Civilinė byla Nr. 2S-488-653/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24594-2016-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.;
3.5.9.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. vasario 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. V., AB „Swedbank“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM,
nustatė:
I. Ginčo esmė
- Pareiškėjas prašė pripažinti neteisėtu antstolio R. V. 2016-06-03 patvarkymą atsisakyti nutraukti vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. B. bei atnaujinti vykdomąsias bylas Nr. 0179/12/00306 ir 0179/11/01338 ir jį panaikinti, įpareigoti antstolį R. V. atlikti veiksmus – nutraukti vykdomąsias Nr. 0179/12/00306 ir 0179/11/01338 ir panaikinti skolininkui A. B. pritaikytas priverstines priemones.
- Pareiškėjas nurodė, kad antstolio R. V. žinioje yra vykdomosios bylos Nr. 0179/12/00306 ir 0179/11/01338 dėl skolos išieškojimo kreditorių AB „Swedbank“ naudai bei Valstybinės mokesčių inspekcijos Prie FM naudai iš skolininko A. B.. 2012-06-25 Kroidono apylinkės teismo (Jungtinė Kralystė) sprendimu byloje Nr. 0774/2012 skolininkas A. B. pripažintas bankrutavusiu. Antstolis atsisakė vykdyti Kroidono apylinkės teismo sprendimą, nesustabdė vykdomosios bylos Nr. 0179/2012 ir vykdomųjų dokumentų Kroidono apylinkės teismui neišsiuntė, tuo pažeisdamas CPK 626 str. 1 d. 3 p. reikalavimą, 2000-05-29 Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – Reglamentas). Pareiškėjas apskundė antstolio veiksmus teismui, 2013-11-14 Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2013 panaikino antstolio patvarkymą atsisakyti sustabdyti vykdomąsias bylas ir įpareigojo antstolį sustabdyti vykdomąsias bylas ir persiųsti vykdomąjį dokumentą bankroto bylą iškėlusiam teismui. Ir po 2013-11-14 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo antstolis nepersiuntė Kroidono apylinkės teismui vykdomojo dokumento, t.y. praktiškai nevykdė ne tik LR ir tarptautinių teisės aktų, bet ir įsiteisėjusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties. Informacija apie skolininko Lietuvoje esančius kreditorius buvo pateikta bankroto bylą iškėlusiam teismui tik paties skolininko, nurodant tiek užsienyje, tiek Lietuvoje esančius kreditorius ir įsipareigojimų jiems sumas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo. 2014-11-17 Kroidono apylinkės teismas išdavė skolininkui A. B. pažymėjimą apie jo atleidimą nuo įsipareigojimų (Certificate of Discharge) pasibaigus bankroto bylai Nr. 0774/2012, t.y. teismas, nenustatęs jokių bankroto procedūros pažeidimų, atliko „Discharge by order of the court“ procedūrą, numatytą Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Bankroto įstatymo („The Insolvency Act 1986“) 279 str. ir atleido skolininką A. B. nuo įsipareigojimų pradedant 2013-06-25. Nurodytas teismo procesinis dokumentas su vertimu į lietuvių kalbą ir Apostile pažyma buvo įteiktas antstoliui 2015-01-28 kartu su skolininko atstovės advokatės A. M. raštu Nr. 15-04, kuriuo ji prašė antstolio nutraukti vykdomąją bylą skolininkui bankrutavus ir teismui jį atleidus nuo įsipareigojimų bei panaikinti visas priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui iš skolininko vykdyti. Antstolis 2015-03-06 patvarkymu netenkino skolininko atstovės 2015-01-28 prašymo. Nesutikdamas su nurodytu patvarkymu skolininkas A. B. apskundė jį teismui. 2015-11-23 Vilniaus apygardos teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1866-881/2015 išaiškino, kad A. B., siekdamas užbaigti vykdomąjį procesą Lietuvoje, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tai, kad:
- AB „Swedbank“ ir Valstybinė mokesčių inspekcijos prie LR FM kreditoriniai reikalavimai buvo bankroto bylos medžiaga;
- kad A. B. kreditoriai AB „Swedbank“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM buvo informuoti apie Jungtinėje Karalystėje vykstantį bankroto procesą.
Vadovaudamasis 2015-11-23 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1866-881/2015, pareiškėjas gavo iš Didžiosios Britanijos bankroto administratoriaus Vilniaus apygardos teismo nurodytus rašytinius įrodymus ir per atstovę 2016-05-05 pateikė antstoliui prašymą nutraukti vykdomąją bylą. Kartu su prašymu antstoliui buvo pateikti šie papildomi rašytiniai įrodymai:
- 2016-02-01 Jungtinės Karalystės nemokumo tarnybos pažyma Nr. BKT3658927 apie A. B. kreditorių AB „Swedbank“ ir LR Finansų ministerijos informavimą apie iškeltą bankroto bylą ir apie šių kreditorių reikalavimų įtraukimą į Kroidono apylinkės teismo nagrinėtą bankroto bylą Nr. 0774/2012;
- 2012-08-15 Jungtinės Karalystės nemokumo tarnybos pranešimus kreditoriams AB „Swedbank“ ir LR Finansų ministerijai;
- 2014-09-18 Jungtinės Karalystės nemokumo tarnybos pranešimus kreditoriams AB „Swedbank“ ir LR Finansų ministerijai.
2016-06-03 antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo: 1) atsisakė tenkinti pareiškėjo atstovės advokatės A. M. 2016-05-05 prašymą Nr. 16/25 dėl bylos nutraukimo ir 2) atnaujino vykdomąsias bylas Nr. 0179/12/00306 ir 0179/11/01338 dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojų AB „Swedbank“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM naudai. Pareiškėjas nesutinka su 2016-06-03 antstolio patvarkymu, laiko jį neteisėti ir nepagrįstu. Skundžiamame patvarkyme antstolis nepagrįstai nurodo, kad išieškotojai AB „Swedbank“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM negavo papildomų skolininko atstovės pateiktų dokumentų (Jungtinės Karalystės nemokumo tarnybos 2012-08-05 ir 2014-09-18 pranešimų apie bankroto bylą), kas, antstolio manymu, leidžia daryti išvadą apie tai, kad išieškotojai nebuvo informuoti apie bankroto bylą ir negalėjo joje dalyvauti. Pažymėtina, kad antstolis, gavęs iš pareiškėjo atstovės papildomus dokumentus, 2016-05-12 priėmė patvarkymą, kuriuo nurodė išieškotojams AB „Swedbank“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM informuoti antstolį, ar jie buvo raštu informuoti apie bankroto bylos iškėlimą skolininkui A. B. Jungtinėje Karalystėje, o ne pasisakyti dėl konkrečių Jungtinės Karalystės nemokumo tarnybos jiems adresuotų pranešimų. Netiksliai formuluodamas nurodymą išieškotojams antstolis sudarė jiems prielaidą toliau piktnaudžiauti teise teigiant, kad jie nebuvo informuoti apie bankroto bylą ir nenutraukti vykdomųjų bylų skolininkui A. B. bankrutavus Jungtinėje Karalystėje. AB „Swedbank“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM kelis kartus buvo raštu informuoti apie bankroto procesą: a) skolininko A. B. (teikė raštus kreditoriams per raštinę pasirašytinai), b) skolininko A. B. atstovės A. M. (2012-07-31 raštą Nr. 12/31 siuntė registruotais laiškais Nr. RN506687039LT, RN506687042LT ir RN506687056 LT), c) Jungtinės Karalystės nemokumo tarnybos 2012-08-15 ir 2014-09-18 raštai. Minėtuose pranešimuose buvo pateikta visa kreditoriams būtina informacija apie iškeltą bankroto bylą (skolininko duomenys, teismo pavadinimas, adresas, bylos numeris, nemokumo tarnybos, administruojančios bankroto bylą, kontaktiniai duomenys ir kt.), todėl 2000-05-29 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 (toliau – Reglamentas) 40 str. reikalavimas dėl kreditorių informavimo apie bankroto procesą Jungtinėje Karalystėje laikytinas tinkamai įvykdytu. Aplinkybę, kad kreditorius AB „Swedbank“ žinojo apie skolininkui A. B. iškeltą bankroto bylą, patvirtina jo 2013-06-07 atsiliepimas į A. B. kasacinį skundą Nr. AR/13-20831. 2012-09-12 Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM priėmė sprendimą Nr. (23.17-08)-320-43782 dėl sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymo sustabdymo, kas taip pat liudija apie tai, kad kreditorius buvo informuotas apie bankroto bylos iškėlimą skolininkui ir priėmė tokį sprendimą susipažinus su jam pateiktu Kroidono apylinkės teismo sprendimu dėl skolininko A. B. pripažinimo bankrutavusiu, Be to, abu kreditoriai dalyvavę keliuose teisminiuose procesuose dėl vykdomųjų bylų nutraukimo kaip tretieji asmenys ir susipažinę su bylų medžiaga, laikydami, kad jų kreditorių teisės yra pažeistos dėl netinkamo informavimo apie Jungtinėje Karalystėje iškeltą bankroto bylą, galėjo bet kuriuo metu kreiptis į Kroidono apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo, tačiau to nepadarė nuo 2012 m.
Kreditorių AB „Swedbank“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM paaiškinimai apie tai, kad jie nebuvo informuoti, esant rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems priešingą situaciją, vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise, o antstolio atsisakymas nutraukti vykdomąją bylą remiantis jokiais įrodymais nepatvirtinta kreditorių pozicija, kaip proceso vilkinimas ir pareiškėjo, Jungtinės Karalystės teismo pripažinto bankrutavusiu nuo 2013-06-25 pagal 2014-11-17 atleidimo nuo įsipareigojimų pažymėjimą (Cestificate of Discharge), teisės į vykdymo proceso Lietuvoje užbaigimą pažeidimas. Pareiškėjas yra atleistas Jungtinės Kralystės teismo nuo visų įsipareigojimų kreditoriams (įskaitant AB „Swedbank“ ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM) nuo 2013-06-25, tačiau vykdymo procesas Lietuvoje jo atžvilgiu iki šiol nėra nutrauktas, atitinkamai valstybės narės teismo sprendimas dėl skolininko A. B. atleidimo nuo visų įsipareigojimų lieka neįvykdytas tris metus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-11-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2013 išaiškino proceso dalyviams, kad visi bankrutuojančio asmens A. B. kreditoriai turi teisę pateikti reikalavimus Kroidono apylinkės teisme iškeltoje šio fizinio asmens bankroto byloje. Kreditorius turi būti aktyvus gindamas savo teises bankroto procese, domėtis proceso eiga ir jame dalyvauti, taip pat ir teikiant teismui nustatytos formos kreditorinį reikalavimą. Tai, kad ir po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-14 nutarties priėmimo dienos skolininko A. B. kreditoriai nesiėmė jokių veiksmų dėl jų įtraukimo į bankroto bylą Jungtinėje Karalystėje, vertintina kaip jų savarankiškas sprendimas, priimtas įvertinus visas su tuo susijusias rizikas. Todėl antstolio veiksmai, priimant skundžiamą patvarkymą, prieštarauja Antstolių įstatymo 3 str. 1 ir 2 d.: a) antstolis nepagrįstai gina išimtinai kreditorių teises, kai jie patys nesiėmė veiksmų savo teisėms apginti pagal Jungtinės Karalystės Bankroto įstatymą 1986 (The Insilvency Act 1986) ir Reglamentą, b) yra akivaizdžiai neobjektyvus, c) vilkina procesą, d) tris metus neįvykdo įsiteisėjusio valstybės narės teismo sprendimo, e) nesilaiko rungimosi principo (remiansi vien kreditorių niekuo nepagrįsta nuomone ir nesivadovauja skolininko rašytiniais įrodymais pagrįsta pozicija). Priimdamas skundžiamą patvarkymą antstolis taip pat pažeidė Antstolių etikos kodekso 7 str. (pareiga nepiktnaudžiauti procesu), 8 str. (pagarbos įstatymui ir žmogaus teisėms principą), 9 str. (nešališkumo ir objektyvumo principą). Iš esmės ginčas tarp skolininko A. B. ir antstolio kilo dėl valstybės narės Kroidono apylinkės teismo (Jungtinė Karalystė) 2014-11-17 išduoto atleidimo nuo įsipareigojimų pažymėjimo (Certificate of Discharge) pripažinimo Lietuvoje. Šis pažymėjimas buvo išduotas remiantis Jungtinės Karalystės 1986 m. Nemokumo akto (The Insolvency Act 1986) 280 str., kuris numato, kad teismas, priimdamas įsakymą, gali atleisti bankrutuojantį asmenį nuo visų prievolių kreditoriams (kas buvo padaryta pareiškėjo atžvilgiu). Todėl antstolis nepagrįstai apeliuoja į 1986 m. Nemokumo akto 281 str. 6 d. nurodytą atvejį, kai skolininkas nėra atleidžiamas teismo nuo skolos, kuri nebuvo įrodyta bankroto byloje, 2015-11-23 Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1866-881/2015 išaiškinta, kad A. B., siekdamas užbaigti vykdomąjį procesą Lietuvoje, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius tai, kad AB „Swedbank“ ir Valstybinės komesčių inspekcijos prie LR FM kreditoriniai reikalavimai buvo bankroto bylos medžiaga. Vykdant šį teismo nurodymą kartu su 2016-05-05 advokatės A. M. prašymu Nr. 16/25 antstoliui buvo pateikta 2016-02-01 Jungtinės Karalystės nemokumo tarnybos pažyma Nr. BKT3658927 apie A. B. kreditorių AB „Swedbank“ ir LR Finansų ministerijos informavimą apie iškeltą bankroto bylą ir apie šių kreditorių reikalavimų įtraukimą į Kroidono apylinkės teismo nagrinėtą bankroto bylą Nr. 0774/2012. 2016-05-12 antstolio patvarkymu kreditoriai AB „Swedbank“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM buvo supažindinti su šiuo dokumentu ir jam neprieštaravo, ką patvirtina 2016-05-23 AB „Swedbank“ raštas Nr. SR/16-13143 ir 2016-05-25 Valstybinė mokesčių inspekcijos raštas Nr. G-16-1241. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2015-11-23 nutartyje nurodytas reikalavimas pateikti įrodymą apie tai, kad minėtų kreditorių kreditoriniai reikalavimai buvo bankroto bylos medžiaga laikytinas įvykdytu. Skundžiamu patvarkymu antstolis atnaujino vykdomąsias bylas Nr. 0179/12/00306 ir 0179/11/01338 dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. B., tuo pažeisdamas CPK 18 str. normas (įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas). Klausimas dėl vykdomųjų bylų sustabdymo pagal CPK 626 str. 1 d. 3 p. skolininkui A. B. iškėlus bankroto bylą Jungtinėje Karalystėje buvo nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. 2013-11-14 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2013 panaikino antstolio 2012-10-01 patvarkymą, kuriuo antstolis atsisakė sustabdyti vykdomąsias bylas skolininkui iškėlus bankroto bylą Jungtinėje Karalystėje ir įpareigojo antstolį sustabdyti vykdomąsias bylas ir persiųsti vykdomąjį dokumentą bankroto bylą iškėlusiam teismui (Kroidono apylinkės teismas). Antstolis tik dalinai įvykdė minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį – sustabdė vykdomąsias bylas Nr. 0179/12/00306 ir 0179/11/01338, tačiau vykdomųjų dokumentų skolininką A. B. administruojančiai Jungtinės Karalystės nemokumo tarnybai neišsiuntė ir iš skolininko iki vykdomųjų bylų įsistabdymo išieškotų piniginių lėšų šiai tarnybai nepervedė, tuo pažeisdamas kitų ne Lietuvoje esančių skolininko kreditorių teises bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paaiškinimus šiuo klausimu. Nuo 2013-11-14 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2013 priėmimo dienos faktinės aplinkybės, susijusios su bankroto bylos iškėlimo Jungtinėje Karalystėje skolininkui A. B. nepasikeitė. Antstolis, priimdamas patvarkymą atnaujinti vykdomąsias bylas, neturėdamas jokių įrodymų apie tai, kad 2012-06-25 Kroidono apylinkės teismo sprendimas byloje Nr. 0774/2012 dėl skolininko A. B. pripažinimo bankrutavusiu bei apie tai, kad 2013-11-14 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2013, įpareigojančią antstolį sustabdyti vykdomąsias bylas, yra panaikinti, piktnaudžiavo procesu. Šiai dienai skolininkui A. B. nėra panaikintas bankrutavusio asmens statusas ir ginčas vyksta dėl valstybės narės teismo išduoto dokumento apie skolininko atleidimą nuo visų kreditorinių įsipareigojimų, t.y. dėl Jungtinėje Karalystėje pasibaigusio bankroto proceso, pripažinto Lietuvoje. Todėl antstolio patvarkymas dėl vykdomųjų bylų Nr. 0179/12/00306 ir 0179/11/01338 dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. B. turi būti panaikintas. Antstolių etikos kodekso 9 str. numatytas nešališkumo ir objektyvumo principas reiškia, kad antstolis savo veikloje ir ypač priimdamas sprendimus vengia asmeniškumo, išankstinio nusistatymo ir atsižvelgia į objektyvias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju antstolis šį reikalavimą pažeidė, turėdamas išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją ir gindamas išimtinai kreditorių teises, buvo neobjektyvus, vilkino procesą, nevykdė įsiteisėjusių teismų sprendimų, pažeidė teisės normas ir pareiškėjo teisę pripažinti Jungtinės Karalystės Kroidono apylinkės teismo išduotą pažymėjimą apie atleidimą nuo visų įsipareigojimų kreditoriams ir užbaigti vykdymo procesą Lietuvoje.
Antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad vykdo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-04-09 išduotą nutartį Nr. I-122V/2010 dėl 375585,35 EUR skolos, likusios iš varžytinių pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą, išieškojimo iš A. B. išieškotojo AB „Swedbank“ naudai (Vykdomoji byla Nr. 0179/12/00306). Taip pat antstoliui pateiktas vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM viršininko 2011-10-11 sprendimas Nr. (14.5)-320-4192 dėl 16 032,36 EUR skolos išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0179/11/01338). Vykdymo metu antstoliui buvo pateiktas Kroidono apylinkės teismo (Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė) sprendimas byloje Nr. 0774/2012, kuriuo skolininkas A. B. pripažintas bankrutavusius bei skolininko prašymas sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui. 2012-10-01 antstolio patvarkymu buvo atsisakyta tenkinti skolininko prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir vykdomojo dokumento persiuntimo bankroto bylą iškėlusiam teismui. Dėl minėto antstolio patvarkymo buvo pateiktas skolininko skundas, kuris buvo nagrinėjamas teisme. Pirmos ir apeliacinės instancijos teismai skundą atmetė. 2013-11-14 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2013, kuria panaikino apylinkės ir apygardos teismų nutartis ir nurodė, jog antstolis turi sustabdyti vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš A. B.. Remiantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, vykdomosios bylos buvo sustabdytos. Skunde klaidingai nurodoma, kad antstolis nevykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kadangi vykdomojo dokumento nepersiuntė bankroto bylą iškėlusiam teismui (Kroidono apylinkės teismui). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-11-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2013 neįpareigojo antstolio persiųsti vykdomojo dokumento bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas nurodė sustabdyti A. B. vykdomąją bylą, kas buvo atlikta. Teismas nepasisakė dėl vykdomosios bylos baigties, ir išieškotų lėšų, kurios saugomos antstolio depozitinėje sąskaitoje, išmokėjimo. Todėl vykdomoji byla buvo sustabdyta iki pagrindo ją užbaigti/atnaujinti atsiradimo, o iš A. B. išieškotos lėšos saugomos antstolio depozitinėje sąskaitoje. 2015 m. sausio mėn. buvo gautas skolininko atstovės advokatės A. M. prašymas, kuriuo buvo informuojama, kad 2014-11-17 Kroidono apylinkės teismas (Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė) priėmė patvarkymą baigti bankroto bylą Nr. 0774/2012, iškeltą skolininkui A. B., ir atleido nurodytą skolininką nuo įsipareigojimų pradedant 2013-06-25. Taip pat antstoliui buvo pateikta notariškai patvirtinta Kroidono apylinkės teismo pažymos bankroto byloje Nr. 0774/2012, kurioje nurodyta, kad A. B. buvo atleistas nuo įsipareigojimų pagal bankroto bylą, kopija. Aukščiau nurodytu raštu skolininko atstovė advokatė A. M. prašė nutraukti vykdomąją bylą ir panaikinti visas priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui iš A. B. vykdyti. Išnagrinėjus pateiktą prašymą, 2015-03-06 antstolio patvarkymu prašymas nebuvo tenkintas. Buvo gautas A. B. skundas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20225-608/2015 ir Vilniaus apygardos teismas 2015-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1866-881/2015 atmetė pareiškėjo A. B. skundą kaip nepagrįstą. Teismai nurodė, kad skolininkas nepateikė duomenų, kad Lietuvoje esantys kreditoriai buvo informuoti apie bankroto bylos iškėlimą Jungtinėje Karalystėje pagal Tarybos Reglamento Nr. 1346/2000 40 str., bei duomenų, kad Jungtinės Kralystės teismo išduotas atleidimas nuo įsipareigojimų yra taikomas ir išieškotojų AB „Swedbank“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM reikalavimams. 2016-05-05 skolininko atstovė advokatė A. M. pateikė papildomus dokumentus, iš kurių matyti, kad Jungtinės Karalystės teismo dokumentai, informuojantys apie bankroto bylos eigą skolininko A. B. byloje, buvo adresuoti kreditoriams AB „Swedbank“ ir LR finansų ministerijai, ir prašė nutraukti vykdomąsias bylas dėl skolos išieškojimo iš A. B.. Gavus šią informaciją, išieškotojui AB „Swedbank“ bei valstybę atstovaujančiai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM buvo išsiųsti patvarkymai pateikti informaciją ar minėti kreditoriai buvo gavę pridėtus dokumentus su informacija apie bankroto bylos eigą skolininko A. B. byloje. Gautas 2016-05-25 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM raštas Nr. (23.4-08E)RNA-15984 bei 2016-05-18 AB „Swedbank“ raštas Nr. SR/16-13143, kuriuose nurodoma, kad Valstybinė mokesčių inspekcija bei AB „Swedbank“ nebuvo tinkamai informuoti apie bankroto bylos iškėlimą užsienio valstybėje A. B. atžvilgiu, todėl nėra teisinio pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas vykdomas skolininko atžvilgiu. Remiantis vykdomojoje byloje turimais duomenimis 2016-06-03 buvo priimtas patvarkymas „Dėl pateikto prašymo nutraukti vykdomąją bylą“, kuriuo buvo atsisakyta nutraukti vykdomąją bylą ir kuriuo buvo atnaujintas skolų išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. 0179/12/00306 ir 0179/11/01338. 2000-05-29 Tarybos Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, kuris yra specialiai skirtas bankroto byloje priimtų teismo sprendimų pripažinimui bei leidimui vykdyti (toliau – Reglamentas), 16 str. nustatyta, kad bet kuris sprendimas iškelti bankroto bylą, kuri pagal savo jurisdikciją priima valstybės narės teismas, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje. Minėto Tarybos Reglamento 32 str. įtvirtinta kiekvieno kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą bankroto byloje. Tačiau tam, kad kreditorius galėtų tinkamai įgyvendinti jam suteiktą teisę, jis turi būti tinkamai informuotas. Tarybos Reglamento 40 str. numatyta, kad iškėlus bankroto bylą valstybėje narėje, jurisdikciją turintis tos šalies teismas arba jo paskirtas likvidatorius nedelsdamas informuoja žinomus kreditorius, kurių gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra kitose valstybėse narėse. Atskiru pranešimu pateiktoje informacijoje nurodoma termino pabaiga, nuobaudos dėl minėto termino nepaisymo, tarnyba ar institucija, įgaliotos priimti pateiktus reikalavimus ir kitas nustatytas priemones. Taigi, teismo, iškėlusio bankroto bylą, ir administratoriaus (likvidatoriaus) pareiga pranešti kreditoriams apie iškeltą bankroto bylą. Ši pareiga yra neatsiejama nuo skolininko pareigos pateikti visą informaciją apie savo kreditorius bei kreditoriaus teisės būti įtrauktam į skolininko bankroto procesą tinkamą įgyvendinimą. Tarybos Reglamento 4 straipsnyje numatyta, kad bankroto byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta tokia byla, teisė. Vadinasi, bankroto bylų pasekmes individualių kreditorių iškeltoms byloms nustato valstybės, kurioje iškelta byla, teisė (4 str. 2 d. f p.). Todėl nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės teisės aktais. Bankroto procesą šioje valstybėje reglamentuoja 1986 m. Nemokumo aktas (The Insolvency Act 1986). Šio akto 280 str. numatyta, jog teismas, priimdamas įsakymą, gali atleisti bankrutuojantį asmenį nuo visų prievolių kreditoriams. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 281 minėto Akto straipsnyje numatytos prievolių rūšys ir aplinkybės, kurioms esant bankrutuojantis asmuo nėra atleidžiamas nuo prievolių kreditoriams. Nurodyto straipsnio 6 p. numatyta, jog bankrutuojantis asmuo nėra atleidžiamas nuo skolos, kuri nebuvo įrodyta jo bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad negali būti laikomos pasibaigusiomis prievolės kreditoriams, kurios nebuvo įtrauktos į bankroto procesą. 2015-11-25 Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2S-1866-881/2015 teismas paliko nepakeistą 2015-05-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria pareiškėjo A. B. skundas buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė iš esmės dviem motyvais: skolininkas nepateikė duomenų, kad Lietuvoje esantys kreditoriais apie skolininkui Jungtinėje Karalystėje iškeltą bankroto bylą buvo informuoti 2000-05-29 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų nustatyta tvarka, bei duomenų, kad Jungtinės Karalystės teismo išduotas atleidimas nuo įsipareigojimų yra taikomas ir nurodytų išieškotojų reikalavimams. Iš skolininko atstovės advokatės A. M. pateiktų papildomų pranešimų nėra pagrindo paneigti anksčiau byloje nustatytas ir išnagrinėjus skundą teismo patvirtintas aplinkybes. Iš pridėtų pranešimų matoma, kad pranešimai rašyti informuojant apie bankroto eigos procedūras, tačiau nėra pridėta jokio dokumento, patvirtinančio, kad kreditoriams, kaip numatyta Tarybos Reglamento 40 str., buvo pranešta apie vietą, kur pareikšti reikalavimus, bei reikalavimams pateikti nustatytą terminą, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo tinkamai užtikrinta kreditorių teisė dalyvauti bankroto procese, Išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM bei AB „Swedbank“ raštu patvirtino, kad tokių pranešimų negavo. Papildomi skolininko atstovės pateikti dokumentai taip pat buvo persiųsti minėtiems išieškotojams, tačiau išieškotojai nurodė, kad ir šių pranešimų, rašytų bankroto bylos eigoje, nėra gavę. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pridėti pranešimai buvo realiai išsiųsti kreditoriams, nėra pateikta (pašto įteikimo pranešimų ar pan.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio R. V. veiksmų atmetė.
- Teismas nustatė, jog antstolis R. V. vykdo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-04-09 išduotą nutartį Nr. I-122V/2010 dėl 375 585,35 EUR skolos, likusios iš varžytinių pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą, išieškojimo iš A. B. išieškotojo AB „Swedbank“ naudai (Vykdomoji byla Nr. 0179/12/00306). Taip pat antstoliui pateiktas vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM viršininko 2011-10-11 sprendimas Nr. (14.5)-320-4192 dėl 16 032,36 EUR skolos išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0179/11/01338). Vykdymo metu antstoliui buvo pateiktas Kroidono apylinkės teismo (Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė) sprendimas byloje Nr. 0774/2012, kuriuo skolininkas A. B. pripažintas bankrutavusiu bei skolininko prašymas sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui (vykd. B. Nr. 0179/12/00306 l. 54-58). 2012-10-01 antstolio patvarkymu buvo atsisakyta tenkinti skolininko prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir vykdomojo dokumento persiuntimo bankroto bylą iškėlusiam teismui (vykd b. Nr. 0179/12/00306 l. 70-72). Dėl minėto antstolio patvarkymo buvo pateiktas skolininko skundas, kuris buvo nagrinėjamas teisme. Pirmos ir apeliacinės instancijos teismai skundą atmetė (vykd. b. Nr. 0179/12/00306 l. 100-101, 113-120). 2013-11-14 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2013, kuria panaikino apylinkės ir apygardos teismų nutartis ir nurodė, jog antstolis turi sustabdyti vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš A. B. (vykd. B. Nr. 0179/12/00306 l. 141-144). Remiantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, vykdomosios bylos buvo sustabdytos.
- Pirmosios instancijos teismas sutiko su antstolio nurodytais argumentais, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-11-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2013 neįpareigojo antstolio persiųsti vykdomojo dokumento bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
- 2015 m. sausio mėn. buvo gautas skolininko atstovės advokatės A. M. prašymas, kuriuo buvo informuojama, kad 2014-11-17 Kroidono apylinkės teismas (Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė) priėmė patvarkymą baigti bankroto bylą Nr. 0774/2012, iškeltą skolininkui A. B., ir atleido nurodytą skolininką nuo įsipareigojimų pradedant 2013-06-25 (vykd. b. Nr. 0179/12/00306 l. 147-152) . Taip pat antstoliui buvo pateikta notariškai patvirtinta Kroidono apylinkės teismo pažymos bankroto byloje Nr. 0774/2012, kurioje nurodyta, kad A. B. buvo atleistas nuo įsipareigojimų pagal bankroto bylą, kopija. Aukščiau nurodytu raštu skolininko atstovė advokatė A. M. prašė nutraukti vykdomąją bylą ir panaikinti visas priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui iš A. B. vykdyti. Išnagrinėjus pateiktą prašymą, 2015-03-06 antstolio patvarkymu prašymas buvo netenkintas (vykd. b. Nr. 0179/12/00306 l. 155-157). 2015-03-26 buvo gautas A. B. skundas (vykd. b. Nr. 0179/12/00306 l. 160-163). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20225-608/2015 ir Vilniaus apygardos teismas 2015-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1866-881/2015 atmetė pareiškėjo A. B. skundą kaip nepagrįstą (vykd b. Nr. 0179/12/00306 l. 170-172, 204-209). Teismai nurodė, kad skolininkas nepateikė duomenų, kad Lietuvoje esantys kreditoriai buvo informuoti apie bankroto bylos iškėlimą Jungtinėje Karalystėje pagal Tarybos Reglamento Nr. 1346/2000 40 str., bei duomenų, kad Jungtinės Karalystės teismo išduotas atleidimas nuo įsipareigojimų yra taikomas ir išieškotojų AB „Swedbank“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM reikalavimams. 2016-05-05 skolininko atstovė advokatė A. M. pateikė papildomus dokumentus, iš kurių matyti, kad Jungtinės Karalystės teismo dokumentai, informuojantys apie bankroto bylos eigą skolininko A. B. byloje, buvo adresuoti kreditoriams AB „Swedbank“ ir LR finansų ministerijai, ir prašė nutraukti vykdomąsias bylas dėl skolos išieškojimo iš A. B. (vykd. b. Nr. 0179/12/00306 l. 211-214). Gavus šią informaciją, išieškotojui AB „Swedbank“ bei valstybę atstovaujančiai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM buvo išsiųsti patvarkymai pateikti informaciją ar minėti kreditoriai buvo gavę pridėtus dokumentus su informacija apie bankroto bylos eigą skolininko A. B. byloje (vykd. b. Nr. 0179/12/00306 l. 213). Gautas 2016-05-25 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM raštas Nr. (23.4-08E)RNA-15984 bei 2016-05-18 AB „Swedbank“ raštas Nr. SR/16-13143, kuriuose nurodoma, kad Valstybinė mokesčių inspekcija bei AB „Swedbank“ nebuvo tinkamai informuoti apie bankroto bylos iškėlimą užsienio valstybėje A. B. atžvilgiu, todėl nėra teisinio pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas vykdomas skolininko atžvilgiu (vykd. b. Nr. 0179/12/00306 l. 216, 220). Remiantis vykdomojoje byloje turimais duomenimis 2016-06-03 buvo priimtas patvarkymas „Dėl pateikto prašymo nutraukti vykdomąją bylą“, kuriuo buvo atsisakyta nutraukti vykdomąją bylą ir kuriuo buvo atnaujintas skolų išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. 0179/12/00306 ir 0179/11/01338 (Vykd. b. Nr. 0179/12/00306 l. 244-246).
- 2000-05-29 Tarybos Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, kuris yra specialiai skirtas bankroto byloje priimtų teismo sprendimų pripažinimui bei leidimui vykdyti, 16 str. nustatyta, kad bet kuris sprendimas iškelti bankroto bylą, kuri pagal savo jurisdikciją priima valstybės narės teismas, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje. Minėto Tarybos Reglamento 32 str. įtvirtinta kiekvieno kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą bankroto byloje. Tačiau tam, kad kreditorius galėtų tinkamai įgyvendinti jam suteiktą teisę, jis turi būti tinkamai informuotas. Tarybos Reglamento 40 str. numatyta, kad iškėlus bankroto bylą valstybėje narėje, jurisdikciją turintis tos šalies teismas arba jo paskirtas likvidatorius nedelsdamas informuoja žinomus kreditorius, kurių gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra kitose valstybėse narėse. Atskiru pranešimu pateiktoje informacijoje nurodoma termino pabaiga, nuobaudos dėl minėto termino nepaisymo, tarnyba ar institucija, įgaliotos priimti pateiktus reikalavimus ir kitas nustatytas priemones. Taigi, teismo, iškėlusio bankroto bylą, ir administratoriaus (likvidatoriaus) pareiga pranešti kreditoriams apie iškeltą bankroto bylą. Ši pareiga yra neatsiejama nuo skolininko pareigos pateikti visą informaciją apie savo kreditorius bei kreditoriaus teisės būti įtrauktam į skolininko bankroto procesą tinkamą įgyvendinimą. Tarybos Reglamento 4 str. numatyta, kad bankroto byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta tokia byla, teisė. Vadinasi, bankroto bylų pasekmes individualių kreditorių iškeltoms byloms nustato valstybės, kurioje iškelta byla, teisė (4 str. 2 d. f p.). Todėl nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės teisės aktais. Bankroto procesą šioje valstybėje reglamentuoja 1986 m. Nemokumo aktas (The Insolvency Act 1986). Šio akto 280 str. numatyta, jog teismas, priimdamas įsakymą, gali atleisti bankrutuojantį asmenį nuo visų prievolių kreditoriams. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 281 minėto Akto straipsnyje numatytos prievolių rūšys ir aplinkybės, kurioms esant bankrutuojantis asmuo nėra atleidžiamas nuo prievolių kreditoriams. Nurodyto straipsnio 6 p. numatyta, jog bankrutuojantis asmuo nėra atleidžiamas nuo skolos, kuri nebuvo įrodyta jo bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad negali būti laikomos pasibaigusiomis prievolės kreditoriams, kurios nebuvo įtrauktos į bankroto procesą. Byloje nėra duomenų, kad išieškotojai AB „Swedbank“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM buvo įtrauktos į A. B. bankroto procesą, todėl antstolis 2016-06-03 patvarkymu atnaujindamas vykdomąsias bylas Nr. 0179/12/00306 ir 0179/11/01338 nurodytų teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
- Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b.l. 41-44), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT- 31281 -235/2016 ir spręsti klausimą iš esmės – pripažinti neteisėtu antstolio R. V. 2016-06-03 patvarkymą atsisakyti nutraukti vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. B. bei atnaujinti vykdomąsias bylas Nr. 0179/12/00306 ir Nr. 0179/11/01338 ir jį panaikinti; įpareigoti antstolį R. V. atlikti veiksmus – nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0179/12/00306 ir 0179/11/01338 ir panaikinti skolininkui A. B. pritaikytas priverstines priemones.
- Apelianto atstovė nurodo, jog skundžiama nutartis neatitinka CPK 263 str. reikalavimų – nagrinėjamu atveju teismas netyrė pareiškėjo naujai pateiktų rašytinių įrodymų, surinktų remiantis 2015-11-23 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1866-881/2015, neatskleidė bylos esmės, nutartyje formaliai atkartojo antstolio prašomame panaikinti patvarkyme pateiktus argumentus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
- Vykdomojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina tai, kad jo kreditoriai AB Swedbank ir Valstybinė mokesčių inspekcija buvo kelis kartus raštu informuoti apie Jungtinėje Karalystėje pradėtą bankroto procesą, todėl 2000-05-29 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 (toliau tekste - Reglamentas) 40 str. reikalavimas dėl kreditorių informavimo apie bankroto procesą Jungtinėje Karalystėje laikytinas įvykdytu.
- Pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė, kuo pasireiškia netinkamas kreditorių informavimas apie A. B. atžvilgiu Jungtinėje Karalystėje iškeltą bankroto bylą, kaip toks netinkamas informavimas (jeigu jis teismo buvo pagrįstai nustatytas) apribojo kreditorių galimybę dalyvauti bankroto byloje Jungtinėje Karalystėje ir pareikšti savo kreditorinius reikalavimus.
- Kreditorių AB Swedbank ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM paaiškinimai apie tai, kad jie nebuvo informuoti, esant rašytiniams įrodymams, akivaizdžiai patvirtinantiems priešingą situaciją, vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise, todėl teismas, objektyviai ir visapusiškai nagrinėdamas ginčą, turėjo tokiais antstolio ir kreditorių paaiškinimais nesivadovauti.
- Pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka Reglamento pagrindinių nuostatų, numatančių, kad teismo sprendimai dėl Reglamentu reglamentuojamų bankroto bylų iškėlimo, eigos ir užbaigimo bei teismo sprendimai, tiesiogiai susiję bankroto bylomis, būtų pripažįstami nedelsiant. Dėl netinkamo Reglamento ir CPK normų taikymo bei dėl nukrypimo nuo Vilniaus apygardos teismo 2015-11-23 nutartyje suformuluotų kriterijų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapginė pareiškėjo teisės į vykdomojo proceso Lietuvoje užbaigimą pareiškėjui bankrutavus Jungtinėje Karalystėje bei jį atleidus nuo finansinių įsipareigojimų kreditoriams (įskaitant AB Swedbank ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM) pradedant 2013-06-25.
- Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Nurodo, jog VMI prie FM nebuvo pranešta apie kreditorių reikalavimų bankrutuojančiam asmeniui pareiškimo tvarką bei terminus Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 nustatyta tvarka; bankroto administratorius nesusisiekė su VMI prie FM, VMI prie FM neturėjo informacijos apie kreditorių reikalavimų pateikimo terminą bei vietą, todėl nedalyvavo A. B. bankroto procese.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
- Atskirasis skundas atmestinas.
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
- Byloje kilo ginčas dėl vykdymo proceso, pradėto Lietuvos Respublikoje, užbaigimo tuo atveju, kai pareiškėjas bankrutavo Jungtinėje Karalystėje.
- Vienas iš apelianto argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas neva netyrė jo naujai pateiktų rašytinių įrodymų, surinktų remiantis 2015-11-23 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1866-881/2015. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartyje teismas pasisakė, kad 2016-05-05 skolininko atstovė advokatė A. M. pateikė papildomus dokumentus; teismas įvertino, jog šie dokumentai – tai Jungtinės Karalystės teismo dokumentai, informuojantys apie bankroto bylos eigą skolininko A. B. byloje, kad šie dokumentai buvo adresuoti kreditoriams AB „Swedbank“ ir LR finansų ministerijai. Įvertinta tai, kad gavus šiuos dokumentus, išieškotojui AB „Swedbank“ bei valstybę atstovaujančiai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM buvo išsiųsti patvarkymai pateikti informaciją ar minėti kreditoriai buvo gavę pridėtus dokumentus su informacija apie bankroto bylos eigą skolininko A. B. byloje (vykd. b. Nr. 0179/12/00306 l. 213); gautas 2016-05-25 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM raštas Nr. (23.4-08E)RNA-15984 bei 2016-05-18 AB „Swedbank“ raštas Nr. SR/16-13143, kuriuose nurodoma, kad Valstybinė mokesčių inspekcija bei AB „Swedbank“ nebuvo tinkamai informuoti apie bankroto bylos iškėlimą užsienio valstybėje A. B. atžvilgiu, todėl nėra teisinio pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas vykdomas skolininko atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad apelianto kreditoriai AB „Swedbank“ ir LR finansų ministerija buvo nedelsiant informuoti apie bankroto bylos iškėlimą užsienio valstybėje (duomenų, kad susijusi informacija kreditoriams tikrai buvo išsiųsta ir kreditoriai ją gavo, byloje nėra), nėra duomenų, jog kreditoriams buvo pranešta apie termino pabaigą, nuobaudas dėl minėto termino nepaisymo, tarnyba ar institucija, įgaliotos priimti pateiktus reikalavimus ir kitas nustatytas priemones. Tuo pasireiškia netinkamas kreditorių informavimas apie A. B. atžvilgiu Jungtinėje Karalystėje iškeltą bankroto bylą.
- Tai, kad AB Swedbank ir VMI prie LR FM dalyvavo keliuose teisminiuose procesuose dėl vykdomųjų bylų nutraukimo, nereiškia, jog apie A. B. iškeltą bankroto bylą jie sužinojo laiku po bankroto bylos iškėlimo, kad buvo informuoti 2000-05-29 Tarybos Reglamento Nr. 1346/2000 nustatyta tvarka ir turėjo galimybę pareikšti savo reikalavimus.
- Atsakant į apelianto argumentą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka Reglamento pagrindinių nuostatų, numatančių, kad teismo sprendimai dėl Reglamentu reglamentuojamų bankroto bylų iškėlimo, eigos ir užbaigimo bei teismo sprendimai, tiesiogiai susiję bankroto bylomis, būtų pripažįstami nedelsiant, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino 2000-05-29 Tarybos Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų nuostatas, susijusias su sprendimų iškelti bankroto bylą, kuri pagal savo jurisdikciją priima valstybės narės teismas, pripažinimu visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje (Reglamento 16 str.); taip pat tinkamai įvertino tai, kad bankroto bylų pasekmes individualių kreditorių iškeltoms byloms nustato valstybės, kurioje iškelta byla, teisė; teismas tinkamai įvertino 1986 m. Nemokumo akto (The Insolvency Act 1986) nuostatas, susijusias su aplinkybėmis, kurioms esant bankrutuojantis asmuo nėra atleidžiamas nuo prievolių kreditoriams (nesant tinkamo kreditorių įtraukimo į bankroto procesą).
- Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai taikė 2000-05-29 Tarybos Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų normas ir nenukrypo nuo Vilniaus apygardos teismo 2015-11-23 nutartyje suformuluotų kriterijų, o pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nenutraukiant vykdomųjų bylų netenkintas pareiškėjui neįrodžius, jog kreditoriai ginčo vykdomosiose bylose buvo tinkamai įtraukti į užsienio valstybėje vykusį fizinio asmens bankroto procesą.
- Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
- Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jelena Šiškina