Nr. 1S-244-593/2016

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                            2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Olego Šibkovo, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo V. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-me sektoriuje 2015-12-18 nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

n u s t a t ė :

V. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-05-05 pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., skirta 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-12-10 nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2013-10-28, pabaiga – 2017-02-04.

Skundžiama nutartimi teismas netvirtino Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nepadarė išvados, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

V. B. skunde prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes jis atliko ne 1/2, o 2/3 paskirtos bausmės, paskirtos nuobaudos susijusios su jo nenoru grįžti į būrį, kuriame toleruojama kriminalinė subkultūra. Jis ne kartą buvo skatintas, po paskutinės nuobaudos aktyviai dalyvavo visuose pozityvaus užimtumo ir socialinės reabilitacijos programose, bei projektuose, daugiau nenusikalto, su alkoholiu neturi problemų jau daugiau kaip du metai, už tai nėra baustas, lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus, moka paskirstyti savo pinigus, dengia priteistą žalą.

Nuteistojo skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė neteisingas išvadas apie tai, kad yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl V. B. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog jis faktiškai atliko ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors skunde nuteistasis teigia, jog teismas neteisingai nurodė atliktą bausmės dalį, kadangi jis jau yra atlikęs 2/3 bausmės, tačiau tai reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą neturi, kadangi atlikta bausmės dalis priskiriama prie formalių lygtinio paleidimo taikymo pagrindų, t. y. sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nuteistais turi būti atlikęs ne mažiau kaip ½ dalį paskirtosios bausmės. Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 91 balas, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau artima aukštai (aukšta 100-168 balai). Be to, vertinant V. B. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai, nes drausmine tvarka buvo baustas net septynis kartus (paskutinė kartą 2014-10-23) ir nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tikrai, nuo 2015-03-12 nuteistasis yra skatintas tris kartus, per tą laiką nebaustas, kas leidžia daryti išvadą, jog jis stengiasi tinkamai atlikinėti jam paskirtą bausmę, tačiau, įvertinus anksčiau padarytų pažeidimų turinį ir paskatinimų motyvus, kolegija laikosi nuomonės, jog nėra pagrindo išvadai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama ir tai suteikia pagrindą išvadai, jog V. B. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokią išvadą padarė ir apylinkės teismas, įvertinęs dar ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis, vos gavęs pinigus, gali juos išleisti nepagrindinėms reikmėms ar tuos pinigus panaudoti žalingiems įpročiams tenkinti. Jis supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja, nesugeba paaiškinti savo veiksmų ir įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių. Yra pagrindas teigti, kad jis turi polinkį per dideliam ir pastoviam alkoholio vartojimui. Alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui, dažnai konkrečiomis aplinkybėmis supyksta arba yra tikimybė, kad pavartojęs alkoholio ar narkotikų išreikš savo pyktį. Jis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Jis dažnai kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti jokių alternatyvų, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nuteistasis turi realistinius ilgalaikius tikslus, tačiau nežino žingsnių, kuriuos jų siekiant reikia atlikti. Taip pat nustatyti išliekantys kriminogeniniai veiksniai: ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis; orientacija į trumpalaikius sprendimus, ignoruojamos ilgalaikės problemos; pasirenkamos ne visuomet tinkamos elgesio strategijos, neapgalvojant visų savo elgesio pasekmių; polinkis elgtis impulsyviai būnant apsvaigus nuo alkoholio. Sutiktina, jog nuteistojo  dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinės reabilitacijos organizuojamuose renginiuose bei užsiėmimuose, anoniminių alkoholikų savitarpio paramos grupiniai užsiėmimai rodo, jog nuteistasis pastaraisiais bausmės atlikimo metais pradėjo elgtis teigiama linkme, kas neabejotinai ateityje sumažins jo nusikalstamo elgesio riziką.

Skunde nuteistasis teigia, jog priešingai nei nurodyta teismo nutartyje, jis sugeba tinkamai tvarkyti pinigus, t. y. dengia žalą ir tai patvirtina jo pateikti pareiškimai, tačiau kaip matyti iš LITEKO programos, šie pareiškimai  patvirtina, jog jis padengęs žalą, priteistą 2010 metų kovo 09 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, o paskutiniu nuosprendžiu priteista žala dar tik dengiama.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, konstatuojama, kad šiuo metu nustatyta jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad V. B. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau šios aplinkybės yra nepakankamos išvadai, kad V. B. laikysis įstatymų ir nenusikals. Analogišką išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, todėl ji laikoma teisėta ir pagrįsta ir naikinti ją pagrindo nėra.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai:                                                        Daiva Jankauskienė

                                                                      Kęstutis Dargužis

                                                                      Olegas Šibkovas