Administracinė byla Nr. I-2158-473/2012
Proceso Nr. 3-61-3-00350-2012-6
Procesinio sprendimo kategorija 38; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Giedriui Pažūsiui, atsakovės atstovėms Evelinai Matulaitienei ir Laurai Petrauskaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos VĮ Turto banko skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys N. V. ir J. B.) dėl sprendimo panaikinimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2012-01-10 protokolinį sprendimą nepradėti tyrimo dėl VĮ Turto banko Teisės departamento direktoriaus N. V. bei buvusio šios įmonės valdybos pirmininko (administracijos vadovo) J. B. elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms.
Skunde (b. l. 11–14) nurodė, kad skundžiamu 2012-01-10 sprendimu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsisakė pradėti tyrimą dėl pareiškėjo prašyme nurodytų asmenų, motyvuodama tuo, kad pranešime nurodyto galimo pažeidimo metu (2010 m. kovo mėnesį) minėti asmenys neturėjo valstybės tarnyboje dirbančių asmenų statuso. Paaiškina, kad pareiškėja iki 2011-04-01 įvykdyto įmonės pertvarkymo buvo to paties pavadinimo akcinė bendrovė, o po to tapo valstybės įmone, LR akcinės bendrovės Turto banko pertvarkymo į valstybės įmonę Turto banką įstatymo pagrindu. Pareiškėja šiuo metu savo veiklą vykdo pagal LR finansų ministro 2011-03-29 įsakymu Nr. 1 K-110 patvirtintus Valstybės įmonės Turto banko įstatus, tačiau ir anksčiau, vadovaujantis LR akcinės bendrovės Turto banko įstatų patvirtinimo įstatymu, ji buvo priskiriama prie viešojo administravimo subjektų. Ginčo sprendime atsakovė neatsižvelgdama į tai, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 str. 1 d. 7 p. yra pateikta „įmonės“ sąvoka, siaurinamai aiškino to paties įstatymo 2 str. 1 d. 1 p. nustatytą „valstybės ir savivaldybės įmonės“ sąvoką ir dėl to netinkamai taikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą apskritai. Sisteminiu teisės aiškinimo metodu aiškinant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 str. 1 d. 1 ir 7 punktų teisės normas, akivaizdu, kad tarp jų yra sisteminis ryšys ir jos sąveikauja tarpusavyje viena kitą papildydamos, todėl negali būti viena nuo kitos atsiejamos ir aiškinamos atskirai. Analizuojamas teisės normas aiškinant įstatymo leidėjo ketinimo ir funkciniu (įstatymo tikslo) metodais yra akivaizdu, kad įstatymo leidėjas neketino jų taikymo sferą susiaurinti (apibrėžti) išimtinai tik iki valstybės ar savivaldybės įmonės, kuri pati kaip juridinis asmuo priklauso steigėjui nuosavybės teise, ribų, o nustatė galimybę šias teisės normas taikyti platesniam įmonių ratui, t.y. ir visų rūšių akcinėms bendrovėms, kur valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklauso ne pats juridinis asmuo, o dalis jo įstatinio kapitalo (akcijos). Analizuojamas teisės normas ir jų paskirtį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme aiškinant loginiu metodu, atsakovo sprendime padaryta išvada, jog akcinių bendrovių, kuriose valstybė ar savivaldybė turi įstatinio kapitalo arba akcijų, vadovams ir jų pavaduotojams taikomos tik įstatymo nuostatos, reguliuojančios privačių interesų deklaravimą yra nepriimtina. Taip pat, pareiškėjo nuomone, atsakovės sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 ir 2 dalyse administraciniam aktui keliamų reikalavimų – nemotyvuotas, jame nenurodyta apskundimo tvarka, be to, pareiškėja netinkamai informuota apie priimtą sprendimą, jo pareiškėjai neįteikiant.
Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 40–42) nurodė ir jos atstovės teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjos pranešime įvardinta asmenų veika buvo įvykdyta, kai pareiškėja turėjo akcinės bendrovės teisinę formą. Akcinių bendrovių, kuriose valstybė ar savivaldybė turi įstatinio kapitalo arba akcijų, vadovams ir jų pavaduotojams taikomos tik Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 str. 2 dalies nuostatos, reguliuojančios privačių interesų deklaravimą. Komisija nėra įgaliota nagrinėti asmenų veikos atitikties Įstatymo nuostatoms, jei jie nėra valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys. Akcinių bendrovių darbuotojai nelaikomi asmenimis, dirbančiais valstybinėje tarnyboje, todėl ir AB „Turto bankas“ darbuotojai N. V. ir J. B. skundžiamų veiksmų atlikimo metu nebuvo valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis. Įstatymo 2 str. 1 dalyje nustatytas valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ratas, yra aiškiai apibrėžtas ir negali būti aiškinamas plečiamai. Aptariamoje teisės normoje kalbama apie atskirą įmonių rūšį - valstybės ir savivaldybių įmones. Todėl sąvokos „valstybės įmonė“ turinys aiškintinas remiantis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 str. 1 dalimi, o ne Įstatymo 2 str. 7 dalimi. Įstatymo 2 str. 7 dalyje nurodyta „įmonės“ sąvoka taikytina tuomet, kai siekiama nustatyti, ar išėjęs iš valstybinės tarnybos asmuo nepažeidė Įstatyme nustatytų įsidarbinimo ar atstovavimo apribojimų. Nagrinėti asmenų veiką, kai jie nebedirba valstybinėje tarnyboje, Komisija gali tik Įstatymo penktame skirsnyje nustatytais atvejais, kada asmenims yra taikomi tam tikri apribojimai pasibaigus tarnybos santykiams valstybinėje tarnyboje. Taigi šiame skirsnyje ir vartojamas žodis „įmonė”, kuris turėtų būti suprantamas, kaip apibrėžta Įstatymo 2 str. 7 dalyje. Beveik visos bendrovės, kurių akcijų dalis priklauso valstybei ar savivaldybėms, atlieka tam tikras galimai viešajam administravimui priskirtinas funkcijas, tačiau, šiose bendrovėse dirbančius asmenis priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai, Komisijos kontrolės subjektų ratas būtų nepagrįstai išplėstas. Pareiškėjos argumentai dėl netinkamo informavimo apie priimtą atsakovės nutarimą nepagrįsti. Jos prašymas pradėti tyrimą buvo svarstomas dviejuose Komisijos posėdžiuose – 2012-01-10 bei 2012-01-31. Atsakovė 2012-01-10 apsvarsčiusi pranešimą bei konstatavusi, kad ji neturi įgaliojimų atlikti tyrimo dėl tuo metu valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ratui nepriskirtų asmenų elgesio, ji tą pačią dieną telefonu susisiekė su pareiškėjos pranešimą rengusiu asmeniu bei informavo apie Komisijos nutarimą. Vėliau pareiškėja buvo informuota ir raštu (2012-01-19 raštas Nr. S-77-(2.5)). Pareiškėjos atstovams el. paštu susisiekus su atsakovę ir pareiškus pageidavimą atvykti į Komisijos posėdį ir pateikti papildomus paaiškinimus dėl pranešimo teikimo, jos atstovai buvo išklausyti Komisijos 2012-01-31 posėdyje. 2012-02-03 raštu Komisija Banką informavo, kad nutarė nepradėti tyrimo dėl šių asmenų elgesio, nes Komisija nėra įgaliota nagrinėti asmenų veikos atitikties Įstatymo nuostatoms, jei jie nėra valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys. Atsakovė pripažįsta, jog 2012-01-19 rašte Bankui nenurodė sprendimo apskundimo tvarkos, tačiau, vertinant aplinkybių visumą ir Komisijos geranorišką bendradarbiavimą su pareiškėja, ši aplinkybė neapribojo pareiškėjos teisės kreiptis į teismą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 28–30) nurodė, kad akcinėje bendrovėje Turto banke pagal darbo sutartį dirbo valdybos pirmininku (administracijos vadovu) iki 2010-09-01, kai AB Turto banko stebėtojų taryba 2010-08-31 nutarimu Nr. P-8-2, vadovaudamasi Akcinių bendrovių įstatymo 33 str. 9 d., 37 str. 3 d. ir Darbo kodekso 124 str. 1 d. nuo 2010-09-01 nutraukė darbo sutartį. Jis yra kreipęsis į teismą ir šiuo metu byla individualaus darbo ginčo tvarka nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiame Teisme. Eidamas valdybos pirmininko pareigas jis neturėjo valstybės tarnautojo statuso. Į pareigas buvo paskirtas ne konkurso tvarka, terminuotam laikui. Būdamas šiose pareigose nedirbo valstybės tarnyboje, nes AB Turto bankas nebuvo valstybės biudžetinė įstaiga ir jokių lėšų iš biudžeto negaudavo, savo lėšas pareiškėja užsidirbdavo pagal sutartis už suteiktas paslaugas. Priešingai nei nustatyta Valstybės tarnybos įstatyme, tarnybos valstybei stažas jam nebuvo įskaitomas, neturėjo galimybės įgyvendinti teisę į karjerą valstybės tarnyboje, bei valstybės tarnautojams taikomų socialinių garantijų. Nustatant atlyginimą jam nebuvo taikomi valstybės tarnautojų pareigybių lygiai ir kategorijos, pareigybių algų koeficientai, nebuvo atliekamas tarnybinės veiklos vertinimas ir nesuteikiama kvalifikacinė klasė. Taip pat nebuvo mokami priedai už tarnybos stažą ar kvalifikacinę klasę. Nei jo užimamos pareigos, nei jis asmeniškai nebuvo įtrauktas į valstybės tarnautojų registrą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo N. V. su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 34–35) ir teismo posėdyje palaikė atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad jau anksčiau, 2011-05-17 raštu AB Turto banko darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į atsakovę prašydama ištirti, ar rašte nurodytomis aplinkybėmis iš Turto banko vadovas bei stebėtojų tarybos nariai nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų. Komisija 2011-06-08 raštu Nr. S-642-(2.5) pateikė atsakymą identišką skundžiamam, nurodydama, kad pranešime įvardinta atitinkamų asmenų veika įvykdyta, kai juridinis asmuo Turto bankas turėjo akcinės bendrovės teisinę formą. Pareiškėja tokių atsakovo veiksmų neskundė.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiajam suinteresuotam asmeniui J. B. nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados
Nustatyta, kad pareiškėja 2011-12-23 pranešimu Nr. (1.44-30)-SK4-7129 kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydama ištirti ir įvertinti valstybės įmonės Turto banko administracijos vadovo pavaduotojo ? Teisės departamento direktoriaus N. V. ir buvusio valdybos pirmininko (administracijos vadovo) J. B. veiksmus 2010-03-09 pasirašant įmonės kolektyvinę sutartį (b. l. 43-48). Atsakovas 2012-01-19 raštu Nr. S-77-(2.5) pareiškėją informavo, kad 2012-01-10 posėdyje (protokolo Nr. IN-3-(1.3) išnagrinėjo pranešimą ir nutarė nepradėti tyrimo dėl jame nurodytų asmenų elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms, nes pranešime nurodyto galimo pažeidimo metu (2010 m. kovo mėnesį) minėti asmenys neturėjo valstybės tarnyboje dirbančių asmenų statuso. Komisija nurodė, kad akcinių bendrovių, kuriose valstybė ar savivaldybė turi įstatinio kapitalo arba akcijų, vadovams ir jų pavaduotojams taikomos tik Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos, reguliuojančios privačių interesų deklaravimą. Sprendimą grindė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu bei nurodė, kad nuo 2011-04-01 pareiškėjai įgijus valstybės įmonės statusą, įmonės darbuotojams Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos yra taikomos visa apimtimi (b. l. 91, 94). Šis klausimas buvo papildomai svarstomas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012-01-31 posėdyje (protokolo Nr. IN-13-(1.3)), dalyvaujant pareiškėjos atstovams. Komisija nutarė nepradėti tyrimo, nes pranešime nurodyto galimo pažeidimo metu (2010 m. kovo mėnesį) minėti asmenys neturėjo valstybės tarnyboje dirbančių asmenų statuso (b. l. 95-96). Apie priimtą sprendimą nepradėti tyrimo pareiškėja informuota 2012-02-03 raštu Nr. S-168-(2.5) (b. l. 92-93).
Šios bylos ginčo esmė – ar akcinės bendrovės Turto banko darbuotojai (administracijos vadovas ir jo pavaduotojas) iki Turto banko pertvarkymo į valstybės įmonę buvo laikomi asmenimis, dirbančiais valstybės tarnyboje.
Nustatyta, kad AB Turto banko pertvarkymo į valstybės įmonę Turto banką įstatymo (2010-11-12 Nr. XI-1107; Žin., 2010, Nr. 139-7097, įsigaliojo 2010-11-27) pagrindu akcinė bendrovė Turto bankas 2011-04-01 pertvarkyta į valstybės įmonę Turto banką. Vyriausybės 2011-02-09 nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės Turto banko pertvarkymo į valstybės įmonę Turto banką įstatymo įgyvendinimo“ Vyriausybė įgaliojo Finansų ministeriją įgyvendinti valstybės įmonės Turto banko savininko teises ir pareigas; patvirtinti valstybės įmonės Turto banko įstatus, atlikti kitus veiksmus, reikalingus akcinei bendrovei Turto bankui pertvarkyti, ir įregistruoti valstybės įmonės Turto banko įstatus Juridinių asmenų registre. Lietuvos Respublikos finansų ministras 2011-03-29 įsakymu Nr. 1K-110 patvirtino VĮ Turto banko įstatus (įsigaliojo nuo 2011-04-01).
Pareiškėja į atsakovę kreipėsi, prašydama Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų atitikties atžvilgiu įvertinti jos administracijos vadovo pavaduotojo ? Teisės departamento direktoriaus N. V. ir buvusio valdybos pirmininko (administracijos vadovo) J. B. veiksmus 2010-03-09 pasirašant įmonės kolektyvinę sutartį, dalyje dėl darbo užmokesčio neatitinkančią įmonės interesų.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 24 str. 1 d. 2 dalyje nustatyta, kad Komisija atsisako nagrinėti pranešimą, jei nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Komisijos kompetencijai. Komisija nėra įgaliota nagrinėti asmenų veikos atitikties Įstatymo nuostatoms, jei jie nėra valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (Valstybės žinios, 1997, Nr. 67-1659; 2000, Nr. 18-431) 2 str. 1 dalyje numatyta, kad asmenimis, dirbančiais valstybinėje tarnyboje, laikomi valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, profesinės karo tarnybos kariai, vykdantys operatyvinę veiklą, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus. Šio Įstatymo 4 str. 2 dalyje numatyta, kad šio įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo taip pat taikomos akcinių bendrovių, kuriose valstybė ar savivaldybė turi įstatinio kapitalo arba akcijų, vadovams ir jų pavaduotojams.
Pareiškėja savo poziciją grindžia argumentais, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 str. 1 dalyje yra nustatyta, kad asmenimis, dirbančiais valstybės tarnyboje, yra laikomi ir asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse. To paties įstatymo 2 str. 7 dalyje nurodyta, jog įmone yra laikomos visų rūšių ūkinės, komercinės, kredito ir finansinės įmonės, bendrovės, įstaigos, bendrijos, asociacijos, susivienijimai ir organizacijos, todėl atsakovė nepagrįstai susiaurino 2 str. 1 d. pateiktą valstybės ir savivaldybių įmonės sąvoką ir dėl to netinkamai taikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Teismas, išanalizavęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ištyręs rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad akcinių bendrovių, kuriose valstybė ar savivaldybė turi įstatinio kapitalo arba akcijų, vadovams ir jų pavaduotojams taikomos tik Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 str. 2 dalies nuostatos, reguliuojančios privačių interesų deklaravimą. Atsakovė neįgaliota nagrinėti asmenų veikos atitikties Įstatymo nuostatoms, jei jie nėra valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys. Akcinių bendrovių darbuotojai nelaikomi asmenimis, dirbančiais valstybinėje tarnyboje, taigi tretieji suinteresuoti asmenys N. V. ir J. B. skundžiamų veiksmų atlikimo metu nedirbo valstybės tarnyboje. Įstatymo 2 str. 1 dalyje nustatytas valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ratas negali būti aiškinamas plečiamai. Šioje teisės normoje kalbama apie atskirą įmonių rūšį ? valstybės ir savivaldybių įmones. Sąvokos „valstybės įmonė“ turinys turi būti aiškinamas remiantis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 str. 1 dalimi aiškintinas remiantis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 str. 1 dalimi (valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise), o ne Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 str. 7 dalimi (visų rūšių ūkinės, komercinės, kredito ir finansinės įmonės, bendrovės, įstaigos, bendrijos, asociacijos, susivienijimai ir organizacijos). Įstatymo 2 str. 7 dalyje nurodyta „įmonės“ sąvoka taikytina, kai Komisija tiria, ar buvę valstybės tarnautojai nepažeidė Įstatyme jiems nustatytų apribojimų pasibaigus valstybės tarnybai (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo penktas skirsnis, 18-20 straipsniai). Akcinėse bendrovėse dirbančius asmenis priskiriant valstybės tarnyboje dirbančių asmenų ratui (Įstatymo 2 str. 1 d.), Komisijos kontrolės subjektų ratas būtų išplėstas be teisinio pagrindo.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėja su atsakovės sprendimu tinkamai supažindinta 2012-01-19 raštu Nr. S-77-(2.5). Rašte atsakovė nurodė atsisakymo pradėti tyrimą motyvus. Nenurodyta apskundimo tvarka neužkirto kelio pareiškėjai 2012-02-03 kreiptis į teismą ir teise apskųsti sprendimą ji pasinaudojo. Be to, pareiškėjos prašymas buvo papildomai svarstomas 2012-01-31 atsakovės posėdyje, dalyvaujant pareiškėjos atstovams, ir apie priimtą sprendimą nepradėti tyrimo pareiškėja informuota 2012-02-03 raštu Nr. S-168-(2.5), kuriame pateikti sprendimo motyvai ir nurodyta jo apskundimo tvarka (b. l. 92-93, 95-96). Pareiškėjos minimus procesinius pažeidimus teismas vertina kaip neesminius, nedarančius atsakovės sprendimo neteisėtu.
Be to, teismo išvadą, kad akcinių bendrovių, kurių akcininkai yra valstybė ar savivaldybė, vadovas ir jo pavaduotojas nepriklauso asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, ratui patvirtina ir teismui atsakovės pateiktas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 11, 14, 15, 18, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4128(2), kuriame siūloma pakeisti Įstatymo 2 str. 1 d., išplečiant valstybės tarnyboje dirbančių asmenų, kurie privalo atskleisti privačius interesus ir kuriems taikomos visos Įstatymo nuostatos, sąrašą ir šiems asmenims priskirti Lietuvos banko darbuotojus, turinčius viešojo administravimo įgaliojimus, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovus ir vadovų pavaduotojus (Projekto 1 str.; b. l. 109-113). Siūlomi Įstatymo pakeitimai patvirtina, kad iki šiol tokio teisinio reguliavimo nebuvo, t. y. akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė, vadovai ir jų pavaduotojai nebuvo laikomi asmenimis, dirbančiais valstybės tarnyboje (LR ABTĮ 57 str.).
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012-01-10 protokolinis sprendimas nepradėti tyrimo dėl pareiškėjos administracinio vadovo ir jo pavaduotojo veiksmų atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms, nes pranešime nurodyto galimo pažeidimo metu (2010 m. kovo mėnesį) minėti asmenys neturėjo valstybės tarnyboje dirbančių asmenų statuso, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti remiantis skunde nurodytais motyvais, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus pareiškėjos skundą nėra pagrindo tenkinti jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (LR ABTĮ 57 str., 44 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjos VĮ Turto banko skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Violeta Balčytienė
Rosita Patackienė
Arūnas Dirvonas