Civilinės bylos numeris 2S-2550-585/2014
Teisminio proceso numeris 2-68-3-29013-2014-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.; 122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. T. skundas dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų (suinteresuoti asmenys L. T., E. J. (E. J.) ir akcinė bendrovė DNB bankas),
n u s t a t ė:
pareiškėjas pareiškė skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, prašydamas panaikinti jos 2014 m. liepos 22 d. patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“. Pareiškėjas teigia, jog antstolė vykdo išieškojimą, kuris yra nukreiptas į nekilnojamąjį turtą, priklausantį pareiškėjui ir jo sutuoktinei bei suinteresuotam asmeniui E. J. Antstolės 2013 m. gegužės 27 d. patvarkymu buvo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, antstolė 2014 m. liepos 10 d. gavo ekspertizės aktus. Pasak pareiškėjo, jis antstolės 2014 m. liepos 10 d. patvarkymu informuotas, kad, nepateikus prieštaravimų, turto vertė bus tokia, kokia yra užfiksuota ekspertizės aktuose. Pareiškėjas 2014 m. liepos 15 d. pateikė antstolei motyvuotus prieštaravimus, be to, nurodė, kad iki 2014 m. liepos 30 d. pateiks papildomus įrodymus, sudarančius pagrindą abejoti turto ekspertizės aktais. Antstolė nutarė, kad nėra pagrindo abejoti ekspertizės aktais, ir skundžiamu patvarkymu nustatė, jog turto vertė yra tokia, kokia užfiksuota ekspertizės aktuose, tai yra 501 000 Lt. Pareiškėjas teigia, jog uždaroji akcinė bendrovė „Centrinė nekilnojamojo turto birža“, kuri atliko turto vertinimą, konstatavo, jog turto vertė yra 712 000 Lt. Pareiškėjo vertinimu, antstolė nepagrįstai neatsižvelgė į jo pateiktus įrodymus, be to, pažeidė Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalį, nes turtas buvo įkainotas ne maksimaliai artima esančia laisvoje rinkoje turto kainai.
Antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pasak antstolės, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ir kartu nesivadovauti ginčijamais ekspertizės aktais. Antstolė pažymėjo, kad pareiškėjo užsakymu yra parengta turto vertinimo ataskaita, kuria jis remiasi, todėl, antstolės vertinimu, ji negali būti laikoma objektyvia.
Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė DNB bankas, atsiliepdamas į pareiškėjo skundą, pareiškė, jog nesutinka su skundu. Suinteresuoto asmens vertinimu, antstolė ėmėsi visų priemonių, siekdama tinkamai įkainoti parduotiną turtą. Ekspertizę atliko nepriklausomas turto vertintojas, todėl, suinteresuoto asmens įsitikinimu, nėra pagrindo abejoti ekspertizės rezultatais.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog antstolė vykdo išieškojimą, kuris yra nukreiptas į gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), mechanines dirbtuves, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), katilinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), katilinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); antstolės 2013 m. gegužės 27 d. patvarkymu buvo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, antstolė 2014 m. liepos 10 d. gavo ekspertizės aktus; pareiškėjas antstolės 2014 m. liepos 10 d. patvarkymu informuotas, kad, nepateikus prieštaravimų, turto vertė bus tokia, kokia yra užfiksuota ekspertizės aktuose; pareiškėjas 2014 m. liepos 15 d. pateikė antstolei prieštaravimus; antstolė, nutarusi, kad nėra pagrindo abejoti ekspertizės aktais, skundžiamu patvarkymu nustatė, jog turto vertė yra tokia, kokia užfiksuota ekspertizės aktuose, tai yra 501 000 Lt; pareiškėjas pateikė antstolei uždarosios akcinės bendrovės „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ 2014 m. liepos 17 d. raštą, kuriame užfiksuota, jog turto vertė yra 712 000 Lt.
Pasak pirmosios instancijos teismo, ekspertizės aktas byloja, kad turto vertintojas, nustatinėdamas, kokia yra nekilnojamojo turto vertė, vertino ne pavienius objektus, o visą objektų kompleksą – gyvenamąjį namą, mechanines dirbtuves, dvi katilines ir žemės sklypą. Ekspertizės akte yra nurodytos atskirų turto objektų kainos, bet kartu pažymėta, kad jos yra sąlyginės ir galioja tik disponuojant visu ekspertizės objektu, o ne atskirais turtiniais vienetais. Teismas kritiškai vertino ir atmetė pareiškėjo argumentus, kuriais jis atskirų turto objektų vertes ginčijo valstybės įmonės Registrų centro nustatytomis turto vertėmis, nes valstybės įmonė Registrų centras nekilnojamojo turto vertes nustato masiniu vertinimu, neindividualizuodama objektų, be to, vertės, kuriomis remiasi pareiškėjas, nustatytos 2014 m. sausio 1 d. Pasak teismo, ginčijamuose ekspertizės aktuose, kurie parengti 2014 m. gegužės 30 d., nurodyti nekilnojamojo turto objektai buvo detaliai apžiūrėti ir aprašyti, nustatyti objektų trūkumai ir privalumai, vidutinės rinkos vertės nustatytos, atsižvelgiant į panašių objektų sandorių kainas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, antstolė pagrįstai vadovavosi ekspertizės metu nustatytomis turto vertėmis, o ne valstybės įmonės Registrų centro teikiamomis vidutinėmis rinkos vertėmis. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino ir atmetė pareiškėjo pateiktą turto vertinimo ataskaitą, kurią parengė uždaroji akcinė bendrovė „Centrinė nekilnojamojo turto birža“, nes ji buvo parengta pagal pareiškėjo užsakymą, todėl, teismo vertinimu, negali būti laikoma nepriklausoma.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog antstolės 2013 m. gegužės 27 d. patvarkymas pavesti ekspertizę atlikti uždarajai akcinei bendrovei „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas nebuvo panaikintas, ekspertei nebuvo pareikšti nušalinimai. Teismo vertinimu, pareiškėjas sutiko su ekspertės, kuriai buvo pavesta atlikti ekspertizę, kandidatūra.
Pasak teismo, ginčijami ekspertizės aktai nekelia abejonių, jog buvo tinkamai nustatyta areštuoto turto vertė. Pirmosios instancijos teismo teigimu, pareiškėjas, ginčydamas areštuoto turto vertę, nepateikė įrodymų, paneigiančių ekspertizės aktuose užfiksuotas turto vertes.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas ir nurodytas aplinkybes, nutarė atmesti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų.
Be kitų argumentų, pareiškėjo skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
- pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino pareiškėjo argumento, kad, kaip yra konstatavęs kasacinis teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009), esant žymiems ir akivaizdiems ekspertizės ir valstybės įmonės Registrų centro duomenų neatitikimams, antstolė (kartu ir pats pirmosios instancijos teismas) privalėjo suabejoti ekspertizės pagrįstumu ir imtis priemonių pašalinti kilusias abejones;
- pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, bylojančius, kad ekspertizės aktai turi trūkumų. Pasak pareiškėjo, ekspertizės aktų trūkumų pagrindą sudaro netinkamas lyginamojo metodo taikymas. Pirma, buvo lyginami nepalyginami objektai, antra, skirtinga pasirinktų lyginamųjų objektų tikslinė paskirtis;
- pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo pateiktą turto vertinimo ataskaitą. Pareiškėjas šiame kontekste pažymėjo, jog Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Pareiškėjo įsitikinimu, vertinimas, kurio rezultatai yra užfiksuoti jo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje, yra patikimas ir pagrįstas, nes išsamiai išanalizuota makroekonominė Lietuvos situacija, be to, tinkamai taikytas lyginamasis metodas, įvertinti svarbiausi lyginamieji sandoriai (analogai) ir individualios turto charakteristikos;
- pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė ir nevertino pareiškėjo pateiktos informacijos bei nurodomų aplinkybių, bylojančių apie nekilnojamojo turto rinkos atsigavimą.
Antstolė, atsiliepdama į pareiškėjo atskirąjį skundą, pareiškė, jog nesutinka su atskiruoju skundu, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Antstolės atsiliepimas yra grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais antstolė grindė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.
Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė DNB bankas, atsiliepdamas į pareiškėjo atskirąjį skundą, pareiškė, jog nesutinka su atskiruoju skundu, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Suinteresuotas asmuo visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais. Suinteresuotas asmuo papildomai pažymėjo, jog turto objektų pardavimo skaičiaus išaugimas savaime nereiškia sandorių kainų padidėjimo. Tokią situaciją gali nulemti turto kainų sumažėjimas. Pasak suinteresuoto asmens, naujesnė valstybės įmonės Registrų centro informacija apie rinkos aktyvumą paneigia pareiškėjo argumentus dėl rinkos atsigavimo, tai yra patvirtina, jog nekilnojamojo turto pardavimai labai sumenko.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti ribas, nustatytas pareiškėjo atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Nagrinėjant atskirąjį skundą, be kitų faktinių aplinkybių, nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus, laikantis šios tvarkos: pirmąja eile parduoti varžytynėse žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), antrąja eile – žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), trečiąja eile – pastatus, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini).
Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko interesus; jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis nustatyti turto vertę skiria ekspertizę. To paties straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai turto vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.
Antstolė, siekdama tinkamai įkainoti turtą, į kurį yra nukreiptas išieškojimas, 2013 m. gegužės 27 d. patvarkymu skyrė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti uždarajai akcinei bendrovei „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas (toliau – ir ekspertė). Antstolė 2014 m. liepos 10 d. gavo ekspertizės aktus, kuriuose užfiksuoti ekspertinio tyrimo rezultatai. Apeliantas, naudodamasis proceso įstatymo suteikta galimybe (Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2 dalis), pareiškė prieštaravimus dėl išvadų, užfiksuotų ekspertizės aktuose. Antstolė 2014 m. liepos 22 d. patvarkymu atmetė apelianto prieštaravimus ir kitu tos pačios dienos patvarkymu nustatė, jog: pirma, žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 41 000 Lt; antra, žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 65 000 Lt; trečia, gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 85 000 Lt; ketvirta, mechaninių dirbtuvių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 308 000 Lt; penkta, katilinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 1 000 Lt; šešta, katilinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 1 000 Lt; septinta, bendra areštuoto turto vertė – 501 000 Lt. Apeliantas skundžia šį antstolės patvarkymą, teigdamas, kad antstolė netinkamai įkainojo areštuotą turtą.
Ekspertė atliko du savarankiškus ekspertinius tyrimus. Vienas tyrimas, kurio rezultatai yra įforminti ekspertizės akte Nr. 1076 EKZ_2014 JZE VHAN, buvo atliktas, siekiant nustatyti, kokia yra turto, parduotino pirmąja eile, vertė. Kitas tyrimas, kurio rezultatai yra įforminti ekspertizės akte Nr. 1078 EKZ_2014 JZE VHAN, buvo atliktas, siekiant nustatyti, kokia yra turto, parduotino antrąja ir trečiąja eilėmis, vertė.
Dėl turto vertės, nustatytos ekspertizės aktu Nr. 1076 EKZ_2014 JZE VHAN
Analizuojamu ekspertizės aktu buvo nustatyta pavienio objekto – žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) – vertė. Vienintelis apelianto argumentas, kuriuo jis remiasi, ginčydamas šiuo ekspertizės aktu nustatytą žemės sklypo vertę, yra tas, jog, ją nustatinėjant, nebuvo įvertintos tos aplinkybės, jog privažiavimas prie sklypo yra geras, sklypas ribojasi su Širvintos upe, kas, apelianto vertinimu, lemia didesnę negu nustatytoji sklypo vertę.
Ekspertizės akto analizė sudaro pagrindą konstatuoti, jog žemės sklypo vertė nustatyta, taikius lyginamąjį metodą. Šis nekilnojamojo turto objektas buvo lygintas su trimis panašiais turto objektais. Ekspertizės akto 2.6.2.1 lentelėje yra užfiksuoti pagrindiniai lyginamųjų objektų kriterijai, pagal kuriuos buvo nustatyta žemės sklypo vertė. Vertinant žemės sklypo aplinką, privažiavimo prie jo sąlygas ir topografines savybes, nurodyta, jog žemės sklypo aplinka yra tinkama kurti poilsio zoną, iki pat sklypo galima privažiuoti asfaltuotu keliu, žemės sklypas, be kita ko, ribojasi su Širvintos upe ir mišku. Vadinasi, priešingai negu teigia apeliantas, jo nurodomos aplinkybės buvo įvertintos, nustatinėjant žemės sklypo vertę. Kaip yra užfiksuota ekspertizės akte, lyginamieji objektai pasižymi panašiomis savybėmis, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog žemės sklypo vertė dėl aptartų jo savybių yra didesnė negu nustatytoji ekspertizės aktu.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizė atlikta, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Šis objektas buvo visapusiškai individualizuotas, palygintas su panašiais savo savybėmis objektais. Antstolei nebuvo pateikti faktiniai duomenys, konkuruojantys su ekspertizės aktu (šiame kontekste būtina pažymėti, jog, apelianto užsakymu atliekant turto vertinimą, nebuvo nustatinėjama žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertė). Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog antstolė, nustatydama žemės sklypo, parduotino pirmąja eile, vertę, pagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu ir tinkamai įkainojo šį žemės sklypą.
Pirmosios instancijos teismas, nors atskirai ir nepasisakė dėl aukščiau nurodyto apelianto argumento, pagrįstai nesuabejojo antstolės veiksmų, pasireiškusių žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įkainojimu, teisėtumu.
Dėl turto vertės, nustatytos ekspertizės aktu Nr. 1078 EKZ_2014 JZE VHAN
Ekspertė, atlikusi jai pavestą tyrimą, savo akte suformulavo išvadą, jog turto komplekso, susidedančio iš pastatų, kurių unikalūs numeriai yra (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 460 000 Lt. Iš vienos pusės, ekspertė akto 2.7.1 lentelėje išdėstė atskirų turtinių vienetų rinkos vertes, iš kitos pusės, ji pažymėjo, jog atskirų objektų vertės yra santykinės (sąlyginės) ir galioja tik disponuojant turto kompleksu. Ekspertė aiškiai ir vienprasmiškai įvardijo, kad, disponuojant atskirais turtiniais vienetais, negalioja jų vertės, nurodytos ekspertizės akto 2.7.1 lentelėje. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog ekspertė faktiškai nenustatė atskirų turtinių vienetų, patenkančių į turto komplekso sudėtį, verčių.
Šios bylos procese jau buvo identifikuota, kokią areštuoto turto realizavimo tvarką nustatė hipotekos teisėja. Laikantis šios tvarkos, žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), parduotinas antrąja eile, pastatai, kuriais yra užstatytas šis žemės sklypas, – trečiąja eile. Taigi, žemės sklypas ir pastatai, kuriais yra užstatytas žemės sklypas, bus pardavinėjami skyrium, o ne kaip turto kompleksas. Antstolė, nustatydama antrąja ir trečiąja eilėmis parduotino turto vertę, vadovavosi ekspertizės akto 2.7.1 lentelėje išdėstytomis atskirų turtinių vienetų vertėmis, kurios, kaip jau buvo konstatuota, yra santykinės (sąlyginės) ir pavieniui negalioja. Vadinasi, antstolės veiksmai, pasireiškę antrąja ir trečiąja eilėmis parduotino turto vertės nustatymu, kurie yra įforminti skundžiamo patvarkymo dalimi, yra neteisėti. Aptariamas turtas nėra tinkamai įkainotas, todėl jo įkainojimo procedūra turi būti vykdoma iš naujo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į hipotekos teisėjos nustatytą areštuoto turto pardavimo tvarką ir neįvertino tos aplinkybės, kad ekspertizės aktu nebuvo nustatytos atskirų turtinių vienetų vertės. Šių aplinkybių neištyrimas ir neįvertinimas lėmė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog antstolė tinkamai įkainojo turtą, parduotiną pirmąja ir antrąja eilėmis.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti apelianto skundą dėl antstolės veiksmų, nes šis skundas gali būti išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme.
Kaip jau buvo pripažinta, antstolė skundžiamu patvarkymu tinkamai įkainojo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Šios bylos procese identifikuota, jog pagal hipotekos teisėjos nustatytą areštuoto turto pardavimo tvarką šis turtas pavieniui parduotinas pirmąja eile. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra kliūčių vykdyti šio žemės sklypo pardavimo varžytynėse procedūrą. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, naikintina tik ta skundžiamo antstolės patvarkymo dalis, kuria ji nustatė turto, parduotino antrąja ir trečiąja eilėmis, vertę.
Bylos dalyviai neprašė kompensuoti išlaidų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jie šios bylos procese (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir / ar bylos apeliaciniame procese) patyrė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog bylos dalyviai nepatyrė bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos, susidariusios tiek viename bylos etape, tiek kitame bylos etape, yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r ė:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės:
patenkinti A. T. skundo dalį:
panaikinti antstolės Brigitos Palavinskienės 2014 m. liepos 22 d. patvarkymo „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ dalį, kuria nustatytos nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), mechaninių dirbtuvių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), katilinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir katilinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) – vertės;
atmesti kitą skundo dalį.
Teisėjas Vytautas Zelianka