Pranešėja E. Misiūnienė                                                                      Civilinė byla Nr. 2S-1405-524/2012

Teisėja E. Žakevičiūtė              Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 124.3

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugpjūčio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. L. ir A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-26 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovams A. L. ir A. L., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėja) dėl valdymo gynimo ir trukdymų pašalinimo bei A. L. ir A. L. priešieškinį ieškovui A. Ž., tretieji asmenys A. N. ir notarė J. D., dėl valdymo gynimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ir

n u s t a t ė:

pareiškėjai prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-50-47/2008 ir panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2008-09-30 sprendimą, Klaipėdos apygardos teismo 2012-01-13 nutartį, nustatyti terminą pateikti patikslintam ieškiniui, išreikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemės tvarkymo bylą Nr. 2501/0027:305 bei (duomenys neskelbtini), žemės ir nekilnojamojo turto archyvinę bylą iš VĮ Registrų centras bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios pareiškėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Naujos aplinkybės pareiškėjams tapo žinomos 2012 m. kovo 8 d., kai iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo buvo gautas 1987 m. gruodžio 2 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo tarp namo bendraturčių (K. E., D. L. ir G. E.) projektas, sudarytas pagal bendraturčio K. E. pasiūlymą. Šis sklypo pasidalinimo projektas sudarytas, kai pareiškėjai nebuvo namo bendraturčiais, todėl apie jo egzistavimą pareiškėjams nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Susipažinę su sklypo padalinimo projektu, pareiškėjai  sužinojo, jog  sklypo pasidalijimo planas keičia sklypo dalių nustatymą tarp bendraturčių.

Palangos miesto apylinkės teismas 2012-04-26 nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-50-47/2008 atmetė; priteisė ieškovui A. Ž. 150 Lt iš pareiškėjos A. L. ir 150 Lt pareiškėjo A. L. turėtų bylinėjimosi išlaidų; priteisė trečiajam asmeniui A. N. 150 Lt iš pareiškėjos A. L. ir 150 Lt pareiškėjo A. L. turėtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad pareiškėjų prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje, nes neatitinka LR CPK 366 str. 1 p. 2 d. nustatytų sąlygų.

Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012-04-26 nutartį, pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, prijungti naujus įrodymus. Nurodė, kad gavus iš VĮ Registrų centro archyvinės bylos dėl 1987-12-02 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo tarp namo bendraturčių projektą paaiškėjo, kad A. N. parduotas žemės sklypas nepagrįstai. Teigia, kad nustačius minėtas aplinkybes paaiškėjo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr. 13.3-1272 prieštarauja teisės aktams, todėl šio įsakymo pagrindo sudaryta 2007-01-25 žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. JD-229 turi būti panaikinta. Apeliantų nuomone, jie turi subjektinę teisę į dalį iš bendro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o šios teisės gali būti apgintos tik atnaujinus procesą civilinėje byloje. Pažymi, kad žemės sklypo bendraturčiai 1987 m. ne tik parengė antrą žemės sklypo pasidalijimo projektą, tačiau jį įregistravo, tokiu būdu patvirtindami minėto projekto egzistavimo ir savo valios išraišką. Teigia, kad įstatyme nėra reikalaujama, kad bendraturčių žemės sklypo pasidalijimo projektas privalo būti registruotas notariškai. Apeliantų nuomone šios aplinkybės atitiko LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, todėl procesas civilinėje byloje turėjo būti atnaujintas.

Ieškovas A. Ž. atsiliepimu prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2012-04-26 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti proceso civilinėje byloje.

Trečiasis asmuo A. N. atsiliepimu prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti, Palangos miesto apylinkės teismo 2012-04-26 nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo atnaujinti procesą.

Trečiasis asmuo nacionalinė žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu nurodė, kad atskirojo skundo pagrįstumo klausim palieka spręsti teismui,

Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą negauta.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliantai prašo apeliacinės instancijos teismo priimti naujus įrodymus – nuotraukas. Išaiškintina, kad įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra ribojamas, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie gėlėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (LR CPK 314 str., 338 str.). Šiuo atveju apeliantai nenurodė, priežasčių, dėl kurių negalėjo pateikti įrodymų pirmosios instancijos teismui, todėl prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-50-47/2008 ieškovas A. Ž. patikslintu ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovus A. L. ir A. L. atrakinti jam priklausančias gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dvi palėpes bei netrukdyti naudotis gyvenamojo namo bendro naudojimosi koridoriumi ir rūsiu; įpareigoti atsakovus atstatyti nugriautą gyvenamojo namo antrame aukšte balkoną į pirmykštę padėtį; nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal sudarytą projektą; atsakovai A. L. ir A. L. priešieškiniu prašė panaikinti 2007-12-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo A. N. privatizavo 0,0328 ha žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini) ir nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, kad bendraturčiai ir valstybė žemės sklypu naudosis bendrai lygiomis teisėmis, neatsižvelgiant į žemės sklypo nuosavybės teisės ar valstybinės žemės nuomos teisinį turinį bei nustatyti gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarką. Palangos miesto apylinkės teismas 2008-09-30 sprendimu patenkino ieškovo ieškinį iš dalies ir  įpareigojo atsakovus A. L. ir A. L. netrukdyti A. Ž. naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimosi patalpomis, nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2008-04-04 projektą ir A. Ž. paskyrė naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu ind. A1-274 kv. m, ind. A2-20 kv. m. Bendram naudojimui bendraturčiams paliko žemės sklypą, pažymėtą ind. C1-96 kv. m, C3-96 kv. m; A. L. ir A. L. paskyrė naudotis sklypus, pažymėtus ind. C4-106 kv. m, C2-73 kv. m. Teismas išskyrė į atskirą bylą A. Ž. reikalavimą dėl įpareigojimo atstatyti nugriautą balkoną į pirmykštę padėtį (t. 2, l. 125). Klaipėdos apygardos teismas 2012-01-13 nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2008-09-30 sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas atsakovų A. L. ir A. L. priešieškinis, panaikino bei priešieškinį atmetė; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą (t. 3, b.l. 167-173). Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo spendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Dėl šių aplinkybių tik išimtiniais atvejais galimas ekstraordinarinis įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimas.

Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą, būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjų nurodytos aplinkybės – 1987-12-02 žemės sklypo pasidalinimo tarp bendrasavininkų K. E., G. E. ir D. L. projektas, atitinka LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. reikalavimus.

Vadovaujantis LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės turi atitikti šiuos kriterijus: pareiškėjų nurodyta aplinkybė buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; bylos nagrinėjimo metu ta aplinkybė pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma; ji tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui bei turi esminę reikšmę bylai, jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Visi šie kriterijai turi būti nustatyti, kad tam tikra aplinkybė galėtų būti pripažinta kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė.

Pagal LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Šiuo atveju pareiškėjų nurodoma aplinkybė bylos nagrinėjimo metu egzistavo, nes žemės sklypo pasidalinimo tarp bendrasavininkų K. E., G. E. ir D. L. projektas parengtas 1987 m. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Apie minėtą projektą apeliantai teigia sužinę 2012-03-08, t. y. subjektyvus sužinojimo kriterijus. Tačiau būtina įvertinti ar buvo objektyvių galimybių sužinoti šią aplinkybę anksčiau, t. y. bylos nagrinėjimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši (LR Vyriausybės 2002-07-12 nutarimas Nr. 1129 Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo 76 str.), todėl kiekvienas subjektas turi teisę gauti šiuos duomenis bei susipažinti su jais įstatymų nustatyta tvarka. Darytina išvada, bylos nagrinėjimo metu egzistavo objektyvus pareiškėjų nurodomos aplinkybės sužinojimo kriterijus, pareiškėjai turėjo teisę šią informaciją gauti. Darytina išvada, kad apie pareiškėjų nurodytą projektą buvo galimybė sužinoti anksčiau, t. y. šiuo atveju nėra objektyvaus negalėjimo sužinoti kriterijaus.

Be to, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Atkreiptinas dėmesys, kad  2003-04-28 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas, kuriuo nustatyti namų valdos žemės sklypo Smilčių g. 28, Palangoje, dalių dydžiai, yra galiojantis ir nepanaikintas, jo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nebuvo keliamas prašomoje atnaujinti civilinėje byloje. Taip pat atsakovų reikalavimas panaikinti 2007-12-25 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo grindžiamas 2003-04-28 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo neteisėtumu, t. y. skiriasi įrodinėjimo dalykas. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad apeliantų nurodyta aplinkybė neturi esminės reikšmės bylai, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti proceso LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Kiti apeliacinio skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atmetus atsakovų atskirąjį skundą atlygintinos ieškovo ir trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d., 5 d.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo A. N. už atsiliepimus į atskirąjį skundą turėjo po 300 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 95, 98). Esant šioms aplinkybės iš kiekvieno pareiškėjo priteistina po 150 Lt ieškovui, ir trečiajam asmeniui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

pareiškėjų A. L. ir A. L. prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme atmesti.

Palangos miesto apylinkės teismo 2012-04-26 nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. Ž. 150 Lt iš pareiškėjos A. L. ir 150 Lt iš pareiškėjo A. L. turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti trečiajam asmeniui A. N. 150 Lt iš pareiškėjos A. L. ir 150 Lt iš pareiškėjo A. L. turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Teisėja                                                                                    Erika Misiūnienė