Baudžiamoji byla Nr. 1-683-167/2015
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08181-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.;1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2.;
(S)
1.2.4.5.;1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.5.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 8 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas,
sekretoriaujant J. K.,
dalyvaujant prokurorei D. S.,
nukentėjusiam H. Č.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo teismui pateiktą baudžiamąją bylą, kurioje M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Akmenėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistas,
kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
M. J. 2015 m. vasario 5 d., apie 15 val. 10 min., Šiaulių m. Tilžės g., netoli Krymo g. namo Nr. 20, autobusų stotelėje „Lieporiai“, nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: konflikto metu dėl asmeninių paskatų sudavė vieną kartą nukentėjusiajam H. Č. kumščiu į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam H. Č. kompleksinį dešinio skruostikaulio-viršutinio žandikaulio lūžį su dešinio poakinio nervo pažeidimu, dešinės akies obuolio sumušimu su poodine kraujosruva vokuose, kas sukėlė H. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kompleksinio dešinio skruostikaulio-viršutinio žandikaulio lūžio su dešinio poakinio nervo pažeidimu jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Be to, M. J. 2015 m. vasario 5 d., apie 15 val. 10 min., viešoje vietoje – Šiaulių m. Tilžės g., netoli Krymo g. namo Nr. 20, autobusų stotelėje „Lieporiai“, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: konflikto metu kitų asmenų akivaizdoje sudavė nukentėjusiajam H. Č. vieną kartą kumščiu į veidą, taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, sukėlė aplinkiniams didelį išgąstį ir sumaištį.
Apklaustas kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2015 m. vasario 5 d. apie 15:10 val. „Lieporių“ autobusų stotelėje susitiko su nukentėjusiuoju H. Č., nes sužinojo, kad jis bendrauja su jo panele, todėl norėjo su juo pasikalbėti. Priėjęs prie H. Č. jo paklausė, ar jis yra jo geriausias draugas, tada paprašė, kad parodytų savo telefoną. H. Č. jam padavė telefoną ir ten jis perskaitė jo sms žinutes. Tuomet telefoną atidavė H. Č. ir mėgino su juo pasikalbėti, tačiau H. Č. nusisukinėjo, darė įvairias veido mimikas. Jam neišlaikė nervai ir jis H. Č. trenkė. H. Č. nugriuvo, o jis nuėjo. Neatkreipė dėmesio kaip sureagavo aplinkiniai, tačiau vietoje jų jis būtų išsigandęs. Aplink buvo pašalinių žmonių ir jo pusbrolis. Sutinka, kad buvo sukeltas aplinkinių išgąstis ir sumaištis. Sutinka, kad viskas įvyko viešoje vietoje. Ateityje jėgos nebenaudos. Su H. Č. nebedraugauja. Su nukentėjusiojo H. Č. pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi yra nurodyta labai didelė suma ir tokių pinigų jis neturi. Sutinka, kad jam buvo padaryti sužalojimai ir gydėsi, tačiau reikia atkreipti dėmesį į jo padėtį, gaunamas pajamas. H. Č. galėtų atlyginti 1000 eurų, bet ne iš karto sumokant visą sumą. Sutinka su Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu. Taip padarydamas jis pasielgė neteisingai ir dėl to labai gailisi. Jis mokosi „Lieporių“ gimnazijoje. Nei savarankiškų pajamų, nei turto neturi. Jį išlaiko tėtis. Jei dirbtų – tuomet padengtų padarytą žalą. Ikiteisminio tyrimo jam buvo uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju H. Č., todėl jo neatsiprašė, tačiau dabar nori atsiprašyti H. Č. ir dėl to labai gailisi, nes pasielgė tikrai blogai.
Be kaltinamojo parodymų apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, teismas ištyrė tokius įrodymus:
Nukentėjusysis H. Č. parodė, kad kaltinamasis M. J. yra buvęs jo geriausias draugas. Jį pažįsta apie 4-5 metus. Dėl M. J. veiksmų jo atžvilgiu yra patyręs tiek psichologinę, tiek moralinę žalą. Ilgą laiką buvo ligoninėje, todėl teko praleisti daug pamokų. Iš viso gydymas užtruko daugiau nei 1 mėnesį laiko. Dėl nesaugumo jausmo pakeitė mokyklą, kadangi kaltinamasis M. J. mokėsi toje pačioje mokykloje. Jam buvo padaryti sužalojimai. Kai viskas įvyko, važiavo gydytis į Vilnių. Prieš operaciją gydytojai pasakė, kad yra galimas vienos akies apakimas, tačiau dabar akis yra normali. Taip pat jam įdėjo plokštelę, varžtus, kad būtų sutvirtinti kaulai. Tai bus visam gyvenimui. Po įvykio buvo patinęs veidas, kurio nejautė apie 1 mėnesį laiko, todėl jam nuo to buvo kilę nepatogumai. Kaltinamojo M. J. atsiprašymo nepriėmė, kadangi jam skaudu, jog taip padarė geriausias draugas ir iš jo to nesitikėjo. Po įvykio paskambino kaltinamajam M. J. ir jo atsiprašė, kadangi jautėsi kaltas. Vėliau sužinojo, kad jam yra padaryti rimti sužalojimai ir nebenorėjo atsiliepti, kai skambino M. J..
2015-02-07 H. Č. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2015-02-07, apie 15.30 val., Šiauliuose, Tilžės g., priešais prekybos centrą „Iris“ esančioje autobusų stotelėje, M. J. sudavė ranka vieną smūgį į veidą (6 b. l.).
2015-02-07 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra Šiaulių m., Tilžės g., autobusų stotelėje priešais prekybos centrą „Iris“ (13-16 b. l.).
2015-04-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 221/15(04), kurioje nurodyta, kad H. Č. padaryti sužalojimai: kompleksinis dešinio skruostikaulio-viršutinio žandikaulio lūžis su dešinio poakio nervo pažeidimu, dešinės pusės obuolio sumušimas su poodine kraujosruva vokuose; sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu paveikus dešinę veido pusę; H. Č. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kompleksinio dešinio skruostikaulio-viršutinio žandikaulio lūžio su dešinio poakio nervo pažeidimu jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų; sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (33-34 b. l.).
2015-02-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis H. Č. savo iniciatyva pateikė medicininių dokumentų kopijas (25-31 b. l.).
Teismo posėdžio metu ištirta baudžiamosios bylos medžiaga, patvirtina, kad kaltinamasis M. J., tyčiniais veiksmais, viešoje vietoje, suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam H. Č. ir padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimas įrodytas.
Kaltinamasis M. J. nesunkiai sužalojo nukentėjusiojo H. Č. sveikatą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimas įrodytas.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skiriant bausmę M. J. atsižvelgiama į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą (b. l. 73), padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsiprašė nukentėjusiojo teisme. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. J. baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (74 b. l. ), nedirbantis (76 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centre (Moters ir vaiko klinikoje) nesigydė (82 b. l.). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, į tai, kad nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. J. bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paskiriant atitinkamą įpareigojimą, padėsiantį įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 48, 55 str.).
M. J. paskirtosios bausmės subendrintinos tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmą, antrą dalis, penktos dalies 1 punktą – taikytinas bausmių apėmimo būdas esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.
Nukentėjusysis H. Č. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo M. J. 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad po M. J. suduoto smūgio, kurio jis nesitikėjo, buvo sutrikdyta sveikata. Negalėjo lankyti mokyklos, patyrė operaciją, ilgai gydėsi namuose. Negalėjo valgyti, kalbėti, šypsotis, palenkti galvos. Po patirto smurto pakeitė mokymosi įstaigą, nes negalėjo vienoje mokykloje mokytis su M. J.. Padaryti sužalojimai buvo gydomi operaciniu būdu. Operacijos metu teko atstatyti pasislinkusius kaulus, kad jie nedeformuotų veido ir kad neprarastų tam tikrų veido kaulų funkcijų. Sužalota vieta sunkiai gijo, skaudėjo, turėjo vartoti nuskausminamuosius. Neturtinę žalą sudaro patirtas nusikaltimo metu skausmas, kentėtas fizinis skausmas gydymosi laikotarpiu ir jaučiamas iki šiol. Baimė dėl sveikatos, dvasinės būklės pablogėjimas, dvasinis sukrėtimas.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai neturtinės žalos išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais (CK 6.250 str.). Žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, psichologinę traumą ir kitus nepatogumus. Nukentėjusysis dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo iškentėjo dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, be to išgyveno nepatogumus, todėl teismas pripažįsta, kad priežastinis ryšys, tarp įvykdytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios neturtinės žalos yra įrodytas, tuo pačiu įrodyta ir neturtinė žala. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, todėl neturtinę žalą vertina teismas, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas neturtinės žalos didį, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį - atsižvelgė į įvykdyto nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jau išdėstytas aplinkybes, į padarytą sveikatos sutrikdymą, nes nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, į tai, kad neturtinė žala buvo padaryta tyčine nusikalstama veika. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai kad kaltinamasis niekur nedirba, mokosi mokykloje, taip pat ir į teismų praktiką analogiškose bylose, ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau mažintinas ir tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo M. J. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 1137,51 Eur sumai už nukentėjusiajam H. Č. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas suteiktas VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikai. Pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
M. J. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais, – taikytina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 304 str., 305 str., 307 str.,
n u s p r e n d ė:
M. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.
M. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirma, antra dalimis, penktos dalies pirmu punktu, subendrinti paskirtas bausmes, bausmių apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai ir galutinę bausmę M. J. paskirti – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais įpareigoti M. J. per bausmės atlikimo laiką: būti namuose nuo 24 val. iki 6 val.; neatlygintinai išdirbti 50 valandų per du mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
M. J. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, – taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Iš M. J. priteisti H. Č. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Iš M. J. priteisti Šiaulių teritorinėms ligonių kasoms 1137,51 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 51 euro centą).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėjas Alfredas Vilbikas