Administracinė byla Nr. A-133-556/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04535-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2016 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. SP1-2871 (toliau – ir Sprendimas) ir 2016 m. spalio 28 d. raštą Nr. BR6-13258 (toliau – ir Raštas) bei priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad apie 2015 m. rugsėjo 3 d. patikrą vietoje nebuvo informuotas, apie ją sužinojo tik gavęs Sprendimą, kuriuo Agentūra pripažino, kad lauke Nr. 1 (kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nesutvarkyta, neišvežta, nesupresuota žolė, šienas nesudėtas į kūgius, o laukas Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) nenušienautas ir nenuganytas. Dėl šių pažeidimų pareiškėjui pritaikyta 1 030,07 Eur sankcija. Pareiškėjas teigė, kad reikalavimo nuganyti pievas iki 2015 m. liepos 1 d. laikėsi, 2015 m. ūkyje buvo 43 galvijai. Pievos minėtuose laukuose buvo nuganytos 2 kartus. Pažymėjo, kad pievose ganant gyvulius lieka nenuėstos žolės plotų, susidaro didesnės žolės kuokštų, todėl, baigus ganyti gyvulius, šie žolės kuokštai nupjaunami žoliapjove. Pareiškėjas taip pat nesutiko su 36,81 Eur sankcija dėl neteisingai deklaruoto ploto. Teigė, kad tokius plotus deklaravo 2013 m., 2014 m. ir 2015 m., manė, kad Agentūros tikrintojas padarė klaidą.
3. Atsakovas Agentūra atsiliepime (b. l. 59–63) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad paraiškoje deklaruotas plotas viršijo nustatytą faktinį plotą 1,33 ha (neteisingas deklaravimas), taip pat buvo nustatytas 16,87 ha plotas, kuriame pareiškėjas nesilaikė įsipareigojimų. Teikdamas paraišką, pareiškėjas pats nurodė, kokį plotą ir kokį pasėlį deklaruoja, o deklaruojamų duomenų teisingumą patvirtino savo parašu. Seniūnijos specialistai tik padeda užpildyti paraiškų formas, tačiau deklaruojamų duomenų teisingumo netikrina. Patikros vietoje metu buvo nustatyta faktinė laukų būklė, plotai matuoti vadovaujantis natūraliomis laukų ribomis. Iš patikros vietoje ataskaitos nuotraukų matyti, kad lauke Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) ir lauke Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) nesilaikyta įsipareigojimo nustatytais terminais nupjauti / nuganyti žolę.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjo R. S. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Agentūros 2016 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. SP1-2871 dalį, kuria R. S. pritaikyta išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcija už neatitikimus lauke Nr. 1 (kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), lauke Nr. 1 (kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), lauke Nr. 1 (kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat laukuose Nr. 1 ir Nr. 2 (kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)). Panaikino Agentūros 2016 m. spalio 28 d. rašto Nr. BR6-13258 dalį dėl grąžintinos paramos už neatitikimus lauke Nr. 1 (kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), lauke Nr. 1 (kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), lauke Nr. 1 (kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat laukuose Nr. 1 ir Nr. 2 (kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) išskaičiavimo. Priteisė pareiškėjui iš Agentūros 424 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo, kuriuo pareiškėjui dėl įsipareigojimo nušienauti arba nuganyti pievas nesilaikymo pritaikyta 1 030,07 Eur dydžio, o dėl neteisingo deklaravimo – 36,81 Eur dydžio paramos susigrąžinimo sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Vadovaudamasis rašytiniais bylos įrodymais, teismas nustatė, kad R. S. 2015 m. gegužės 12 d. Agentūrai pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (toliau – ir Paraiška), kurioje deklaravo 70,16 ha plotą tiesioginėms išmokoms gauti (įskaitant 9,32 ha lauką Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), 7,32 ha lauką Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), 3,78 ha lauką Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,21 ha lauką Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), 1,20 ha lauką Nr. 1 ir 0,44 ha lauką Nr. 2 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 9,55 ha lauką Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat 0,08 ha plotą, už kurį tiesioginės išmokos nėra mokamos (b. l. 65–72). Pareiškėjui pagal Paraišką buvo išmokėta 10 504,78 Eur dydžio paramos suma (b. l. 73).
8. Agentūra 2015 m. rugsėjo 3 d. atliko Paraiškos patikrą vietoje, surašė patikros vietoje ataskaitą Nr. 15-1005441206-D4-1 (toliau – ir Ataskaita), kurios pastabose nurodė, kad patikros metu patikrinti visi Paraiškoje deklaruoti laukai, laukas Nr. 2 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) yra netinkamas paramai, lauke Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) bei lauke Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) nesilaikoma įsipareigojimų, kiti laukai tvarkingi.
9. Agentūra 2016 m. spalio 18 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui pritaikė 1 030,07 Eur ir 36,81 Eur paramos susigrąžinimo sankcijas. Nurodė, jog patikros vietoje metu buvo nustatyta, kad laukas Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) nesutvarkytas – neišvežtas, nesupresuotas, nesudėtas į kūgius šienas; laukas Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) nenušienautas, nenuganytas; laukas Nr. 2 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) netinkamas paramai gauti; laukuose Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas mažesnis plotas, nei deklaruotas Paraiškoje (iš viso 1,33 ha) (b. l. 99–102). Agentūra 2016 m. spalio 28 d. Raštu pareiškėją informavo apie priimtą Sprendimą, nurodė, kad grąžintina paramos suma buvo išskaičiuota 2016 m. spalio 27 d. (b. l. 78–79).
10. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintos Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
11. Teismas akcentavo, kad Sprendime Agentūra nurodė, jog lauke Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo palikta nesutvarkyta nupjauta žolė, o laukas Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nenušienautas, todėl laikė, kad šie laukai neatitinka reikalavimų ir pareiškėjas turi grąžinti už juos išmokėtą 1 030,07 Eur paramos sumą.
12. Teismas vadovavosi Taisyklių (2015 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 3D-587 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 23 d.) 23.1, 24.1, 24.2, 24.3, 25, 89, 93.1, 93.4 punktais ir pažymėjo, kad pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, jog tiesioginės išmokos už 2015 m. paraiškose klasifikatoriaus kodais GPŽ ir DGP deklaruotas ganyklas ir pievas pareiškėjams, kurių laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 SG/ha, mokamos tais atvejais, kai tokie pareiškėjai deklaruotas ganyklas ir pievas nušienauja bent 1 kartą per metus arba jas visiškai nugano iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. Atitinkamai, tais atvejais, kai ganyklos ir pievos yra šienaujamos, nupjauta žolė turi būti sutvarkyta, ją išvežant iš lauko, supresuojant arba šieną sudedant į kūgius iki 2015 m. rugpjūčio 1 d., o ganyklas ir pievas ganant – visi lauko plotai turi būti nuganyti, žolė nuėsta, o ūkinių gyvūnų nenuganyti plotai – nušienauti, nupjautą žolę sutvarkant minėta Taisyklių 24.1 punkte nurodyta tvarka. Tuo tarpu, jeigu ganyklos (pievos) laukas yra tvarkomas abiem nurodytais būdais, t. y. tiek ganant, tiek šienaujant, pareiškėjai, kurių bendras tinkamų paramai ganyklų arba pievų plotas sudaro ne daugiau kaip 10 proc. bendro paramai tiesioginėmis išmokomis tinkamo ploto ir (arba) kurių laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 SG/ha, nenuganytame lauko plote gali atlikti žaliosios masės susmulkinimą ir tolygų paskleidimą, tačiau, jeigu bendras tinkamų paramai ganyklų arba pievų plotas sudaro daugiau nei 10 proc. bendro paramai tiesioginėmis išmokomis tinkamo ploto, yra būtini gyvulių buvimo lauke požymiai – ekskrementų liekanos, išguldyta žolė ir pan., todėl nenuganyto lauko ploto žaliosios masės susmulkinimas ir tolygus paskleidimas tokiais atvejais nėra galimas, nupjauta žolė turi būti sutvarkoma Taisyklių 24.1 punkte nurodyta tvarka. Nustačius minėtų ganyklų (pievų) šienavimo ir (ar) ganymo reikalavimų nesilaikymo atvejus, parama už netinkamą paramai plotą nemokama, o jau išmokėta paramos suma susigrąžinama. Šiuo atveju teismas pažymėjo, kad, jei plotas, kuriame nustatomas neatitikimas, sudaro daugiau nei 1 ha arba daugiau nei 10 proc. viso lauko, kuriame jis nustatomas, ploto, laikoma, kad visas laukas neatitinka įsipareigojimo, t. y. yra netinkamas paramai gauti. Sankcijų už nustatytus neatitikimus taikymas nėra tik Agentūros teisė ar diskrecija, kadangi Agentūra, būdama už paramos administravimą atsakinga institucija, siekdama, kad Europos Sąjungos parama ir jos lėšos būtų naudojamos tinkamai bei pagal paskirtį, privalo imtis visų priemonių, kad parama už netinkamą plotą nebūtų išmokėta, o tais atvejais, kai ji jau yra išmokėta, šias lėšas susigrąžinti peradministruodama paraiškas.
13. Byloje pateikta Ataskaita, prie kurios yra pridėtos lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) ir lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) fotonuotraukos su aprašymais (b. l. 95, 97, taip pat žr. kartu su Agentūros atsiliepimu per elektroninių paslaugų portalą pateiktas išdidintas spalvotas minėtų laukų patikros metu darytas fotonuotraukas). Įvertinęs lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) fotonuotrauką bei palyginęs ją su prie Ataskaitos pridėtomis kitų nušienautų (nuganytų) laukų fotonuotraukomis (pvz., lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), b. l. 94, 97 (taip pat žr. kartu su Agentūros atsiliepimu per elektroninių paslaugų portalą pateiktas išdidintas spalvotas šių laukų patikros metu darytas fotonuotraukas) teismas pažymėjo, kad akivaizdu, jog laukas Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo sutvarkytas nė vienu iš Taisyklių 24 punkte nustatytų būdu – laukas yra tolygiai apaugęs aukšta žole, kuri jau yra sudžiūvusi ir sustabarėjusi, gyvulių ganymo pėdsakų nematyti. Iš Ataskaitos 1 priedo Atliktų matavimų rezultatų skaičiavimo lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad buvo matuotas lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas, taigi Agentūros tikrintojas apėjo (apžiūrėjo) visą lauką. Teismas neturėjo pagrindo abejoti šiais patikros vietoje metu surinktais įrodymais ir jais nesivadovauti. Patikros vietoje metu nustatytų aplinkybių nepaneigė ir liudytojų parodymai, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, yra prieštaringi, kadangi liudytoja L. S. teismui nurodė, kad pareiškėjas prieš ganydamas nušienauja tik dalį savo laukų, tuo tarpu liudytojas A. Z. paaiškino, kad pareiškėjas visus savo laukus nupjauna šienui ir tik tada po mėnesio ar dviejų, maždaug iki birželio vidurio, gano gyvulius. Nė vienas iš liudytojų nenurodė konkrečių laukų, kuriuos pareiškėjas ganė ir (ar) šienavo. Be to, abu liudytojai teismui nurodė, kad pareiškėjas gyvulius laukuose ganė iki vėlyvo rudens, nors 2015 m. rugsėjo 3 d. atliktos patikros metu nė viename iš laukų gyvuliai nesiganė. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, darė išvadą, kad atsakovas lauke Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrįstai nustatė Taisyklių 23.1 ir 24.1 punktų pažeidimą. Šios išvados nepaneigė pareiškėjo skundo argumentai, kad jis nebuvo informuotas apie 2015 m. rugsėjo 3 d. patikrą. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013), 59 straipsnio nuostatomis, Agentūrai nėra įtvirtinta pareiga apie numatomas vykdyti patikras vietoje informuoti pareiškėjus. Tokia pareiga Agentūrai nenustatyta ir nacionalinio lygmens teisės aktuose. Teismas pažymėjo, kad patikrų vietoje tikslas – paramos skyrimo reikalavimų atitikties arba kompleksinio paramos susiejimo patikrinimas, todėl pranešimas apie būsimą patikrą tam tikrais atvejais gali pakenkti kontrolės tikslams.
14. Įvertinęs lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) fotonuotraukos duomenis, teismas akcentavo, kad šis laukas buvo tvarkomas mišriu būdu (tiek šienautas, tiek ganytas), kadangi žolės aukštis nėra tolygus, jame vietomis yra nupjauti aukštesni žolės kuokštai, kurie yra palikti šiame lauke. Skunde pareiškėjas teigė, kad laukus 2015 m. nuganė du kartus, o baigęs ganyti likusius žolės kuokštus nupjovė žoliapjove. Byloje nustatyta, kad R. S. tiesioginėms išmokoms gauti deklaravo 70,16 ha plotą (Paraiškoje 0,08 ha laukas Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaruotas kaip plotas, už kurį tiesioginės išmokos nemokamos), iš kurio 62,26 ha (t. y. daugiau nei 10 proc.) sudaro pievos ir ganyklos, ginčo laikotarpiu pareiškėjas turėjo 43 galvijus, iš kurių 12 buvo iki 2 m. amžiaus (b. l. 6–7), taigi jo laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 SG/ha (žr. Taisyklių 8 priedo lentelę). Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Kaip minėta, ganyklų ir pievų laukus tvarkant mišriuoju būdu, pareiškėjai, kurių bendras tinkamų paramai ganyklų arba pievų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. bendro paramai tiesioginėmis išmokomis tinkamo ploto ir (arba) kurių laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 SG/ha, negali atlikti nenuganyto lauko ploto žaliosios masės susmulkinimo ir tolygaus paskleidimo, o privalo nenuganytus lauko plotus nušienauti, nupjautą žolę išvežti iš lauko, supresuoti arba šieną sudėti į kūgius iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. Nagrinėjamu atveju iš lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) fotonuotraukos matyti, kad šios pareigos pareiškėjas nevykdė – nenuganyti plotai buvo nušienauti, tačiau nupjauta žolė nebuvo sutvarkyta Taisyklių 24.1 punkte nustatyta tvarka.
15. Teismas pažymėjo, kad Agentūra skundžiamame Sprendime nurodė, jog šienavimo / ganymo reikalavimų pareiškėjas nesilaikė visame lauke Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu pagal Taisyklių 25 punkto nuostatas aplinkybė, kad visas laukas neatitinka šienavimo / ganymo reikalavimų, konstatuojama tik tais atvejais, kai plotas, kuriame nustatomas neatitikimas, sudaro daugiau nei 1 ha arba daugiau nei 10 proc. viso lauko, kuriame jis nustatomas, ploto. Teismas konstatavo, kad laukas Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 7,32 ha ploto, tačiau byloje pateiktoje patikros vietoje metu darytoje fotonuotraukoje (b. l. 97, taip pat žr. kartu su Agentūros atsiliepimu per elektroninių paslaugų portalą pateiktą išdidintą spalvotą šio lauko fotonuotrauką) yra užfiksuota tik dalis lauko vaizdo, daugiau šio lauko fotonuotraukų patikros metu daryta nebuvo, nors laukas patikros metu buvo matuotas, t. y. apeitas visas jo plotas. Iš byloje pateiktoje fotonuotraukoje užfiksuotų duomenų akivaizdu, kad ne visas laukas neatitinka šienavimo / ganymo reikalavimų, tačiau iš byloje esančių duomenų teismas negalėjo nuspręsti, kokį lauko plotą sudaro palikta nesutvarkyta nupjauta žolė ir ar šis plotas yra didesnis nei 0,732 ha (t. y. daugiau nei 10 proc. lauko ploto), todėl neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad visas laukas Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitiko Taisyklių 23.1 ir 24.3 punktuose nustatytų reikalavimų. Kita vertus, vadovaujantis Taisyklių 73.6 punktu, patikras vietoje, kurių metu vertina, ar pareiškėjai laikosi paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, atlieka Agentūra, taigi būtent jai kyla pareiga tokių patikrų metu nustatytus neatitikimus užfiksuoti tinkamai, kad vėliau jais vadovaujantis būtų galima pritaikyti pažeidimo pobūdį bei mastą atitinkančias sankcijas. Pareiga pagrįsti taikomas poveikio priemones Agentūrai kyla ir iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies normos. Įvertinęs Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui taikoma išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcija už lauką Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), teismas pažymėjo, kad Agentūra minėtos pareigos nevykdė, nes objektyviai nustatytais faktais nepagrindė, jog visas laukas Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitinka Taisyklių 23.1 ir 24.3 punktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas šią Sprendimo dalį panaikino kaip nepagrįstą.
16. Teismas pažymėjo, kad Sprendimu Agentūra pareiškėjui taip pat pritaikė 36,81 Eur dydžio išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją už tai, kad laukuose Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 1 ir Nr. 2 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas 1,33 ha neteisingai deklaruotas plotas.
17. Teismas vadovavosi Taisyklių (2015 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-282 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. balandžio 18 d.) 4.16, 62.1.1, 62.6, 62.8, 68.13, 81.1, 81.2.1, 81.7 punktais ir pažymėjo, kad iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, jog pareiškėjai paramos gali prašyti tik už realiai dirbamus žemės plotus, kuriuos teikdami paraiškas tiksliai turi įbraižyti elektroniniame žemėlapyje, atitinkamai, išskirdami plotus, netinkamus paramai gauti (įskaitant deklaruojamuose laukuose esančius pastatus, medžius, krūmynus ir kitus objektus, kurie neleidžia vykdyti žemės ūkio veiklos, už kurią gaunama parama). Atvejai, kada paraiškose yra prašoma paramos už plotus, kuriuose pareiškėjai nevykdo žemės ūkio veiklos (tokių plotų neišskyrus), yra laikomi neteisingu deklaravimu. Už paraiškose deklaruotų duomenų teisingumą yra atsakingi patys paraiškų teikėjai, tuo tarpu paraiškas užpildyti padedantys darbuotojai tokių duomenų teisingumo netikrina.
18. Nagrinėjamu atveju patikros Ataskaitos pastabose nurodyta, kad laukas Nr. 2 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) yra netinkamas paramai, o kiti laukai tvarkingi. Ataskaitos 1 priedo Atliktų matavimų rezultatų skaičiavimo lentelėje nurodyta, kad deklaruotas lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas – 9,32 ha, faktiškai nustatytas – 9,32 ha; deklaruotas lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas – 3,78 ha, faktiškai nustatytas – 3,43 ha; deklaruotas lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas – 0,21 ha, faktiškai nustatytas – 0,15 ha (prie lauko fotonuotraukos pažymėta, jog dalį lauko užima kiemo padargai ir statinių liekanos); deklaruotas lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas – 1,20 ha, faktiškai nustatytas – 0,77 ha (prie lauko fotonuotraukos pažymėta, jog dalį lauko užima netinkami paramai plotai); deklaruotas lauko Nr. 2 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas – 0,44 ha, faktiškai nustatytas – 0,44 ha (prie lauko fotonuotraukos pažymėta, jog laukas netinkamas paramai gauti).
19. Įvertinęs byloje pateiktą lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) fotonuotrauką (b. l. 93, taip pat žr. kartu su Agentūros atsiliepimu per elektroninių paslaugų portalą pateiktą išdidintą spalvotą šio lauko fotonuotrauką), teismas vertino, kad šiame lauke yra palikti nenaudojami žemės ūkio padargai, taip pat apleistų pastatų liekanos, be to, dalį ploto užima pastatai. Pareiškėjas šių aplinkybių nei skunde, nei teismo posėdyje neginčijo. Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, šie plotai turėjo būti pažymėti kaip netinkami paramai, todėl Agentūra, vadovaudamasi patikros vietoje metu užfiksuotais duomenimis, pagrįstai šiuos plotus įvertino kaip netinkamus paramai ir pritaikė už juos pareiškėjui išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją.
20. Ataskaitoje nurodyta, jog 0,35 ha lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,43 ha lauko Nr. 1 ir visas laukas Nr. 2 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) yra netinkami paramai gauti, tačiau nei Ataskaitos pastabose, nei prie laukų Nr. 1 ir Nr. 2 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) fotonuotraukų (lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) fotonuotraukos patikros metu apskritai nebuvo daromos) nėra detalizuota, kokios priežastys nulėmė minėtų plotų netinkamumą paramai, t. y. ar šie laukai (jų dalys) buvo akivaizdžiai neprižiūrėti, ar juose buvo neišskirti medžių bei krūmynų plotai ir (ar) kt. Iš Ataskaitos duomenų taip pat nėra galimybės nustatyti, kodėl visas lauko Nr. 2 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas buvo įvertintas kaip netinkamas paramai gauti. Be to, Ataskaitos duomenys dėl lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) ir lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) yra prieštaringi, kadangi Ataskaitos pastabose nurodyta, jog šie laukai yra tvarkingi, tuo tarpu Ataskaitos 1 priedo Atliktų matavimų rezultatų skaičiavimo lentelėje nustatytas jų ploto trūkumas. Teismas taip pat pažymėjo, kad skundžiamame Agentūros Sprendime nėra nurodytas teisinis minėtų laukų (jų dalių) priskyrimo netinkamam paramai gauti plotui pagrindas. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad Agentūros Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui pritaikyta paramos susigrąžinimo sankcija už laukuose Nr. 1 ir Nr. 2 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) bei lauke Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytus neatitikimus, yra nepagrįsta objektyviai nustatytomis aplinkybėmis bei teisės aktų normomis, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, todėl yra naikintina.
21. Agentūra Sprendime taip pat nurodė, kad lauke Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nustatytas 0,03 ha ploto trūkumas. Šią Agentūros Sprendimo dalį teismas taip pat laikė neteisėta ir nepagrįsta, kadangi Ataskaitos 1 priedo Atliktų matavimų rezultatų skaičiavimo lentelėje nurodyta, kad deklaruotas ir faktiškai nustatytas šio lauko plotas sutampa, t. y. yra lygus 9,32 ha. Atsižvelgiant į tai, ši Agentūros sprendimo dalis taip pat panaikinta.
22. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad Agentūra skundžiamu Sprendimu nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu pritaikė išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją už neatitikimus lauke Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), lauke Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), lauke Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat laukuose Nr. 1 ir Nr. 2 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl ši Sprendimo dalis panaikinta, kaip neatitinkanti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nustatęs, kad grąžintina paramos suma už minėtus laukus pareiškėjui apskaičiuota nepagrįstai, teismas konstatavo, jog Agentūra neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo minėtą sumą 2016 m. spalio 27 d. iš pareiškėjo išskaičiuoti. Atsižvelgiant į tai, kaip neteisėta ir nepagrįsta panaikinta ir Agentūros Rašto dalis dėl grąžintinos paramos sumos dalies už laukus Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 1 ir Nr. 2 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) išskaičiavimo.
23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad šias išlaidas sudaro pareiškėjo sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur skundo teismui parengimo išlaidos. Ginčo dėl šių pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų patyrimo (realaus apmokėjimo) nebuvo, taigi teismas šiuo atveju vertino tik šių išlaidų pagrįstumą bei dydį.
24. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 7, 8.2 punktais, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių ir pažymėjo, kad pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (530 Eur) yra ženkliai mažesnis nei maksimalus. Teismas akcentavo, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundas yra patenkintas iš dalies – 80 proc. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinkamai sumažintos, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 424 Eur (530*0,8). Teismo nuomone, tokia bylinėjimosi išlaidų suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
III.
25. Atsakovas Agentūra (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 135–142), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde atsakovas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Dėl lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) ir lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neaišku kodėl dėl vieno lauko (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyto pažeidimo ploto sutiko, o dėl kito lauko (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyto pažeidimo ploto nesutiko, nors pažeidimai abiejuose laukuose nustatyti taikant tą patį metodą – faktinį lauko apėjimą fiziškai ir pažeidimo užfiksavimą nuotraukoje. Teismas ignoravo aplinkybę, jog Agentūros tikrintojas fiziškai apėjo visą lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą. Taigi teismas, priimdamas sprendimą, neišnagrinėjo visų bylos duomenų, todėl nepagrįstai panaikino Agentūros sprendimo dalį dėl lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) patikros metu užfiksuotų duomenų ir jų pagrindu priimto sprendimo. Kadangi tikrintojas tinkamai atliko patikrą, nustatė atitinkamus Taisyklėse numatytų reikalavimų pažeidimus, teismo sprendimo dalis dėl lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) nepagrįsta.
25.2. Dėl neteisingo deklaravimo laukuose Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 1 ir Nr. 2 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymi, kad dėl laukų, dėl kurių nustatytas neteisingas deklaravimas, nebuvo nustatyta kitų pažeidimų (nenuganyti, neišvežta žolė). Teismas neanalizavo aplinkybės, kad nuotraukos tokiam laukui kaip Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) nereikalingos, nes jame nebuvo konstatuoti nenuganymo / nenušienavimo ar žolės nesutvarkymo pažeidimai. Teismas taip pat neįvertino, kad minėtų laukų plotai buvo pamatuoti patikrinimo vietoje metu apėjus natūralias laukų ribas. Atsakovo vertinimu, išvada, jog laukų Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 1 ir Nr. 2 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) plotai buvo deklaruoti didesni, nei iš tikrųjų yra tinkami, yra pagrįsta.
25.3. Vadovaudamasis ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2009 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-57/2009), 2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-219-438/2017) atsakovas mano, jog teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų, iki kol neįsiteisės skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas.
25.4. Agentūros Sprendimas pagrįstas faktais bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus.
26. Pareiškėjas R. S. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 152–154), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti teismo išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
27. Atsiliepime pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui dėl sklypo Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) pakako įrodymų pripažinti jį pakankamai patikrintu, nes nuotraukoje užfiksuoti šiame sklype esantys žemės ūkio padargai ir statinių liekanos, kurie gali užimti 0,06 ha sklypo teritorijos. Dėl kitų sklypų Agentūra nepateikė detalizuotų duomenų ir nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjas skunde prašė priteisti pareiškėjui turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismo sprendimas šiuo aspektu yra pagrįstas ir teisėtas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
29. Agentūra apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) – laukas apeitas fiziškai, o pažeidimas užfiksuotas nuotraukoje. Taip pat tvirtina, kad laukų Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 1 ir Nr. 2 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) plotai buvo deklaruoti didesni, nei iš tikrųjų yra / buvo. Dėl kiekvieno iš šių aspektų pasisakytina atskirai.
30. Lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas – 7,32 ha, dėl ko ginčo nėra. Sprendime nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog minėtame lauke nesilaikyta Taisyklių 23.1 papunktyje nurodyto reikalavimo – nenupjauta / nenuganyta, neišvežtas šienas iki aptariamoje nuostatoje įtvirtinto termino ir tai apima iš esmės visą lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą, t. y. 100 procentų aptariamo lauko.
31. Vilniaus apygardos administracinis teismas šio baigiamojo teisės akto 15 punkte pasisakė, jog iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nuspręsti, kokį lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą sudaro palikta nesutvarkyta nupjauta žolė. Teismui nepakako faktinių duomenų padaryti išvadą, kad plotas, kuriame nustatytas neatitikimas, sudaro daugiau nei 1 ha arba daugiau nei 10 proc. viso lauko ploto, tam, kad būtų galima laikyti, jog visas laukas neatitinka reikalavimo.
32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su padaryta išvada iš esmės sutinka. Sprendime nurodytas tvirtinimas dėl pažeidimo visame lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) plote grindžiamas Ataskaita, tačiau prie jos pridėta tik viena fotonuotrauka, kuri akivaizdžiai fiksuoja tik dalį lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto, sudarančio 7,32 ha. Iš jos nėra galimybės spręsti, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ar neatitikimas sudaro daugiau nei 10 proc. viso lauko ploto arba 1 ha.
33. Apeliaciniame skunde, siekiant pagrįsti pažeidimą lauke Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), apsiribojama tik bendro pobūdžio pastebėjimu, kad, jei teismui pakako įrodymų dėl vieno lauko, kodėl nepakako duomenų dėl lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokio pobūdžio apeliacija teisiškai nepagrįsta ir niekaip nepaneigia Vilniaus apygardos administracinio teismo pozicijos dėl įrodymų nepakankamumo pripažinti pažeidimui lauke Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)). Jei buvo realus fizinis patikrinimas ir apeitas visas lauko Nr. 1 plotas (7,32 ha) tam, kad nekiltų abejonių dėl Taisyklių 25 punkte išdėstyto reikalavimo – neatitikimo nustatyto 1 ha arba 10 proc. viso lauko ploto, esamos fotonuotraukos (b. l. 97) tikrai nepakako. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, esant fiziniam patikrinimui, nebuvo jokių kliūčių padaryti ir daugiau fotonuotraukų, fotografuojant ne tik iš vienos krypties, siekiant įrodyti pažeidimą visame ginčo plote. O jei neatitikimas būtų apėmęs 1 ha arba 10 proc. viso lauko ploto, būtų buvę reikalingi ir išmatavimai, tam, kad būtų pašalintos abejonės ne tik pareiškėjui, bet ir teismui (kai ginčas persikelia į teismą).
34. Tiek pirmosios instancijos teismui atliekant Sprendimo patikrą, tiek apeliacinės instancijos teismui peržiūrint Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, iškilusios abejonės dėl Taisyklių 23.1 papunkčio pažeidimo, atsižvelgiant į Taisyklių 25 punkto nuostatas, pašalintos nebuvo, o tai paneigia galimybę patvirtinti Sprendimo dalį dėl pažeidimo lauke Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip pagrįstą ir teisėtą.
35. Dėl deklaravimo laukuose Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 1 ir Nr. 2 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog minėtų laukų plotai buvo pamatuoti patikrinimo vietoje metu apėjus natūralias laukų ribas.
36. Iš Ataskaitos matyti, kad patikra vietoje buvo pradėta 2015 m. rugsėjo 3 d. 12.15 min., o baigta tą pačią dieną 14.40 min. Iš Ataskaitos 1 priedo taip pat matyti, kad deklaruotas lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas – 9,32 ha, faktiškai nustatytas – 9,32 ha; deklaruotas lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas – 3,78 ha, faktiškai nustatytas – 3,43 ha; deklaruotas lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas – 0,21 ha, faktiškai nustatytas – 0,15 ha; deklaruotas lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas – 1,20 ha, faktiškai nustatytas – 0,77 ha; deklaruotas lauko Nr. 2 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas – 0,44 ha, faktiškai nustatytas – 0,44 ha. Iš tikro nemaži plotai patikrinti bei apžiūrėti per neilgą laiko tarpą (daugiau kaip 2 valandas) kelia abejonę dėl matavimų tikslumo, kurie nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis (schemomis, planais ar pan.), todėl ši aplinkybė bei aplinkybės, kurios nurodytos šio baigiamojo akto 20 punkte, eliminuoja galimybę kategoriškam tvirtinimui dėl pareiškėjo paraiškoje deklaruoto ploto neatitikimo faktiniam (nustatytam) plotui 2015 m. rugsėjo 3 d. atliktos patikros metu.
37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, siekdamas paneigti dalį tiesioginės išmokos, turi surinkti tokius įrodymus, kurie nekeltų abejonių dėl padaryto pažeidimo. Būtent Agentūrai tenka pareiga pagrįsti, kokie faktiniai duomenys suponuoja pareigą grąžinti išmokėtas lėšas. Ir tie duomenys turi būti aiškūs, konkretūs bei pakankami, o pastarųjų stoka, abstraktumas, netikslumas trukdo pripažinti paramą administruojančios institucijos sprendimus teisėtais bei pagrįstais, kaip ir šiuo nagrinėjamu atveju.
38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Tuo tarpu, šiuo konkrečiu atveju, atsakovas įrodymų visuma nepagrindė užimamos pozicijos.
38. Taigi apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
39. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato pagalbai apmokėti (5 d.). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas buvo priimtas pareiškėjo naudai, prašomos priteisti išlaidos (350 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte numatyto maksimalaus dydžio ir yra už jį gerokai mažesnės, įvertinus Rekomendacijų 2 punkte nustatytas aplinkybes, pareiškėjui priteistinos patirtos išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, susijusios su advokato pagalba (b. l. 154–159). Be to, to paties teisinio reguliavimo pagrindu nebetenka teisinės prasmės pasisakymas dėl šios nutarties 25.3 papunktyje minimo aspekto, kaip sudėtinės apeliacinio skundo dalies.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti R. S. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius