
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. spalio 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos E. P. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Deimantės Nikitinienės 2015 m. liepos 31 d. nutarimo palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones,
nustatė:
pareiškėja pateiktu skundu prašo panaikinti nepagrįstą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Deimantės Nikitinienės 2015 m. liepos 31 d. nutarimą palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Nurodo, kad nutarimas priimtas formaliai įvertinus skundo argumentus, neatsižvelgus į nurodomas aplinkybes apie V. J. sveikatos būklę, t. y. kad jis nuo 2009 metų yra įrašytas į Tauragės psichikos sveikatos centro įskaitą, jam diagnozuota kraujagyslinė demensija ir organinis kliedesinis sutrikimas. Psichiatras nuo 2012 metų V. J. konstatavo išreikštą valios sutrikimą, suvokimo sutrikimus, ryškius kognityvinių funkcijų sutrikimus. 2012 m. gruodžio 11 d. atlikus V. J. MMSE tyrimą buvo nustatytas ryškus pažinimo sutrikimas, konstatuota, kad jis nesuvokia klausimų esmės, adekvačiai atsakyti negali, nustatytas ryškus mąstymo ir suvokimo sutrikimas. Pažymi, kad Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. 5906 buvo sudaryta 2012 m. rugsėjo 10 d., o po poros mėnesių V. J. yra konstatuoti tokie sunkūs psichikos sutrikimai. Šios aplinkybės, priešingai skundžiamo nutarimo argumentams, suteikia pagrindą abejoti, kad Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo momentu V. J. dėl sveikatos būklės galėjo nesuprasti savo veiksmų. Pareiškėja neturi galimybės išaiškinti V. J. susidariusios situacijos, nes J. K. ir A. K. neleidžia jai asmeniškai bendrauti su tėvu jiems nesant, kontroliuoja jo galimybes bendrauti telefonu. Todėl šiuo atveju tik prokuratūra gindama viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą dėl minėtos sutarties nuginčijimo, tuo pačiu inicijuoti ekspertės atlikimą, siekiant nustatyti kokios psichinės būklės buvo V. J., sudarydamas Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 5906, kadangi V. J. dėl senyvo amžiaus ir prastos sveikatos pats negali apginti savo pažeistų teisių.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Deimantė Nikitinienė, išnagrinėjusi Generalinėje prokuratūroje 2015-07-07 gautą E. P. skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2015-05-26 nutarimo Nr. 4-CB2-26, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nutarė palikti galioti skundžiamą nutarimą, padariusi išvadą, jog Klaipėdos apygardos prokuratūra pagrįstai nusprendė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir nėra pagrindo naikinti skundžiamo nutarimo.
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutiko, nurodydama, kad E. P. nesutinka su prokuroro nutarimu ne dėl galimai prokuroro proceso normų padarytu pažeidimų, o tai, kad prokuroras nepagrįstai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl 2012 m. rugsėjo 10 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 5906, kurią pasirašė pareiškėjos tėvas V. J., pripažinimo negaliojančia. Prokuroro išvadas patvirtina tyrimo metu surinkti įrodymai - V. J. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teismui, atlikta civilinėje byloje teismo psichiatrinės ekspertizės išvada. Prokuratūra teismo psichiatrinės ekspertizės išvadomis neturi pagrindo abejoti, todėl tenkinti pareiškėjos prašymą ir kreiptis į teismą siekiant pakartotinės teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimo netikslinga. Prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini)str. 3 d., 153 str. 2 d.).
Skundas atmestinas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Tauragės apylinkės prokuratūra 2014 m. spalio 23 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 30-9-00373, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 29-29). Tauragės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-586-367/2014 paskyrė V. J. teismo psichiatrijos ekspertizę. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2014 (b. l. 21-23) matyti, kad V. J. ekspertizės atlikimo metu nustatyta lengvo kognityvinio sutrikimo diagnozė, tačiau jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti įgydamas bei realizuodamas savo civilines teises ir pareigas. Todėl civilinėje byloje atstovavusi prokurorė, atsižvelgdama į ekspertizės išvadas ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsisakė pareiškimo dėl V. J. pripažinimo neveiksniu. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Deimantė Nikitinienė, išnagrinėjusi Generalinėje prokuratūroje 2015-07-07 gautą E. P. skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2015-05-26 nutarimo Nr. 4-CB2-26, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nutarė palikti galioti skundžiamą nutarimą, padariusi išvadą, jog Klaipėdos apygardos prokuratūra pagrįstai nusprendė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir nėra pagrindo naikinti skundžiamo nutarimo (b. l. 6-10).
Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtą procesinį sprendimą, priimdamas motyvuotą nutarimą (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 5 dalis). Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti.
Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista teisė arba teisėtas interesas. Dėl viešojo intereso gynimo ieškinį (pareiškimą) gali pateikti prokuroras (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Prokuroro pareikštas ieškinys (pareiškimas) dėl viešojo intereso gynimo, kaip ir kiekvieno kito asmens, turi atitikti proceso normų keliamus proceso dokumentams reikalavimus. Reikalavime turi būti nurodyti bylos dėl viešojo intereso baigtimi suinteresuoti asmenys, reikalavimo faktinis pagrindas (kuo pasireiškė viešojo intereso pažeidimas) ir dalykas (kaip pašalinti viešojo intereso pažeidimą) ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Teismas, išklausęs suinteresuotų asmenų paaiškinimus, patikrinęs faktinį ir teisinį pareikšto reikalavimo pagrįstumą, priima sprendimą dėl teisminio ginčo esmės. Taigi civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, išanalizavęs pareiškėjos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad Generalinė prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos E. P. skundą dėl Klaipėdos apygardos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2015-05-26 nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo paliko galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2015-05-26 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, argumentavo, t. y. byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, priimdama 2015-05-26 nutarimą, proceso normų nepažeidė, nustatančių skundo tyrimo procedūrų. Iš byloje esančio Generalinės prokuratūros 2015-07-31 nutarimo nustatyta, kad prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos pareiškimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, patikrino ir išanalizavo visas aplinkybes, susijusias su jos tėvo V. J. 2012 m. rugsėjo 10 d. sudaryta Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi Nr. 5906, t. y. pagal pareiškėjos skundą buvo pradėtos ikiteisminis tyrimas, prokuratūra kreipėsi į teismą dėl V. J. pripažinimo neveiksniu, atlikta V. J. teismo psichiatrijos ekspertizės. Visumos surinktų įrodymų pagrindu prokuratūra atsisakė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti byloje esančia teismo psichiatrijos akto išvada apie V. J. psichinę būklę.
Teismas daro išvadą, kad prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo pareiškimą, nustatė esmines faktinės aplinkybes dėl V. J. psichinės būklės ir Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 5906 sudarymo priežasčių. Teismas nenustatė, kokių procesinių procedūrų prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos pareiškimą, neatliko ir/ar galėjo atlikti. Pareiškėja skunde nenurodė nei vieno naujo ar papildomo procesinio veiksmo, išskyrus papildomos teismo psichiatrinės ekspertizė atlikimą, kurį atlikus, būtų pagrindas taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjai prokuratūra išaiškino jos teisę kreiptis į teismą dėl jos tėvo V. J. pripažinimo neveiksniu. Galimai inicijuoto proceso metu atlikti procesiniai veiksmai pašalins pareiškėjai kilusias abejones dėl jos tėvo priimto sprendimo perleisti visą jam priklausantį turtą tretiesiems asmenims.
Taigi, byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas ir atmestinas ((duomenys neskelbtini) 185 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 str.,
n u t a r i a:
atmesti pareiškėjos E. P. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Deimantės Nikitinienės palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2015-05-26 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Igoris Kasimovas