Administracinė byla Nr. eI-2409-583/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00026-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija: 12.18.1; 14.6; 55.1.3                                (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 2 d.  

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

        2020 m. vasario 17 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą atsakovei O. A., dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas

nustatė:

pareiškėjas VšĮ „Gargždų švara“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi prašymu į teismą, prašydamas iš atsakovės O. A. (toliau – ir atsakovė) priteisti 69,00 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ dalinio pakeitimo“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Šių Nuostatų atitinkamos redakcijos (patvirtintos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415; 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T11-92; 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-494; 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 ir kt.) numatė konkrečius vietinės rinkliavos dydžius, apskaičiuotinus priklausomai nuo nekilnojamojo daikto paskirties.

Tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos įsteigimo“ buvo įsteigta Klaipėdos rajono savivaldybės VŠĮ „Gargždų švara“, kuriai pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakove vietinė rinkliava skaičiuojama už jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą – pastatą (sodo pastatą), esantį  (duomenys neskelbtini). Šiam objektui buvo pritaikytas Nuostatų I priede nustatytas vietinės rinkliavos administravimo parametras – turto vienetas. Pagal Nuostatų 25 punktą mokėjimo pranešimas pateikiamas vietinės rinkliavos mokėtojui pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą arba kitą žinomą adresą. Viso atsakovei už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota mokėtina vietinė rinkliava - 69,00 Eur.

Išnaudojus visas šaukimo ir procesinių dokumentų įteikimo galimybes, vadovaujantis ABTĮ 72 straipsnio 3 dalimi, nutartimi nutarta apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą skelbti specialiame interneto tinklapyje.

Pareiškėjo atstovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Teismas

konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas

Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011-10-27 sprendimo Nr. T11-672 4 punktu patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (redakcijos patvirtintos: 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415; 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T11-92; 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-494; nauja nuostatų redakcija 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 su vėlesniais pakeitimais; 2017 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų nauja redakcija, patvirtinta 2017 m. gruodžio 21 d. tarybos sprendimu Nr. T11-402) (toliau – ir Nuostatai)), reglamentuojančius vietinės rinkliavos mokėjimą. Vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimas pavestas vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo paskirta VšĮ „Gargždų švara“.

Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011-10-27 sprendimu Nr. T11-672 punktu patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (su vėlesniais pakeitimais) ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo nuostatų. Remiantis sistemine Nuostatuose įtvirtintų normų analize, galima spręsti, kad aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

Pareiškėjas atsakovei apskaičiavo vietinę rinkliavą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2017-07-01 iki 2019-12-31 už nekilnojamąjį turto objektą – pastatą (sodo pastatą), esantį  (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – kita (sodų) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kurio 2.1; 4.7 punktuose nurodyta, kad atsakovė yra įvardijamo nekilnojamojo daikto savininkė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.1 punkte nurodyta, kad pastato būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 57 proc. Taigi iš šių duomenų akivaizdu, kad pastato statybos baigtumas užfiksuotas 57 procentai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinus minėtas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi prievolę paneigti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis ir įrodyti, kad atsakovė faktiškai galėjo naudotis ir naudojosi nekilnojamuoju daiktu pagal jo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį esant jam nebaigtam statyti ir jame sukūrė atliekas, kurias šalino per pareiškėjo administruojamą atliekų tvarkymo sistemą, todėl gali būti pripažįstama vietinės rinkliavos mokėtoja.

Vertinant, ar nagrinėjamu atveju atsakovė laikytina „atliekų turėtoju“, aktualiais tampa Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014 bei 2016 m. kovo 31 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pateikti išaiškinimai, susiję su Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Nuostatuose įtvirtintų normų aiškinimu bei taikymu (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis), įskaitant šiuos:

1.1 kai iš vietinės rinkliavos nuostatų matyti, jog juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka (savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose) – tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Nuostatų prasme.

1.2 jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, Savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju.

Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo. Byloje išimtinai vertinama aplinkybė, ar atsakovė laikytina komunalinių atliekų turėtoja Rinkliavų įstatymo prasme ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoja. Ginčo dėl atsakovei tenkančios pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą kontekste teismas pažymi, jog jau aukščiau cituotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Vietinės rinkliavos administratorius, kaip atsakingas subjektas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti tiek patį faktą, kad asmuo yra vietinės rinkliavos mokėtojas, tiek patį mokesčio apskaičiavimo dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą mokestį, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas iš esmės atitiktų mokestinio pobūdžio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobūdžiu artimos šios bylos kategorijai, formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir iš to kylančių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2013 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1199/2013, 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).  

Šiuo atveju pareiškėjo prašymas grindžiamas išimtinai Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir kaip teismas jau nurodė, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro išrašo 2.1 punkte nurodoma, kad vietine rinkliava apmokestinamo statinio baigtumas 57 procentai ir nėra teikiami jokie įrodymai patvirtinantys, kad pastatas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį esant net ir tokiam baigtumui.

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (internetinė versija, – http://dz.lki.lt, parengtas Lietuvių kalbos instituto) žodžio „įrengti“ reikšmę aiškina kaip padaryti tinkamą naudoti, įtaisyti (pavyzdžiui, namas jau įrengtas). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog bylai aktualiu laikotarpiu pastatas, už kurį pareiškėjas apskaičiavo vietinę rinkliavą, buvo įrengtas ir galėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Aptarti Nekilnojamojo turto registro duomenys neginčytinai patvirtina, kad pastato baigtumas yra 57  proc., o tokio baigtumo pastatas nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį, o įrodymai paneigiantys šias aplinkybes teismui nepateikti.

Įvertinus aukščiau išdėstytą teismas konstatuoja, kad atsakovė pagal paskirtį negali naudoti 57 procentų baigtumo statinio, taigi jos veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti ir atsakovė negali būti pripažinta „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą atsakovei O. A., dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas                                                                                            Remigijus Arminas