KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 25 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ramunei Bakutienei,

dalyvaujant ieškovui H. P., jo atstovei advokatei Eglei Dargvainei,

atsakovės J. G. atstovei advokatei Jurgitai Spaičienė,

nedalyvaujant atsakovei J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. P. patikslintą ieškinį atsakovei J. G. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo:

1) ieškovo H. P. ir atsakovės J. P. santuoką, kuri įregistruota Kauno miesto CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti dėl atsakovės kaltės;

2) santuoką nutraukus H. P. palikti pavardę – P., atsakovei palikti iki santuokos sudarymo su ieškovu turėtą G. pavardę;

3) po santuokos nutraukimo atsakovei priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); o ieškovui priteisti žemės sklypo kompensaciją 8 800,00 Eur;

4) priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise: a) 0, 0776 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, vidutinė rinkos vertė – 17 600 Eur; b) 1/17 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame suformuotas kelias 0.0776 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5) priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise šiuos buities daiktus: skalbimo mašiną, vertė – 700 svarų; mikrobangų krosnelę, vertė 100 svarų, komoda, vertė 200 svarų, 2 miegamojo spinteles, bendra vertė 280 svarų; televizoriaus staliuką, vertė 160 svarų; didelę svetainės komodą, vertė 240 svarų; miegamojo lovą, kurią sudaro lovos rėmas (vertė 185 svarai) ir čiužinys (vertė 300 svarų), bendra vertė 485 svarai, užuolaidas, vertė 300 svarų; antikvarinė komoda-spinta, vertė 150 svarų; iš viso daiktų už 2 615 svarų, kas atitinka 3 076,00 Eur sumą;

6) priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise šiuos vertingus daiktus: moteriškus auskarus su brangakmeniais, vertė 163 svarai (191 Eur), moterišką žiedą (komplektas iš 2 žiedų), vertė 999 svarai (1175 Eur);

7) priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise šiuos vertingus daiktus: vyrišką kaklo papuošalą, vertė 100 svarų (117 Eur); vyrišką laikrodį, vertė 250 svarų (294 Eur);

8) priteisti iš atsakovės ieškovui neturtinės žalos atlyginimą sumoje 2450,- Eur;

9) priteisti iš atsakovės ieškovui 8 800,00 Eur kompensaciją už atsakovei asmeninės nuosavybės teise atitenkantį visą nekilnojamąjį turtą;

10) priteisti iš atsakovės ieškovui 1538 Eur kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenkantį kitą turtą (buities daiktus);

11) priteisti iš atsakovės ieškovui 477,50 Eur kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenkančius vertingesnius daiktus (papuošalus);

12) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 96-99).

Ieškinyje, patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžių metu ieškovas nurodė, kad dėl santuokos iširimo yra kalta atsakovė. Ieškovas paaiškino, kad bendras gyvenimas nuo 2015 m. tapo nedarnus. Ieškovas patyrė atsakovės emocinį ir psichologinį smurtą ir suprato, kad puoselėti šeimyninės gyvenimo idilės daugiau nebegalės, nes atsakovės elgesys viršijo bet kokio veiksnaus žmogaus minimalių moralinių normų suvokimo ir praktinio realizavimo lygį. 2016 m. kovo mėnesį ieškovas suprato, kad santykiai su atsakove pašlijo ne tik dėl atsakovės charakterio bruožų, bet ir dėl to, jog atsakovės gyvenime atsirado kitas žmogus – buvęs draugas – E. B.. Ieškovas H. P. mano, kad emocinio (dvasiniai kentėjimai dėl neištikimybės: pažeminimas kaip vyro, kaip sutuoktinio, kaip asmens), psichologinio (isterinio pobūdžio nevaldomi pykčio priepuoliai, suponuojantys pasekmes) smurto naudojimas užtraukia atsakomybę, todėl yra pakankamas pagrindas santuokai nutraukti dėl  atsakovės kaltės. Iki 2016 m. šalys pykdavosi ir taikydavosi, nes ieškovas H. P. bandė išsaugoti šeimą kaip esminę, pagrindinę gyvenimo vertybę.

Ieškovo atstovė advokatė E. Dargvainė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai.

Atsakovė J. G. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo:

1. Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
2. Nutraukti ieškovo H. P. ir atsakovės J. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)., Jungtinėje Karalystėje ir įregistruotą Lietuvoje, Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
3. Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti jos turimą G. pavardę.
4. Nenustatyti tarpusavio išlaikymo;
5. Santuokoje įgytą turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), Kauno m. k. v., esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas (17600 eurų vertės) ir abiejų sutuoktinių vardu registruotą nekilnojamąjį daiktą - 1/17 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Kaune, kuris yra aptarnaujantis sklypas (suformuotas kelias), aukščiau minėtam žemės sklypui padalinti po 1/2 dalį ieškovui ir atsakovei.
6. Nepriteisti piniginės kompensacijos ieškovui už turto dalį.
7. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktą medžiagą.

Atsakovė atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį bei 2017 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovu kartu pradėjo gyventi 2013 m. rudenį, o 2014 m. liepos 5 d. susituokė. Atsakovė mano, jog dėl santuokos nutraukimo yra kaltos abi šalys. Pažymėjo, kad ieškovas atsikraustė į jos socialinį būstą Anglijoje, kurį ji buvo gavusi prieš devynerius metus. Konfliktai su ieškovu kildavo dėl jos dukros iš pirmosios santuokos, be to ieškovas vartojo alkoholį. Atsakovė neneigia, jog šiuo metu turi kitą gyvenimo draugą, su kuriuo buvo pažįstama ir anksčiau. Tačiau, teigia, kad draugauti pradėjo 2016 m. rugpjūčio mėn.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad abiejų šalių kaltė pasireiškė tuo, kad šalys nesugebėjo susitarti dėl gyvenamosios vietos, ieškovo kaltė dėl to, kad jis nemokėjo ir nenorėjo derinti interesų, sprendimus priimdavo vienasmeniškai. Taip pat nemažai įtakos turėjo ir aplinkybė, kad ieškovas nesutarė su atsakovės dukra iš pirmosios santuokos, jis dažnai išreikšdavo nepasitenkinimą, priekaištus dėl atsakovės dukros, kuriuos reikšdavo atsakovei. Be to, neretai būdavo grubus ir kategoriškas, netgi – agresyvus, neretai vartodavo alkoholį. Dar viena iš priežasčių, dėl kurių gyvenimas su ieškovu tapo nepakeliamas tai jo nuolatinis melas. Atsakovę ypač įžeidė jo melagingai nurodyta aplinkybė, jog atsakovė prieš jį naudojo smurtą. Kita vertus, pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog jis toleravo atsakovės karštą būdą, nors pats yra ramus - kas taip pat yra akivaizdi netiesa netgi sprendžiant iš jo elgesio bei reakcijų teismo posėdžių metu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

2013 m. rudenį ieškovas H. P. ir atsakovė J. G. pradėjo gyventi kartu Anglijoje.

(duomenys neskelbtini) ieškovas H. P. ir atsakovė J. G. susituokė (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje, santuokos sudarymo faktą įregistravo Lietuvoje, Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Tiek ieškovui, tiek atsakovei tai buvo antrosios santuokos.

Šalys bendrų vaikų neturi.

Atsakovė J. G. turi dukrą iš pirmosios santuokos.

Šalys kartu nustojo gyventi 2016 m. kovo mėn. pabaigoje, atsakovei išvykus į Lietuvą.

2017-02-09 atsakovė pasikeitė pavardę į iki santuokos turėtą G. pavardę (b. l. 82).

Santuokoje šalys įgijo šį nekilnojamąjį turtą:

0,0776 ha žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, vidutinė rinkos vertė – 17 600,00 Eur, vertės nustatymo data: 2015 m. rugsėjo 18 d. (b. l. 35).

1/17 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Kaune, kuris yra aptarnaujantis sklypas (suformuotas kelias), aukščiau minėtam žemės sklypui (b. l. 36 ir kita pusė).

Santuokoje J. G. asmeninės (bendrosios dalinės) nuosavybės teisėmis (dovanojimo sutarties pagrindu) įgijo 209/509 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Kauno raj.

Iki santuokos sudarymo ieškovė 2010-03-10 J. G. asmeninės nuosavybės teisėmis (dovanojimo sutarties pagrindu) įgijo butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (25226 Eur vertės).

Tiek ieškovas, tiek atsakovė transporto priemonių savo vardu nėra įregistravę (b. l. 14-15).

Su kreditore I. P. šalys yra atsiskaičiusios (b. l. 110). Kitų kreditorių teismui nėra žinoma.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje         Nr. 3K-3-99-969/2016).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės ir dėl jos asmeninių savybių (karšto būdo). Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė atsakovės neištikimybės. Pažymėtina, kad atsakovė neneigia, jog nuo 2016 m. vasaros pabaigos draugauja su E. B., tačiau tai, kad atsakovė su juo pradėjo draugauti dar gyvenant su ieškovu, byloje nėra įrodyta (CPK 178 straipsnis). Be to, ieškovas neįrodė atsakovės agresyvaus būdo, nors ketino tai įrodinėti liudytojų parodymais, tačiau liudytojų taip ir neatsivedė į teismo posėdžius.

Teismas sprendžia, kad tik ieškovo paaiškinimai nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės. Todėl darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog santuoka nutrūko dėl priešingos šalies kaltės.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Atsakovė teigia, kad ieškovas dažnai meluodavo, vartojo alkoholį ir nesutarė su jos dukra iš pirmosios santuokos.

Atsižvelgiant į abiejų šalių nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus motyvus, teismas nutraukia šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto ir jo padalinimo

Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendra sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu įsigijo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas ir 1/17 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas reiškia reikalavimą, kad nekilnojamasis turtas natūra atitektų atsakovei, o jam būtų išmokėta kompensacija.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra (jei toks padalijimo būdas yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilėje byloje A. L. v. R. L. , bylos Nr. 3K-3-251/2006; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A. , Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. A. V. , bylos Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-517/2011).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalims priklauso žemės sklypai, kuriuose šalims nereikia gyventi kartu, tik susitarti dėl pardavimo, dalintinas turtas yra dalus, sprendžia, kad daiktai – žemės sklypai padalintini natūra lygiomis dalis, t. y. po 1/2 dalį. Pažymėtina, kad atsakovė, nors ir nurodė, jog prisidėjo didesne pinigų dalimi perkant žemės sklypus, tačiau nepateikė rašytinių įrodymų, kurie leistų nukrypti nuo lygių dalių principo.

Dėl kilnojamojo daiktų

Tarp šalių kilo ginčas, kokius kilnojamuosius daiktus ir kokios vertės šalys įgijo santuokos metu, todėl teismas pasisako dėl kiekvieno kilnojamojo daikto.

Skalbimo mašina, ieškovo nurodyta vertė 700 svarų. Atsakovė 2017 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad skalbimo mašina liko socialiniame būste Anglijoje, kadangi nepavyko jos išmontuoti, nurodė kad likutinė vertė galėtų būti apie 300 svarų. Pažymėjo, kad ieškovas išsikraustydamas atsisakė ją pasiimti.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad į dalijamo sutuoktinių turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą LAT 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007).  Pažymėtina, jog ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių kad skalbimo mašina realiai egzistuoja ir priklauso, kuriam nors nuosavybės teise iš šalių. Todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti dėl šio ieškovo nurodomo daikto padalinimo.

Mikrobangų krosnelė, ieškovo nurodyta vertė 100 svarų. Atsakovė nurodė, kad sutiktų ją grąžinti ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kad daiktas nedalintinas natūra, mikrobangų krosnelė (108,60 Eur vertės) priteistina ieškovui natūra, atsakovei priteisiant kompensaciją.

Komoda, ieškovo nurodyta vertė 200 svarų, atsakovės nurodyta vertė 80 svarų. Nors atsakovė nurodo, kad komoda buvo įsigyta iki santuokos, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, todėl ji natūra priteistina atsakovei, ieškovui priteisiant kompensaciją, vertė 97,74 Eur;

Miegamojo spintelės, 2 vnt., ieškovo nurodyta vertė po 140 svarų. Nors atsakovė nurodė, kad  buvo tik viena miegamojo spintelė, tai paneigia ieškovo pateiktos nuotraukos, kuriose matyti, kad miegamajame stovi dvi komodos (b. l. 130), todėl dvi miegamojo spintelės priteistinos atsakovei natūra, ieškovui išmokant kompensaciją, vertė po 86,88 Eur.

Televizoriaus staliukas, ieškovo nurodyta vertė 160 svarų, atsakovės – 165 svarai. Nors atsakovė nurodo, kad komoda buvo įsigyta iki santuokos, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, todėl ji natūra priteistina atsakovei, ieškovui priteisiant kompensaciją, vertė 90 Eur;

Didelė svetainės komoda, ieškovo nurodyta vertė 240 svarų. Nors atsakovė teigė, kad tokio baldo pas atsakovę nebuvo, tačiau pateiktos svetainės nuotraukos paneigia atsakovės argumentus            (b. l. 129). Todėl svetainės komoda natūra priteistina atsakovei, ieškovui priteisiant kompensaciją 260,64 Eur.

Antikvarinė komoda spinta, ieškovo nurodyta vertė 150 svarų, atsakovės teigimu, ją pasiėmė ieškovas. Nepateikus įrodymų, paneigiančių, kad ieškovas pasiėmė komodą, ji natūra priteistina ieškovui, atsakovei priteisiant kompensaciją 162,90 Eur.

Miegamojo lova su rėmu ir čiužiniu (ieškovo nurodytos vertės – 185 svarai ir 300 svarų). Atsakovė nurodė, kad lova įgyta iki santuokos 2013 metais: lovą pirko atsakovė už 185 svarus (dabartinė vertė 100 svarų), o čiužinį pirko ieškovas už 200 svarų. Atsakovė leido čiužinį pasiimti ieškovui, bet jam jo nereikėjo, čiužinys liko Anglijoje. Pažymėtina, jog ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių kad čiužinys realiai egzistuoja ir priklauso, kuriam nors nuosavybės teise iš šalių. Todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti dėl čiužinio padalinimo. Dėl miegamojo lovos rėmas natūra priteistinas atsakovei, ieškovui išmokant 109,41 Eur.

Užuolaidos, ieškovo nurodyta vertė 300 svarų. Atsakovė paaiškino, kad užuolaidos nieko šalims nekainavo, nes medžiagą gavo ieškovas iš darbovietės neatlygintinai, o jo mama pasiuvo. Užuolaidos liko Anglijoje, socialiniame būste, nes buvo specialiai pritaikytos tam tikro dydžio ir konkretaus buto langams. ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių kad užuolaidos realiai egzistuoja ir priklauso, kuriam nors nuosavybės teise iš šalių. Todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti dėl užuolaidų padalinimo.

Atsakovė nurodė, kad ieškovas ieškinyje nurodė ne visus kilnojamuosius daiktus. Todėl teismas pasisako dėl atsakovės nurodytų kilnojamųjų daiktų.

Dviratis, ieškovo nurodo, kad jo likutinė vertė 90 svarų, atsakovė 1 000 svarų. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė įrodymui, kurie patvirtintų, jog ieškovas pirko dviratį už 1 000 svarų. Kadangi ieškovas pasiėmė dviratį, atsakovei priteistina kompensacija 97,74 Eur.

Apvalus natūralios medienos stalas su kėdėmis, atsakovės nurodyta vertė apie 100 svarų. Atsakovė nurodė, kad juos pasiėmėm ieškovas. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės teiginius. Todėl apvalus natūralios medienos stalas su kėdėmis natūra priteistinas ieškovui, atsakovei priteisiant kompensaciją, vertė 108,60 Eur.

Sodo baldai, atsakovės nurodyta vertė apie 200 svarų, atsakovės teigimu pasiėmė ieškovas. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės teiginius, todėl sodo baldai natūra priteistini ieškovui, atsakovei priteisiant kompensaciją 217,20 Eur.

Kompiuteris, atsakovės nurodyta vertė 100 svarų, nors atsakovė nurodo, kad tai buvo jos asmeninė nuosavybė, kurią pasiėmė ieškovas, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kurie paneigtų bendrosios jungtinės nuosavybės teisę. Todėl kompiuteris priteistinas ieškovui natūra, atsakovei priteisiant kompensaciją 108,60 Eur.

Šalys nurodė, kad vyriškas kaklo papuošalas (100 svarų), vyriškas laikrodis (294 svarų), moteriškas žiedas (999 svarų), moteriški auskarai (163 svarai) – buvo šalių dovanos vienas kitam, todėl jos nedalintinos tarp šalių (CK 3.70 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Iš viso priteistino ieškovui natūra kilnojamojo turto vertė yra 875,64 Eur, atsakovei –                 731,55 Eur. Skirtumas (144,09 Eur) priteistinas iš ieškovo atsakovei.

Dėl neturtinės žalos

CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui konstatavus, kad santuokos iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas prašo jam priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 2016 m. liepos 5 d. sumokėtas 41,00 Eur žyminis mokestis (b. l. 13), 2016 m. spalio 11 d. sumokėtas 46,00 Eur žyminis mokestis (b. l. 28), 350 Eur už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas (b. l. 122-123), 150 Eur už atstovavimą (b. l. 124-125) bei 768,05 Eur (707,22 svarų) už prarastą darbo užmokestį, iš viso 1 355,05 Eur (b. l. 126-127).

CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad šaliai gali būti priteistos kitos būtinosios bylinėjimosi išlaidos. Šioje įstatymo nuostatoje nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 str. 1 d. 1–8 p., tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009). Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas dėl 768,05 Eur (707,22 svarų) už prarastą darbo užmokestį atmestinas, kadangi šios išlaidos nebuvo būtinos. Ieškovas turėjo atstovą byloje, galėjo nagrinėjamą civilinę bylą vesti per atstovą, ieškovo dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo pripažintas būtinu, todėl jo patirtas prarastas darbo užmokestis dėl teismo posėdžių nepripažintinas būtinosiomis išlaidomis.

Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 120,00 Eur – už atsiliepimo parengimą, 30,00 Eur už atsiliepimo parengimą, 180,00 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, iš viso: 330,00 Eur (b. l. 117-120).

Ieškovo reikalavimai yra tenkinti iš dalies, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, t. y. 20 proc. – 117,40 Eur (587x20/100). Teismas pažymi, kad ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas ketvirtasis ir devintasis reikalavimai laikyti kaip vienas, kadangi netenkinus reikalavimo dėl nekilnojamojo turto natūra priteisimo atsakovei, netenkintinas ir reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo. Dėl tų pačių motyvų, penktasis reikalavimas ir dešimtasis laikytini kaip vienas.

Atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, t. y. 264,00 Eur (330*80/100) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo priteistinas skirtumas atsakovei (147,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokatų teisine pagalba.

Teismas patyrė 9,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, tačiau iš atsakovės jos nepriteistinos, kadangi atsakovei tenkanti mokėti dalis (1,96 Eur) yra mažesnė nei 3,00 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Likusi dalis 7,84 Eur priteistina iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi,              96 straipsniu, 263-270 straipsniais, 279 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo H. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2014 m. liepos 5 d. (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje ir įregistruotą Lietuvoje, Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuoką nutraukus H. P. palikti pavardę – P., atsakovei palikti iki santuokos sudarymo su ieškovu turėtą G. pavardę.

Nenustatyti tarpusavio išlaikymo.

Santuokoje įgytą turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), Kauno m. k. v., esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas (17600 eurų vertės) ir abiejų sutuoktinių vardu registruotą nekilnojamąjį daiktą - 1/17 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Kaune, padalinti po 1/2 dalį ieškovui ir atsakovei.

Priteisti ieškovui H. P., a. k. (duomenys neskelbtini) natūra: mikrobangų krosnelę                (108,60 Eur vertės), antikvarinė komoda spinta (162,90 Eur vertės), dviratis (vertė 97,74 Eur), sodo baldus (217,20 Eur), apvalų natūralios medienos stalą su kėdėmis (108,60 Eur), kompiuterį              (108,60 Eur).

Priteisti atsakovei J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) natūra: komodą (vertė 97,74 Eur), dvi miegamojo spinteles (vertė po 86,88 Eur), televizoriaus staliuką (vertė 90 Eur), didelę svetainės komodą (vertė 260,64 Eur), miegamojo lovos rėmą (vertė 109,41 Eur).

Priteisti atsakovei J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 144,09 Eur (šimtą keturiasdešimt keturis eurus 9 ct) piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

Priteisti atsakovei J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo H. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 147,00 Eur (šimtą keturiasdešimt septynis eurus) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovo H. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,84 Eur (septynis eurus             84 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu.

Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Vida Jegorovienė