Civilinė byla Nr. 2-52-952/2014

   Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00347-2014-4

   Procesinio sprendimo kategorija 116.1;128.2

(S)

RADVILIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

                                             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                      

2014 m. balandžio 11 d.

Radviliškis

          Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja Deimantė Andrulytė,

sekretoriaujant Gitanai Bajarūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjai  K. S.,

suinteresuotiems asmenims: S. M., O. Z., A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje: S. M., O. Z., A. P..

          Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

           pareiškėja K. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja K. S. po mamos P. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

          Pareiškėja K. S. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad pareiškėjos tėvas K. M. mirė  (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos mama P. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties mama P. M. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybę – gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Pablogėjus mamos sveikatai, (duomenys neskelbtini) metais, pareiškėjos šeima persikraustė gyventi pas pareiškėjos mamą. Po mamos mirties pareiškėja liko gyventi mamai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Mama testamento sudariusi nebuvo, jos palikimą turėjo paveldėti pirmos eilės paveldėtojai – jos vaikai. Pareiškėja palikimą priėmė, pradėdama faktiškai turtą valdyti. Mirusiosios vaikai palikimo nepriėmė, į palikimą nepretenduoja, ginčo dėl palikimo nėra. Pareiškėja taip pat nurodė, kad namą nuolat tvarko, prižiūri, moka mokesčius. Po mamos mirties sirgo vaikai, todėl nesugebėjo tinkamai įvertinti susiklosčiusios teisinės situacijos, ir nors nesikreipė į notarą ir savo nuosavybės teisės į paveldimą turtą neįregistravo, palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti.

          Suinteresuotas asmuo S. M. posėdžio metu nurodė, kad su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu sutinka. Paaiškino, kad po mamos P. M. mirties jos name liko gyventi pareiškėja K. S., kuri šį namą prižiūri.

          Suinteresuotas asmuo O. Z. posėdžio metu nurodė, kad su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu sutinka. Paaiškino, kad po mamos P. M. mirties mamos name liko gyventi pareiškėja K. S.,  kuri šį namą prižiūri, ginčo dėl palikimo priėmimo nėra.

          Suinteresuotas asmuo A. P. posėdžio metu nurodė, kad su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu sutinka. Paaiškino, kad po mamos P. M. mirties jos name liko gyventi pareiškėja K. S.,  kuri šį namą prižiūri, ginčo dėl palikimo priėmimo nėra.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos tėvas K. M. mirė (duomenys neskelbtini) (3 b. l.), o mama P. M. mirė (duomenys neskelbtini) (4 b. l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad P. M. vardu yra registruotas gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (9–10 b. l.).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad po P. M. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Byloje nustatytomis aplinkybėmis po P. M. mirties jos vaikai: K. S., S. M., O. Z., A. P., į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo įstatyme nustatytu terminu nesikreipė (12 b. l.).

Siekdama priimti po P. M. mirties atsiradusį palikimą, pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė mamos P. M. palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą. Atsižvelgiant į tai, teismas šioje byloje tiria, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės gali būti laikomos faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančios palikimo priėmimą.

Palikimo atsiradimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (1964 m. CK 587 str.) nustatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 str. nuostatas, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami tik aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t.y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-251/2012; 2012-07-03 nutartis c.b. 3K-3-366/2012). Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti.

Tai, kad (duomenys neskelbtini) mirusios P. M. palikimą jos dukra K. S. priėmė iš karto po palikėjos mirties, pareiškėja įrodinėja tuo, jog po mamos mirties ji naudojosi gyvenamuoju namu, pradėjo faktiškai valdyti visus namų apyvokos daiktus, mokėjo mokesčius. Šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti suinteresuoti asmenys: S. M., O. Z. bei A. P.. Tai reiškia, kad pareiškėja  palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo.

Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, teismas sprendžia, kad pareiškėja K. S. po mamos P. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja K. S. mirusiosios P. M. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Vadovaudamasis LR CPK  259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po mamos P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                            Deimantė Andrulytė