėra priskiriamas prie trumpalaikio turto. Kasatoriaus teigimu, preliminariosios ir pagrindinės sutarčių 6.2. punkto d papunktyje nustatyta sąlyga (bendrovės trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis buvo ir bus didesnis nei vienetas), be kita ko, yra pirkimo–pardavimo dalyko kokybę apibūdinantis kriterijus. Tai reiškia, kad ieškovai garantavo už pajų kokybę, todėl pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį jie atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo sprendime aptarti, ištirti ir detalizuoti įrodymai patvirtina, kad atsakovo įsigyti bendrovės pajai neatitinka preliminariosios ir pagrindinės sutarčių 6.2. punkto d papunktyje įtvirtinto kokybės reikalavimo, todėl ieškovai yra pripažintini netinkamai vykdžiusiais sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.205 straipsnis) ir pažeidę savo, kaip pardavėjų, pareigas (CK 6.327 straipsnio 1 dalis, 6.333 straipsnio 1 ir 3 dalys), todėl atsakovui atsirado teisės, nustatytos CK 6.334 straipsnio 1 dalyje, bei teisė į nuostolius.

Dėl CK 6.4 straipsnio, 6.38 straipsnio 1, 3 dalių, 6.158 straipsnio 1 dalies, 6.163 straipsnio 1, 4 dalių, 6.200 straipsnio 1–3 dalių, normų pažeidimų. Kasatoriaus teigimu, ieškovai ikisutartiniuose santykiuose, sandorių sudarymo metu ir vėliau nesielgė sąžiningai, protingai ir teisingai, visiškai nebendravo ir nesikooperavo su atsakovu, neatskleidė jam visos teisingos informacijos apie bendrovės finansinę turtinę padėtį, kuri turėjo esminę reikšmę atsakovo valiai ir norui įsigyti bendrovės pajus, atitinkančius konkrečius kokybės reikalavimus, sąmoningai pateikė ir patvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją apie bendrovės trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykį, taip nepagrįstai dirbtinai padidindami bendrovės balanse nurodomą trumpalaikio turto vertę (neteisėtai perkėlė dalį biologinio turto (825 136 Lt (238 975,90 Eur) vertės) į trumpalaikį turtą). Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo nurodytų materialiosios teisės normų reikalavimais, jų netaikė ieškovams ir nevertino pastarųjų veiksmų bei elgesio šių normų kontekste sandorių vykdymo metu.

Dėl CK 6.193 straipsnio, 6.245 straipsnio 3 dalies, 6.249 straipsnio 1–2 dalių, 6.256 straipsnio 1–2 dalių, 6.200 straipsnio 1–3 dalių, normų pažeidimų ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo praktikos. Kasatoriaus nuomone, Lietuvos apeliacinis teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad <…> pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog pajų pirkimo kaina mažintina būtent atsakovo nurodoma 825 136 Lt (238 975,90 Eur) suma, nes į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad būtent trumpalaikio turto vertė sąlygojo pajų vertės ir pirkimo kainos nustatymą; <…> konkrečių įrodymų, patvirtinančių jo realios žalos atsiradimą, o būtent tai, kad pajų neatitikimas šiam kokybės reikalavimui iš esmės sąlygojo jų vertės sumažėjimą 825 136 Lt (238 975,90 Eur), nepateikė, be to, savarankiško reikalavimo atlyginti žalą nereiškė; <…> leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis kaip kokybės kriterijus nebuvo toks reikšmingas, kad nulemtų atsakovo apsisprendimą įsigyti pajus iš ieškovų už sutartą kainą. Šis kriterijus gali būti svarbus sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, tačiau, kaip jau buvo pažymėta, tokio reikalavimo šioje byloje atsakovas nereiškė. Kasatoriaus teigimu, tokias išvadas teismas padarė tinkamai neištyręs įrodymų, nevertinęs liudytojų parodymų, visiškai neįsigilinęs į preliminariosios ir pajų pirkimo–pardavimo sutarčių turinį. Ginčo sandorius teismas aiškino nesąžiningai, neatsižvelgdamas į tikruosius šalių ketinimus ir sandorių sąlygų tarpusavio ryšį, sandorių esmę ir tikslą bei jų sudarymo aplinkybes, taip pat neatsižvelgdamas į šalių derybas dėl sandorių sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas aplinkybes. Atsakovas pažymi, kad priešieškinio reikalavimus, skirtingai nei teigia apeliacinės instancijos teismas, grindė civilinės atsakomybės taikymu ir žalos atlyginimu – Kauno apygardos teismas kvalifikavo ir teisingai išsprendė ginčą, patvirtindamas, kad atsakovas prašė taikyti, be kita ko, ir civilinę atsakomybę bei priteisti iš ieškovų atsakovo patirtą žalą. Nurodo, kad atsakovas įsigijo bendrovės pajus, neatitinkančius preliminariosios ir pagrindinės sutarčių 6.2 punkto d papunktyje įtvirtinto kokybės reikalavimo, todėl patyrė 825 136 Lt (238 975,90 Eur) dydžio žalą, tad atmestini kaip visiškai nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad bendrovės finansinė  padėtis neturėjo jokios reikšmės atsakovui ir kad jis nepatyrė jokios žalos, kai įsigijo bendrovės pajus su 825 136 Lt (238 975,90 Eur) vertės trumpalaikio turto trūkumu.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimų. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai tyrė byloje esančius įrodymus, teismo išvados akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, sprendime nėra argumentuota ir pagrįsta, kodėl buvo atmestos pirmosios instancijos teismo išvados ir konstatuotos aplinkybės, sprendime remiamasi ne kiekvieno įrodymo ir jų viseto tyrimu, o prielaidomis ir tikimybėmis. Teismas nesilaikė CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatytų sprendimo motyvuojamosios dalies turinio reikalavimų, sprendimas yra nemotyvuotas, išvados nepagrįstos jokiais išsamiais argumentais ir tinkamai atliktu įrodymų tyrimu, nemotyvuotai ir nepagrįstai yra atmestas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, padarytos išvados ir nustatytos aplinkybės, nenurodant tokio atmetimo aiškių argumentų.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai S. P. , R. P. , G. A. , J. D. , G. A. prašo skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Dėl CK 6.306 straipsnio 1 dalies, 6.327 straipsnio 1 dalies, 6.333 straipsnio 1 ir 3 dalių, 6.205 straipsnio, 6.334 straipsnio normų pažeidimų. Ieškovų teigimu, byloje negali būti taikytos CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daikto kokybę, nes ieškovai pardavė atsakovui ne daiktą, o vertybinius popierius (pajus). Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad parduoti pajai neatitiko CK 1.101 straipsnio 1, 3, 7 dalyse nurodytų reikalavimų, atsakovas neginčijo, kad ŽŪKB narių gauti pajai turėjo trūkumų, kad jie nesuteikė atsakovui visų teisių. Atsakovas nepagrįstai remiasi CK 6.327 straipsnio 1 dalimi, 6.333 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 6.334 straipsniu, nes šios normos reglamentuoja daiktų kokybę, o ne reikalavimus vertybiniams popieriams, dokumentams, suteikiantiems jų turėtojams tam tikras teises. Atsižvelgiant į sutarčių laisvės principą, nėra ir nebuvo teisinio pagrindo sumažinti pajų pirkimo kainos bei priteisti atsakovui iš ieškovų 825 136 Lt (238 975,90 Eur), nes atsakovas, įsigydamas pajus, puikiai žinojo apie bendrovės finansinę padėtį ir pasirašydamas pajų pirkimo–pardavimo sutartį patvirtino savo sutikimą tiek dėl bendrovės finansinės situacijos, tiek dėl pardavimo kainos. Ieškovai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, įsigijęs ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“ pajus, bendrovę reorganizavo į UAB ir atlikdamas šį veiksmą išsamiai išstudijavo bendrovės finansinę padėtį, jokių pretenzijų atsakovams nei dėl pajų, nei dėl bendrovės padėties nereiškė. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis kaip kokybės kriterijus nebuvo reikšmingas, kad nulemtų atsakovo apsisprendimą įsigyti iš ieškovų pajus už sutartą kainą. Byloje niekas nepaneigė fakto, kad atsakovo įsigyti vertybiniai popieriai atitiko jiems keliamus reikalavimus ir šalių sutartas esmines sutartines sąlygas. Ieškovų teigimu, įmonės likvidumo rodikliui, jos vertei, finansinei būklei jokios įtakos neturi biologinio turto atspindėjimas apskaitos trumpalaikio turto eilutėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bendrovės įsigytų pajų kokybės reikalavimo

Kasatorius teigia, kad jis įsigijo bendrovės pajus, neatitinkančius preliminariosios ir pagrindinės pajų pirkimo–pardavimo sutarčių 6.2 punkto d papunktyje įtvirtinto kokybės reikalavimo, nes ieškovai neteisėtai, siekdami fiktyviai pagerinti bendrovės finansinę padėtį ir parodyti, kad bendrovės trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis yra didesnis nei vienetas, perkėlė ir įtraukė bendrovės 825 136 Lt (238 975,90 Eur) vertės biologinį turtą į bendrovės trumpalaikį turtą, taip nepagrįstai ir neteisingai balanse nurodydami, kad viso bendrovės trumpalaikio turto vertė yra 1 138 052 Lt (329 602,64 Eur), – tokiu būdu nepagrįstai dirbtinai padidindami bendrovės balanse nurodomą trumpalaikio turto vertę.

Šie argumentai negali būti pripažinti pagrįstais. Santykis tarp trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų rodo bendrąjį įmonės likvidumo rodiklį, t. y. parodo įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. kovo 1 d. ieškovai ir UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ sudarė preliminariąją ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“ 100 proc. pajų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios 6.2 punkto d papunkčiu ieškovai pareiškė ir užtikrino pirkėjui, kad laikotarpiu nuo preliminariosios sutarties pasirašymo iki pagrindinės sutarties pasirašymo bendrovės trumpalaikio turto ir trumpalaikių skolų santykis yra ir bus didesnis už vienetą. Prie preliminariosios sutarties pridėtas priedas Nr. 1 – bendrovės 2010 m. sausio 1 d. balansas, parengtas už 2009 metus, kuriame nurodyta, kad įmonės turtą sudaro ilgalaikis turtas (A) – 1 835 466 Lt (531 587,70 Eur), biologinis turtas (G) – 126 372 Lt (36 599,86 Eur), trumpalaikis turtas (B) – 1 138 052 Lt (329 602,64 Eur), iš viso – 3 099 891 Lt (897 790,49 Eur). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 842 003 Lt (243 860,92 Eur) (didžioji dalis – 826 025 Lt (239 233,37 Eur) skolos tiekėjams). Taip pat nustatyta, kad 2010 m. gegužės 25 d. ieškovai su atsakovu sudarė pagrindinę pajų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas UAB „Baltic fish export“ už 4 500 000 Lt (1 303 290,08 Eur) nusipirko visą 100 proc. ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“ pajų. Šios sutarties 6.2 punktu d papunkčiu ieškovai pareiškė ir užtikrino atsakovui, kad bendrovės trumpalaikio turto ir trumpalaikių skolų santykis yra didesnis už vienetą. Be to, pardavėjai (ieškovai) pagrindinės sutarties 6.2 punkto g papunkčiu patvirtino ir užtikrino, kad bendrovės finansinė atskaitomybė yra parengta remiantis Lietuvos Respublikos verslo apskaitos standartais ir teisingai atspindi bendrovės finansinę būklę ir veiklos rezultatus, nuosavo turto pokyčius ir pinigų srautus finansinės atskaitomybės dokumentuose, taip pat balanse, nurodytomis datomis ir tuose dokumentuose nurodytais laikotarpiais. Atsakovas, kaip pirkėjas, šios sutarties 2.2 punktu deklaravo, kad, pasirašydamas preliminariosios pajų pirkimo–pardavimo sutarties teisių ir pareigų perėmimo sutartį, susipažino su ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“ patvirtintais įmonės finansiniais dokumentais (Priedas Nr. 1 prie preliminariosios sutarties), bendrovei nuosavybės teise priklausančiu turtu (Priedas Nr. 2 prie preliminariosios sutarties) ir bendrovės nuomojamu žemės sklypu (Priedas Nr. 3 prie preliminariosios sutarties).

Taigi ieškovai, sudarydami balansą, perkėlė dalį biologinio turto (825 136 Lt (238 975,90 Eur) vertės) į trumpalaikį turtą. Šie jų veiksmai atsakovo vertinami kaip neatitinkantys 17-ojo verslo apskaitos standarto „Biologinis turtas“, patvirtinto VŠĮ LR apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 6, 28 punkto, kuris nurodo, kad bendrovės balanse biologinis turtas parodomas atskirame straipsnyje tarp ilgalaikio ir trumpalaikio turto straipsnių. Byloje nustatyta, kad atsakovo pateiktoje UAB „Botasta“ faktinių pastebėjimų ataskaitoje patvirtinama, jog bendrovės biologinis turtas 2010 m. sausio 1 d. sudarė 951 508,19 Lt (275 575,82 Eur), kad 2010 m. sausio 1 d. balanso G dalyje yra pateikta tik dalis biologinio turto, t. y. 126 372 Lt (36 599,86 Eur) (naujo veislinio pulko), o jeigu toje dalyje būtų pateiktas visas biologinis turtas, tai jis būtų 825 136 Lt (238 975,90 Eur) didesnės vertės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino, kad ieškovų padaryti pažeidimai priskiriant biologinį turtą prie trumpalaikio turto nėra reikšmingi vertinant bendrąjį likvidumo rodiklį, kuris buvo nurodytas pajų pirkimo–pardavimo sutartyje kaip lemiamas veiksnys vertinant pajais perleidžiamo turto kokybę. Tai patvirtina ieškovų pateikta Audito ir apskaitos tarnybos išvada, kad jei biologinis turtas pagal įmonės apskaitos politiką priskiriamas prie trumpalaikio turto, tai, skaičiuojant bendrąjį likvidumo koeficientą, šis turtas turi būti įtraukiamas, neatsižvelgiant į tai, kad jis balanse yra parodytas tarp ilgalaikio ir trumpalaikio turto straipsnių. Biologinis (ilgamečiai augalai ir gyvūnai) turtas pagal savo savybes negali būti priskirtas nei prie trumpalaikio, nei prie ilgalaikio turto (2-asis verslo apskaitos standartas, III skyrius, 6 punktas), todėl išskiriamas atskira eilute. Taigi ieškovų veiksmai, jei formaliai ir pažeidė 17-ojo apskaitos standarto reikalavimus, tačiau nepažeidė įsipareigojimo pagal sutartį – bendras bendrovės likvidumo rodiklis pagal sutartį turi būti ne mažiau kaip vienetas, o tokį pagrįstumą, nepažeisdamas teisės aiškinimo taisyklių, konstatavo apeliacinės instancijos teismas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.334 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Nagrinėjamu atveju iš sutarties turinio apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirkėjas tikėjosi, jog bendrovės bendras likvidumo rodiklis bus daugiau nei vienetas. Tačiau pirkėjas, būdamas patyręs verslininkas, negalėjo nežinoti apie biologinio turto apskaitos specifiką bei įmonės vykdomos veiklos specifiką, kad biologinis turtas konkrečiu atveju negali būti nurodomas nei prie trumpalaikio, nei prie ilgalaikio turto, vadinasi, vertindamas bendrovės galimybes padengti savo trumpalaikius įsipareigojimus, turėjo atidžiai įvertinti visas bendrovės turto grupes. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad paaiškinamasis raštas, pateiktas prie ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“ 2009 metų finansinės atskaitomybės, aiškiai parodo, kad 825 136 Lt (238 975,90 Eur) turtą sudaro biologinis turtas. Kitos byloje nustatytos aplinkybės rodo (2010 m. kovo 1 d. atsakovas raštiškai garantavo, kad yra visiškai susipažinęs su visais parduodamos ŽŪKB finansiniais dokumentais bei turtu (pajų pirkimo–pardavimo sutarties 2.1, 2.2 punktai); taip pat ŽŪB buvo greitai pertvarkyta į UAB, atsakovas nesikreipė dėl netinkamos turto kokybės, naudojosi juo), kad kasatorius žinojo ar turėjo žinoti apie turto kokybę ir ji atitiko jo lūkesčius. Sutarčių vykdymo principai, atspindintys bendruosius civilinių santykių teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu teigtina, kad atsakovas neįrodė  kokybės prasme gavęs ne tokį turtą, kokio pagrįstai tikėjosi. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepaneigta aplinkybė, kad  biologinis turtas, sudarant sutartį, faktiškai buvo perduotas atsakovui, taigi atsakovas galėjo teoriškai patirti nuostolių dėl biologinio turto likvidumo trūkumo, tačiau tai tikrai nereiškia, kad biologinis turtas dėl to, kad buvo priskirtas prie trumpalaikio turto, neteko savo vertės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyta netinkamos apskaitos vedimo aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad pirkėjas gavo kokybės reikalavimų neatitinkantį turtą. Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, pagrįstai sprendė, kad bendrajam įmonės likvidumo rodikliui byloje nustatytas biologinio turto atsispindėjimas ataskaitoje neturi esminės įtakos.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei dėl pareigos motyvuoti teismo procesinį sprendimą, pažeidimo

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai tyrė byloje esančius įrodymus, teismo išvados akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, sprendime nėra argumentuota ir pagrįsta, kodėl buvo atmestos pirmosios instancijos teismo išvados ir konstatuotos aplinkybės, sprendime remiamasi ne kiekvieno įrodymo ir jų viseto tyrimu, o prielaidomis ir tikimybėmis. Teismas nesilaikė CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatytų sprendimo motyvuojamosios dalies turinio reikalavimų, sprendimas yra  nemotyvuotas, išvados nepagrįstos  išsamiais argumentais ir tinkamai atliktu įrodymų tyrimu.

Teisėjų kolegija pasisakydama dėl šio argumento pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Žvirzdinienė v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; ir kt.).

Pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismo nutartyje ar sprendime turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Motyvų apeliacinės instancijos teismo sprendime (nutartyje) nebuvimas yra absoliutus tokio procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas; 340 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje privalo glausta forma nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas apie nustatytas aplinkybes, įvertinimą, argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus ir kitus teisės aktus bei kitus teisinius argumentus, kuriais vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. UAB „Baltijos TV“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-1181/2003;  2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“; bylos Nr. 3K-3-231/2008; ir kt.).

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai kad, plėtodamas savo praktiką bylose, kuriose pasisakoma dėl teismo pareigos motyvuoti savo sprendimą (nutartį) ir tokią pareigą reglamentuojančių proceso normų pažeidimo padarinių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. . v. notarė D. M. , bylos Nr. 3K-3-452/2008; ir kt.). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, jis nurodė, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of  9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29–30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, atliko pakankamai išsamią byloje pateiktų ir surinktų įrodymų vertinimo bei byloje taikytinų teisės normų analizę. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su pajų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu bei pajų pirkimo kainos sumažinimu, vertino tiek preliminariosios pajų pirkimo–pardavimo, tiek  pagrindinės pajų pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas; išanalizavo aplinkybes, susijusias su tuo, koks turtas turi būti įrašytas kaip biologinis turtas, o koks turtas – kaip trumpalaikis. Taip pat vertino pajų kokybę atspindinčius kriterijus bei neįvykdytos sutartinės prievolės pasekmes. Teismo išvados tinkamai motyvuotos, padarytos iš įrodymų visumos, įvertinus visų byloje surinktų įrodymų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, įrodomąją reikšmę, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Išvados atitinka faktinius bylos duomenis, įvertintus pagal įrodymų vertinimo taisykles, taigi konstatuoti esminį apeliacinės instancijos teismo motyvacijos trūkumą pagrindo nėra, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes įrodinėjimo taisyklės nebuvo pažeistos (CPK 178, 183, 185, 331 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. 

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių dėl sutarčių aiškinimo bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo ir priėmė teisėtą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad nenustatyta CPK 346 straipsnyje nurodytų pagrindų pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinį skundą atmetus, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikia įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą ieškovas S. P. sumokėjo 1391,50 Lt (403 Eur) ir, netenkinus kasacinio skundo, ši suma priteistina iš kasatoriaus ieškovo naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 15,39 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo (j. a. k. 302465321) 403 Eur (keturis šimtus tris Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic fish export“ (j. a. k. 302465321) 15,39 Eur (penkiolika Eur 39 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas  – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                        Sigitas Gurevičius

                                                                                             Dalia Vasarienė

                                                                                            Vincas Verseckas