Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-371-144/2017
Proceso Nr. 4-06-3-00123-2017-9
Registro objektas ROIK: 17064723525
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.2.1.2.; 2.14.3.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2017 m. kovo 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė,
sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei,
dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) atstovei G. V., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, vedusiam, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė:
2016-12-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. B., nesudaręs rašytinės darbo sutarties, ir apie įdarbinimo pradžią neinformavęs Klaipėdos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus (toliau - VSDFV), adresu (duomenys neskelbtini), pardavėjos pareigose leido dirbti S. M. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)). 2016-12-10 S. M., raštu nurodė, kad prieš pradedant dirbti pardavėjos pareigose, su bendrovės vadovu V. B. susitarė, kad dirbs pilnu etatu, pardavėjos pareigose ir jai bus mokamas 25,00 Eur darbo užmokestis už 1 darbo dieną. Išanalizavus patikrinimo metu surinktą informaciją, bendrovės pateiktus dokumentus bei įvertinus pardavėjos S. M. raštu pateiktą informaciją nustatyta, kad pardavėja S. M., aptarusi su bendrovės vadovu V. B. darbo funkcijas, darbo vietą, darbo užmokestį, nesudariusi rašytinės darbo sutarties, bendrovės vadovui V. B. leidus, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies, 5 dalies reikalavimus, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. B. vadovaujamoje bendrovėje, adresu (duomenys neskelbtini), 2016-12-10 buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje.
2016-12-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. B. nesudaręs rašytinės darbo sutarties, adresu (duomenys neskelbtini), pardavėjos pareigose leido dirbti D. M. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)). 2016-12-10 D. M. raštu nurodė, kad bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2016-12-10 pardavėjos pareigose. Rašytinės darbo sutarties su bendrovės vadovu nėra sudariusi, bet ją turėtų sudaryti šiandieną, t. y. 2016-12-10. Prieš pradedant dirbti adresu (duomenys neskelbtini), su bendrovės vadovu V. B. (telefonu) susitarė, kad dirbs pardavėjos pareigose, ne pilnu etatu ir jai už 1 vai. bus mokamas 2,5 Eur darbo užmokestis. Įvertinus bendrovės pateiktus dokumentus nustatyta, kad su pardavėja D. M. rašytinė darbo sutartis Nr. 16-46 sudaryta operatyvaus patikrinimo dieną, t. y. 2016-12-10. Išanalizavus patikrinimo metu surinktą informaciją, bendrovės pateiktus dokumentus bei įvertinus pardavėjos D. M. pateiktą informaciją nustatyta, kad pardavėja D. M., aptarusi su bendrovės vadovu V. B. darbo funkcijas, darbo vietą, darbo užmokestį, nesudariusi rašytinės darbo sutarties, bendrovės vadovui V. B. leidus, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalies, 3 dalies ir 5 dalies reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. teisme kaltu pripažino bei paaiškino, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jokių tyčinių veiksmų tikrai nebuvo, labai gailisi, kad taip įvyko. Dėl darbuotojos D. M. - Sodra buvo laiku informuota, tik nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. Dėl darbuotojos S. M. - Sodra nebuvo laiku informuota, bet rašytinė darbo sutartis buvo sudaryta. Per šventinį laikotarpį jie priima apie 50 naujų darbuotojų, dėl didelio žmonių skaičiaus ir krūvio taip ir įvyko. Jų įmonė neturi atskiro personalo darbuotojo, viską jis daro pats. Šiuo metu Sodrai jau pranešė, sutartį sudarė, valstybei žalos nepadarė. Jų įmonė dirba senai nuo 1990 m. ir niekada tokio atvejo nepasitaikė. Patikrinimas buvo vykdomas 1 mėnesį ir jokių daugiau pažeidimų nerado. Šiuo metu yra viskas padaryta, su darbuotojais atsiskaitė, jie jokios žalos nepatyrė. Dabar žinos, kad rašytinės darbo sutarties nesudarymas yra prilyginamas kaip ir nepranešimas VSDFV. Prašo teismo paskirti mažesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą, nes turi keturis vaikus, žmona nedirba ji yra vaiko priežiūros atostogose, jis per mėnesį uždirba 460 eurų.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) atstovė G. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo nustatyta, jog su darbuotojomis buvo aptartos darbo vietos, darbo funkcijos, darbo užmokestis. Su jomis nebuvo sudarytos darbo sutartys, viena darbo sutartis buvo sudaryta tik po patikrinimo, o kita darbo sutartis nebuvo sudaryta ir nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Nori pabrėžti, kad veikai kvalifikuoti užtenka vieno požymio, t. y. arba, kad nesudaryta rašytinė darbo sutartis arba, kad nepranešta VSDFV. Prašo pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą V. B. kaltu padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti nuobaudą.
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Nelegalaus darbo sampratą įtvirtina DK 98 straipsnis, numatantis, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš nurodytų požymių: 1) yra Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 2 dalį darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 3, 6 dalyse nustatyta, kad darbdavio pareiga darbuotojui leisti dirbti tik pasirašius su juo rašytinę darbo sutartį ir pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Įvertinęs anksčiau nurodytų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad V. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, leido dirbti: S. M., adresu (duomenys neskelbtini), pardavėjos pareigose, nors nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir apie minėto asmens įdarbinimą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Taip pat leido dirbti D. M., adresu (duomenys neskelbtini), pardavėjos pareigose, nors nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. Šiais savo veiksmais V. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalies, 3 dalies ir 5 dalies reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia atsakomybę darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims, todėl kiekvienu atveju turi būti tiksliai nustatoma, kuris asmuo patenka į „darbdavio“ ar „kito atsakingo asmens“ kategoriją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 16 straipsniu, darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Tuo tarpu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalimi, darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio 2 dalis numato galimybę įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016). V. B. privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, užtikrinti, kad įmonėje visi darbuotojai dirbtų teisės aktų nustatyta tvarka sudarius rašytines darbo sutartis bei laiku apie tai informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigą, to nepadaręs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, 99 straipsnio 6 dalies nuostatas ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Jam skirtina administracinė nuobauda.
V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis gailisi padaręs teisės pažeidimą, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį - V. B. padarė vieną ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (LITEKO duomenimis), į tai, kad jis dirba, išlaiko keturis mažamečius vaikus, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. B. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskiriant mažesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 95 straipsnio 1 dalimi, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
n u t a r i a:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir pritaikius 34 straipsnio 5 dalį skirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Pavedime nurodant registro objekto ROIK numerį 17064723525 ir įmokos kodą 1001, baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Eugenija Šatkuvienė