Civilinė byla Nr. 2A-1421-230/2014
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-04159-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija: 30.2; 30.9.1; 121.14; 121.21
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimo ir atsakovės O. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-169-192/2014 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovei O. Š., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl teisės įteisinti savavališką statybą be bendraturčio sutikimo, pripažinimo statytojomis ir turto pagerinimo išlaidų priteisimo bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl savavališkos statybos įteisinimo be bendraturčio sutikimo, pripažinimo verandos statytoja bei įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus ir civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė: 1) pripažinti ieškovę E. S. ir atsakovę O. Š. dviejų butų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykdytų savavališkų statybų, atitinkančių architekto N. R. parengto 2011-09-01 dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projekto (susidedančio iš dalių: BD; GP-1; AS-1, AS-2, AS-3, AS-4, AS-5) sprendinius, statytojomis; 2) pripažinti ieškovės E. S. teisę įteisinti architekto N. R. parengto 2011-09-01 dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projekto (susidedančio iš dalių: BD; GP-1; AS-1, AS-2, AS-3, AS-4, AS-5) sprendinius atitinkančias savavališkas statybas, įvykdytas dviejų butų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), be atsakovės O. Š. sutikimo; 3) priteisti iš atsakovės O. Š. 29 238,07 Lt ieškovės patirtų išlaidų atliekant statybos darbus dviejų butų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad jai priklauso ginčo namo pirmasis aukštas su garažu, o atsakovei – antrasis aukštas, šalims po ½ priklauso bendro naudojimo patalpa nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje pažymėta šifru 1-1 (4,42 kv. m), esanti gyvenamojo namo pirmame aukšte. Ginčo gyvenamajame name nuo 2008 m. buvo vykdomi statybos darbai. Ieškovės lėšomis buvo atnaujintas gyvenamojo namo stogas – šiferinis stogas pakeistas plienine profiliuota skarda; įrengta palėpės patalpa (41,75 kv. m); įrengti du stoglangiai, per kuriuos į palėpės patalpą patenka šviesa. Palėpe šiuo metu naudojasi viena atsakovė. Taip pat ieškovės lėšomis apšiltintos, renovuotos sienos cokoliniame aukšte (tame tarpe ir rūsyje), pirmajame ir antrajame aukšte, šalių bendromis lėšomis pirmame aukšte įrengta veranda. Ieškovė nurodė, kad darbus atliko abiejų bendraturčių naudai ir su atsakovės sutikimu, šie darbai laikytini pareigos tinkamai naudoti ir prižiūrėti savo turtą įgyvendinimu, todėl atsakovė privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti. Su visų išvardintų statybos darbų vykdymu atsakovė sutiko. Ieškovės nuomone, kadangi darbai atlikti visų bendraturčių naudai, visi pastato bendraturčiai laikytini statytojais. Minėti statybos darbai buvo vykdomi neturint statybą leidžiančių dokumentų, tačiau pasikeitus atitinkamoms statybos santykius reglamentuojančioms teisės normoms atsirado galimybė ir atitinkamai iškilo būtinybė įteisinti įvykdytą savavališką statybą (įteisinti atsiradusius savavališkos statybos padarinius). Ieškovė, siekdama įteisinti savavališkos statybos padarinius, parengė statinio projektą, tačiau statybos įteisinimą reglamentuojančios teisės normos reikalauja pateikti statinio bendraturčio sutikimą. Atsakovė – statinio bendraturtė – atsisako duoti sutikimą statinio projektui, todėl ieškovė negali įteisinti savavališkos statybos padarinių. Siekiant įteisinti savavališką statybą buvo būtina parengti projektą, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovės pusę ieškovės patirtų statinio projektui parengti išlaidų – 750,20 Lt bei ieškovės patirtas išlaidas, pagerinus bendrąją dalinę nuosavybę, – 28 487,87 Lt, kadangi tokiu būdu buvo vykdoma turto savininkams tenkanti pareiga tinkamai naudoti ir prižiūrėti turtą, jį išlaikyti.
Atsakovė patikslintu priešieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti O. Š. teisę be E. S. sutikimo įteisinti savavališkai atliktą patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą pagal UAB „Pastogė“ parengtą savavališkos statybos įteisinimo projektą (projekto vadovė ir autorė I. K.), gauti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą savavališkos statybos įteisinimui ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus įteisinant savavališką statybą; 2) įpareigoti ieškovę išgriauti atliktą savavališką statybą, t. y. savo lėšomis pašalinti langą bei duris, įrengtus tarp patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-6, ir verandos, plane pažymėtos indeksu T1, esančius (duomenys neskelbtini), ir užmūryti angą; 3) pripažinti atsakovę O. Š. verandos, esančios name (duomenys neskelbtini), statytoja; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 metais gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei priklausančiose antro aukšto patalpose buvo atlikti savavališkos statybos darbai – prailgintas balkonas, pastatytas lengvos konstrukcijos plastikinis stogelis virš laiptų ir balkono, įstatyti du nauji langai. UAB „Pastogė“ parengė projektą savavališkos statybos įteisinimui, kuris buvo pateiktas ieškovei, ji nurodė neprieštaraujanti savavališkos statybos įteisinimui, sutiko duoti sutikimą, tačiau, kai registruotu laišku buvo pasiūlyta atvykti pas notarą, ieškovė neatvyko ir nenurodė jokių neatvykimo priežasčių. Atsakovė nurodė, kad tokie ieškovės veiksmai aiškiai patvirtina, kad ji atsisako duoti sutikimą savavališkos statybos įteisinimui. Mano, kad ieškovė nepagrįstai atsisako duoti sutikimą, kadangi atlikti savavališkos statybos darbai niekaip nepažeidžia ieškovės teisių ir nekelia pavojaus namo konstrukcijoms. Be to, ieškovė savavališkai, be atsakovės sutikimo išgriovė namo pirmame aukšte atsakovės darbu ir lėšomis savavališkai įrengtoje verandoje sienos dalį ir įrengė plastikines duris. Nurodė, kad veranda buvo įrengta 2009 metais, tada ieškovė sutiko, kad verandą įsirengtų atsakovė ir ja naudotųsi, o kad būtų pigiau įrengti verandą, ieškovė davė dailylentes. Tuo metu, kai buvo rengiama veranda, langas, kuris yra pažymėtas planuose, patalpoje 1-6 buvo užkaltas (apie 10 metų). Įrengiant verandą siena, kurioje buvo langas, buvo apšiltinta, ir iškalta dailylentėmis. Vėliau, kilus ginčams, ieškovė 2012 metų rugsėjo mėnesį pradėjo griauti langą ir sieną, aiškinama, kad veranda turi atitekti jai, nes į ją išeina jos langas. Kurį laiką ieškovė neatliko jokių darbų, tačiau 2013-01-04 pradėjo ardyti sieną, skiriančią verandą ir jos patalpas, įrengė plastikines duris. Kadangi tokius veiksmus ieškovė atliko be atsakovės sutikimo ir statybą leidžiančio dokumento, taikytinos LR CK 4.103 str. nustatytos pasekmės ir ieškovė įpareigotina išgriauti atliktą savavališką statybą, t. y. savo lėšomis pašalinti langą bei duris, įrengtus tarp patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-6, ir verandos. Atsakovė nurodė, kad ieškovė reikšdama reikalavimą leisti jai įteisinti namo, esančio Romainių g. 70, Kaune, rekonstrukciją pagal jos pateiktą projektą siekia įteisinti ne tik savo atliktus savavališkos statybos darbus, bet ir verandą, kuri pagal ieškovės pateiktą UAB „Gebrolita“ projektą yra žymima indeksu 1-8/ 8,17 kv. m ir kuri yra pastatyta atsakovės lėšomis ir darbu, o ieškovė šios verandos įrengimui davė tik medines lenteles, kurios yra menkavertės. Todėl ieškovė, nebūdama verandos statytoja, neturi teisės reikšti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pripažino atsakovei O. Š. teisę atlikti savavališkų darbų patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pagal UAB ,,Pastogė“ parengtą savavališkos statybos įteisinimo projektą (projekto vadovė ir autorė I. K.), įteisinimo veiksmus be bendraturtės ieškovės E. S. sutikimo. Pripažino ieškovės E. S. teisę įteisinti architekto N. R. parengto 2011-09-01 dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projekto (susidedančio iš dalių: BD; GP-1; AS-1, AS-2, AS-3, AS-4, AS-5) sprendinius, išskyrus verandą, pažymėtą plane Nr. 1-8, atitinkančias savavališkas statybas, įvykdytas dviejų butų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), be atsakovės O. Š. sutikimo. Pripažino atsakovę O. Š. verandos, esančios name (duomenys neskelbtini), architekto N. R. parengto 2011-09-01 dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projekte Nr. 1-8, statytoja. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 143 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 4 426,33 Lt atstovavimo išlaidas, o iš ieškovės atsakovei 144 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 2 000 Lt atstovavimo išlaidas.
Teismas nustatė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmasis aukštas su garažu, o atsakovei – antrasis aukštas, taip pat šalims (seserims) lygiomis dalimis (t. y. po ½) priklauso bendro naudojimo patalpa nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje pažymėta šifru 1-1 (4,42 kv. m), esanti gyvenamojo namo pirmame aukšte. Iš ieškovės pateikto projekto ir paaiškinimų nustatė, kad ieškovė nuo 2008 metų šiame name atliko remonto darbus – šiferinis stogas buvo pakeistas plienine profiliuota skarda, įrengti du stoglangiai, apšiltintos, renovuotos sienos cokoliniame aukšte, pirmajame ir antrajame aukšte, nugriauta pastato dalis priestatas, rūsio patalpoje (R-2) išgriauti tam tikri atitvarai ir pastatyti nauji, pirmame aukšte išgriauti atitvarai patalpoje 1-7, patalpoje 1-6, vietoje lango įrengtos durys su langu, įstiklinta terasa 1-8. Šiems darbams atlikti statybos leidimas nebuvo gautas, todėl šie darbai laikytini savavališka statyba. Iš atsakovės pateikto projekto ir jame esančio aiškinamojo rašto bei kitų byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad atsakovė siekia įteisinti šio gyvenamojo namo jai priklausančiame antrame aukšte atliktą remontą – rekonstrukciją: rytiniame fasade panaikintos durys į balkoną, virtuvėje įsirengtas papildomas langas, pietinėje fasado sienoje papildomai įrengtas langas vonios kambaryje, rytinėje fasado sienoje įtvirtintas balkonas, virš lauko laiptų ir balkono įrengtas lengvos konstrukcijos plastikinis stogelis. Tiek ieškovė tiek atsakovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyrių dėl gyvenamajame name savavališkai atliktų darbų įteisinimo LR statybos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau abiems buvo nurodyta, kad reikalingas statinio bendrasavininkės sutikimas. Šalys sutikimo dėl galimybės įteisinti savavališkai atliktus darbus teisės norminių aktų nustatyta tvarka viena kitai neduoda, todėl teismas, vadovaudamasis teisės aktais bei teismų suformuota praktika, patikrino, ar šalių atsisakymas yra pagrįstas. Teismas nurodė, kad nagrinėjant reikalavimą dėl teismo leidimo atsakovei atlikti savavališkos statybos įteisinimo veiksmus be bendraturtės (ieškovės) sutikimo išdavimo, nesprendžiama, ar nagrinėjamu savavališkos statybos atveju ieškovei gali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kadangi tą spręs statybą leidžiančius dokumentus išduodantys subjektai. Todėl atmetė ieškovės argumentus, kad nepateikus rekonstrukcijos darbinio brėžinio ir specialistų išvadų, savavališkai suremontuotas balkonas gali būti eksploatuojamas nesaugiai. Teismas nelaikė esmingai pažeidžiančiu ieškovės teises ir įstatymo saugomus interesus faktą, kad atsakovė langus iškirto į ieškovės kiemo pusę. Atsakovės argumentą, kad ieškovės atlikti stogo remonto darbai pažeidžia jos teises, kadangi antrame namo aukšte pakeitus stogo dangą sumažėjo garso izoliacija, atmetė kaip nepagrįstą jokiais įrodymais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė nurodė, jog esminė nesutikimo su savavališkos statybos įteisinimu priežastis yra ta, kad ieškovė reikalauja apmokėti šių darbų išlaidas. Todėl teismas šias aplinkybes nelaikė turinčiomis esminės įtakos sprendžiant klausimą, ar savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeidžia atsakovės teises ir įstatymo saugomus interesus. Teismas taip pat atmetė atsakovės nurodytus priekaištus ieškovės pateiktam savavališkos statybos įteisinimo projektui ir pažymėjo, kad atliktų savavališkų darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams vertina kompetentingos institucijos, kurios, nustačiusios neatitiktis, įpareigoja jas pašalinti, o to nepadarius – neišduoda statybą leidžiančio dokumento. Teismas pažymėjo, kad teismo leidimas pradėti savavališkos statybos įteisinimo procedūras be bendraturtės sutikimo neatleidžia statytojo nuo pareigos išpildyti visus kitus privalomus įstatymo reikalavimus. Teismas laikė, kad šalių pozicija nesutikti su atliktų savavališkų statybos darbų įteisinimu yra nepakankamai pagrįsta, kadangi byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atliktais statybos ir remonto darbais būtų pažeidžiamos šalių teisės ir interesai, todėl sprendė, kad nėra pagrindo neleisti pradėti įstatymu nustatytos savavališkos statybos įteisinimo procedūros. Nustatęs, kad namo remonto darbai atlikti prieš kurį laiką, šalys apie atliekamus darbus žinojo, teismas sprendė, kad šalys šių darbų atlikimo metu nemanė, jog buvo pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai. Todėl teismas, siekdamas išlaikyti bendraturčių teisėtų interesų pusiausvyrą, paisydamas taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principo ir atsižvelgdamas į tai, kad savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui, laikė, kad šalių reikalavimai dėl leidimo pradėti savavališkos statybos įteisinimo procedūras be bendraturtės sutikimo yra pagrįsti, todėl tenkintini.
Atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 29 238,07 Lt išlaidas už ieškovės atliktus statybos darbus, teismas nurodė, kad atsakovė neturi atlyginti ieškovės išlaidų dėl šiferinio stogo pakeitimo plienine profiliuota skarda, stoglangių įrengimo, apšiltintų, renovuotų sienų, kadangi ji nebuvo davusi dėl jų sutikimo, o šios išlaidos nėra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Ieškovė patyrė išlaidas bendro turto tvarkymui, tačiau nesant įrodymų, jog atsakovė sutiko prisidėti prie šių daiktų įsigijimo savo lėšomis, t. y. kad tarp bendraturčių buvo susitarimas dėl bendro turto pagerinimo atsakovei kompensuojant ½ ieškovo patirtų išlaidų, bei nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad atlikti darbai buvo būtini turtui išsaugoti ir išlaikyti, teismas laikė, jog ieškovė veikė ir patyrė išlaidas savo rizika, todėl neturi teisės į patirtų išlaidų kompensavimą.
Spręsdamas dėl atsakovės reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius (įpareigoti ieškovę savo lėšomis pašalinti langą bei duris, įrengtus tarp patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-6 ir verandos, plane pažymėtos indeksu Tl ir užmūryti angą) pagrįstumo, teismas nustatė, kad ginčo kambarys, plane pažymėtas indeksu 1-6, nuosavybės teise priklauso ieškovei, kuriame pagal 1992 metų namo inventorinės bylos duomenis ginčo vietoje buvo langas, kuris vėliau panaikintas – užkaltas. Bylą nagrinėjant teisme ieškovė šioje vietoje įrengė langą ir duris. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad nepateikti jokie įrodymai, kad pradinė ginčo vietos būklė pakeista (buvęs langas užkaltas) teisėtai, t. y. laikantis privalomų įstatymo reikalavimų, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti ieškovę vėl užmūryti langą, todėl šį atsakovės reikalavimą atmetė.
Ieškovė prašė pripažinti ją ir atsakovę gyvenamajame name įvykdytų savavališkų statybų, atitinkančių architekto N. R. parengto 2011-09-01 paprastojo remonto projekto (susidedančio iš dalių: BD; GP-1; AS-1, AS-2, AS-3, AS-4, AS-5) sprendinius, statytojomis, nurodydama, kad jeigu statybos darbai akivaizdžiai atlikti visų bendraturčių naudai, visi pastato bendraturčiai, remiantis CK 4.76 straipsnio nuostatomis, laikytini statytojais Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punkto prasme. Be to, siekiama įteisinti savavališka statyba ir pateiktas projektas, sprendžiant subjektų tinkamumo (kaip savavališkos statybos statytojų) klausimą, turi būti vertinami visumoje, neišskiriant atskirų statybos darbų ir/ar jų elementų pagal tai, kokia apimtimi prie jų prisidėjo gyvenamojo namo bendraturčiai. Teismas atmetė šiuos ieškovės argumentus, kadangi nustatė, jog ieškovė nederino su atsakove statybos medžiagų, darbų, jų apimties bei kainos, atsakovė nedalyvavo parenkant rangovus, perkant medžiagas, todėl sprendė, kad būtent ieškovė įgyvendino LR Statybos įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintas statytojo teises ir pareigas, todėl tik ji gali būti laikoma statytoja LR Statybos įstatymo prasme. Todėl teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti ją ir atsakovę gyvenamajame name įvykdytų visų savavališkų statybų, atitinkančių architekto N. R. parengto 2011-09-01 paprastojo remonto projekto sprendinius, statytojomis bei priteisti iš atsakovės šio projekto rengimo išlaidų dalį.
Spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, kuri iš jų laikytina verandos, įrengtos rytinėje pastato pusėje, statytoja, teismas nustatė, kad verandos statybos iniciatore buvo atsakovė, verandą statė atsakovės draugas bei atsakovės prašymu prisidėjo jos brolis. Su šiomis aplinkybėmis bylos nagrinėjimo metu iš esmės sutiko ir ieškovės atstovas, o ieškovės 2011-10-20 prašymas Valstybinei statybos inspekcijai taip pat patvirtina, jog ieškovė sutiko, kad namo terasa buvo įrengta atsakovės. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad ji aktyviais veiksmais prisidėjo prie verandos statybos. Aplinkybę, kad verandos statybai iš dalies buvo panaudotos ieškovės suteiktos medžiagos, laikė neįrodančia, kad ieškovė taip pat statė verandą ir turi teisę į jos dalį. Todėl teismas ieškovės nelaikė ginčo verandos statytoja, o tenkino atsakovės reikalavimą pripažinti ją verandos, esančios name (duomenys neskelbtini), architekto N. R. parengto 2011-09-01 dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projekte Nr. 1-8, statytoja.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino O. Š. teisę atlikti savavališkų darbų patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Pastogė“ parengtą savavališkos statybos įteisinimo projektą, įteisinimo veiksmus be bendraturtės E. S. sutikimo; pripažino O. Š. verandos, esančios name (duomenys neskelbtini), architekto N. R. parengto 2011-09-01 dvibučio gyvenamojo namo, esančio Kauno m., Romainių g. 70, paprastojo remonto projekte Nr. 1-8 statytoja, ir kuria atmetė ieškinio reikalavimus ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovės patikslintą priešieškinį atmesti, o sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai ir atmesti priešieškinio reikalavimai palikti nepakeistą. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį ir išlaidas už advokato pagalbą ir atitinkamai pakeisti 2014-03-10 Kauno apylinkės teismo papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-169-192/2014. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė derybų proceso dėl atsakovės projekto dokumentus ir prašo juos prijungti prie bylos, kadangi šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo dėl teismo sprendime nurodytų motyvų. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų
1) Teismas sprendimu viršijo priešieškinio reikalavimo ribas ir tuo pažeidė proceso šalių rungtyniškumo bei dispozityvumo principus. Atsakovė patikslinto priešieškinio reikalavimu prašė pripažinti jai teisę be ieškovės sutikimo įteisinti savavališkai atliktą patalpų <...> kapitalinį remontą pagal UAB „Pastogė“ parengtą savavališkos statybos įteisinimo projektą, gauti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą savavališkos statybos įteisinimui ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus įteisinant savavališką statybą. Tačiau sprendimu teismas pripažino atsakovei teisę atlikti savavališkų darbų patalpose pagal atsakovės projektą įteisinimo veiksmus be bendraturtės sutikimo. Tokiu būdu teismas nepagrįstai savo iniciatyva interpretavo ir performulavo atsakovės priešieškinio reikalavimus ir priėmė platesnio pobūdžio sprendimą, nei to prašė pati atsakovė. Atsakovė prašė pripažinti jai teisę įteisinti savavališkai atliktą kapitalinį remontą pagal atsakovės projektą, tačiau sprendimu pripažinta jai teisė atlikti bet kokių savavališkų darbų patalpose įteisinimo veiksmus pagal atsakovės projektą ir tokiu būdu išplėstas atsakovės reikalavimo dalykas.
2) Atsakovė neturi reikalavimo teisės pripažinti jai teisę be ieškovės sutikimo įteisinti savavališkai atliktą patalpų kapitalinį remontą, gauti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą savavališkos statybos įteisinimui ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus įteisinant savavališką statybą. Nepagrįsti teismo argumentai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė sutikimo įteisinti savavališkai atliktus darbus teisės aktų nustatyta tvarka viena kitai neduoda ir nepagrįstai sprendė, kad vien faktas, jog atsakovė kreipėsi į teismą su priešieškiniu rodo, jog ieškovė nėra davusi sutikimo atsakovei. Byloje yra įrodymai apie vykusias derybas bei ieškovės išreikštą sutikimą su pateiktu atsakovės projektu derybų stadijoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės teisės buvo kaip nors pažeistos ir dėl to yra pagrindas jas ginti teismine tvarka. Abiejų šalių iniciatyva pradėtos derybos ir vienos šalies bandymas ieškoti abiems šalims priimtino sprendimo varianto teikiant priešinius pasiūlymus niekaip nepažeidžia šalies teisių. Tuo tarpu tokia teismo išvada, pagal kurią vien faktas, jog atsakovė kreipėsi į teismą su priešieškiniu, rodo, kad bendraturtis atsisako duoti sutikimą, iš esmės paneigia CK 4.75 str. 1 dalyje įtvirtintą ir teismų praktikoje suformuluotą bendraturčių bendradarbiavimo ir jų interesų derinimo imperatyvą.
3) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės teisių nepažeidžia tai, kad atsakovė nepateikė ieškovei įvykdytos balkono rekonstrukcijos darbinio brėžinio ir/ar specialistų išvadų. Teismas nelaikė esmingai pažeidžiančiu ieškovės teises ir įstatymo saugomus interesus faktą, kad atsakovė langus iškirto į ieškovės kiemo pusę. Priešingai, atsakovės atlikti savavališkos statybos darbai pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, kadangi jos siekiamas įteisinti balkonas yra tiesiai virš ieškovės pagrindinio išėjimo lauko durų ir prailginto balkono kampas nėra paremtas jokia laikančia konstrukcine kolona. Turi būti pateiktas įvykdytos rekonstrukcijos darbinis brėžinys ir specialistų išvada, kadangi pagal atsakovės pateiktus dokumentus negalima nustatyti ar faktiškai įrengtas ir eksploatuojamas balkonas nekelia grėsmės ieškovės ir jos šeimos narių saugumui. Ieškovė nurodo, kad neginčija atsakovės teisės įteisinti balkono rekonstrukciją tik nesutinka su šios teisės įgyvendinimo būdu, kadangi ieškovei nėra pateikta pakankamai duomenų apie jau atliktų savavališkų projektinių sprendinių tinkamumą ir saugumą. Todėl statinio bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumas vertintinas taip pat ir atliktos statybos tinkamumo aspektu ir būtent statytojai (atsakovei) tenka pareiga įrodyti, kad bendraturtės (ieškovės) teisės ir teisėti interesai nėra ar nebus pažeisti. Apeliantė pažymi, kad balkono įteisinimas pažeistų ieškovės teises ir dėl susiklosčiusios atsakovės naudojimosi balkonu praktikos: atsakovė nuo balkono ant ieškovės įėjimo į namą šluoja šiukšles, ant turėklo kabina skalbinius, nuo kurių vanduo varva tiesiai ant ieškovės įėjimo į namą, taip pat dulkina kilimus ir pan. Toks atsakoves naudojimasis šiuo projektiniu sprendiniu trukdo ieškovei naudotis jos turtu.
4) Teismas pasisakydamas dėl atsakovės langų, iškirstų į ieškovės kiemo pusę, neargumentavo, kodėl atmeta ieškovės išsakytus motyvus bei pateiktus. Atsakovės savavališkai iškirsti langai yra nukreipti į ieškovės naudojamą žemės sklypo dalį, todėl atsakovė nuolat trikdo ieškovės privatų gyvenimą: per šiuos langus rodo necenzūrinius gestus, spjaudosi, užgaulioja ieškovę bei jos šeimos narius. Todėl apeliantė nesutinka, kad atsakovės langai būtų atsukti į ieškovės kiemo pusę. Be to, teisine prasme nėra svarbu, ar ieškovės teisės pažeidžiamos esmingai ar neesmingai, kadangi pakankamas pagrindas ginti savo teisę yra jos pažeidimo faktas.
Dėl ieškovės teisės įteisinti savavališką statybą – verandą
Teismas, patenkinęs ieškovės reikalavimą įteisinti savavališkas statybas be atsakovės sutikimo pagal ieškovės projektą tik dalyje ir iš esmės atmesdamas ieškovės reikalavimą įteisinti projektinį sprendinį – verandą, pažymėtą ieškovės projekte Nr. 1-8, tokio sprendimo nemotyvavo ir nepagrįstai nepripažino ieškovės šio projektinio sprendinio – verandos statytoja. Abi šalys pripažintinos savavališkų statybų pagal ieškovės projektą statytojomis, kadangi tokios statybos padarinių šalinimas yra susijęs su kiekvieno bendraturčio nuosavybės teisėmis, o neigiamos teisinės pasekmės taip pat gali kilti visiems bendraturčiams. Ieškovės siekiama įteisinti savavališka statyba ir pateiktas projektas, sprendžiant subjektų tinkamumo klausimą, turi būti vertinami visumoje, neišskiriant atskirų statybos darbų ir/ar jų elementų pagal tai, kokia apimtimi prie atskirų darbų prisidėjo namo bendratručiai. Tik atliktų statybos darbų pagal pateiktą projektą visuma laikytina savavališkos statybos padariniais. Apeliantė pažymi, kad teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą ieškovę ir atsakovę pripažinti verandos statytojomis ir pripažinti ieškovei teisę į šią verandą, paneigė pačią ieškovės teisę įteisinti savavališkas statybas ir iš esmės pasisakė, kad ieškovė tokios teisės neturi.
Dėl ieškovės ir atsakovės pripažinimo statytojomis pagal ieškovės projektą
Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti abi bendraturtes ieškovės projekto sprendinius atitinkančių savavališkų statybų statytojomis, kadangi neįvertino ieškovės pateiktų motyvų ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Iš įvykdytų projektinių sprendinių (pagal ieškovės projektą) turinio akivaizdu, kad darbai buvo vykdomi išskirtinai abiejų gyvenamojo namo bendraturčių interesais, todėl būtent abi namo bendraturtės laikytinos projektinių sprendinių pagal šį projektą statytojomis, be to, prašomais įteisinti savavališkos statybos darbais buvo pagerintas ir išlaikytas bendras ieškovės ir atsakovės turtas.
Dėl pripažinimo verandos statytojais
Teismas byloje išskyrė atskirą verandos statytojo nustatymo problemą. Priešieškinio reikalavimas pripažinti atsakovę verandos statytoja negalėjo būti patenkintas, kadangi jo patenkinimas nesukelia jokių tiesioginių teisinių pasekmių atsakovei ir nėra susijęs su kitais priešieškinio reikalavimais. Patenkinus šį atsakovės reikalavimą, ieškovė negali įteisinti verandos kaip savavališkos statybos, tuo tarpu neigiamos teisinės pasekmės dėl savavališkos statybos inter alia kils ieškovei kaip turto savininkei ir/ar bendraturtei, kas iš esmės pažeidžia jos teises. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovę ir atsakovę ieškovės projekto sprendinius atitinkančių savavališkų statybų (tame tarpe ir verandos) statytojomis, kadangi teismas neteisingai aiškino statytojo sąvoką, ją sutapatindamas tik su statybos rangos teisiniais santykiais. Teismas savo poziciją grindė tuo, kad atsakovė buvo statybos iniciatore, o verandą faktiškai statė atsakovės draugas, taip pat ieškovės ir atsakovės brolis, tačiau teismas nevertino ieškovės nurodytų motyvų ir faktinių aplinkybių, jog veranda įrengta ieškovės ir atsakovės bendrais įdėjimais: ieškovės bei atsakovės medžiagomis, ieškovės interesais, be to, ieškovės įdėjimai jos statybai yra ženkliai didesni nei atsakovės (verandos apdaila iš lauko ir vidaus atlikta iš ieškovės medžiagų). Apeliantės nuomone, teismas, spręsdamas verandos statytojo klausimą, nepagrįstai rėmėsi daiktinės teisės institutu. Remiantis Statybos įstatymo 2 str. 41 punktu daiktinės teisės statytojo teisinio statuso nelemia. Dar daugiau, kol statyba yra neteisėta, objektas teisine prasme nėra sukurtas ir į jį negali atsirasti nuosavybės teisės. Būtent daiktinės teisės prasme veranda yra įrengta ieškovei priklausančioje terasoje, kuri yra sudėtinė ieškovei priklausančio namo pirmojo aukšto dalis. Taigi ieškovės daiktinės teisės į terasą yra akivaizdžios, o daiktinės teisės į verandą bus sprendžiamos įteisinus savavališkas statybas. Svarbi aplinkybė ir ta, kad į verandos patalpą išeina tik ieškovės langas ir, tegul ir savavališkai įrengtos, durys, kas akivaizdžiai įrodo šios patalpos artimą sąsajumą su ieškovės butu.
Dėl išlaidų, skirtų turto išlaikymui, išsaugojimui ir pagerinimui, priteisimo
Byloje nėra ginčo dėl atliktų darbų pagal ieškovės projektą ir jos patirtų išlaidų dydžio, skirtų gyvenamojo namo išlaikymui, išsaugojimui ir pagerinimui. Ieškovės ir atsakovės bendromis lėšomis buvo įrengta patalpa pirmame aukšte_– veranda. Teismas nepagrįstai taikė butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teises reglamentuojančias nuostatas, nagrinėjamoje byloje rėmėsi neaktualia teismų praktika ir padarė neteisingas išvadas. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė davė sutikimą apmokėti dalį namo renovacijos išlaidų, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu ne tai, ar atsakovė davė sutikimą apmokėti dalį išlaidų, bet tai, ar atsakovė davė sutikimą atlikti gyvenamojo namo renovaciją. Atsakovė sutiko su visų prašomų įteisinti savavališkos statybos darbų atlikimu, be to, būtų buvę neįmanoma vykdyti statybos darbų. Apeliantė nurodo, kad asmuo, būdamas bendraturčiu, turi pareigą išlikti aktyviu nuosavybės teisės subjektu – savininku, kuris nesutikdamas su bet kokiu kito bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimu, šio bendraturčio atliekamais veiksmais ar neveikimu, tokį nesutikimą turėtų išreikšti aktyviais veiksmais. Priešingu atveju, tokio asmens sutikimas su kito bendraturčio atliekamais veiksmais turėtų būti preziumuotinas. Todėl atsakovė sutiko su vykdytais statybos darbais.
Dėl išlaidų būtinumo
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė patirtų išlaidų būtinumo fakto, yra nepagrįsta. Pagal CK 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Tokiu būdu ieškovė turi teisę į jos patirtų išlaidų gyvenamajam namui išlaikyti ir išsaugoti atlyginimą, kuris priteistinas iš bendraturtės – atsakovės.
Dėl stogo pakeitimo.
Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad stogas buvo dengtas asbestiniu šiferiu, kurio pakeitimas plienine profiliuota skarda buvo būtinas daikto išlaikymui ir išsaugojimui, o patirtos išlaidos – protingos. Stogo pakeitimas kainavo 27 776,74 Lt, tokiu būdu atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovei 13 888,37 Lt.
Dėl nepagrįsto praturtėjimo
Teismas sprendime nenurodė argumentų, kodėl atmeta ieškovės motyvus dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo. Remiantis CK 4.77 straipsnio nuostatomis bendraturtis turi teisę padidinti bendrą dalinę nuosavybę, tačiau šiame straipsnyje įtvirtinti padariniai neatsiranda, jeigu daikto pakeitimai, kurie turi būti atliekami laikantis Statybos įstatyme nustatytos tvarkos, padaromi pažeidžiant šią tvarką. Tačiau tai nereiškia, kad vienam iš bendraturčių padidinus bendrąją dalinę nuosavybę nesilaikant įstatymų nustatytų taisyklių, bet esant bendraturčių sutikimui, kiti bendraturčiai gali nepagrįstai praturtėti to bendraturčio sąskaita. Visi ieškovės lėšomis atlikti statybos darbai buvo įvykdyti esant bendraturtės atsakovės sutikimui, juos vykdant ieškovė patyrė išlaidas: 27 776,74 Lt (stogo remontas) + 399 Lt (vandens nuvedimo sistemos įrengimas) + 28 800 Lt (sienų renovacijos ir apšiltinimo darbai) = 56 975,74 Lt, todėl iš atsakovės priteistina 28 487,87 Lt patirtų išlaidų ir 750,20 Lt statinio projekto išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. papildomu sprendimu paskirstė byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad papildomas sprendimas dalyje, kuria atsakovei priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, yra nepagrįstas, todėl keistinas. Sprendimu ieškinys ir priešieškinis buvo tenkinti iš dalies, tačiau nepaisant to, teismas papildomu sprendimu priteisė atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Sprendimu teismas iš trijų atsakovės reikalavimų vieną patenkino (dėl pripažinimo verandos statytoja), vieną atmetė (dėl įpareigojimo išgriauti savavališką statybą) ir vieną patenkino iš dalies (dėl teisės įteisinti savavališką statybą pripažinimo). Patikslinto priešieškinio reikalavimu atsakovė prašė pripažinti jai teisę be ieškovės sutikimo įteisinti savavališkai atliktą patalpų <...> kapitalinį remontą pagal UAB ,,Pastogė“ parengtą savavališkos statybos įteisinimo projektą, gauti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą savavališkos statybos įteisinimui ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus įteisinant savavališką statyba. Tuo tarpu teismas sprendimu pripažino atsakovei teisę atlikti savavališkų darbų patalpose pagal atsakovės projektą, įteisinimo veiksmus be bendraturtės ieškovės sutikimo. Tokiu būdu atsakovei turėjo būti priteistos 50 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, be to, priteistos bylinėjimosi išlaidos, turėtų būti paskirstytos atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį. Ieškovė teigia, kad atsakovė pateikė priešieškinį dėl savavališkos statybos įteisinimo be bendraturtės sutikimo, kai tuo tarpu ieškovė ne tik kad neprieštaravo dėl savavališkos statybos įteisinimo, bet ir išreiškė sutikimą. Todėl toks šalies elgesys, kai teisminį ginčą inicijuojamas dirbtinai, sukuriant atitinkamą teisinį foną, tačiau nesant atsakovės teisių pažeidimo, laikytinas nesąžiningu ir turėtų būti vertinamas sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Tokiu būdu atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už priešieškinio parengimą neturėtų būti priteisiamos, arba turėtų būti esmingai sumažintos.
Atsakovė O. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. papildomą sprendimą ir sumažinti iš atsakovės ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 2 213,33 Lt, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog papildomas sprendimas dalyje, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 4 426,33 atstovavimo išlaidų yra keistinas, kadangi teismas neteisingai nustatė patenkintų reikalavimų proporcinę išraišką, dėl ko neteisingai nustatė ir priteistiną sumą. Nurodo, kad ieškovė ieškiniu reiškė tris reikalavimus. Teismas patenkino vieną iš trijų, todėl laikytina, kad ieškovės reikalavimų patenkinta ne 67 pro., o 33 proc., todėl papildomu sprendimu buvo nepagrįstai padidintos ieškovei priteisiamos iš atsakovės išlaidos. Ieškovė patyrė 6 640 Lt atstovavimo išlaidų, todėl patenkinus vieną ieškinio reikalavimą, t. y. 33 proc. visų reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 2 213,33 Lt šių išlaidų.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas išėjo už priešieškinio reikalavimo ribų. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje performulavo priešieškinio reikalavimą, tačiau jo esmė išliko tokia pati. Teismas pripažino atsakovei teisę atlikti savavališkų darbų įteisinimo veiksmus pagal konkretų UAB ,,Pastogė“ parengtą savavališkos statybos įteisinimo projektą. Atsakovė priešieškiniu prašė atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus įteisinant savavališką statybą, todėl teismo formuluotė atlikti ,,įteisinimo veiksmus“ tikrai neišėjo už priešieškinio reikalavimo ribų. Tai, kad atsakovės bute atlikti savavališkos statybos darbai yra priskirti kapitaliniam remontui, yra nurodyta pačiame projekte.
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad dar prieš kreipiantis į teismą ir bandant taikiai išspręsti savavališkos statybos įteisinimo klausimą ji parengė bendrą projektą, į kurį įtraukė ir atsakovės savavališką statybą. Į bylą nebuvo pateiktas bendras projektas, į kurį neva buvo įtraukti ir atsakovės atlikti savavališkos statybos darbai (prailgintas balkonas, iškirsti langai, įrengtas stogelis). Atsakovė nurodo, kad ji nesutiko su ieškovės atliktų savavališkų statybos darbų įteisinimu, todėl negalėjo sutikti ir su ieškovės pasiūlymu rengti bendrą projektą. Prieš reiškiant byloje priešieškinį ieškovei buvo raštu siųsti raginimai atvykti pas notarą duoti sutikimą atsakovei įteisinti savavališką statybą, tačiau ieškovė atsisakė atvykti pas notarą, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė visada sutikusi duoti sutikimą, yra nepagrįsti. Be to, atsakovė laikėsi ir tebesilaiko pozicijos, kad nesutinka su priešieškiniu.
Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad jai kelia grėsmę atsakovės prailgintas balkonas, kurio kampas nėra paremtas jokia laikančia konstrukcine kolona, tačiau nepateikia specialisto išvados ar kito įrodymo, patvirtinančio, kad balkono prailginimas kelia grėsmę jos teisėms ar teisėtiems interesams. Atsakovė pažymi, kad savavališka statyba prailginant balkoną atlikta prieš 24 metus, tačiau ieškovė, teigdama, kad tokia statyba yra pažeidžiamos jos teisės, nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl tokios statybos nugriovimo ir net bylos nagrinėjimo metu buvo išreiškusi nuomonę, kad sutiktų su atsakovės savavališkos statybos įteisinimu. Apeliacinio skundo teiginiai, kad balkono negalima įteisinti dėl to, kad atsakovė nuo balkono šluoja šiukšles, kabina skalbinius ir kita, yra visiškai neįrodyti. Kiti teiginiai, kad atsakovė per savavališkai iškirstus langus rodo necenzūrinius gestus, spjaudosi ir kita, taip pat neatitinka tikrovės ir nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Apeliantė teigia, kad langai iškirsti langai yra nukreipti į jos kiemo pusę, o
tai, pasak jos, pažeidžia jos teisę į privatumą, kurį garantuoja LR CK ir STR nuostatos. Tokie
ieškovės teiginiai yra deklaratyvūs, ieškovė nenurodo konkrečių teisės normų, nustatančių, kad
bendraturtės langai turėtų išeiti tik į jos naudojamo sklypo pusę, be to, prie namo yra bendro naudojimo žemė.
Atsakovė nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino ją verandos statytoja, kas reiškia, kad atsakovė kreipsis į ieškovę sutikimo verandos įteisinimui ir kreipsis į kompetentingas institucijas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ją įteisinant. Taigi, dėl priimto teismo sprendimo atsakovei atsiras savavališkos statybos – įrengtos verandos įteisinimo pasekmės, o vėliau atsakovė įgis teisę reikalauti perskaičiuoti gyvenamojo namo dalis, atsižvelgiant į padidėjusį plotą sutinkamai su LR CK 4.77 str. nuostatomis. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas, atsižvelgdamas tik į statybos rangos teisinius santykius, netinkamai aiškino statytojo sąvoką, kadangi atsakovės investicijos yra didesnės. Visos verandos sienos statytos atsakovės, o ieškovė atliko viso namo išorės apdailą, tačiau tai nesudaro pagrindo ją pripažinti verandos statytoja, nes pačios konstrukcijos, sienos, vidaus įrengimai yra atlikti atsakovės. Vien ta aplinkybė, kad į verandą išeina ieškovės langas, neturi reikšmės sprendžiant statytojo klausimą, kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas nei verandos įteisinimo klausimas, nei dalies bendrojoje nuosavybėje padidinimo klausimas, nei naudojimosi tvarkos klausimas. Apeliantė teigia, kad Statybos įstatymo 2 str. 41 punkto nuostatos nelemia daiktinės teisės statytojo teisinio statuso, tačiau šioje byloje ir nebuvo sprendžiamas nuosavybės teisės į verandą ar jos naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas, bei, kaip minėta, nuosavybės dalių perskaičiavimo klausimas. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas nemotyvavo sprendimo, kuriuo atmetė ieškinio reikalavimą leisti ieškovei be atsakovės sutikimo įteisinti savavališkai įrengtą verandą, kadangi teismas nustatė, kad verandos statytoja yra atsakovė, todėl ir atmetė ieškinio reikalavimą, kuriuo ieškovė prašė leisti jai įteisinti ne jos atliktą savavališką statybą.
Atsakovė laiko nepagrįstais ieškovės skundo argumentus, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti abi bendraturtes – ieškovę ir atsakovę – ieškovės projekto sprendinius atitinkančių savavališkų statybų statytojomis, ieškovei teigiant, jog iš įvykdytų projektinių sprendinių pagal ieškovės projektą turinio akivaizdu, kad darbai buvo vykdomi išskirtinai abiejų bendraturčių interesais. Atsakovė nurodo, kad statytojo sąvoką apibrėžia Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punktas, kuriame nurodyta, kad statytojas – tai asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas, o atsakovė prie ieškovės atliktų savavališkų darbų neprisidėjo. Ieškovės elgesys statybų metu rodo, kad ji statybos darbų nederino su atsakove, rašytinio sutikimo jiems atlikti iš atsakovės negavo.
Kadangi ieškovės atlikti darbai yra savavališka statyba, t. y. atlikti pažeidžiant viešosios teisės normas, todėl ji negali reikalauti, kad jai būtų sumokėta už atliktus viešajai teisei prieštaraujančius veiksmus ir ji už tokių veiksmų atlikimą gautų naudos. Teismo sprendimas leisti įteisinti savavališką statybą yra tik prielaida ją įteisinti be bendraturčio sutikimo, įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovė turės kreiptis dėl leidimo tokią statybą įteisinti. Šiuo metu nėra galimybės nustatyti, ar toks leidimas bus ieškovei išduotas ir ar tokia statyba bus įteisinta. Todėl esant savavališkai statybai, ieškovė neturi reikalavimo teisės priteisti lėšas, išleistas tokios statybos atlikimui. Be to, teismas priėjo pagrįstos išvados, kad atsakovė nebuvo davusi sutikimo atlikti nurodytus darbus, kadangi ieškovė turėjo gauti raštišką sutikimą. Ieškovė neįrodė, kad jos patirtos išlaidos ir atlikti darbai buvo susiję su privalomaisiais statybos priežiūros reikalavimais, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių būtinybės atlikti tokius darbus (specialistų išvadų, kad tokie darbai buvo būtini). Atsakovė kategoriškai pareiškia, kad tiek namo stogas, tiek i fasadas bei lietaus latakai buvo tinkami, o atlikti darbai yra ne būtinumo, o prabangos darbai. Ieškovė neįrodinėjo, kad buvo būtina keisti stogą, kad jis netinkamos kokybės, kad reikia sutvarkyti fasadą, todėl jos reikalavimas ir dėl šios priežasties atmestas pagrįstai. Su atsakove nebuvo derinta darbų apimtis, kainos, darbų poreikis, į atsakovės pastebėjimus dėl stogo spalvos neatsižvelgė, todėl ieškovė veikė savo rizika ir nuožiūra. Apeliantė teigia, kad pati atsakovė prisidėjo prie jos atliekamų statybos darbų, tačiau šie argumentai visiškai nepagrįsti. Atsakovės atlikti statybos darbai – verandos įrengimas, jos patalpų kapitalinio remonto atlikimas niekaip nesusijęs su ieškovės atliktais statybos darbais, t. y. su stogo rekonstrukcija, bei gyvenamojo namo fasado keitimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė prisidėjo prie ieškovės atliekamų savavališkų statybų. Minėti darbai buvo atlikti skirtingais laikotarpiais, skirtingų statytojų, jie funkciškai yra nesusiję.
Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad ji įrengė palėpės patalą, nes ši patalpa buvo įrengta dar šalių motinai esant gyvai išimtinai atsakovės lėšomis. Apeliantė klaidina teismą, kad byloje nekilo ginčo dėl atliktų darbų išlaidų dydžio, kadangi atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir teismo posėdžio metu ginčijo ieškovės pateiktus įrodymus dėl patirtų išlaidų. Ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina jos turėtų išlaidų būtent šio namo darbams. Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės už projekto savavališkai statybai įteisinti parengimą, kadangi atsakovė nebuvo savavališkos statybos statytoja, šiems darbams nepritarė, prie jų neprisidėjo, ieškovė veikė savo rizika, todėl jai tenka šios rizikos pasekmės.
Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas neišnagrinėjo jos motyvų dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo. Teismas iš viso atmetė ieškovės reikalavimą priteisti išlaidas, remdamasis LR CK 4 knygos normomis, todėl nebuvo pagrindo taikyti normų, reglamentuojančių nepagrįstą praturtėjimą.
Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė dirbtinai inicijavo priešieškinio pateikimą, todėl nebuvo pagrindo dėl neva netinkamo atsakovės procesinio elgesio nukrypti nuo išlaidų paskirstymo.
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti. Nurodo, kad papildomas sprendimas dėl atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstas, todėl keistinas ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Tačiau likusioje dalyje papildomas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi teismas tinkamai nustatė patenkintų reikalavimų procentinę išraišką. Tiek ieškinys, tiek priešieškinis patenkinti iš dalies ir priešingai, nei nurodo atsakovė, atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų esmę, byloje buvo atmestas tik vienas reikalavimas iš trijų.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad šalys yra gyvenamojo namo bendraturtės, kurios gyvenamajame name yra atlikę tam tikrus savavališkus remonto – rekonstrukcijos darbus. Ieškovė siekia įteisinti savavališkai, kaip teigia, abiejų šalių atliktus darbus, pateikdama vieną projektą ir prašydama šių darbų statytojomis pripažinti abi bendraturtes, o atsakovė prašo leisti įteisinti be ieškovės sutikimo kitus atsakovės naudojamų antro aukšto patalpų dalyje atliktus savavališkus statybos darbus ir pripažinti ją verandos, kurią siekia įteisinti ieškovė, statytoja.
Byloje kilo ginčas dėl savavališkų statybos darbų įteisinimo be kito bendraturčio sutikimo, pripažinimo savavališkų darbų statytojais ir tokių darbų eigoje patirtų išlaidų atlyginimo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Ir ieškovė, paduodama apeliacinį skundą, ir atsakovė, pateikdama atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašo priimti naujus įrodymus. Ieškovė, teigdama, kad atsakovė, pareikšdama priešieškinį dėl savavališkos statybos įteisinimo be bendraturtės (ieškovės) sutikimo, neturi reikalavimo teisės, nes jos teisės nebuvo pažeistos, prašo prie bylos prijungti ieškovės 2012-10-29 ir 2012-11-29 rašytinius pranešimus atsakovei (t. 3, b. l. 177, 179), kuriais ieškovė siekia pagrįsti, jog ji neprieštaravo atsakovės savavališkos statybos įteisinimui. Atsakovė, atsikirsdama ieškovės nurodytam argumentui, teikia įrodymus apie tai, kad ieškovei buvo siūloma atvykti 2013-01-09 pas notarą duoti sutikimą, tačiau ji nustatytu laiku neatvyko (t. 4, b. l. 38–39). Kadangi būtinybė šalims teikti papildomus įrodymus atsirado po sprendimo priėmimo, ieškovei ginčijant tam tikras teismo išvadas, o atsakovei atsikertant į apeliacinio skundo argumentus, todėl šie įrodymai priimtini į bylą (CPK 314 straipsnis).
Dėl atsakovės reikalavimo teisės peržengtų priešieškinio reikalavimo ribų
Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašė pripažinti jai – O. Š. teisę be E. S. sutikimo įteisinti savavališkai atliktą patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą pagal UAB „Pastogė“ parengtą savavališkos statybos įteisinimo projektą (projekto vadovė ir autorė I. K.), gauti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą savavališkos statybos įteisinimui ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus įteisinant savavališką statybą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu pripažino atsakovei O. Š. teisę atlikti savavališkų darbų patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pagal UAB ,,Pastogė“ parengtą savavališkos statybos įteisinimo projektą (projekto vadovė ir autorė I. K.), įteisinimo veiksmus be bendraturtės ieškovės E. S. sutikimo. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas tokiu būdu patenkinęs nurodytą atsakovės priešieškinio reikalavimą, peržengė priešieškinyje pareikšto reikalavimo ribas, kadangi vietoje prašymo įteisinti savavališkai atliktą kapitalinį remontą pagal atsakovės projektą nutarė pripažinti atsakovei teisę atlikti bet kokių savavališkų darbų patalpose įteisinimo veiksmus. Kolegija nesutinka su tokia ieškovės pozicija, kadangi neįžvelgia atsakovės suformuluoto priešieškinio reikalavimo ribų peržengimo. Nors pirmosios instancijos teismas sprendimu šiek tiek perfrazavo atsakovės pareikštą reikalavimą, tačiau jo esmės nepakeitė. Šio reikalavimo esmę sudaro sąlygų tam tikrų savavališkai atliktų statybos darbų įteisinimui sudarymas, siekiant pašalinti vieną iš šių veiksmų atlikimui trukdančių kliūčių – bendraturčio atsisakymą duoti sutikimą šių veiksmų atlikimui. Dėl kokių konkrečių savavališkų statybos darbų vyksta ginčas, apibrėžia atsakovės pateiktas projektas, pagal kurį teismo sprendimu ir buvo suteikta atsakovei teisė įteisinti savavališkos statybos darbus. Todėl pirmosios instancijos teismui nurodžius, jog atsakovei pripažinta teisė atlikti savavališkų darbų tam tikrose patalpose pagal UAB „Pastogė“ parengtą projektą įteisinimo veiksmus, savavališkus darbus ir jų apimtį apibrėžia būtent šis projektas, pagal kurį savavališki darbai yra įvardinti kapitaliniu remontu (t. 2, b. l. 15–38). Tai reiškia, kad ieškovė nepagrįstai tvirtina, jog teismo sprendimu atsakovei buvo suteikta teisė įteisinti bet kokius savavališkos statybos darbus, o ne kapitalinio remonto darbus, kaip buvo nurodyta priešieškinyje. Nurodyto reikalavimo apimties nekeičia ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta atsakovės teisė be bendraturtės – ieškovės sutikimo atlikti nurodytų darbų pagal UAB „Pastogė“ parengtą projektą įteisinimo veiksmus, o ne „gauti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą savavališkos statybos įteisinimui ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus įteisinant savavališką statybą“, kaip buvo suformulavusi atsakovė teikdama priešieškinį, nes nurodyti įteisinimo veiksmai apima ir atsakovės reikalavime suformuluotus konkretizuotus įteisinimo procedūros veiksmus.
Kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovė turi reikalavimo teisę reikšti nurodyto pobūdžio reikalavimą – pripažinti jai teisę be ieškovės sutikimo įteisinti savavališkai atliktus statybos darbus, kadangi teismas pagrįstai nustatė, jog ginčas dėl tokio sutikimo davimo tarp šalių vyksta ir ieškovė tokio sutikimo neduoda. Nors byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad tarp šalių vyko tam tikros derybos dėl savavališkos statybos darbų įteisinimo dar iki bylos iškėlimo, o ieškovė pateikė papildomus įrodymus ir apie tai, kad 2012 m. spalio–lapkričio mėnesiais neva išreiškė sutikimą dėl atsakovės siekiamų įteisinti savavališkų statybų (t. 3, b. l 17, 179), tačiau tai nepatvirtina to, kad atsakovė, gindama savo teises, neturėjo teisės ir pagrindo reikšti nurodytą priešieškinio reikalavimą. Atsakovės teisės be ieškovės sutikimo įteisinti savavališkai atliktus statybos darbus pripažinimas (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punktas) buvo būtinas, kadangi nors ieškovė buvo nurodžiusi iš esmės sutinkanti dėl atsakovės savavališkų statybos darbų įteisinimo, tačiau tam kėlė tam tikras sąlygas, t. y. kad visi savavališkai atlikti darbai būtų įteisinti vienu ieškovės pateiktu projektu. Tai patvirtina, kad šalys vis tik nesutiko dėl kiekvienos iš jų pasirinktu savavališkų statybos darbų įteisinimo būdu, jų apimtimi. Todėl negalima teigti, jog ieškovė sutiko su atsakovės pasiūlytu jos atliktų savavališkų statybos darbų įteisinimo būdu ir būtent pagal atsakovės parengtą sprendinių įteisinimo projektą. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovė neatvyko pas notarą duoti sutikimą atsakovei įteisinti savavališką statybą pagal atsakovės parengtą projektą, yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais (jas patvirtina ir atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai) ir jos pilnai pagrindžia, jog atsakovės teisė įteisinti savavališkus statinius buvo apribota, todėl buvo reikalinga teisminė gynyba. Ieškovės reiškiami atsikirtimai dėl galimybės įteisinti savavališkos statybos darbus pagal atsakovės parengtą projektą patvirtina, tvirtinant, kad jais yra pažeidžiamos ieškovės teisės, taip pat pagrindžia atsakovės reikalavimo teisės pagrįstumą. Konstatuotina, kad šiuo atveju bendraturčių bendradarbiavimas ir siekimas susitarti dėl bendro turto CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka jau buvo išsemtas, o derybos nedavė rezultato, kadangi kiekviena iš šalių siekė savo teisės pripažinimo jos pageidaujamu būdu ir pageidaujama apimtimi.
Dėl atsakovės projekto tinkamumo ir ieškovės pažeidžiamų teisių
Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad iš atsakovės pateikto projekto nėra aišku, ar rekonstrukcijos būdu atliktas balkono pakeitimas virš ieškovės įėjimo į namą yra saugus, kadangi prailgintas balkonas nėra paremtas jokia laikančia konstrukcine kolona. Todėl ieškovė mano, jog pagrįstai reikalauja, kad būtų pateiktas darbo brėžinys ir specialistų išvada dėl balkono saugumo ir kad būtent atsakovei, kaip statytojai, tenka pareiga įrodyti, jog bendraturčio (ieškovės) teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Tokia ieškovės pozicija neatitinka suformuotos teismų praktikos dėl bendraturčio teisių pažeidimo įrodinėjimo.
Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija (taip pat ir siekiant įteisinti savavališkos statybos sprendinius), sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis. Savavališkų (rekonstruotų) statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė, todėl taip pat turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčus, yra nurodęs, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-1064/2003). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012). Todėl bendraturčiai savo poziciją, kad nesutinka su projekte nurodytais statybos darbais, turėtų pagrįsti, įrodinėdami, kokios jų teisės ir teisėti interesai pažeisti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad būtent su planuojama statyba (rekonstrukcija) nesutinkantis bendraturtis privalo nurodyti ir įrodyti protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis priimta civilinėje byloje A. S. v. L. G, bylos Nr. 3K-3-132/2009).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė apeliaciniame skunde savo argumentus dėl nesutikimo su atsakovės teikiamu projektu iš esmės grindžia ne argumentais dėl konkrečių savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, bet nurodydama, kad balkono rekonstrukcija ne yra, bet gali būti nesaugi, ir nenurodė kokių nors, jos nuomone, teisės normų pažeidimų. Kartu pažymėtina, pažymėtina, kad rekonstrukcijos darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams, t. y. statybos tinkamumą vertina kompetentingos institucijos, kurios, nustačiusios neatitiktis, įpareigoja jas pašalinti, o to nepadarius – neišduoda statybą leidžiančio dokumento (Statybos įstatymo 23 straipsnio 14-16, 23 dalys). Tokiu būdu ieškovė nevykdė pareigos įrodyti savo teisių pažeidimą (CPK 178 straipsnis), nepagrįstai siekdama įrodinėjimo naštą perkelti atsakovei, kas iš esmės reiškia nepagrįstą atsakovės teisės siekti savavališkai atliktų darbų įteisinimo suvaržymą. Be to, balkonas rekonstruotas jau kurį laiką, tačiau ieškovė visą šį laiką tai nelaikė veiksniu, pažeidžiančiu jos teises, dėl ko reiktų kreiptis teisminės gynybos, kas taip pat patvirtina, kad ieškovės teisių pažeidimas tėra menamas, o ne realus. Ieškovė, teigdama, kad dėl rekonstruoto balkono jos teisės yra pažeidžiamos ir kitaip, kadangi nuo balkono šluojamos šiukšlės, varva vanduo nuo balkone pakabintų skalbinių, dulkinami kilimai ir pan., šių aplinkybių taip pat neįrodė (CPK 178 straipsnis), be to, tai nepagrindžia nurodytų statybos darbų negalimumo, o gali reikšti tik kitokį bendraturtės teisių pažeidimą, kuris gintinas ne atsisakant duoti sutikimą savavališkų statybų įteisinimui.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytus argumentus, kad pagal atsakovės pateiktą projektą antrame namo aukšte iškirsti langai pažeidžia jos teises, kadangi jie iškirsti į ieškovės kiemo pusę, pagrįstai laikė nepažeidžiančiais jos teisių. Nors ieškovė teigia nesutinkanti, kad atsakovės įrengti langai būtų atgręžti į jos naudojamą kiemą, tačiau to nepakanka, kad būtų konstatuotas esminis jos teisių pažeidimas, kadangi gyvenamasis namas ir kiemo valda yra bendroji nuosavybė, todėl bendraturčiai turi susitarti dėl naudojimosi juo ir žemės sklypu.
Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl atsakovės atliktos rekonstrukcijos padarinių jos teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti iš esmės, ir dėl to negali būti trukdoma kitai bendraturtei įgyvendinti teisę į statybą.
Dėl ieškovės teisės įteisinti savavališką statybą – verandą ir pripažinimo statytojomis
Ieškovė siekė įteisinti savavališką statybą – verandą, teigdama, kad jos statytojomis yra abi bendraturtės, o atsakovė, kad šio objekto statytoja yra tik ji. Pirmosios instancijos teismas statytoja pripažino atsakovę, o ieškovei buvo pripažinta teisė įteisinti be bendraturtės sutikimo kitus savavališkai atliktus statybos darbus pagal ieškovės pateiktą projektą, išskyrus vieną jo sprendinį – ginčo verandą. Ginčydama atsakovės teisę įteisinti ginčo verandą, atsakovė tai grindžia faktiškai vieninteliu argumentu, kad savavališkos statybos padariniai (tiek teigiami, tiek neigiami) kyla abiems bendraturtėms, todėl savavališka statyba turi būti vertinama visumoje ir faktiškai pagal vieną projektą. Tokia atsakovės argumentacija nėra pagrįsta, nes joks įstatymas to nenumato, be to, savavališkų statybų padarinių šalinimas yra susijęs su nustatymu to, kas buvo savavališkų statybos darbų vykdytojas, t. y. statytojas. Tačiau ieškovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl bendraturčių pripažinimo vienų ar kitų statinių statytojomis. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, toliau LVAT (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. m. gegužės 9 d. nutartis Nr. A525-1355/2011), teigia, kad jeigu statybos darbai akivaizdžiai atlikti visų bendraturčių naudai, visi pastato bendraturčiai, remiantis CK 4.76 straipsnio nuostatomis, laikytini statytojais Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punkto prasme. Ieškovės nuomone, kadangi savavališki darbai atlikti abiejų gyvenamojo namo bendraturčių naudai, todėl jos abi laikytinos visų projektinių sprendinių pagal ieškovės pateiktą projektą statytojomis. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovės nurodyta LVAT nutartis nagrinėjamoje byloje netaikytina, kadangi LVAT išnagrinėtoje byloje buvo kitos faktinės aplinkybės, nes joje nebuvo surinkta vienareikšmiškų įrodymų, kas konkrečiai iš pastatų bendrasavininkių organizavo ir vykdė šiuos statybos darbus, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tai buvo ginčo dalykas ir pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatė, kuri iš bendraturčių kuriuos savavališkos statybos darbus atliko. LR statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punkte yra nurodyta, kad statytojas (užsakovas) – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Pati ieškovė teigia, kad savavališkos statybos darbus pagal jos pateiktą projektą ji atliko pati ir savo lėšomis, išskyrus verandą, kuri, jos teigimu, buvo įrengta abiejų bendraturčių lėšomis. Tai reiškia, kad nėra jokio pagrindo ieškovės lėšomis ir jos pastangomis atliktų statybos darbų statytojomis pripažinti abi bendraturtes.
Kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčo verandos statytoja buvo atsakovė, kadangi tai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad reikalavimas pripažinti atsakovę verandos statytoja nesukurs jai teisinių pasekmių. Ieškovės nurodoma pozicija, kad ir ji buvo verandos statytoja, reiškia, kad tarp šalių kilo ginčas, kas turėtų būti atsakingas už šios savavališkos statybos padarinius ir kas turi teisę siekti savavališkos statybos įteisinimo ir gauti kito bendraturčio sutikimą. Todėl kilus ginčui, kas yra statytojas, ir atsakovei siekiant įteisinti savavališką statybą, fakto, kas buvo statytojas, nustatymas sukelia atsakovei teisines pasekmes. Pripažinus atsakovę verandos statytoja, ji galės kreiptis į ieškovę, prašydama sutikimo įteisinti verandą, ir galės kreiptis į kompetentingas institucijas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ją įteisinant. Taigi, dėl priimto teismo sprendimo atsakovei atsiras savavališkos statybos – įrengtos verandos įteisinimo pasekmės, o vėliau atsakovė įgis teisę reikalauti perskaičiuoti gyvenamojo namo dalis, remiantis LR CK 4.77 str. nuostatomis.
Nors ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai verandos statytoja pripažino atsakovę, kadangi statytojo sąvoką sutapatino su statybos rangos santykiais, tačiau, kaip jau nurodyta, LR statybos įstatymas statytoją ir apibrėžia pagal tai, kas skyrė lėšas ir kas organizavo statybos darbus. Pirmosios instancijos teismas ieškovės geranoriškai skirtus įdėjimus į verandos statybą (medinėmis lentelėmis) nepripažino verandos statybos vykdymu, pažymėdamas, kad ir pati atsakovė, 2011-10-20 kreipdamasi į Valstybinę statybos inspekciją, verandą laikė savavališku atsakovės statiniu (t. 2, b. l. 13). Ieškovės apeliaciniame skunde nurodomi kiti jos įdėjimai (investicijos) į verandos statybą, kaip išorės sienų įrengimas, jų apšiltinimas yra kitų pagal ieškovės projektą siekiamų įteisinti savavališkų darbų dalis, todėl nėra jokio pagrindo į juos atsižvelgti, kaip į įdėjimus į kito objekto – verandos statybą. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad veranda yra įrengta namo pirmojo aukšto terasoje ir todėl ieškovė, kuri naudojasi pirmu namo aukštu, turi daiktines teises į terasą, o į verandą išeina jos buto langai, ginčo nagrinėjimui neturi jokios reikšmės, kadangi byloje pagal šalių pareikštus reikalavimus nėra sprendžiami nuosavybės klausimai.
Dėl ieškovės turėtų išlaidų atlyginimo
Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti iš kitos bendraturtės (atsakovės) jos patirtas išlaidas atliekant statybos darbus, t. y. perdengiant stogą, įrengiant palėpę su stoglangiais, apšiltinant ir renovuojant pirmojo, antrojo ir cokolinio aukštų sienas. Būtent dėl šių savavališkai atliktų statybos darbų įteisinimo ieškovė prašė pripažinti jai teisę įteisinti šias savavališkas statybas be atsakovės sutikimo. Kaip nurodyta, teismas nepripažino atsakovės šių darbų vykdytoja – statytoja ir ieškovei pripažino teisę įteisinti šiuos darbus be atsakovės sutikimo. Spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, t. y. nustatydamas, ar atsakovė turėtų atlyginti atsakovės patirtų išlaidų dalį, teismas, įvertinęs šalių, jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendė, kad atsakovė, nors neprieštaravo ieškovės atliekamiems darbams, tačiau nedavė sutikimo apmokėti atsakovės atliktų darbų išlaidų dalį. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų vertinimu, todėl jų nekartoja. Be to, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, sprendė, kad ieškovės atlikti bendro turto pagerinimai nebuvo susiję su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų laikymusi. Sutiktina su tuo, jog CK 4.76 straipsnyje yra numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Taigi bendraturtis turi pareigą apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, tačiau šiuo atveju įstatymas nenustato konkretaus šią bendraturčių pareigą apibrėžiančių veiksmų turinio. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).
Kadangi analogišką pareigą išlaikyti ir išsaugoti turtą turi ir butų ir kitų patalpų savininkai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, ar atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovės išlaidas, susijusias su bendro turto remontu, pagrįstai vadovavosi CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kadangi apylinkės teismas nustatė, kad atsakovė, nors ir neprieštaravo ieškovės atliekamiems remonto darbams, tačiau neišreiškė akivaizdaus sutikimo atlyginti ieškovei dėl to patirtas išlaidas, buvo pagrįstai sprendžiama, kiek šios ieškovės patirtos išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, vykdant bendro turto savininkų pareigą išlaikyti ir išsaugoti turtą, t. y. kiek ieškovės atlikti darbai yra susiję su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme bei Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Ieškovės atliktų statybos darbų metu galiojusi Reglamento 2002 m. liepos 1 d. redakcija prie privalomųjų reikalavimų visumos priskyrė reikalavimus išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (Reglamento 11 p.). Reglamento 14 punkte taip pat numatyti privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai: esamos gyvenamojo namo būklės nustatymas ir jos atitikimo privalomiesiems reikalavimams įvertinimas; privalomųjų darbų nustatymas, jų vykdymo ir finansinio plano parengimas; privalomųjų darbų įvykdymas. Todėl ieškovė, reikalaudama atlyginti jos patirtas remonto išlaidas, privalėjo pagrįsti, kad jos atlikti statybos darbai buvo būtini atlikti dėl netinkamos gyvenamojo būklės ir jos neatitikimo privalomiesiems reikalavimams, dėl ko ji vykdydama savininko pareigą tinkamai išlaikyti turtą ėmėsi šių darbų. Tokių įrodymų ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog ji neįrodė jos patirtų išlaidų būtinumo, todėl, veikdama savo iniciatyva ir savo rizika, neturi teisės reikalauti šių išlaidų kompensavimo. Pažymėtina, kad ieškovės savavališkai atlikti darbai dar nėra įteisinti, todėl apskritai negalima spręsti, ar tos išlaidos yra pagrįstos.
Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė, savo lėšomis pagerinusi bendrą turtą, turi teisę į šių išlaidų dalies kompensavimą CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šioje normoje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Ši norma ginčo atveju netaikytina, kadangi šalių teisės ir pareigos dėl bendro turto kyla kitų bendraturčių santykius reglamentuojančių teisės normų pagrindu, o kaip jau nustatyta, atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovės patirtas bendro turto remonto išlaidas.
Dėl papildomo sprendimo
Pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu išsprendė šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kadangi šio klausimo nebuvo išsprendęs priimdamas teismo sprendimą. Šalys nesutinka su teismo atliktu atstovavimo išlaidų paskirstymu tarp šalių. Atsakovė apeliaciniame skunde dėl papildomo sprendimo pakeitimo nurodo nesutinkanti su teismo išvada, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti 67 procentais, kadangi buvo patenkintas tik vienas ieškovės reikalavimas iš jos pareikštų 3 reikalavimų. Todėl, jos nuomone, ieškovės reikalavimai faktiškai yra patenkinti 33 procentais, dėl ko turėtų būti sumažintos ir priteistos iš atsakovės ieškovei atstovavimo išlaidos nuo 4 426,33 Lt iki 2 213,33 Lt. Ieškovė taip pat teigia, kad papildomu teismo sprendimu nepagrįstai priteistos visos atsakovės turėtos atstovavimo išlaidos, kadangi jos vienas reikalavimas buvo patenkintas, vienas – patenkintas iš dalies, o vienas – atmestas, todėl turėjo būti priteista 50 procentų jos turėtų išlaidų, be to, turėjo būti atsižvelgta į netinkamą atsakovės elgesį pareiškiant priešieškinį, kadangi tuo metu tarp šalių vyko derybos ir ieškovė iš esmės sutiko su atsakovės atliktų savavališkų darbų įteisinimu.
Pirmosios instancijos teismas priimdamas papildomą sprendimą nenurodė jokių argumentų, kodėl laikė, jog ieškovei iš atsakovės priteistina būtent 67 procentai turėtų atstovavimo išlaidų, o iš ieškovės atsakovei – visos pastarosios turėtas atstovavimo išlaidos. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi abi šalys reiškė po 3 reikalavimus, iš ieškovės reikštų reikalavimų buvo patenkintas 1 reikalavimas, o iš atsakovės pareikštų priešieškinio reikalavimų patenkinti 2 reikalavimai, todėl spręstina, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti 1/3 dalimi (33,33 proc.), o atsakovės – 2/3 dalimis (66,66 proc). Todėl šalims vienai iš kitos priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų atitikti šią proporciją. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcinį dydį, t. y. netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalies reikalavimus, papildomas sprendimas keistinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir nustatytina, kad iš ieškovės atsakovei priteistina 1 333,20 Lt atstovavimo išlaidos (2 000 Lt x 66,66 proc.), o iš atsakovės ieškovei – 2 213,11 Lt atstovavimo išlaidos (6 640 Lt x 33,33 proc.). Kolegija sutinka, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina teismo nustatytą jos turėtų atstovavimo išlaidų dydį – 6 640 Lt (t. 2, b. l. 95–97, t. 3, b. l. 130–131), o ne 7640 Lt, kaip nurodo ieškovė. Ginčo dėl teismo priteistų žyminio mokesčio išlaidų priteisimo nėra, todėl jos nekeistinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, jai nepriteistinos jokios dėl apeliacinio proceso patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei jos patirtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš pralaimėjusios šalies – ieškovės. Atsakovės atstovavimo išlaidų dydį patvirtina pateikti įrodymai, ir tai yra 1 800 Lt (t. 4., b . l. 42-43), kurios ir priteistinos iš ieškovės.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip: priteisti iš atsakovės O. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. S. (duomenys neskelbtini) 143 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 2 213,11 Lt atstovavimo išlaidas, o iš ieškovės E. S. (duomenys neskelbtini) atsakovei O. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 144 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 1333,20 Lt atstovavimo išlaidas.
Priteisti iš ieškovės E. S. atsakovei O. Š. 1 800 Lt atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Nijolia Indreikienė
Arūnas Rudzinskas