Civilinė byla Nr.
3K-3-57/2007 (S)
Procesinio sprendimo kategorija 77.4.4
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos
pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Janinos Stripeikienės,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. S. ir V. S. kasacinį
skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. birželio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų P.
S. ir V. S. ieškinį atsakovei E. S. dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas
artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaikais; institucijos, byloje teikusios
išvadas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos
tarnyba, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos
tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
Ieškiniu ir patikslintu ieškiniu ieškovai P. ir V. S. prašė teismo
įpareigoti atsakovę E. S. sudaryti sąlygas ieškovams bendrauti su
nepilnamečiais vaikaičiais: T., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir J.,
gimusiu (duomenys neskelbtini), iki jų pilnametystės tokia tvarka:
kiekvieno mėnesio trečią penktadienį 19 val. atsakovė pristato vaikaičius pagal
ieškovų deklaruotą gyvenamąją vietą; sekmadienį ieškovai grąžina vaikaičius
atsakovei adresu pagal atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą; vasarą dvi
savaites ieškovai praleidžia su vaikaičiais iš anksto suderinę atostogų laiką
su vaikų motina; taip pat įpareigoti atsakovę per mokslo metus nedaryti kliūčių
aplankyti vaikaičius mokykloje organizuojamuose renginiuose. Ieškinys
grindžiamas ieškovų ir vaikaičių giminystės ryšiu.
Atsakovė su
pateiktu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovų vaikaičiai nedviprasmiškai
yra išreiškę baimę ir nenorą bendrauti su ieškovais ar kitais giminaičiais iš
tėvo pusės. Be to, kitoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl vaikų tėvo (ieškovų
sūnaus) tėvų valdžios neterminuoto apribojimo, todėl, kol bus baigta nagrinėti byla
dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo tėvui, ieškinys dėl artimųjų
giminaičių teisės bendrauti su vaikaičiais neturėtų būti tenkinamas.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas
2006 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę
sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su ieškovais (seneliais); nuteikti vaikus
pozityviai senelių atžvilgiu; leisti seneliams pasiimti vaikus iš atsakovės
gyvenamosios vietos kas trečią mėnesio šeštadienį iki 12 val., informuojant
atsakovę apie vaikų buvimo vietą vaikų gyvenamosios vietos mieste, kuri gali
būti ieškovų pasirinkimu atsakovės gyvenamoji vieta arba kita buvimo vieta tame
mieste, ir grąžinti vaikus atsakovei tą pačią dieną pagal jos gyvenamąją vietą
iki 16 val.; leisti seneliams aplankyti vaikaičius mokykloje, leisti dalyvauti
mokykloje organizuojamuose renginiuose kartu su vaikaičiais, lankymo ir
dalyvavimo vietą esant vaikų gyvenamosios vietos mieste; dėl kitos dalies
ieškinį atmetė.
Teismas sprendime nurodė, kad
remiantis ištirtais įrodymais darytina išvada, jog ieškovai tinkamai bendravo
su vaikaičiais iki atsakovės ir vaikaičių išvykimo gyventi į kitą miestą, t.y.
iki 2003 metų pabaigos. Po atsakovės ir ieškovų sūnaus skyrybų, kilus įtarimams
dėl galimų neteisėtų vaikų tėvo veiksmų vaikų atžvilgiu, atsakovė pradėjo
riboti vaikų bendravimą ir su ieškovais. Nepilnamečiai vaikai, gyvendami kartu
su motina, yra veikiami savo motinos nuomonės ir požiūrio į artimuosius
giminaičius - senelius (ieškovus), tačiau įtakos laipsnis nėra nustatytas
(išrašai iš teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės aktų Nr. 300,
299). Bylos duomenimis, nenustatyta, kad ieškovai netinkamai būtų atlikę
senelių pareigas vaikaičiams arba kitaip netinkamai elgęsi jų atžvilgiu.
Ieškovų moralinės savybės, socialinė padėtis leidžia jiems visiškai įgyvendinti
savo teisę bendrauti su vaikaičiais (CK 3.172 straipsnis). Esant konfliktiniams
santykiams tarp ieškovų ir atsakovės, ieškovų teisė bendrauti su vaikaičiais
nėra įgyvendinama. Ieškovų ir vaikaičių bendravimas nepažeidžia vaikų interesų
plačiąja prasme, tačiau, nustatydamas ieškovų ir vaikaičių bendravimo tvarką, teismas
atsižvelgė į byloje nustatytą svarbią aplinkybę - vaikaičių nenorą bendrauti su
seneliais jokiomis aplinkybėmis. Nors vaikų nenoras iš dalies yra pagrįstas
subjektyviomis aplinkybėmis, tačiau teismas neatmetė galimybės, kad vaikų
nenoras bendrauti su seneliais gali būti pagrįstas ir kitomis teismo
nenustatytomis objektyviomis aplinkybėmis. Bylos šalys neginčijo, kad vaikai jaučia įtampą ir baimę bendraudami su
atvykstančiais seneliais. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nustatė ieškovų
ir vaikaičių bendravimo tvarką, tačiau dėl pirmiau nurodytų priežasčių (vaikų
nenoro, jų jaučiamos įtampos ir baimės) teismas netenkino ieškovų prašymo
vasarą dvi savaites praleisti su vaikaičiais, iš anksto suderinus atostogų
laiką su vaikų motina.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija 2006 m. birželio 8 d. sprendimu ieškovų apeliacinį skundą atmetė, o
atsakovės apeliacinį skundą patenkino, skundžiamo Alytaus rajono apylinkės
teismo 2006 m. vasario 8 d. sprendimo dalį, kurioje ieškovų reikalavimai
patenkinti, panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį dėl šių reikalavimų
atmesti.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovai prašo apeliacinės
instancijos teismo sprendimą panaikinti ir palikti galioti pirmosios
instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais
argumentais:
1.
Dėl vaikų nuomonės vertinimo. Teikdamas lemiamą reikšmę vaiko
nuomonei, apeliacinės instancijos teismas kaip teisinį pagrindą nurodė CK 3.174
straipsnio 2 dalį, neleistinai išplėsdamas šių teisės normų taikymą. Teismas neatsižvelgė
į tai, kad ši teisės norma taikytina esant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos
nustatymo, tuo tarpu nagrinėjamoji byla yra specifinė ir savo teisiniu turiniu
bei esme netapati bylai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš
šalių. Vaikas byloje dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas bendrauti su
artimaisiais giminaičiais privalo būti išklausytas (CK 3.177 straipsnis, CPK
380 straipsnis), tačiau tokio pobūdžio bylose jo, suprantama, nebrandžiai
nuomonei (dėl amžiaus ypatybių), atsižvelgiant į materialinės teisės normų
įtvirtintą vaikaičių ir senelių bendravimo atitikties vaiko interesams
prezumpciją, negalėjo būti teikiama vadinamojo „svariausio įrodymo"
teisinė reikšmė. Taip pat teismas nepagrįstai vaikų nuomonę sutapatino su jų
interesais. Pažymėtina, kad vaiko interesai reiškia, jog vaikui turi būti
sudarytos tokios sąlygos, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, o vaikaičių
bendravimas su seneliais atitinka jų interesus. Pažymėtina, kad CK 3.161
straipsnio 3 dalis, 3.172 straipsnis, 3.176 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos
pagrindų įstatymo 24 straipsnio 2 dalis gina ir saugo
prigimtinę vaikaičių ir senelių teisę į tarpusavio ryšius.
2.
Dėl vaikaičių ir senelių teisės bendrauti santykio su tėvų teisėmis
vaikų atžvilgiu. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8
straipsnyje įtvirtinta valstybės dalyvės pareiga gerbti vaiko teisę išsaugoti
savo identiškumą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos 8 straipsniu, apimančiu vadinamosios „išplėstinės šeimos"
bendravimo santykius, taip pat Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio
1 dalimi, kurioje pažymima, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į šeimos
bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą, pažymėtina,
kad senelių ir vaikaičių teisė bendrauti vieni su kitais yra savarankiška jų
teisė į šeimos ryšius, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir
pagal galiojančius teisės aktus nepriklauso nuo vaikų tėvų teisių. Dėl to
teismas nepagrįstai senelių teisę bendrauti su vaikaičiais paneigė dėl
aplinkybių, susijusių su vaikų tėvu, ir pažeidė CK 3.172 ir 3.176 straipsniuose
įtvirtintas nuostatas. Vaikui būtina užtikrinti galimybę bendrauti su
artimaisiais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus tuos įstatymo
nustatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti; kiekvienu atveju
vaikas turi turėti galimybę susitikti su artimaisiais giminaičiais, bendrauti,
jei tai įmanoma, telefonu, laiškais ar kitaip, suprasdamas ir žinodamas, kad
bendrauja su giminaičiais, jausdamas giminystės bendrumo ryšį (CK 3.172, 3.176 straipsniai).
3.
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės
instancijos teismas nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo priimtas
sprendimas neatitinka pateikto įrodymų vertinimo ir iš dalies yra pagrįstas abejotinomis
prielaidomis, pagal apeliacinio proceso taisykles turėjo atlikti visų byloje
surinktų įrodymų išsamią analizę, jų tarpusavio ryšį bei santykį ir pašalinti
esamus prieštaravimus. Remiantis akivaizdžiai nedidele dalimi nepatikimų,
selektyviai atsakovės naudai parinktų įrodymų apeliacinės instancijos teismas
nusprendė, kad senelių bendravimas su savo vaikaičiais yra negalimas, nes jis
iš esmės pažeistų jų interesus. Šia prasme Kauno apygardos teismas,
nepateikdamas jokių argumentų, neištyrė ir nepasisakė dėl daugelio kitų
reikšmingų įrodymų, kurių turinys prieštarauja apeliacinės instancijos teismo
išvadoms, pavyzdžiui, Alytaus miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada (T.
1, b. l. 48; T. 3, b. l. 31), 2005 m. gegužės 23 d. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus
įstaigos pažyma (T. 2, b. l. 24).
Atsakovė
atsiliepime į kasacinį skundą nurodė, kad ieškovų kasacinis skundas turi būti
atmestas, o apeliacinės instancijos sprendimas paliktas nepakeistas.
Atsiliepime į kasacinį skundą pateikiami tokie argumentai:
1.
Dėl vaikų nuomonės vertinimo ir senelių teisės bendrauti su
vaikaičiais. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino vaikų
nuomonę bei pagrįstai į ją atsižvelgė, nes, nepaisant vaikų teisės bendrauti su
artimaisiais giminaičiais (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.172 straipsnis), bet
kuriuo atveju vaikų bendravimas neturi kenkti vaiko interesams. Būtina
atsižvelgti į vaikų poziciją, nes priverstinis šalies, nepaisančios
nepilnamečių vaikų pozicijos, savo siekių įgyvendinimas neatitinka vaikų interesų.
Be to, byloje nėra nustatyta, kad vaikai dėl amžiaus negalėtų racionaliai
reikšti savo nuomonės, suprasti savo teisių ir pareigų. Be to, nepaisant to,
jog vaiko interesai nėra besąlygiškai tapatintini su vaiko nuomone, pastaroji,
jeigu ji neprieštarauja jo interesams, yra itin svarbi nustatant vaiko teisių
įgyvendinimą.
2.
Dėl netinkamo materialinės teisės normos, įtvirtintos CK 3.174
straipsnio 2 dalyje taikymo. Materialinės
teisės norma skundžiame sprendime yra sutinkama tik kaip nuoroda, susijusi su vienu iš kelių apeliacinės
instancijos teismo motyvų, kuriais vadovaujantis
buvo panaikinta dalis pirmosios instancijos
teismo sprendimo, todėl šios teisės normos taikymas negali būti vertinamas kaip
galėjęs turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.
3.
Dėl senelių teisės bendrauti su vaikaičiais santykio su tėvų
teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad vaikaičių nenoras bendrauti su seneliais,
o ieškovų itin intensyvus noras bendrauti su vaikaičiais atsirado tik po to,
kai kilo įtarimų dėl vaikų tėvo neteisėtų veiksmų nepilnamečių sūnų atžvilgiu, teismas
skundžiamame sprendime neturėjo jokio teisinio pagrindo tiesiog nevertinti
aspektų, susijusių su nepilnamečių vaikų tėvu, kasatorių sūnumi, bei jo vaikams
padaryta įtaka, kuri, be kita ko, akivaizdžiai
veikia ir atitinkamo požiūrio į senelius formavimąsi.
4.
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės
instancijos teismas, priešingai nei teigia kasatoriai, skundžiamame sprendime
nurodo ir aptaria kasatorių minimus įrodymus, o savo išvadą, įvertinęs įrodymų visetą,
grindžia tikėtinumo taisykle.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų byloje nustatytos aplinkybės
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė (vaikų
motina) nevisiškai pagrįstai riboja ieškovų (senelių) teisę bendrauti su
vaikaičiais ir kad vaikaičių ir senelių bendravimas iš esmės atitinka vaikų
interesus, ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo ieškovę sudaryti sąlygas
seneliams teismo nustatyta tvarka bendrauti su vaikaičiais. Apeliacinės
instancijos teismas, įvertinęs vaikų išsakytas pažiūras dėl jų bendravimo su
seneliais, nustatė, kad ieškovai, siekdami įgyvendinti savo teises vaikaičių
atžvilgiu, pažeidžia jų interesus augti sveikoje ir saugioje emocinėje
aplinkoje, ir ieškinį atmetė.
V. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas,
neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar)
nutartis teisės taikymo aspektu. Tikrindamas skundžiamo procesinio sprendimo
teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų nustatytų bylos aplinkybių. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija
pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės
klausimai. Kasaciniame skunde dėl materialiosios teisės keliami CK 3.172, 3.176
straipsnių, reglamentuojančių ginčų dėl vaiko bendravimo su artimaisiais
giminaičiais, bei CK 3.164 straipsnio, reglamentuojančio vaiko teisę reikšti
savo nuomonę dėl nagrinėjamo dalyko, aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių
teisėjų kolegija pasisako.
Dėl vaiko
bendravimo su artimaisiais giminaičiais
CK 3.161
straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų
vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška
ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios
konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9
straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus
atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta
teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama
su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių
apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos
ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8
straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos
vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko
interesams. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama
vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais: konkretūs šios teisės
įgyvendinimo būdai nurodyti CK 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose. CK 3.172
straipsnyje vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais,
o tėvams (jų nesant – globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio
bendravimo sąlygas. CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami
ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t. y.
nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio
įgyvendinimo mechanizmas. Ieškovai yra seneliai iš vaikų tėvo pusės. Vaikų
tėvai yra išsiskyrę, gyvena atskirai. Vaikų tėvas neprieštarauja, kad vaikai
bendrautų su seneliais, tačiau vaikų motina (atsakovė) nesutinka, kad vaikai
palaikytų ryšius su seneliais. Ieškovai, kreipdamiesi į teismą dėl įpareigojimo
vaikų motiną (atsakovę) sudaryti sąlygas bendrauti su vaikaičiais, nurodė, kad
juos ir vaikaičius sieja artimas ryšys ir kad jų bendravimas daro teigiamą
įtaką vaikaičių auklėjimui.
Artimųjų
giminaičių bendravimas su vaiku yra galimas, jeigu tai neprieštarauja vaiko
interesams. Įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini
priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės
įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą,
susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas
konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus.
Pažymėtina, kad pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir
vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio
ryšio teisinis vertinimas, jei toks ryšys Europos žmogaus teisių konvencijos 8
straipsnio prasme gali būti laikomas šeimos gyvenimu, egzistuojančiu tarp vaiko
ir konkretaus asmens, atsiranda pareiga užtikrinti šį ryšį. Vaiko teisę į
šeimos ryšius saugo ir nacionaliniai įstatymai. Ypatingą šeimos svarbą pabrėžia
Konstitucijos 38 straipsnis, nustatantis, kad šeima yra visuomenės ir valstybės
pagrindas (Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis), o valstybė saugo ir globoja
šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis).
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, kad
vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę,
teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų
išsaugojimą. Minėta, jog vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis,
su kuriais jį sieja šeimos ryšiai. Vaiko bendravimas su artimaisiais
giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir
harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų
palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis,
priklausančiais vadinamajai „išplėstinei šeimai“.
Ieškovų
parodymus, kad jų tarpusavio ryšiai su vaikaičiais buvo artimi, patvirtina
bylos duomenys, taip pat teismų priimti procesiniai sprendimai. Vaikų motina
(atsakovė) teismo posėdyje dėl šeimos ryšio su seneliais (ieškovais) paaiškino:
vaikai gimė iš didelės meilės, su seneliais visi sutarė; ieškovų šeima yra
labai darni; močiutė atiduodavo vaikaičiams visą širdį (T. 1, b. l. 156).
Liudytojos G. L., V. T. (vaikų darželio auklėtojos) taip pat pripažino, kad
vaikai buvo labai prisirišę prie močiutės (ieškovės), močiutė nepaprastai rūpinosi
vaikaičiais, tarpusavyje jie šiltai bendravo ir kt. (T. 2, b. l. 132 – 133, 136
– 138). Artimą vaikaičių ir senelių (ieškovų) ryšį patvirtino ir kiti byloje
apklausti liudytojai. Bylos duomenimis, senelių (ieškovų) ir vaikaičių
tarpusavio ryšys ir jų svarba auklėjant vaikaičius bei senelių asmeninės
savybės vertintini teigiamai. Pažymėtina, kad, vaikų tėvams 2004 m. sausio 22
d. nutraukus santuoką, vaikų motinai išsikėlus gyventi į kitą miestą ir
susiklosčius kitoms svarbioms šeiminėms aplinkybėms, vaikaičių ir senelių
santykiai nutrūko.
Byloje yra
kilusi teisės normų, reglamentuojančių vaiko galimybes bendrauti su
artimaisiais giminaičiais (seneliais) priverstinio įgyvendinimo mechanizmo
taikymo problema.
CK 3.176
straipsnyje ir kituose vaiko teisių apsaugos srities įstatymuose nenurodyta,
kokias konkrečiai sąlygas būtina sudaryti, kad būtų tinkamai įgyvendinta vaiko
teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Minėta, jog šios sąlygos
kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, nes tai priklauso nuo vaikų amžiaus,
jų poreikių, auklėjimo krypties, šeimos, kurioje vaikas auga, savitumų,
artimųjų giminaičių gyvenimo aplinkos, asmeninių santykių ir panašiai.
Kiekvienu atveju vaikas turi turėti galimybę susitikti su artimaisiais
giminaičiais, bendrauti, jei tai įmanoma, telefonu, laiškais ar kitaip,
suprasdamas ir žinodamas, kad bendrauja su giminaičiais, jausdamas giminės
bendrumo ryšį.
Ieškovai,
kreipdamiesi į teismą, prašė įpareigoti vaikų motiną (atsakovę) sudaryti
sąlygas bendrauti su nepilnamečiais vaikaičiais iki jų pilnametystės,
tiesiogiai bendraujant kiekvieno mėnesio trečią savaitgalį ieškovų namuose
(vaikus atveža jų motina, parveža namo seneliai), vaikų vasaros atostogų metu
seneliai praleidžia su vaikaičiais dvi savaites (iš anksto suderinę su vaikų
motina); dalyvaujant kartu su vaikaičiais per mokslo metus mokykloje
organizuojamuose renginiuose. Pažymėtina, kad, sprendžiant šiuos reikalavimus,
svarbu yra tai, kad vaikai gyvena kartu su motina ir seneliais iš motinos pusės
kitame mieste nei vaikų seneliai (ieškovai) iš tėvo pusės. Vaikų tėvas gyvena
atskirai nuo savo tėvų tame pačiame mieste, yra sukūręs kitą šeimą, kurioje yra
gimęs sūnus.
Pirmosios
instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, atsižvelgdamas į vaikų nenorą
bendrauti su seneliais ir jų jaučiamą įtampą, baimę, nustatė vaikaičių bendravimą
su seneliais (ieškovais) kas trečią šeštadienį iki 16 val., tačiau mieste, kur
gyvena vaikai ir vaikų motina, leido seneliams aplankyti vaikaičius mokykloje
ir dalyvauti mokyklos organizuojamuose renginiuose kartu su vaikaičiais,
įpareigojo vaikų motiną nuteikti vaikus pozityviai senelių atžvilgiu. Teismas
pažymėjo, kad vaikų nenoras bendrauti su seneliais iš tėvo pusės (ieškovais)
nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, tačiau nepaneigtos bylos aplinkybės,
kad vaikai, bendraudami su ieškovais, jaučia įtampą, baimę, tai neigiamai
veikia jų psichinę būseną. Nustatęs šias aplinkybes pirmosios instancijos
teismas padarė nepagrįstą, vaikų norams ir jų interesams prieštaraujančią
išvadą dėl vaikų teisės bendrauti su seneliais įgyvendinimo. Apeliacinės
instancijos teismas laikė, kad vaikų pažiūros ir išreikšta nuomonė dėl
bendravimo su seneliais, remiantis bylos duomenimis, yra svarūs argumentai
netenkinti ieškinio. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija laikytina
pagrįsta. Teismas gali įpareigoti tėvus (tėvą ir motiną) sudaryti vaikui
sąlygas bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jeigu iš nustatytų aplinkybių
galima daryti išvadą, kad toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams.
Įpareigodamas tėvus (tėvą ir ar motiną) sudaryti vaikui (vaikams) sąlygas
bendrauti su artimaisiais giminaičiais, teismas turi nurodyti konkrečias
bendravimo sąlygas: tam tikru laiku susitikti ir bendrauti tiesiogiai, kalbėtis
telefonu, siųsti bei gauti laiškus ir panašiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad
vaikų tėvų santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu, vaikų tėvo atžvilgiu buvo
atliekamas tyrimas dėl galimų neteisėtų veiksmų vaikų atžvilgiu. Dėl tyrimo ir
šios nagrinėjamos bylos buvo atlikta daug medicininių ir psichologinių vaikų,
kurie yra mažamečiai, tyrimų. Liudytojos J. S., S. V. (vaikų mokytojos) parodė,
kad vaikų susitikimas su seneliais (ieškovais) mokykloje jiems kėlė įtampą ir
baimę (T. 2, b. l. 141 – 145). Liudytojai J. S., B. S. (vaikų motinos tėvai)
taip pat parodė, kad tarp ieškovų ir vaikų motinos (atsakovės) tvyro įtampa ir
nepagarba, tai persiduoda vaikaičiams (T. 2, b. l. 189-193; T. 3, b. l. 23 –
25). Teismų aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovų pasirinktas
intensyvus ir tiesioginis bendravimo su vaikaičiais būdas pagal esamą šeiminę
vaikų tėvų ir susiklosčiusią teisinę padėtį tarp vaiko tėvo ir vaikų neatitinka
vaikų interesų ir negali būti tenkinamas (CK 3.161, 3.172, 3.176 straipsniai).
Dėl kitų netiesioginio bendravimo būdų: laiškais, telefonu ir panašiai,
reikalavimas nebuvo reiškiamas, todėl nėra teisinio pagrindo tokių būdų
aptarinėti.
Minėta, kad
kiekvienu atveju, nustatant vaiko bendravimo su išplėstinės šeimos nariais
galimybę, turi būti įvertinama, ar toks bendravimas neprieštarauja vaiko
interesams konkrečioje situacijoje atitinkamu laikotarpiu. Vadovaujantis šiuo
principu, bet koks trečiųjų asmenų bendravimas su vaiku yra pateisinamas tik
tuo atveju, jei šie asmenys įrodo, kad tai atitinka vaiko interesus.
Analizuojant bylos duomenis, tokios išvados negalima padaryti. Visuotinai
pripažinta, kad tėvų santuokos nutraukimas yra didelė trauma vaikams. Šios
bylos duomenimis, vaikų tėvų santuoka buvo nutraukta 2004 m. sausio 22 d.
teismo sprendimu, jaunesniajam vaikui tuo metu buvo penkeri; vyresniajam –
šešeri. Nuo to momento vaikai dėl nuolatinio artimųjų giminaičių konflikto
neturi saugios aplinkos augti ir tobulėti. Sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina
užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Svarbi
vaikų identitetui teisė bendrauti su seneliais gali būti įgyvendinama ir
senelių šeimos ryšiai su vaikaičiais gali būti atkuriami palaipsniui, tinkamai
parenkant bendravimo su vaikaičiais būdą (esamoje situacijoje laiškais,
telefonu ir panašiai), dalyvaujant savivaldybės vaikų teisių apsaugos
institucijų vaikų psichologams ir socialiniams darbuotojams, siekiant vaikų
artimųjų, kurie yra atsakingi už saugią aplinką vaikams augti ir tobulėti,
taikaus ginčo sprendimo.
Pagrįstai
kasaciniame skunde nurodoma, jog įstatyme įtvirtinta vaiko artimųjų giminaičių
(senelių) teisė bendrauti su vaikaičiais yra savarankiška teisė ir negali būti
siejama su vaiko (vaikų) tėvo (motinos) teise bendrauti su vaikais, tačiau, minėta,
kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovų
pasirinkti bendravimo su vaikaičiais būdai esamoje situacijoje neatitinka vaikų
interesų augti harmoningoje, saugioje ir ramioje aplinkoje (Jungtinių Tautų
vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnio 2 dalis).
Dėl
nepilnamečio vaiko dalyvavimo užtikrinant jo teises
CK 3.164
straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs
klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas
tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi
būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje taip pat yra įtvirtinta
nuostata, kad turi būti garantuojama vaikui, gebančiam suformuluoti savo
pažiūras, teisė laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais ir
suteikiama galimybė būti išklausytam per bet kokį su juo susijusį teisminį ar
administracinį nagrinėjimą tiesiogiai arba per atstovą, ar instituciją
nacionaliniuose įstatymuose nustatyta tvarka. Konvencijos 12 straipsnio
nuostatos įtvirtina pareigą sužinoti vaiko nuomonę ir deramai į ją atsižvelgti,
kai yra sprendžiami klausimai, tiesiogiai susiję su vaiku, ar klausimai, kurie
gali daryti poveikį jo gyvenimui. Pažymėtina, kad Konvencijoje nėra nustatytos
jokios žemiausios amžiaus ribos, nuo kurios vaikams turi būti suteikta teisė
pareikšti savo pažiūras.
Taigi CK ir
Konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties
teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis
suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai
neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai
neprieštarauja paties vaiko interesams. Nagrinėjamos bylos atveju nepilnamečiai
vaikai, dėl kurių sprendžiamas ginčas, buvo išklausyti tiesiogiai teisme. Dėl
nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai vaiko norai ir interesai ne visuomet
sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo
interesus. Jei vaiko norai prieštarauja jo interesams, sprendimą būtina priimti
vaiko interesais. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje,
saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos,
baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų. Vaiko ir senelių teisės bendrauti
apribojimas yra grindžiamas byloje nustatytų aplinkybių, kurios yra pakankamos
konstatuoti, kad vaikų senelių iš tėvo pusės (ieškovų) parinktas tiesioginio
bendravimo su vaikaičiais būdas neatitinka vaikų interesų, todėl apeliacinės
instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į vaikų pareikštą nuomonę, kuri iš
esmės atitiko jų interesus, ir tinkamai taikė CK 3.172, 3.176 straipsnius.
Kasacinio skundo argumentai dėl CK 3.174 straipsnio taikymo nesudaro įstatyme
nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą sprendimą (CK 346 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad
teisiniai santykiai, dėl kurių yra kilęs ginčas, yra tęstinio pobūdžio,
pasikeitus faktinėms aplinkybėms yra galimas šio ginčo naujas sprendimas. Be to,
bendrauti su artimaisiais giminaičiais yra vaiko teisė, kurią turi užtikrinti
vaiko tėvai (CK 3.172 straipsnis). Pasikeitus vaikų pažiūroms bei tėvams
nevykdant savo pareigų (esant tokioms aplinkybėms) į teismą nuo 14 metų amžiaus
gali kreiptis pats vaikas (CK 3.164 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 8 d. sprendimą
palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Zigmas Levickis
Janina Januškienė
Janina Stripeikienė