Baudžiamoji byla Nr. 1-2417-673/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18589-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.3.2; 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 4 d.
Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,
sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:
prokurorui Arvydui Bernotavičiui,
nukentėjusiajai V. P.,
kaltinamojo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,
vertėjui iš lenkų kalbos D. B.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje:
P. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo (nurodė, kad aukštojo išsilavinimo neįgijo), pensininkas, gyvenantis nedeklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)., gyvenamoji vieta Lietuvoje nedeklaruota, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymiu sveikatos sutrikdymu/fizinio skausmo sukėlimu žmogui), padarymu,
nustatė:
2023 m. gegužės 22 d. apie 17.30 val., P. P., name, esančiame (duomenys neskelbtini)., tyčia vieną kartą ramentu sudavė buvusiai sutuoktinei V. P. į dešinį petį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai poodinę kraujosruvą dešinio peties srityje, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamasis P. P. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad V. P. yra jo buvusi sutuoktinė, jie kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Buvusi sutuoktinė gyvena su anglu P., kuris jo prašo padėti prižiūrėti jų šunis, kt. 2023 m. gegužės 22 d. apie 17.30 val., buvo V. sodyboje, rūpinosi šunimis. Jokio konflikto tarp jo ir buvusios sutuoktinės nebuvo, jis ramentu jai nesudavė. Kodėl nukentėjusioji jį apkalba – nežino, nors tai ne pirmas kartas, nes nukentėjusioji nuolat jį skųsdavo - kai jie buvo Anglijoje. Lietuvos policijai nukentėjusioji jo apskundusi iki šiol nebuvo. Nukentėjusioji jau buvo sužalota, sumušta iki kaltinime nurodytos įvykio datos. Sprendžia iš to, kad nukentėjusioji sunkiai galėjo paeiti, pati sakė, kad keturiomis namo parėjo. Apie tai, kad ją sumušė – nukentėjusioji jam nesiskundė. Pats nematė sumušimo žymių ant nukentėjusiosios kūno, po jos rūbais nežiūrėjo. Nematė, kad nukentėjusioji griūtu. Jis kaltinime nurodytu laiku buvo blaivus, bet ar buvo blaivi V. – negali pasakyti.
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais ir kitais išnagrinėtais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji V. P. nurodė, kad 2023-05-22 apie 17.15 val., į jos namus adresu (duomenys neskelbtini)., atėjo buvęs sutuoktinis P. P.. Jis atėjo pasirūpinti šunimis, kurių turi keturis medžioklinius, nes to paprašė jos dabartinis draugas P., kuris tuo laiku buvo išvykęs į Angliją. Ji pati kelios dienos iki įvykio buvo patyrusi traumą, paslydusi darže griuvo ir susilaužė koją, todėl vaikščiojo su ramentais. Gerai aplinkybių jau neprisimena, bet galėjo buvusiam sutuoktiniui pasakyti, kad su šunimis neitų į namus, nes pridarydavo daug netvarkos. Gal tai galėjo supykdyti kaltinamąjį. Ji, ramentų pagalba, buvo išėjusi į lauką ir džiaustė rūbus, kai priėjęs kaltinamasis, kuris buvo neblaivus, pasakė, kad jai suduos, iš jos rankų ištraukė ramentą ir sudavė vieną smūgį ramentu per dešinį petį. Smūgio sudavimo metu ji juto didelį fizinį skausmą, skaudėjo pakankamai ilgai, buvo atsiradusi mėlynė, negalėjo normaliai vaikščioti su ramentais. Smūgis buvo pakankamai stiprus. Po smūgio kaltinamasis sakė, kad sudegins jos namus, ją užmuš. Ji pasakė, kad kvies policiją, tačiau, kaip liudijo ikiteisminio tyrimo metu, P.P. atsakė, kad ji nieko neįrodys, nes nėra liudytojų. Po kelių dienų kaltinamasis vėl buvo atėjęs, buvo piktas, keikė ją, kad ji parašė pareiškimą, paėmęs žarną nupylė ją šaltu vandeniu. Dar po kelių dienų atėjęs mėtė į ją peiliu, buvo kilęs triukšmas, kurį girdėjo ir kaimynai, bet jie nenori liudyti. Apie tai ji policijai nebepranešė, nes nenori vaikščioti po policiją. Civilinio ieškinio nereiškia, nieko iš kaltinamojo jai nereikia. Su kaltinamuoju išsituokė pakankamai greitai po santuokos sudarymu, išsituokė dėl kaltinamojo neadekvataus elgesio, nes jis gerdavo, grasindavo jai. Kai ji išvyko gyventi į Angliją, jis ją susirado ir atvažiavo, tik gyveno atskirai. Dėl jo elgesio iš Anglijos turėjo išvažiuoti. Kadangi kaltinamasis Lietuvoje neturi kur gyventi, tai buvo įleidusi gyventi į savo tėvų namus, po ko reikėjo jį iškeldinti, nes jo elgesio nebeapsikentė kaimynai, o dabar įleidusi gyventi į savo dukros namus, dėl ko dukra yra labai nepatenkinta. Pagailėdavo kaltinamojo, nes jis neturi kur gyventi, sunkiai prasirgęs Covid, negali čia gydytis, nes nėra prisirašęs Lietuvoje, o jis jai trenkė. Seseriai, gyvenančiai Lenkijoje, kuriai užrašė visą turtą, kaltinamasis nerūpi. Kaltinamasis nerūpi ir vaikams, kurie pyksta, kad jis visą turtą užrašė jų tetai.
Liudytoja D. J. - policijos pareigūnė, parodė, kad 2023-05-22 apie 18.00 val., dirbdama gavo pranešimą iš policijos budėtojo vykti adresu (duomenys neskelbtini)., dėl smurto artimoje aplinkoje. Buvo gautas pranešimas, kad pranešėjai vyras trenkė lazda ar ramentu. Nuvykus pasitiko pranešėja V., kurios pavardės neprisimena, bet buvo nelietuviška, kuri buvo blaivi, adekvati, tik susijaudinusi. Moteris paaiškino, kad jos buvęs sutuoktinis P., kurio pavardė nelietuviška ir jos neprisimena, būdamas neblaivus be priežasties prieš ją smurtavo, tai yra jai džiaustant rūbus paėmė iš jos ramentą ir ramentu trenkė per dešinę ranką, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Nurodė, kad buvęs sutuoktinis buvo atėjęs prižiūrėti šunų, ji neleido jam įeiti į namą. Atvykus kaltinamojo nebuvo, jo nukentėjusiosios nurodytose vietose rasti nepavyko. Greitosios pagalbos moteris atsisakė. Pareiškimą priėmė kitas policijos ekipažas, nes baiginėjosi jos darbo pamaina.
Rašytiniai įrodymai.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2023-05-22 gavus nukentėjusiosios V. P. pareiškimą (1 t., b. l. 16-20).
2023-05-24 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1008/2023 (02) nurodyta, kad V. P. konstatuota poodinė kraujosruva dešinio peties srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku riboto paviršiaus daiktu, galimai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023-05-22. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 99-100).
Patikrinus alkotesteriu 2023-05-22 18.24 val. nustatyta, kad nukentėjusioji yra blaivi (1t., b. l. 31-32).
2023-05-23 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad atliekant V. P. asmens apžiūrą, ant jos dešinio peties matosi nežymi kraujosruva ir patinimas. Fotografuota (1 t., b. l. 90-95).
Aprašytame BPC garso įraše „ID 95352822352“ užfiksuota, kad 18.02 val. paskambino moteris ir nurodė, kad prieš 30 minučių ją namuose adresu (duomenys neskelbtini)., sumušė išgėręs buvęs jos vyras. Moteris BPC operatorei nurodė, kad ji nekraujuoja, kad jai yra sulaužyta koja, o jis jai ištraukė ramentą ir su tuo ramentu sudavė per petį. Moteris prisistato V. P.. Nurodė, kad vyras pasišalino į sodus (1 t., b. l. 38-41).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji V. P. pateikė metalinį ramentą, kuriuo ji buvo sužalota. Ramentas buvo apžiūrėtas ir gražintas nukentėjusiajai (1 t., b. l. 64-72).
Akistatos su kaltinamuoju metu nukentėjusioji patvirtino savo parodymus (1 t., b. l. 128-129).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma yra įrodyta, kad 2023 m. gegužės 22 d. apie 17.30 val., P. P., name, esančiame (duomenys neskelbtini)., tyčia vieną kartą ramentu sudavė buvusiai sutuoktinei V. P. į dešinį petį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai poodinę kraujosruvą dešinio peties srityje, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis kaltu neprisipažino, tvirtino, kad nukentėjusiosios atžvilgiu nesmurtavo, kodėl nukentėjusioji jį apkaltino – logiškai ir įtikinamai paaiškinti nesugebėjo.
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltę padarius kaltinime nurodytą nusikaltimą įrodo nukentėjusiosios parodymai - kad kaltinamasis vieną kartą ramentu sudavė jei į petį, dėl ko jai skaudėjo, buvo atsiradusi kraujosruva.
Vertinant nukentėjusiosios parodymus darytina išvada, kad nukentėjusiosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu (du kartus apklausus kaip liudytoją ir vieną kartą surengus akistatą su kaltinamuoju), tiek ir teisme, buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški.
Be to, byloje nebuvo nustatytas joks logiškas pagrindas, dėl ko nukentėjusioji siektų apkalbėti kaltinamąjį ir tyčia melagingai apkaltinti jį padarius kriminalinį nusikaltimą būtent kaltinime nurodytu laiku. Atvirkščiai, nukentėjusioji, kuri jokių turtinio pobūdžio pretenzijų kaltinamajam nereiškė, nors su kaltinamuoju ir yra išsituokę, geranoriškai iki šiol rūpinasi Lietuvoje be gyvenamosios vietos gyvenančiu kaltinamuoju, net yra įleidusi jį gyventi savo dukros name.
Todėl nukentėjusiosios, įspėtos ir dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, ir dėl melagingų parodymų davimo, parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.
Nukentėjusiosios, kuri įvykio laiku buvo blaivi, kaip tai nustatyta patikrinus ją alkotesteriu, parodymus, o tuo pačiu ir kaltinamojo kaltę, patvirtina ir netiesioginės liudytojos - policijos pareigūnės D. J. parodymai, tai yra, kad susijaudinusi nukentėjusioji jai papasakojo, jog buvęs sutuoktinis ramentu sudavė per petį, dėl ko jai skaudėjo.
BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.
Teismas remiasi šios paminėtos netiesioginės liudytojos parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiosios ir paminėtos liudytojos parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Be to, kaltinamojo kaltę patvirtina ir byloje išnagrinėti rašytiniai įrodymai, tai yra: nukentėjusiosios asmens apžiūros protokolas, kur po įvykio užfiksuotas matomas sužalojimas ant nukentėjusiosios peties; teismo medicinos specialisto išvada, kad nukentėjusiajai nustatyta fizinį skausmą sukėlusi poodinė kraujosruva dešinio peties srityje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, galėjo būti padarytas kaltinime nurodytu laiku, vienu trauminiu poveikiu, kietu buku riboto paviršiaus daiktu, o kadangi duomenų, jog nukentėjusioji buvo sumušta ar taip, kaip nurodyta kaltinime, susižalojo pati griūdama, nėra - ši specialisto išvada patvirtina būtent nukentėjusiosios parodymus; kaltinamojo kaltę patvirtina ir BPC garso įrašo turinys, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji į policiją kreipėsi tuoj po įvykio ir iš karto nurodė, kad jos atžvilgiu ramentu smurtavo buvęs sutuoktinis – kaltinamasis; tai, kad įvykio metu įvykio vietoje buvo toks įrankis, kaip ramentas, įrodo ir savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuoti nukentėjusiosios apžiūrai pateikto ramento duomenys, be to ir pats kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusioji įvykio metu vaikščiojo su ramentais.
Taigi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, teismo įsitikinimu, neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nes, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kadangi priešingų duomenų teismas neturi, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo panaudotas fizinis smurtas suduodant kietu ramentu - sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą, gali ir sutrikdyti sveikatą, ir to sąmoningai siekė.
Kaltinamojo neprisipažinimą teismas vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nes kaltinamojo kaltė, kaip jau paminėta, buvo įrodyta byloje surinktų, išnagrinėtų ir teismo aptartų įrodymų visuma.
Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – smurtaudamas kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo.
Išnagrinėjęs bylą teismas daro išvadą, kad kaltinamasis P. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas žmogui).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis neigė buvęs neblaivus, o ir jo neblaivumas nebuvo įrodytas objektyviais duomenimis, todėl daryti išvados, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – duomenų nepakanka.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio, prieš fiziškai silpnesnę, įvykio laiku ramentų pagalba vaikštančią moterį; į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas, buvęs baustas administracine tvarka, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, pensininkas (69 metų amžiaus).
Pirmą kartą teisiamam kaltinamajam, kuris kritiškai savo elgesio nevertino, už nusikaltimą skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, į Lenkiją norinčiam išvykti kaltinamajam skiriant minimalią bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnis) ir du draudimus (BK 48 straipsnio 5 dalis).
Kardomoji priemonė.
Kaltinamasis šioje byloje nebuvo laikinai sulaikytas. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 19-22), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktinis įrodymas.
Vienas kompaktinis diskas su garso įrašu, saugomas byloje (1 t., b. l. 41), paliktinas toliau saugoti byloje. Ramentas, gražintas nukentėjusiajai, paliktinas nukentėjusiajai.
Proceso išlaidos.
Nedaug galimą nepriteisti sumą viršijančios pašto išlaidos – 6,64 Eur ir VGTP kaltinamajam, kuris nemoka lietuvių kalbos ir yra užsienio valstybės pilietis, paskirto pagal įstatymą būtino (BPK 51 str.) gynėjo išlaidos - iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304, 305 straipsniais, 307, 308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
P. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas žmogui), ir nuteisti - 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, per visą bausmės laiką: 1) uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios V. P. sodyboje/namuose adresu (duomenys neskelbtini) ir su ja bendrauti; bei 2) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo – narkotines/psichotropines medžiagas).
Išaiškinti, kad nuteistasis privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus (-ą) įpareigojimus (-ą)/draudimus (-ą), nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus (-ą)/draudimus (-ą). Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų (-o)/draudimų (-o), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią arešto bausmę.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinius įrodymus – 1) vieną kompaktinį diską su garso įrašu, saugomą byloje, palikti toliau saugoti byloje; 2) ramentą, gražintą nukentėjusiajai, palikti nukentėjusiajai.
Proceso (pašto ir VGTP paskirto gynėjo) išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.
Nuosprendį kaltinamajam išversti į lenkų kalbą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).
Teisėja Laima Šablevičienė