Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1-30-363-2014].docx
Bylos nr.: 1-30-363/2014
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Plungës rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Sukčiavimas (BK 182 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Specialioji dalis
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Sukčiavimas (BK 182 str.)
Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas
Nusikalstama veika padaryta žala
Turtinė žala
Neturtinė žala
Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas
Civilinio ieškinio išsprendimas
Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt. str.)
Procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Teismo nutartys (BPK 253 str.)
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Išteisinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-30-363/2014

Proceso Nr. 1-78-1-00018-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

1.2.14.5.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.;

2.1.15.3.3.3.; 2.1.16.2.12.; 2.3.6.4.4.



 

 

 

 

PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. birželio 4 d.

 

Plungė

 

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė,

sekretoriaujant Daivai Akavickienei,

dalyvaujant prokurorams: Eleonorai Kudriavcevai, Irenai Dačkauskienei,

gynėjams advokatams: Vitalijui Katėnui, Jovitai Usonytei,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. R. Č,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Tauragės r., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį,

 

n u s t a t ė :

 

E. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą įgyti automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos m., pasirašydamas UAB „Gintarinė plunksna“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Telšiai, akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, nuo E. R. Č. (ankstesnė pavardė- G.) asmeninės nuosavybės teise nusipirko vieną šimtą paprastųjų vardinių vieno šimto litų nominalios vertės UAB „Gintarinė plunksna“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Telšiai, akcijŲ, neturėdamas tikslo vykdyti įmonės veiklos, žinodamas sutarties sudarymo dienai UAB „Gintarinė plunksna“ finansinę padėtį, ir 2010-11-16 Plungės m., UAB „Gintarinė plunksna“ turto ir dokumentų priėmimo-perdavimo aktu įsipareigodamas apmokėti UAB „Gintarinė plunksna“ 21 828,01 Lt dydžio įsipareigojimus UAB DnB NORD lizingui, iš esmės apgavo E. R. Č. ir, 2008 m. balandžio 11 d. tarp UAB „Gintarinė plunksna“ ir UAB DnB NORD lizingas sudarytos lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, apgaule, savo naudai įgijo UAB DnB NORD lizingas priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė 21 828,01 Lt, patikėtą UAB „Gintarinė plunksna“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Telšiai, taip padarydamas E. R. Č. 21 828,01 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis superka įmones su skolomis ir jas perparduoda. Jokios apgaulės prieš nukentėjusiąją jis nevartojo ir nukentėjusiosios apgauti nesiekė. Nukentėjusioji jį susirado pati, abu aptarė bendrovės akcijų pirkimo pardavimo sąlygas, šios sąlygos abu tenkino. Nukentėjusioji sakė, kad bendrovė turi skolų, kad yra bendrovės valdomo automobilio laiduotoja nesakė ir jokių sąlygų nekėlė. Su nukentėjusiąja sutarė, kad UAB „Gintarinė plunksna“ akcijas pirks su nedidele priemoka. Įmonę pirko tam, kad išsimokėti lizingu automobilį. Automobilį norėjo įsigyti sau, nes neturėjo pakankamai lėšų automobiliui įsigyti. Nemaža dalis pinigų už automobilį jau buvo sumokėta, todėl jam pasirodė, kad automobilis yra vertingas. Jis su nukentėjusiąja nuvažiavo į banką pas atsakingą vadybininką ir sužinojo kokį įsiskolinimą bendrovė turėjo už automobilį, bankas davė žodinį sutikimą ir jie pasirašė įmonės pirkimo pardavimo sutartį. Dalį įmonės dokumentų E. R. Č. jam perdavė, o kita dalis buvo likusi pas buhalterę. Nežino, ar tarp perduotų dokumentų buvo laidavimo sutartis. Po dviejų savaičių įmonės akcijas jis pardavė T. A., nes draugai pasakė, kad automobilis yra bazinės komplektacijos ir jo vertė yra žymiai mažesnė, negu buvo įvertintas. Automobilį taip pat perdavė T. A., yra byloje tai patvirtinantys dokumentai. Automobilį pardavė siekdamas išvengti prievolės bankui. Jis neliepė T. A. kreiptis į policiją ir pranešti, kad automobilis yra pavogtas. Su liudytoju L. J. kalbėjosi apie įmonės pirkimą, sakė, kad turi įmonę su ne daug skolų, sakė, kad yra automobilis. L. J. sakė, kad draugas nori įmonę pirkti. E. G. jis nepažįsta, T. A. sandoriuose nedalyvavo.

Nukentėjusioji E. R. Č. parodė, kad ji buvo įregistravusi UAB „Gintarinė plunksna“ ir vykdė veiklą bei kaip direktorė lizingo pagrindais buvo įsigijusi bendrovės vardu 50000 Lt vertės automobilį. Pablogėjus ekonominei situacijai, bendrovė tapo nemoki, todėl ji nutarė parduoti bendrovės akcijas su skolomis, nes žinojo, kad tokie sandoriai yra vykdomi, ieškojo pirkėjų, paskambino E. P., kuris superka įmones. Tada atsirado kaltinamasis. 2010 m. lapkričio viduryje ji pasirašė su kaltinamuoju UAB “Gintarinė plunksna“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą, kuriame buvo įvardinti įmonės finansiniai įsipareigojimai, įrašytas automobilis, kuris priklauso UAB DnB NORD lizingui. E. P. sutiko pirkti įmonę su skolomis ir sumokėti už automobilį 21000 Lt. Jai E. P. pasiūlytos pirkimo-pardavimo sąlygos tiko, E. P. jai sumokėjo už perkamas bendrovės akcijas 1000 litų. Apie tai, kad ji yra laiduotoja pagal automobilio lizingo sutartį, ji E. P. nesakė pirkimo-pardavimo sandorio metu, nes buvo pamiršusi. Jie abu buvo nuvažiavę į banką, E. P. apgaulingai pažadėjo sumokėti lizingui susidariusią skolą. Po to nuvyko į Registrų centrą ir įregistravo pirkimo-pardavimo sutartį. Ji perdavė E. P. dalį dokumentų, kurie buvo pas ją, tame tarpe turėjo būti ir laidavimo sutartis, o kita dalis dokumentų buvo likusi pas įmonės buhalterę. Panašiai po mėnesio ji gavo iš banko pranešimą, kad nemokamos automobilio lizingo įmokos ir jai kaip laiduotojai teks sumokėti skolą ir grąžinti automobilį. Paskambino E. P. ir klausė, kodėl nemokamos lizingo įmokos, E. P. pasakė, kad tai ne jo reikalas. Mano, kad E. P. norėjo apgaule užvaldyti automobilį, bet neturėjo tyčios jai padaryti žalą.

Dėl tokių apgaulingų E. P. veiksmų jai padaryta didelė žala. Sumokėjo bankui kaip laiduotoja 3500 Lt, 1000 Lt advokatui, taip pat patyrė didelę neturtinę žalą, nes patyrė daug nepatogumų dėl bylos tyrimo, labai daug neigiamų dvasinių išgyvenimų, nerimo, nevilties bei stresinių situacijų, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo 4500 Lt turtinės, 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo prašomos priteisti sumos.

Liudytojas T. A. parodė, kad E. P. pasiūlė jam persirašyti įmonę už pinigus. Kadangi jam reikėjo pinigų, sutiko. E. P. jo vardu perrašė įmonę ir automobilį VW PASSAT. E. P. jam liepė nuvykti į policiją ir duoti melagingus parodymus, kad automobilį pavogė. Jis išsigando ir į policiją nėjo. Kai pas jį pradėjo vaikščioti policijos pareigūnai, sužinojo, kad automobilis yra lizingo bendrovės, liepė E. P. pasiimti atgal įmonę, bet E. P. nesutiko, pagrasino kad kreipsis į policiją ir sakė, kad vis tiek yra įmonę perėmęs, todėl už viską turės atsakyti. E. P. pasiūlė surasti kitą žmogų ir perrašyti jam įmonę, bei pasakyti, kad tas žmogus praneštų policijai apie automobilio vagystę. Surado E. G. ir įmonę su automobiliu perrašė E. G. vardu. Tada E. P. perdavė dokumentus ir automobilio raktelius, kad E. G. nueitų į policiją ir praneštų, kad automobilis yra pavogtas.

Liudytojas L. J. parodė, kad su E. P. susipažino dirbdamas UAB „Transveka“, kur E. P. atvažiuodavo pasistatyti automobilio. E. P. atrodė rimtas žmogus, važinėjo naujais automobiliais, žadėjo padėti jam įsteigti savo įmonę, aiškino, kad perka ir parduoda įmones, padeda sutvarkyti dokumentus ir klausė, gal žino žmogų, kuris norėtų užsidirbti perpirkdamas įmones. Jis žinojo, kad T. A. reikia pinigų, todėl pasiūlė tokiu būdu užsidirbti. Žino, kad T. A. bendravo su E. P., kuris T. A. sakė persirašyti UAB „Gintarinė plunksna“ akcijas, kad jam buvo pažadėti pinigai už tai, kad jis nueitų į policiją ir parašytų pareiškimą, kad automobilis yra fiktyviai pavogtas. Automobilis buvo VW PASSAT. Matė, kaip T. A. pasirašė dokumentus ir gavo dalį pinigų, likusią dalį E. P. pažadėjo duoti vėliau. Kai T. A. atsisakė eiti į policiją, E. P. jam grasino, sakė, kad įmonė yra jo, automobilio nėra, kad išsisukti iš esamos padėties gali tik suradęs kitą žmogų, kuris pasirašys dokumentus atgaline data. T. A. išsigando, ieškojo kito žmogaus, kam būtų galima perrašyti įmonės akcijas. Tada atsirado E. G., jį surado A. M.. Jis su T. A. pasakė E. G., kad reikės persirašyti savo vardu įmonę ir pranešti policijai apie fiktyvią automobilio vagystę. E. P. paruošė dokumentus ir juos įdavė T. A., bei davė 600 Lt, iš kurių pylėsi kurą ir pirko maistą E. G.. Jie žadėjo E. G. dar duoti 1000 Lt. T. A. su E. G. važiavo į Telšius į Registrų centrą ir įmonę perrašė E. G. vardu.

Liudytojas A. M. neprisiminė įvykio aplinkybių, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose parodė, kad 2011 m. vasario mėnesį jis susitiko su T. A., kuris užsiminė, kad jam reikia surasti pažįstamą E. G.. Jis suorganizavo susitikimą su E. G.. Į susitikimą važiavo jis, T. A. bei L. J., susitiko Smiltelės gatvėje, kur T. A. sakė E. G., kad reikia savo vardu persiimti firmą ir jis už tai gaus apie 1000 litų, kad su firma reikės perimti ir mašiną. E. G. tuo susidomėjo. Daugiau ką kalbėjo negirdėjo. Kai jie baigė pokalbį važiavo į Laukų g. rajoną. Po kurio laiko vėl atsitiktinai būnant su T. A. ir L. J., ir važinėjant automobiliu, jie patys susiorganizavo susitikimą su E. G., paaiškėjo, jog yra suderintas važiavimas į Telšius. Žinojo, kad tai dėl firmos, daugiau nesigilino, tiesiog palaikė kompaniją. Telšiuose į registrų centrą jis nėjo. T. A. ėjo su L. J. ir E. G.. Tiksliai neprisimena, bet, grįžtant, kažkuris iš jų ar T. A., ar L. J. davė E. G. pinigų, kiek davė, nežino, ar buvo tariamasi dar primokėti, negali pasakyti. Kažkas buvo kalbama apie mašiną, bet jis nesidomėjo pokalbiu, buvo vartojęs alkoholio. Tik pirmojo susitikimo metu girdėjo, kad prie firmos yra „Pasatas“. Tikrai nežinojo ar ši mašina yra, ar ji egzistuoja tik dokumentuose. Po šios firmos perrašymo T. A. išvyko Į Vilnių, daugiau nekalbėjo apie reikalus susijusius su E. G.. Kai dar kartą kreipėsi T. A. į jį dėl susitikimo su E. G., jis parašė žinutę į facebook E. G., kuris atrašė, kad nesusitiks. ( b.l. 97-98) 

Liudytojas E. G. neprisiminė įvykio aplinkybių, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose parodė, kad 2011 m. vasario pabaigoje paskambinęs A. M. pasakė, kad su juo nori susitikti vienas žmogus, kuriam perdavė ragelį. Asmuo prisistatė T. A. ir pasiūlė užsidirbti pinigų bei susitikti. Susitiko Klaipėdoje, Smilties g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Susitikime dalyvavo jis, T. A., A. M. ir, kaip dabar žino, L. J.. T. A. ir L. J. pasiūlė persirašyti UAB „Gintarinė Plunksna“, kuri turi automobilį savo vardu. Sakė, kad automobilio jau nebėra, todėl, persirašius bendrovę, maždaug po savaitės jis turėtų kreiptis į policiją su pranešimu, kad bendrovės automobilis yra pavogtas. Už tai pažadėjo 1000 Lt ir sakė, kad automobilis niekada neatsiras. Jis sutiko, nes reikėjo pinigų. Kad daromas nusikaltimas nepagalvojo. T. A. ir L. J. sakė, kad nori atsikratyti bendrove, nes ji turi skolų, yra tik automobilis, kurio realiai nebėra. Persirašius bendrovę savo vardu, jis iš L. J. gavo 400 Lt ir bendrovės antspaudą. Dokumentų neperdavė, pasakė, kad bendrovės veikla - vertimų biuras. L. J. padavė automobilio raktą, kuris buvo plokščias ir lapelį, kuriame buvo surašyti duomenys apie automobilį. Duomenis liepė išmokti ir pasakyti policijai, kad dokumentai automobilio vagystės metu buvo automobilyje VW Passat. Kadangi likusieji pažadėti 600 Lt nebuvo sumokėti, jis nusprendė nedaryti nusikaltimo ir nepranešti melagingai apie automobilio vagystę. E. P. nepažįsta. Yra gavęs dokumentus iš teismo apie bendrovės skolą 11000 Lt ir apie tai, kad R. G., kaip laiduotoja yra atsakinga už skolos padengimą. Jam yra priteistos teismo išlaidos. Šių dokumentų neišsaugojo. (I t., b.l. 75-79)

Iš 2010-11-15 pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad pardavėja R. G. parduoda , o pirkėjas E. P. perka UAB „Gintarinė plunksna“ akcijas už 100,00 Lt bei 2010-11-16 priėmimo-perdavimo akto, surašyto Plungės mieste, kopijos matyti, kad nurodytos visos bendrovė skolos bei kad R. G. perdavė ir automobilį VW Passat, valstybinis Nr (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), kurio neapmokėta vertė – 21 828,01 Lt, kurį priėmė E. P.. (I t., b.l. 21-23)

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji tyrimui pateikė: 2011-01-03 AB „DnB NORD“ banko pretenzijos dėl įsiskolinimo kopiją; 2011-02-03 AB „DnB NORD“ banko pranešimo „Dėl lizingo sutarties nutraukimo“  kopiją Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2011-03-15 AB „DnB NORD“ banko pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kurie prijungti prie bylos. (I t., b.l. 31-34)

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji E. R. Č. tyrimui pateikė: 2008-04-11 Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiųjų sąlygų kopiją; lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją; 2008-04-11 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją; perdavimo priėmimo akto prie 2008-04-11 Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)  ir pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją; laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) –G kopiją, 2011-03-31 AB „DnB NORD“ banko pažymos apie skolos dydį Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją; 2011-01-03 AB „DnB NORD“ banko pretenzijos dėl įsiskolinimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją; 2008-04-11 AB „DnB NORD“ banko mokėjimų grafiko-sąskaitos Nr. 1 prie finansinio lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją; 2010-11-15 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopiją; 2010-11-16 priėmimo-perdavimo akto kopiją, kurie prijungti prie bylos. (I t., b.l. 49, 50-66)

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T. A. tyrimui pateikė 2011-02-14 sprendimą dėl UAB „Gintarinė plunksna“ vadovo atšaukimo“, 2011-02-14 akcijų pirkimo pardavimo sutartį, 2011-02-14 priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad jam perduotas ir automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio registracijos liudijimas ir 2 raktai. (I t., b.l. 90-94)

Šių nagrinėjant bylą teisme ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 str. reikalavimus, visuma nepatvirtina kaltinamojo kaltės sukčiavus.

Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė, kaip objektyvusis sukčiavimo požymis, reiškiasi turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014, 2K-84/2014). Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar reikalauti prievolės, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851–2001, 2K-387–2009, 2K-538–2010, 2K-587/2013).

Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2K-7-112/2012 2012-05-25)

Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų bei rašytinių bylos duomenų- UAB „Gintarinė plunksna“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, priėmimo perdavimo akto matyti, kad sandorio sudarymo metu E. P. neatliko jokių veiksmų, kad suklaidintų nukentėjusiąją kaip UAB DnB NORD lizingas priklausančio automobilio valdytoją, kas būtų turėjęs lemiamą įtaką nukentėjusiosios apsisprendimui dėl bendrovės akcijų ir valdyto automobilio pardavimo, nesiekė ir nenumatė, kad nukentėjusioji patirs netiesioginę turtinę žalą. Kad E. P. veiksmais būtų padaryta tiesioginė turtinė žalą UAB DnB NORD lizingas, byloje duomenų nėra.

Pati nukentėjusioji, siekdama perduoti lizingo prievolės įvykdymą kitam asmeniui, jau buvo iš anksto apsisprendusi parduoti valdomos bendrovės akcijas, o kartu ir automobilį, pati ieškojo pirkėjo ir jį susirado, nenurodė kaltinamajam, kad yra perduodamo automobilio laiduotoja lizingo bendrovei, negali pasakyti, ar perdavė kaltinamajam laidavimo sutartį. Ta aplinkybė, kad vėliau kaltinamasis UAB „Gintarinė plunksna“ akcijas perpardavė T. A., ką patvirtino ir liudytojai T. A. bei L. J., ir byloje esantys rašytiniai duomenys, nepatvirtina E. P. tyčios sukčiauti, ir nepaneigia jo nurodomų aplinkybių, kad UAB „Gintarinė plunksna“ akcijas ir kartu automobilį jis perpardavė T. A. supratęs, kad automobilis nėra tokios vertės, kaip nurodoma lizingo sutartyje. Liudytojų nurodomų aplinkybių, kad neva tai E. P. liepęs liudytojams kreiptis į policiją ir pranešti apie fiktyvią automobilio vagystę, nepatvirtina jokie kiti įrodymai ir nepaneigia galimybės, kad liudytojai E. P. apkalba, nes patys yra suinteresuoti bylos baigtimi. Esant byloje tokiems duomenims, darytina išvada, kad E. P. veiksmuose, kurių padarymu jis buvo kaltinamas, nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje sudėties.

Nesant nusikaltimo sudėties, kaltinamasis išteisintinas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1) punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Turėdama aukštąjį išsilavinimą ir sudarydama bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sandorį pati nukentėjusioji nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga. Nėra nustatyta tokių aplinkybių, kad nukentėjusioji negalėtų ginti savo pažeistų teisių civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Kardomoji priemonė-įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje E. P. paskirta pagrįstai, todėl taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. (BPK 119 str., 139 str. 3 d.)

Išteisinus kaltinamąjį, nukentėjusiosios civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, nes pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2) punktą teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas E. P. turtui pagal 2013 m. rugsėjo 19 d. Plungės r. apylinkės teismo nutartį panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 2 dalimi,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

E. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1) punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

E. R. Č. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą E. P. turtui pagal 2013 m. rugsėjo 19 d. Plungės r. apylinkės teismo nutartį, turto arešto akto identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini), panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

 

Teisėja                            (parašas)                                          Irena Šeškauskienė