Administracinio nusižengimo byla
Nr. ATP-309-312/2017
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-16212-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija: 19.10;
(S)
21.1.7; 21.11.10.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarimo, kuriuo A. K. pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 100 Eur dydžio bauda, panaikinimo,
n u s t a t ė :
A. K. nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 17 d., 12.20 val., Rodūnios kelias 2, Vilniuje, policijos pareigūnui pareikalavus pateikti dokumentus, kad būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) pažeidimą, atsisakė pateikti dokumentus.
Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūno parodymai, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra iškraipyti ir neteisingi, konfliktas kilo dėl to, kad policijos pareigūnas buvo įsižeidęs dėl A. K. atsisakymo pasirašyti protokolą, iki tol apie teisėto pareigūno reikalavimo nevykdymą kalbama nebuvo. Apelianto teigimu, policijos pareigūnas buvo netaktiškas, elgėsi nepagarbiai ir reikalavo to, ko neturėjo teisės reikalauti, t. y. reikalavo, kad A. K. motina už jį pasirašytų administracinio teisės pažeidimo protokolą, o ir pats A. K. turi galimybę pasirinkti pasirašyti šį procesinį dokumentą ar ne. A. K. su D. Č. priėjus prie automobilio, policijos pareigūnas liepė eiti paskui jį, todėl dokumentus pastarieji pateikė tik nuėjus į kabinetą, nors D. Č. jų savo rankinėje ieškojo dar būnant prie automobilio. Apeliantas nesutinka su tuo, kad D. Č. parodymai buvo įvertinti kritiškai dėl to, kad jie yra šeimos nariai, kadangi jie negyvena kaip sutuoktiniai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyrio viršininkė prašo A. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarimą palikti galioti. Atsiliepime nurodoma, kad byla išnagrinėta objektyviai ir nešališkai, nutarimas teisėtas ir pagrįstas.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, teismas, spręsdamas dėl A. K. kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jo prašomus liudytojus ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusį patrulį. Įvertinus visų byloje esančių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. K. kaltei dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo konstatuoti pakanka įrodymų.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyrio vyriausiojo patrulio A. (A.) K. 2016 m. gruodžio 17 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 3) (toliau tekste – ir tarnybinis pranešimas) matyti, kad pastarasis, pamatęs, kad automobilis „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir sulaukęs, jo manymu, šio automobilio vairuotojo, paprašė jo pateikti dokumentus administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui dėl padaryto KET pažeidimo. Kelis kartus pakartojus šį reikalavimą, vairuotojas dokumentų nepateikė, iš pradžių sakydamas, kad tuoj patrauks automobilį, vėliau - kad jo dokumentai pas žmoną. Taip ir nepateikęs dokumentų, vairuotojas pasišalino. Prie automobilio priėjus vairuotojo motinai, policijos pareigūnas dar kartą pareikalavo pateikti dokumentus asmens, vairavusio automobilį ir padariusio KET pažeidimą. Toks reikalavimas buvo pakartotas ir grįžus vairuotojui bei jo sugyventinei. Tik tuomet, kai ir pastarieji atsisakė vykdyti teisėtą policijos pareigūno reikalavimą, buvo paprašyta eiti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyrį asmenybės nustatymui. Tik šiame poskyryje vairuotojo sugyventinė pateikė pastarojo vairuotojo pažymėjimą. Tokias tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes A. K. patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, apklausiamas liudytoju (b. l. 17-18). Kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, šio asmens nurodomomis aplinkybėmis abejoti nėra teisinio pagrindo, teismas neiškraipė liudytojo parodymų, juos vertino kartu su kitais administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis, pasisakė, kodėl vienais iš jų vadovaujasi, o kitus vertina kritiškai. Nors A. K. iš tiesų buvo paprašyta eiti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyrį, tačiau tai buvo padaryta siekiant nustatyti jo asmenybę, kadangi buvo įtariama, kad šis asmuo padarė KET pažeidimą, o asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų pažeidimo padarymo vietoje A. K. nepateikė, nors tai ne kartą buvo prašomas padaryti. Apelianto kaltės nepaneigia ir jo nurodoma aplinkybė, kad sugyventinė dokumentų savo rankinėje ieškojo dar būdama prie automobilio, nes dokumentai tuo metu vis tiek nebuvo pateikti.
Nors apeliaciniame skunde A. K. nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas už teisėto policijos pareigūno reikalavimo nevykdymą jam buvo surašytas dėl to, kad policijos pareigūnas įsižeidė, kad A. K. nepasirašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto už automobilio palikimą stovėti draudžiamoje vietoje, tačiau iš tarnybinio pranešimo ir iš liudytojo A. K. parodymų matyti, kad dar būnant prie automobilio vairuotojas buvo informuotas, kad nepateikus prašomų dokumentų, jam bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ne tik už padarytą KET pažeidimą, bet ir už teisėto policijos pareigūno reikalavimo nevykdymą. A. K. nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių policijos pareigūno nepagarbų elgesį, tai laikytina deklaratyviais teiginiais. Be to, pažymėtina, kad policijos pareigūno elgesys neturi jokios įtakos A. K. padarytam administraciniam nusižengimui.
Nepaisant to, kad D. Č. ir A. K. nėra sutuoktiniai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos parodymus vertino kritiškai. D. Č. yra A. K. sugyventinė, todėl yra suinteresuota jam palankia administracinio nusižengimo bylos baigtimi, kas lemia jos parodymų neobjektyvumą. Be to, apklausiama liudytoja D. Č. nurodė, kad neprisimena dalies įvykio aplinkybių, taip pat jos parodymai nebuvo nuoseklūs.
Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o A. K. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
A. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė