Civilinė byla Nr. 2S-1838-555/2020

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02215-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.1.4; 3.3.1.6; 3.3.2.1; 3.3.2.4; 3.3.2.6

               (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5043-570/2020 pagal pareiškėjos antstolės S. Ž. pareiškimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skolininkei A. G., suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento vidurio Lietuvos teisės skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Antstolė S. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama skirti skolininkei A. G. už antstolio reikalavimų nevykdymą periodinę iki 300,00 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną valstybės naudai.

2.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino iš dalies: skolininkei A. G. paskyrė 5,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012, neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki sprendimo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo.

3.       Marijampolės apylinkės teisme 2020 m. rugsėjo 28 d. gautas skolininkės A. G. atskirasis skundas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5043-570/2020, kuriuo ji prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartį.

4.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, nustatęs kad atskirasis skundas turi esminių trūkumų – nurodyti kiti apeliantai ir tretieji asmenys, tačiau nėra nurodyta, kaip nagrinėjama civilinė byla yra susijusi su šių asmenų teisėmis ir interesais, o be to, kiti nurodyti apeliantai nėra pasirašę teikiamo atskirojo skundo, nustatė skolininkei terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi skolininkės A. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

6.       Teismas nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi skolininkei buvo nustatytas terminas nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti, o jei per nustatyta terminą trūkumai nebus pašalinti, skolininkei išaiškinta, kad atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

7.       Teismas nustatė, kad skolininkės atstovui advokatui T. T. minėta nutartis per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) buvo įteikta 2020 m. spalio 1 d., todėl terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti baigėsi 2020 m. spalio 8 d., tačiau trūkumai nustatytu terminu nebuvo pašalinti, prašymas pratęsti terminą nepateiktas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

8.       Atskiruoju skundu skolininkė A. G. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Nors teismas nurodo, kad skolininkės atstovui per EPP buvo įteikta 2020 m. spalio 1 d., tačiau iš tiesų EPP sistemoje su lydraščiu persiųsto dokumento (teismo nutarties) nebuvo galimybės atidaryti, tuo tarpu skolininkei nutartis nebuvo įteikta. Apie priimtą nutartį skolininkė sužinojo tik 2020 m. spalio 12 d., t. y. jau priėmus skundžiamą nutartį.

8.2.                      Be to, ne visi trūkumai yra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą. Tie trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, t. y. procesiniai dokumentai grąžintini trūkumams pašalinti, jeigu trūkumai yra ne formalūs, bet tikrai esminiai. Šiuo atveju teismui pateiktame skunde nors ir buvo nurodyta apeliantais daugiau asmenų, tačiau šių asmenų teismas apeliantais nelaikė, jiems nutarties dėl trūkumų šalimo netgi nesiuntė, t. y. tai išvis nebuvo atskirojo skundo trūkumas, o paprasčiausiai netikslumas.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepašalinus nustatytų trūkumų laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui skolininkės atskirasis skundas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria skolininkei paskirta bauda už sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos, skolininkei A. G. už antstolio reikalavimų nevykdymą, skyrimo. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino iš dalies ir skolininkei paskyrė 5,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012, neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki sprendimo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo. Dėl šios nutarties panaikinimo skolininkė, atstovaujama advokato T. T. (atstovavimo sutartis pateikta kartu su atskiruoju skundu), 2020 m. rugsėjo 28 d. pateikė teismui atskirąjį skundą. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, nustatęs kad atskirasis skundas turi esminių trūkumų – nurodyti kiti apeliantai ir tretieji asmenys, tačiau nėra nurodyta, kaip nagrinėjama civilinė byla yra susijusi su šių asmenų teisėmis ir interesais, o be to, kiti nurodyti apeliantai nėra pasirašę teikiamo atskirojo skundo, nustatė skolininkei terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Ši nutartis 2020 m. rugsėjo 28 d. per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemį buvo išsiųsta tik skolininkės atstovui advokatui T. T..

12.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas skolininkės A. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad per nustatytą terminą nebuvo pašalinti nustatyti atskirojo skundo trūkumai. Nesutikdama su šia nutartimi, skolininkė (toliau ir – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriame iš esmės nurodo, kad kartu su lydraščiu per EPP išsiųsto teismo procesinio dokumento (teismo nutarties) nebuvo galimybės atidaryti, o jai ši nutartis nebuvo įteikta.

13.       Civilinis procesas vyksta pagal įstatymų nustatytą tvarką, kurios turi laikytis tiek teismas, tiek proceso dalyviai. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši dalyvaujančių byloje asmenų pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu. Taigi, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas turi atitikti civilinio proceso principus, šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), kooperacijos (bendradarbiavimo) (CPK 8 straipsnis), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

14.       CPK XVI skyriaus antrasis skirsnis reglamentuoja atskirųjų skundų padavimo ir nagrinėjimo taisykles. CPK 338 straipsnis nustato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalies, 316 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu atskirasis skundas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Apeliantui teismo nustatytu terminu pašalinus atskirojo skundo trūkumus, atskirasis skundas laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju atskirasis skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 316 straipsnio 2 dalis). Taigi, procesinio dokumento pripažinimas nepaduotu yra ydingo trūkumų šalinimo ar jų nepašalinimo per nustatytą laiką pasekmė.

15.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustačius apeliantei terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, ši nutartis 2020 m. rugsėjo 28 d. per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemį buvo išsiųsta jos atstovui advokatui T. T.. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 10 dalimi, laikytina, kad ši nutartis apeliantės atstovui įteikta buvo 2020 m. rugsėjo 29 d., o ne 2020 m. spalio 1 d. Vadinasi terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti pasibaigė 2020 m. spalio 6 d., tačiau per nustatytą terminą apeliantė nešalino jai nustatytų atskirojo skundo trūkumų.

16.       Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantės atstovas advokatas T. T. yra prisijungęs prie Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemio ir, teikdamas teismui procesinius dokumentus, juo aktyviai naudojasi, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad jam apie teismo siųstus procesinius dokumentus negalėjo būti žinoma. Priešingos išvados nesudaro pagrindo daryti ir apeliantės atskirojo skundo argumentai, jog jos atstovui teismo siųstos nutarties kartu su lydraščiu nebuvo galimybės atidaryti, o jai nutartis įteikta nebuvo. Iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas kartu su 2020 m. rugsėjo 28 d. lydraščiu taip pat išsiuntė ir 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį (PDF formatu). Net jei ir teismo siųstų procesinių dokumentų apeliantės atstovas neturėjo galimybės atidaryti, jis į teismą per teismo nustatytą terminą nesikreipė ir neprašė pakartotinai persiųsti jam pateiktų procesinių dokumentų. Byloje taip pat nebuvo duomenų apie tai, jog apeliantė būtų pageidavusi teismo procesinius dokumentus gauti pati, todėl jie pagrįstai buvo siųsti jos atstovui advokatui T. T. (CPK 118 straipsnio 1 dalis). Taigi, nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad apeliantė nutartimi nustatytų atskirojo skundo trūkumų nešalino, todėl pirmosios instancijos teismas, formaliai vertinant, turėjo pagrindą apeliantės atskirąjį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

17.       Apeliantė atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, jog pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustatyti trūkumai – atskirajame skunde nurodyti kiti apeliantai ir tretieji asmenys, nėra esminiai ir nesudaro kliūčių tolesnei bylos eigai. Pirmosios instancijos teismas atskirajame skunde nurodytiems kitiems apeliantams net nesiuntė trūkumų šalinimo nutarties, t. y. jų net nelaikė apeliantais. Apeliantė teigia, kad atskirajame skunde nurodyti kiti asmenys net nėra trūkumas, o paprasčiausias netikslumas.

18.       Jei asmuo neskundė teismo nutarties dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo, tačiau skundžia nutartį, kuria procesinis dokumentas grąžintas nepašalinus jo trūkumų, tai nekliudo asmeniui atskirajame skunde kelti argumentus, susijusius su tuo, jog teismas nepagrįstai buvo nustatęs terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018). Taigi, šiuo atveju apeliantei keliant klausimą ir dėl pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytų trūkumų pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas įvertinta, ar nustatyti trūkumai yra esminiai ir sudarė kliūtis tolimesnei bylos eigai.

19.       Pažymėtina, kad asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą realizuojama paduodant apeliacinį (atskirąjį) skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti. Apeliacinio (atskirojo) skundo turiniui ir formai taikytini bendrieji procesiniams dokumentams CPK keliami reikalavimai, o taip pat CPK 306 straipsnyje įtvirtinti apeliacinio skundo turinio reikalavimai. 

20.       Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, nustatęs kad atskirajame skunde be byloje dalyvaujančių asmenų yra nurodyti ir kiti asmenys (apeliantai bei tretieji asmenys), tačiau nėra nurodyta, kaip nagrinėjama civilinė byla yra susijusi su šių asmenų teisėmis ir interesais, o be to, kiti nurodyti apeliantai nėra pasirašę teikiamo atskirojo skundo, sprendė, kad tai yra esminiai atskirojo skundo trūkumai ir nustatė terminą jiems pašalinti. CPK 305 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinį (atitinkamai ir atskirąjį) skundą civilinėje byloje turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 37 straipsnį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė A. G. yra suinteresuotas asmuo byloje – skolininkė, kuriai buvo skirta bauda už sprendimo nevykdymą, darytina išvada, kad apeliantė neabejotinai turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl ir teisę inicijuoti apeliacinį procesą dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties. Šiuo atveju apeliantės vardu atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria jai buvo paskirta bauda, padavė ir jį pasirašė jos atstovas – advokatas T. T..

21.       Aptariamu atveju nėra pagrindo nesutikti, kad teismui teikiamame procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, jų vardai, pavardės, asmens kodai (jei žinomi) ir pan. (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o taip pat procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad apeliantės atskirojo skundo tituliniame lape galimai per klaidą yra nurodyti kiti, bylos nagrinėjime nedalyvavę asmenys (kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dalyvavo tik antstolis, išieškotoja ir skolininkė), negali būti laikoma esminiu atskirojo skundo trūkumu, užkertančiu kelią tolimesnei proceso eigai, pačiai apeliantei turint teisę pateikti atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties.

22.       Akcentuotina, kad šalių pateiktų procesinių dokumentų (šiuo atveju atskirojo skundo) trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas formaliai kaip savitikslis instrumentas, tokiu būdu dirbtinai vengiant teisingumo vykdymo ir be pagrindo apribojant asmenų konstitucinę teisę į teisminį procesą. Teisingumo vykdymo procese asmens teisė į apeliaciją turi ypatingą reikšmę, tarnauja viešajam tinkamo įstatymo taikymo tikslui. Byloje dalyvavusių asmenų teisė į apeliaciją iš esmės nulemia galimybę priimtą pirmosios instancijos procesinį sprendimą patikrinti instancine tvarka. Atsižvelgiant į apeliacijos instituto viešąjį tikslą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, proceso teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad be pakankamo pagrindo nebūtų paneigta galimybė asmeniui inicijuoti apeliacinį procesą. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojama taisyklė, kad tinkamas procesinių įstatymų taikymas yra viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2006, 2006 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2006 ir kt.).

23.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas formaliai ir turėjo pagrindą priimti skundžiamą nutartį, t. y. apeliantės atskirąjį skundą laikyti nepaduotu, šiai nešalinus nustatytų atskirojo skundo trūkumų, tačiau įvertinus tai, kad šiuo konkrečiu atveju atskirojo skundo trūkumai nebuvo esminiai, akivaizdžiai procesiniame dokumente per klaidą nurodant byloje nedalyvaujančius asmenis, darytina išvada, jog nepriėmus apeliantės atskirojo skundo, nepagrįstai buvo suvaržytos jos teisės priimtą pirmosios instancijos galutinį procesinį sprendimą patikrinti instancine tvarka (CPK 2, 5 straipsniai). Proceso baigtis, kai atskirasis skundas nėra priimamas dėl jo trūkumų, yra galima tik konstatavus, kad trūkumai buvo esminiai ir jų nepašalinus procesas nebuvo galimas. Būtent nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atskirojo skundo dėl teismo nutarties, kuria apeliantei paskirta bauda, trūkumus nustatė ir apeliantės teisę į instancinę jai nepalankios teismo nutarties patikrą apribojo esant formaliam teisiniam pagrindui, kas iš esmės nulėmė neteisėtos ir skundžiamos nutarties priėmimą.

24.       Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų (šiuo atveju atskirojo skundo) trūkumų šalinimo institutą, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis panaikinama ir apeliantės A. G. atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu, 

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir skolininkės A. G. atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas