(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,
sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „Sapiegos“ atstovui advokatui Rokui Kaireliui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Antradienio dainos“ atstovams advokatui Mariui Devyžiui ir advokato padėjėjui Lukui Seržantui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „Sapiegos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Antradienio dainos“ dėl paskolos sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. Ieškovė bankrutuojanti mažoji bendrija (toliau – BMB) „Sapiegos“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Antradienio dainos“ (toliau – atsakovė), kuriame prašo nutraukti 2018 m. kovo 1 d. šalių sudarytą paskolos sutartį ir taikyti restituciją – priteisti ieškovės naudai 13 032,99 Eur, taip pat priteisti 12,25 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė BMB „Sapiegos“ ieškinyje nurodo, kad 2023 m. gruodžio 6 d. MB „Sapiegos“ buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta MB „Nemokumas ir teisė“. Bankroto proceso metu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartimi buvo patvirtinti ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 62 316,20 Eur sumai. Pasak ieškovės, nemokumo administratoriui perėmus bendrovės dokumentus ir atlikus jų analizę, buvo nustatyta, kad 2018 m. kovo 1 d. ieškovė, atstovaujama buvusio jos vadovo A. Š., ir atsakovė, atstovaujama to paties asmens – A. Š., sudarė ginčo paskolos sutartį, kuria MB „Sapiegos“ įsipareigojo atsakovei suteikti paskolą iki 20 000,00 Eur, išmokant ją dalimis ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d., o atsakovė įsipareigojo paskolą grąžinti ne vėliau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. Ieškovės teigimu, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 3 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. mažoji bendrija, pagal ginčo sutarties nuostatas, pervedė atsakovei iš viso 31 032,99 Eur sumą. Atsakovė nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2024 m. balandžio 5 d. ieškovei grąžino 16 800,00 Eur. Anot ieškovės, ieškinio parengimo dienai atsakovė disponuoja 13 032,99 Eur dydžio ieškovės piniginėmis lėšomis, pervestomis pagal ginčo paskolos sutartį, suma. Ieškovės nemokumo administratorius, remdamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 28 bei 61 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis, laikosi pozicijos, jog ginčo paskolos sutarties tolesnis vykdymas nėra suderinamas su bankrutuojančios mažosios bendrijos bei jos kreditorių interesais. Pažymi, kad atsakovės disponuojama paskolintų lėšų suma sudaro beveik ¼ visų bankrutuojančios mažosios bendrijos bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Bankroto byloje teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi mažoji bendrija jau yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Ieškovės vertinimu, paskolos sutarčiai liekant galioti iki termino pabaigos (t. y. 2026 m. gruodžio 31 d.) nebus galimybės operatyviai užbaigti bankroto procedūrų bei patenkinti kreditorių reikalavimų. Mažosios bendrijos kreditoriais bankroto byloje yra Valstybinė mokesčių inspekcija bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, todėl mokesčių į biudžetą surinkimas ir valstybės funkcionavimo užtikrinimas turi prioritetą prieš atsakovės interesą kredituoti savo verslą. Nemokumo administratoriaus vertinimu, ginčo sutartis nėra finansiškai naudinga bankrutuojančiai mažajai bendrijai, nes paskola naudojimuisi suteikta su 2,5 proc. dydžio palūkanomis, kai tuo tarpu Lietuvoje paskolos verslui yra suteikiamos už daugiau nei dvigubai didesnes palūkanas – 6,27 proc. Ieškovės nuomone, ginčo paskolos sutartis buvo sudaryta ne siekiant turtinės naudos (pelno), o tikslu palankiomis sąlygomis kredituoti atsakovės veiklą. Be to, ginčo sutarties nuostatos net nenumato periodinio palūkanų už naudojimąsi paskola mokėjimo, nes pagal ginčo sutartį atsakovė turi teisę sumokėti palūkanas kartu su paskutine grąžinamos paskolos įmoka. Kadangi ginčo sutartis nėra naudinga nei ieškovei, nei jos kreditoriams, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra bankrutavusi įmonė, nemokumo administratorius turi teisę reikalauti ginčo sutarties nutraukimo teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 4 dalis, 6.222 straipsnio 1 dalis).
3. Atsakovė UAB „Antradienio dainos“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti visa apimti ir priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Atsakovė UAB „Antradienio dainos“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškinys grindžiamas samprotaujamojo pobūdžio teiginiais, nesudarančiais, jos manymu, nei teisinio, nei faktinio pagrindo sudarytos ir galiojančios paskolos sutarties nutraukimui ir/ar restitucijos taikymui. Šalys ginčo sutartį sudarė laisva valia, aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl sąlygų, pagal kurias ieškovė suteikia atsakovei paskolą, kurios paskirtis apibrėžta kaip tikslinė, skirta atsakovės vykdomos veiklos apyvartinių lėšų finansavimui. Ši sąlyga atitiko abiejų šalių poreikius paskolos sutarties sudarymo metu, kurią sudarant nedalyvavo nei nemokumo administratorius, nei atstovas. Sudarydamos paskolos sutartį šalys aiškiai susitarė, kad suteikta paskola turi būti grąžinta iki 2026 m. gruodžio 31 d., įskaitant palūkanas ir kitas pagal paskolos sutartį mokėtinas sumas. Atitinkamai, šalys susitarė, kad atsakovė už naudojimąsi paskola įsipareigoja mokėti 2,5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo faktiškai suteiktos ir likusios negrąžintos sumos, kuria atsakovė įsipareigoja sumokėti arba kartu su grąžinama paskola arba paskutinę su paskutiniu paskolos grąžinimo mokėjimu (bet ne vėliau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d.). Anot atsakovės, šis susitarimas dėl palūkanų dydžio ir jų mokėjimo tvarkos atitiko šalių lūkesčius ir interesus sudarant paskolos sutartį, todėl turi būti laikomas galiojančiu ir vykdytinu iki paskolos sutartyje nustatyto galutinio atsiskaitymo termino. Be to, šalys aiškiai nustatė, kad paskolos sutartis galioja iki visiško šalių prievolių įvykdymo, todėl paskolos nutraukimas iki termino būtų nesuderinamas su šalių laisva valia sudaryta paskolos sutartimi. Atsakovė pažymi, kad tinkamai ir laiku vykdo savo prievoles pagal ginčo paskolos sutartį. Ieškinyje neteisingai nurodyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2024 m. balandžio 5 d. grąžino 16 800 Eur, nes faktiškai grąžinta 18 000 Eur, negrąžintos paskolos dalis sudaro 13 032,99 Eur. Atsakovės vertinimu, ieškovei neįrodinėjant paskolos sutarties nevykdymo (neįvykdymo) fakto, reikalavimas nutraukti paskolos sutartį CK 6.217 straipsnio 4 dalies pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Anot atsakovės, paskolos sutartis nepažeidžia ieškovės bankroto byloje dalyvaujančių kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Priešingai nei nurodo ieškovė, paskolos sutarties galiojimas ir tinkamas vykdymas iki galutinio paskolos sutarties termino užtikrins atsakovės atliekamų mokėjimų gavimą, kurie atitinkamai galės būti paskirstyti tiek ieškovės kreditorių reikalavimams patenkinti, tiek kitoms bankroto proceso išlaidoms padengti. Be to, iš paskolos sutarties ieškovei kylančios teisės, įskantant, bet neapsiribojant atsakovės ieškovei grąžintina paskolos dalis ir palūkanos, laikytinos ne kuo kitu kaip ieškovei priklausančiu turtu, kurį ieškovė turi teisę teisės aktų nustatytais būdais realizuoti, jeigu ieškovė negali laukti galutinio paskolos sutarties įvykdymo termino, užuot kreipdamasi į teismą su nepagrįstais reikalavimais nutraukti galiojančią ir tinkamai vykdomą paskolos sutartį. Atsakovės vertinimu, ieškovės tariamas siekis surinkti mokesčių nepriemokas į biudžetą, bandant nutraukti galiojančią ir tinkamai vykdomą paskolos sutartį, nėra teisėtas ir pagrįstas. Įvertinus tai, kad šalys paskolos sutartyje nustatė ir susitarė dėl aiškaus palūkanų mokėjimo dydžio, mokėjimo tvarkos bei sąlygų, ieškovės nepagrįsti išvedžiojimai tiek dėl palūkanų dydžio, kuris, anot ieškovės, neatitiko Lietuvos banko skelbiamų palūkanų normų (dėl palūkanų normos pasisakoma toliau) bei nenumatė periodinės palūkanų mokėjimo tvarkos, neturi visiškai jokios teisinės reikšmės ir prasmės. Be kita ko, paskolos sutarties 5.2. punkte šalys aiškiai susitarė ir dėl netesybų taikymo tuo atveju, jei atsakovė nevykdytų arba netinkamai vykdytų sutartinius įsipareigojimus. Atsakovės vertinimu, ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas (JANĮ 28 ir 61 straipsniai), kuriuo grindžiamas ieškinys, yra netinkamas, todėl ieškinys atmestinas pilna apimtimi. Atsakovė pažymi, kad JANĮ nuostatos aiškiai reglamentuoja ir nustato JANĮ įtvirtintų veiksmų atlikimo draudimą įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą juridiniam asmeniui. Lingvistinis šiuo metu galiojančių JANĮ nuostatų aiškinimas rodo, kad iškėlus juridiniam asmeniui bankroto bylą, minėtos JANĮ nuostatos suteikia nemokumo administratoriui diskrecijos teisę spręsti, ar bankrutuojanti įmonė vykdys tam tikras iki bankroto bylos iškėlimo sudarytas sutartis. Tačiau ši diskrecija, anot atsakovės, siejama su įsipareigojimais, kuriuos bankrutuojanti įmonė turi vykdyti kitai sutarties šaliai, o ne atvirkščiai. Šiuo atveju paskolos sutartis neįpareigoja ieškovės vykdyti kokių nors įsipareigojimų atsakovės atžvilgiu. Priešingai, pagal paskolos sutartį atsakovė yra priėmusi prievolę, įsipareigodama grąžinti ieškovės atsakovei suteiktą paskolos sumą ir skaičiuojamas palūkanas. Ieškovei netenka visiškai jokios finansinės naštos (prievolės vykdymo) pagal paskolos sutartį. Atitinkamai, atsakovės vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo nutraukti paskolos sutartį, remiantis ieškinio teisinio pagrindo nepagrindžiančiomis ir neaktualiomis JANĮ nuostatomis, susijusiomis su bankrutuojančios įmonės prievolių vykdymo sustabdymu ar jų nutraukimu.
5. Ieškovė BMB „Sapiegos“ pateiktame dublike papildomai nurodo, kad ginčo paskolos sutarties sudarymo metu tiek ieškovę, tiek atsakovę atstovavo tas pats asmuo – A. Š., todėl, ieškovės vertinimu, tai akivaizdžiai kelia abejonių dėl šalių neva suderintos valios sudaryti paskolos sutartį atitinkamomis sąlygomis. Vien ta aplinkybė, jog šalys susitarė dėl sutarties objekto, paskolos grąžinimo terminų, palūkanų skaičiavimo ir pan., pasak ieškovės, nereiškia, kad nemokumo administratorius neturi teisės spręsti dėl bankrutuojančios mažosios bendrijos sudarytos paskolos sutarties tolesnio vykdymo, ginčijimo. Ieškovė pažymi, kad paskolos sutartis nėra tęstinio vykdymo, paskolą atsakovė privalo grąžinti ne vėliau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d., o palūkanas turi teisę sumokėti kartu su paskutine grąžinamos paskolos įmoka. Dėl šios priežasties, ieškovės nuomone, nėra galimybių įvertinti, tinkamai ar netinkamai atsakovė vykdo savo sutartinius įsipareigojimus. Atkreipia dėmesį, kad ieškinio reikalavimas dėl paskolos sutarties nutraukimo yra grindžiamas ne šios sutarties vykdymo pažeidimais iš atsakovės pusės, o dėl to, kad ieškovei iškelta bankroto byla. Priešingai nei tvirtina atsakovė, anot ieškovės, ginčo paskolos sutartis nėra naudinga ieškovės kreditoriams. Kaip jau minėta, atsakovė pagal sutartį paskolą įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad paskutinį mokėjimą (400 Eur sumoje) pagal paskolos sutartį atsakovė yra atlikusi 2024 m. balandžio 25 d. Ieškovės vertinimu, paskolos sutartį palikus galioti, piniginės lėšos, kurios galėtų būti skiriamos nemokumo proceso išlaidoms padengti bei kreditorių interesams tenkinti, liks „įšaldytos“ mažiausiai iki 2026 m. gruodžio 31 d. Toks laikotarpis, ieškovės vertinimu yra ilgesnis, nei vidutiniškai užtrunka įmonės nemokumo procesas iki išregistravimo. Taip pat pažymi, kad bankrutuojančių įmonių reikalavimo teisės praktikoje yra realizuojamos už labai nedideles sumas – nuo poros iki keliolikos procentų reikalavimo sumos, kas ieškovės teigimu, nebūtų naudinga bankrutuojančios ieškovės kreditoriams. Be to, reikalavimo perleidimo kainą nagrinėjamu atveju neigiamai įtakotų ir viešai prieinama informacija apie atsakovės turtinę padėtį, iš kurios matyti, kad atsakovės veikla nuo 2020 m. yra nuostolinga, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2023 m. sudarė 76 351,00 Eur, pastaroji netinkamai vykdo ir mokestines prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VSDFV.
6. Atsakovė UAB „Antradienio dainos“ pateiktame triplike papildomai nurodo, kad ieškovė dublike dėstomomis aplinkybėmis ir toliau spekuliuoja, teigdama, kad paskolos sutartis ir jos vykdymas nėra naudingas mažosios bendrijos kreditoriams. Atsakovės vertinimu, paskolos sutarties nenaudingumas grindžiamas ieškovės subjektyvia nuomone, neturinčia jokios teisinės reikšmės šalių sudarytai, galiojančiai ir atsakovės tinkamai vykdomai paskolos sutarčiai ir/ar jos nutraukimui. Net jei lėšos ir būtų laikomos „įšaldytomis“, tai, anot atsakovės, nepaneigtų fakto, kad tokia grąžinimo tvarka atitiko šalių valią, nepaisant to, kad ieškovę ir atsakovę paskolos sutarties sudarymo metu atstovavo tas pats asmuo. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės dublike nurodyta diskrecijos teisė apsispręsti, ar bankrutuojanti įmonė vykdys tam tikras anksčiau sudarytas savo sutartis ar ne, anot atsakovės, yra siejama su įsipareigojimais, kuriuos bankrutuojanti įmonė turi vykdyti kitai sutarties šaliai, o ne atvirkščiai. Atsakovės vertinimu, ieškinys apskritai yra grindžiamas neaktualiomis JANĮ nuostatomis ir turi būti atmestas. Bankroto bylos ieškovei iškėlimo faktas, anot atsakovės, nėra ir negali būti teisėtu pagrindu nutraukti galiojančią ir tinkamai vykdomą paskolos sutartį ankščiau jos pasibaigimo termino. Pabrėžia, jog CK 6.217 straipsnyje bankroto bylos iškėlimas, kaip pagrindas nutraukti sutartį, nėra įtvirtintas, todėl toks reikalavimas yra neteisėtas.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Rokas Kairelis palaikė ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai advokatas Marius Devyžis ir advokato padėjėjas Lukas Seržantas palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.
Ieškinys tenkintinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
9. Remiantis byloje esančiais duomenimis, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2018 m. kovo 1 d. ieškovė MB „Sapiegos“, atstovaujama buvusio jos vadovo A. Š., ir atsakovė UAB „The Atomic Garden Vilnius“ (dabartinis pavadinimas UAB „Antradienio dainos“), atstovaujama to paties asmens – A. Š., sudarė paskolos sutartį, kuria paskolos davėja MB „Sapiegos“ įsipareigojo atsakovei suteikti paskolą iki 20 000,00 Eur, pervedant ją dalimis ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d., o atsakovė UAB „Antradienio dainos“ įsipareigojo visą suteiktą paskolą grąžinti ne vėliau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d., įskaitant palūkanas ir kitas pagal šią sutartį mokėtinas sumas (sutarties 1.1., 1.2., 2.1. punktai). Šalys susitarė, kad paskola yra tikslinė ir yra skirta paskolos gavėjo vykdomos veiklos apyvartinių lėšų finansavimui. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovei MB „Sapiegos“ buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta MB „Nemokumas ir teisė“. Bankroto proceso metu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartimi buvo patvirtinti ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 62 316,20 Eur sumai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi nutarta pripažinti bankrutavusia ir likviduoti bankrutuojančią mažąją bendriją „Sapiegos“ dėl bankroto, 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi – pratęsti likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Sapiegos“ likvidavimo procedūros terminą iki 2025 m. rugsėjo 23 d. Ieškovės MB „Sapiegos“ nemokumo administratorius, vadovaudamasis JANĮ 28 ir 61 straipsnių nuostatomis, laikosi pozicijos, kad paskolos sutarties tolimesnis vykdymas nėra suderinamas su bankrutuojančios mažosios bendrijos ir jos kreditorių interesais, todėl paskolos sutartis turi būti nutraukta teismine tvarka (CK 6.217 straipsnio 4 dalis) bei taikoma restitucija priteisiant iš atsakovės bankrutuojančiai mažajai bendrijai 13 032,99 Eur paskolos sumą, kuri bus paskirstyta bankroto procese. Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutinka bei laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju paskolos sutartis atitiko šalių interesus ir lūkesčius, yra galiojanti ir tinkamai vykdoma, nepažeidžia bankrutuojančios mažosios bendrijos ir jos kreditorių interesų, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo paskolos sutarties nutraukimui ir restitucijos taikymui.
10. Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas bankrutuojančios mažosios bendrijos nemokumo administratoriaus, kuris administruoja MB „Sapiegos“ nemokumo procesą. Kaip matyti iš aukščiau aptartų duomenų, jau teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovė MB „Sapiegos“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Taigi, šiuo metu bankrutuojanti mažoji bendrija yra likvidavimo etape, kurio metu sprendžiami su turto realizavimu JANĮ nustatyta tvarka susiję klausimai bei juos išsprendus, yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir bankroto byla. Šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, kad tiek nemokumo administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas, turi operatyviai veikti bei priimti tokius sprendimus ir atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą. Remiantis JANĮ 84 straipsnio 3 dalimi, juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. To paties straipsnio 4 dalis numato, jog teismas turi teisę nurodytą terminą pratęsti, jeigu dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi nemokumo administratorius arba kreditorių susirinkimas. Šiuo gi atveju dėl nagrinėjamos civilinės bylos JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje numatytas likviduojamos dėl bankroto MB „Sapiegos“ likvidavimo procedūros terminas pratęstas iki 2025 m. rugsėjo 23 d. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė MB „Sapiegos“ nekilnojamojo turto neturi, mažosios bendrijos vardu nėra registruotų transporto priemonių. Ieškovės MB „Sapiegos“ kreditoriai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba su 10 664,50 Eur kreditoriniu reikalavimu ir Valstybinė mokesčių inspekcija su 51 651,70 Eur kreditoriniu reikalavimu. Faktiškai, 2018 m. kovo 1 d. paskolos sutartimi MB „Sapiegos“ atsakovei paskolintos piniginės lėšos yra jos vienintelis turtas, iš kurio galima būtų vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais.
11. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad jau 2024 m. gegužės 14 d. prasidėjęs ieškovės MB „Sapiegos“ likvidavimo procesas trunka ilgiau nei metus, į tai, kad mažoji bendrija neturi jokio turto, iš kurio galima būtų patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas ne bankrutavusios mažosios bendrijos ūkinės komercinės veiklos tęsimui (ginčo sutarties tolimesniam vykdymui), tačiau operatyviam pasyvių (paskolos) mažosios bendrijos piniginių lėšų grąžinimui, iš kurių bent iš dalies būtų patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Teismo vertinimu, esamoje situacijoje nemokumo administratorius priėmė tinkamą sprendimą dėl ginčo paskolos sutarties nutraukimo ir paskolintų piniginių lėšų grąžinimo, kas atitinka bankroto proceso esminius principus kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą. Teismo vertinimu, paskolos sutarties nutraukimas leis operatyviau bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus bei užbaigti bankroto procesą, kuriame likviduojamos dėl bankroto MB „Sapiegos“ likvidavimo procedūros terminas pratęstas iki 2025 m. rugsėjo 23 d.
12. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad 2018 m. kovo 1 d. paskolos sutarties terminas nėra pasibaigęs, nes remiantis paskolos sutarties 2.1. punkte numatyta sąlyga, paskola (įskaitant palūkanas ir kitas pagal sutartį mokėtinas sumas) turi būti grąžinta iki 2026 m. gruodžio 31 d. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad ieškovė MB „Sapiegos“ per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 3 d. iki 2024 m. balandžio 25 d. yra suteikusi atsakovei 31 032,99 Eur dydžio paskolą, kad likusios negrąžintos paskolos dydis yra 13 032,99 Eur, kuriuos nemokumo administratorius ir prašo priteisti iš atsakovės nutraukius paskolos sutartį. Paskolos sutartis nėra tęstinio vykdymo, konkretus paskolos grąžinimo grafikas nėra sutartyje nustatytas, paskolą atsakovė privalo grąžinti ne vėliau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d., o palūkanas turi teisę sumokėti kartu su paskutine grąžinamos paskolos įmoka. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodinėjo paskolos sutarties pažeidimų iš atsakovės pusės, todėl šiuo klausimu papildomai nepasisakoma. Įvertinus, tai, kad ieškovės MB „Sapiegos“ bankrotas šiuo metu yra likvidavimo stadijoje ir mažoji bendrija neturi jokio turto, iš kurio galima būtų bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, teismo vertinimu, tokio sandorio tolimesnis galiojimas būtų nenaudingas bankrutavusiai mažajai bendrijai ir jos kreditoriams, nors paskolos sutartyje ir numatytas 2,5 procentų dydžio metinių palūkanų mokėjimas. Kaip minėta, mažosios bendrijos likvidavimo etape turi būti kuo operatyviau užbaigti su turto realizavimu/išreikalavimu susiję klausimai ir užbaigtos mažosios bendrijos bankroto procedūros, todėl paskolos sandorio tolimesnis vykdymas, kai leidžiama grąžinti visą paskolą su palūkanomis iki 2026 m. gruodžio 31 d., neatitiktų likvidavimo etapui keliamo tikslo.
13. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai, kad iš paskolos sutarties ieškovei kylančios teisės gali būti realizuotos bankroto procese perleidžiant reikalavimo teisę ir taip užtikrinant bankrutavusios mažosios bendrijos ir jos kreditorių interesus, nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Pirmiausia, pažymėtina, kad bankrutuojančių įmonių reikalavimo teisės praktikoje yra realizuojamos už labai nedideles sumas – nuo poros iki keliolikos procentų reikalavimo sumos, kas nebūtų naudinga bankrutavusios mažosios bendrijai ir jos kreditoriams. Antra, kaip matyti iš byloje esančių ir viešai prieinamų duomenų, atsakovės veikla nuo 2020 m. yra nuostolinga, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2023 m. sudarė 76 351,00 Eur, pastaroji netinkamai vykdo mokestines prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, įmonėje dirba vos 1 darbuotojas. Tokia viešai prieinama informacija apie atsakovės turtinę padėtį neigiamai įtakotų reikalavimo perleidimo kainą, kas taip pat neatitiktų bankrutavusios mažosios bendrijos ir jos kreditorių interesų.
14. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju esant ieškovės bankroto proceso likvidavimo etapui nemokumo administratorius turi veikti operatyviai, todėl 2018 m. kovo 1 d. paskolos sutarties nutraukimas ir paskolintų piniginių lėšų grąžinimas yra būtinas bei pateisinamas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos skolininkės (atsakovės) ketinimas tęsti paskolinius teisinius santykius neatitinka bankroto proceso likvidavimo etapo siekiamo tikslo, todėl toks sandoris toliau negali būti vykdomas.
15. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės MB „Sapiegos“ nemokumo administratorius įrodė 2018 m. kovo 1 d. paskolos sutarties nutraukimo būtinumą bei šio sandorio nenaudingumą bankrutavusiai mažajai bendrijai ir jos kreditoriams, todėl ieškinys tenkinamas nutraukiant ginčo paskolos sutartį teismine tvarka (CK 6.217 straipsnio 4 dalis) bei priteisiant iš atsakovės ieškovei 13 032,99 Eur paskolos.
16. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 12,25 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo tokio palūkanų dydžio (CPK 178 straipsnis). Atsakovės mokėtina procesinių palūkanų norma yra nustatytina pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytas taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys teismui pateiktas 2024 m. antrojo pusmečio laikotarpiu, taip pat į tai, kad 2024 m. liepos mėn. 1 d. Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma buvo 4,5 procentų, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 12,5 procentų procesinių metinių palūkanų tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas byloje (1 452,00 Eur už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui, 968,00 Eur už susipažinimą su atsiliepimu ir dubliko parengimą, 302,50 Eur už susipažinimą su tripliku ir atstovavimą teismo posėdyje). Ieškovė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų apmokėjimo faktą (CBP-16941, DOK-61984, CPK 178 straipsnis).
19. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinas 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
20. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 8,64 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 9,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Nutraukti 2018 m. kovo 1 d. tarp ieškovės mažosios bendrijos „Sapiegos“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Antradienio dainos“ (ankstesnis pavadinimas – „The Atomic Garden Vilnius“) sudarytą paskolos sutartį ir taikyti restituciją – priteisti ieškovei bankrutavusiai mažajai bendrijai „Sapiegos“ (juridinio asmens kodas 304746210) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Antradienio dainos“ (juridinio asmens kodas 303554068) 13 032,99 Eur (trylika tūkstančių trisdešimt du eurus ir 99 ct).
Priteisti ieškovei bankrutavusiai mažajai bendrijai „Sapiegos“ (juridinio asmens kodas 304746210) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Antradienio dainos“ (juridinio asmens kodas 303554068) 2 722,50 Eur (du tūkstančius septini šimtai dvidešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Antradienio dainos“ (juridinio asmens kodas 303554068) 9,00 Eur (devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovei išaiškintina, kad ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jelena Leščinskienė