Civilinė byla Nr. 2S-1310-924/2021

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00751-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.14.8.5.;

3.3.2.5.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl tautybės patikslinimo Lietuvos gyventojų registrų įstatymo pagrindu ir neteisėtų institucijų sprendimų ištaisymo suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas A. B. 2021 m. gegužės 6 d. kreipėsi į teismą, prašydamas teismo pripažinti 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2021 m. sausio 22 d. VĮ Registrų centro raštus, 2021 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą Nr. /1.2311z/-7R-1272, 2021 m. balandžio 1 d. Valstybinės duomenų apsaugos raštą Nr. 3R-331 neteisėtais; įpareigoti VĮ Registrų centrą patikslinti jo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“ Lietuvos gyventojų registre. Nurodė, kad 2020 m. balandžio 9 d. išvada Nr6M-8/2020 Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius atsisakė tenkinti pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. prašymą patikslinti Lietuvos gyventojų registre pareiškėjo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“, Vokietijos Federacinės Respublikos pareiškėjui išduotų piliečio pažymėjimo ir paso pagrindu pagal pareiškėjo mirusio tėvo W. L. B. tikrą kilmę ir tautybę. Teigia, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. skundu dėl minėtos išvados pripažinimo neteisėta ir suklastota kreipėsi į bendros kompetencijos Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, tačiau civilinėje byloje Nr. 2YT-22186-527/2020 teismas atsisakė išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės nustatydamas, kad minėto skundo išnagrinėjimas dėl minėtos išvados panaikinimo priklauso ne bendrosios, bet administracinių teismų kompetencijai, o dėl tautybės patikslinimo Lietuvos gyventojų registre pareiškėjas privalo kreiptis išankstine neteismine tvarka į Lietuvos gyventojų registro tvarkytoją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. skundą dėl tautybės patikslinimo Lietuvos gyventojų registrų įstatymo pagrindu ir neteisėtų institucijų sprendimų ištaisymo suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

3.       Teismas pažymėjo, kad patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko nagrinėjamas bylas nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimu buvo atmestas pareiškėjo V. B. pareiškimas dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, kuriuo pareiškėjas vienu iš reikalavimų prašė - panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. 4M-8/2010 ir įpareigoti Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių pakeisti <...> pareiškėjo vardą, pavardę ir tautybę į W. B., vokietis. Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-866-413/2013 Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Sprendimas įsiteisėjęs.

4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas prašo pripažinti neteisėtais VĮ Registrų centras 2020 m. gruodžio 29 d. lydimąjį dokumentą (lydraštį), kuriuo VĮ Registrų centras persiunčia Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui pareiškėjo prašymą pagal kompetenciją su pridėtais dokumentais ir VĮ Registrų centras 2021 m. sausio 22 d. atsakymą į pareiškėjo skundą. Pareiškėjui buvo išaiškinta atsakymo apskundimo tvarka.

5.       Teismas taip pat pažymėjo, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pasinaudojo jam išaiškinta apskundimo tvarka ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl to paties reikalavimo administracinėje byloje Nr. I2-3409-331/2021, todėl analogiškas reikalavimas negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

6.       Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad teismo žinioje jau yra išnagrinėta civilinė byla ir nagrinėjama administracinė byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4,5 punktai).

                                   III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Atskirajame skunde pareiškėjas A. B. prašo panaikinti 2021 m. gegužės 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir perduoti civilinę bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Skundžiama nutartis nepagrįsta, nes teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą nurodant, jog teismo žinioje jau yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1643-490/2012, kurioje 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimu atmestas mirusio pareiškėjo tėvo V. B. prašymas dėl suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, pakeičiant jo vardą, pavardę ir tautybę į W.-L. B., vokietis. Minima ir ši civilinės bylos yra ne tarp tų pačių šalių, ne dėl to paties dalyko, ir ne tuo pačiu pagrindu, kadangi civilinėje byloje Nr. 2-1643-490/2012 pareiškėjas nebuvo ginčo šalimi, o tik savo mirusio tėvo atstovas išduoto įgaliojimo pagrindu.

7.2.                      Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nes 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimas nurodytoje civilinėje byloje neįrodo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo jau išspręstas ginčas dėl pareiškėjo teisingos tautybės patikslinimo Lietuvos gyventojų registre pareiškėjui išduoto Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio pažymėjimo ir paso pagrindu. Taip pat 2020 m. gruodžio 29 d., 2021 m. sausio 22 d. ir 2021 m. kovo 5 d. VĮ Registrų centro, Lietuvos teisingumo ministerijos raštų, 2021 m. balandžio 1 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo, pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo.

7.3.                      Teismo nutartis yra nepagrįsta, nes 2012 m. lapkričio 6 d. sprendime nustatytas ir pripažintas pareiškėjo mirusiam tėvui išduoto pridedamo (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos institucijų suklastoto ir parduoto gimimo liudijimo kaip neva anuliuotino faktas, tačiau toje civilinėje byloje nebuvo reikalauta pripažinti jo gimimo liudijimą Lietuvos Respublikos institucijų suklastotu. Ši aplinkybė turi prejudicinės galios reikalaujant pripažinti minėtą gimimo liudijimą suklastotu ir parduotu, bei neteisėtu.

7.4.                      Skundžiamoje nutartyje netinkamai taikomas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas, nes pažeidžiami CPK 18, 21, 182, 184 straipsniai ir tiesiogine tyčia klastojami įrodymai, tariamai šios civilinės bylos tie patys reikalavimai yra nagrinėjami administracinėje byloje NI2-3409-331/2021, ir tariamai dėl to negali tokie patys reikalavimai būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka bendros kompetencijos teisme.

7.5.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tyčia atsisako vykdyti įsiteisėjusias minėtas administracinių teismų nutartis ir nustato, kad reikalavimą dėl minėtos 2020 m. balandžio 9 d. išvados pripažinimo neteisėta ir jos panaikinimo turėjo išnagrinėti administraciniai teismai. Tai patvirtina ne tik absoliutų organizuotą visų Lietuvos Respublikos teismų šališkumą ir nekompetenciją, bet ir tyčinį trukdymą ištaisyti neteisėtus ir nusikalstamus teismų ir institucijų sprendimus, ribojimą teisės į teisingą teismą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 329, 338 straipsniai).

9.       Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo A. B. skundą dėl tautybės patikslinimo Lietuvos gyventojų registrų įstatymo pagrindu ir neteisėtų institucijų sprendimų ištaisymo, konstatavo, kad teismo žinioje jau yra išnagrinėta civilinė byla ir nagrinėjama administracinė byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktų pagrindu.

10.       Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, tačiau ši konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą netrukdo įstatymų leidėjui nustatyti formalius reikalavimus, taikomus asmens kreipimuisi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą konstatuojamosios dalies I skyriaus 12 punktas). Atitinkamai CPK 5 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmuo kreiptis į teismą turi įstatymų nustatyta tvarka.

11.       Atskiruoju skundu pareiškėjas iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą netinkamai ir nepagrįstai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 bei 5 punktus, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.

12.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas teismo pripažinti 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2021 m. sausio 22 d. VĮ Registrų centras raštus, 2021 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą Nr. /1.2311z/-7R-1272, 2021 m. balandžio 1 d. Valstybinės duomenų apsaugos raštą Nr. 3R-331 neteisėtais; įpareigoti VĮ Registrų centras patikslinti jo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“ Lietuvos gyventojų registre.

13.       Pirmosios instancijos teismas patikrinęs teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimu buvo atmestas pareiškėjo V. B. pareiškimas dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, kuriuo pareiškėjas vienu iš reikalavimų prašė - panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. 4M-8/2010 ir įpareigoti Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių pakeisti <...> pareiškėjo vardą, pavardę ir tautybę į W. B., vokietis. Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-866-413/2013 Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

14.       Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ieškinio tapatumo konstatavimas yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021).

15.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas reiškia tapatų prašymą dėl tautybės patikslinimo Lietuvos gyventojų registrų įstatymo pagrindu ir neteisėtų institucijų sprendimų ištaisymo, ir remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog Jonavos rajono apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-1643-490/2012 buvo pradėta pagal V. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, tuo tarpu nagrinėjamu atveju civilinė byla Nr. 2YT-13455-217/2021 buvo pradėta pagal A. B. skundą dėl tautybės patikslinimo Lietuvos gyventojų registrų įstatymo pagrindu ir neteisėtų institucijų sprendimų ištaisymo suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-1643-490/2012 pareiškėjas V. B. prašė panaikinti nepagrįstą ir neteisėtą Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2010-06-08 išvadą Nr. 4M-8/2010; įpareigoti suinteresuotą asmenį pakeisti 1951-10-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biuro įraše Nr. 879 pareiškėjo vardą į W., pavardę į B., gimimo vietą į (duomenys neskelbtini), tėvo vardą, pavardę ir tautybę į K. B., vokietis, mamos S. B. – B. vokietė; taip pat 1951-08-18 Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biuro santuokos įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti pareiškėjo vardą, pavardę ir tautybę į W. B., vokietis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. B. prašo teismo: pripažinti 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2021 m. sausio 22 d. VĮ Registrų centro raštus, 2021 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą Nr. /1.2311z/-7R-1272, 2021 m. balandžio 1 d. Valstybinės duomenų apsaugos raštą Nr. 3R-331 neteisėtais; įpareigoti VĮ Registrų centrą patikslinti jo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“ Lietuvos gyventojų registre.

16.       Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą nepagrįstai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą, kadangi tapačiais ieškiniai (prašymai, skundai) gali būti pripažinti tik tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013). Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-13455-217/2021 pateiktas A. B. skundas dėl tautybės patikslinimo Lietuvos gyventojų registrų įstatymo pagrindu ir neteisėtų institucijų sprendimų ištaisymo suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, negali būti laikomas tapačiu civilinėje byloje Nr. 2-1643-490/2012 pateiktam V. B. pareiškimui suinteresuotam asmeniui Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo.

17.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą taip pat taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą nustatęs, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl to paties reikalavimo administracinėje byloje Nr. I2-3409-331/2021, todėl analogiškas reikalavimas negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

18.       Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tai reiškia, kad šalys negali prašyti teismo iškelti dėl to paties ginčo dviejų ar daugiau bylų, jei ieškiniai yra tapatūs (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-367/2013). Kasacinis teismas, aiškindamas proceso teisės nuostatas, susijusias su ieškinių tapatumo nustatymu, yra pažymėjęs, kad tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tik tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).

19.       Patikrinus teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal 2021 m. gegužės 5 d. pareiškėjo A. B. skundą dėl sprendimų pripažinimo neteisėtais, įpareigojimo atlikti veiksmus, atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, yra pradėta administracinė byla Nr. I2-3409-331/2021. Minėtu skundu pareiškėjas reiškia reikalavimus: 1) pripažinti neteisėta Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą Nr. 6M-8/2020; 2) pripažinti neteisėtais VĮ Registrų centras 2020 m. gruodžio 29 ir 2021 m. sausio 22 d. raštus; 3) pripažinti neteisėtu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d. raštą Nr. /1.2111z/-7R-1272; 4) pripažinti neteisėtu Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. raštą. Nr. 3R-331; 5) įpareigoti VĮ Registrų centras patikslinti pareiškėjo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“ Lietuvos gyventojų registre; 6) pripažinti neteisėtais gimimo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 7) priteisti iš Lietuvos valstybės 2 000 000 eurų turtinės ir neturtinės žalos; 8) priimti atskirą nutartį dėl organizuotos nusikalstamos Lietuvos Respublikos institucijų veiklos pareiškėjo ir jo artimųjų atžvilgiu ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos požymių. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui A. B. 14 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

20.       Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šioje civilinėje byloje ir Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I2-3409-331/2021 ginčo šalys yra tapačios, nes šioje civilinėje byloje skundas reiškiamas Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuri yra atsakovė ir minėtoje administracinėje byloje Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Ieškinio dalykas – tai reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reikalavimai pripažinti 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2021 m. sausio 22 d. VĮ Registrų centro raštus, 2021 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą Nr. /1.2311z/-7R-1272, 2021 m. balandžio 1 d. Valstybinės duomenų apsaugos raštą Nr. 3R-331 neteisėtais; įpareigoti VĮ Registrų centras patikslinti jo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“ Lietuvos gyventojų registre yra tapatūs reikalavimams, pareikštiems Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I2-3409-331/2021, kurie nurodyti šios nutarties 19 punkte. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu nustatęs, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl to paties reikalavimo administracinėje byloje Nr. I2-3409-331/2021.

21.       Pažymėtina, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas atsisakymo priimti ieškinį teisinis pagrindas apima ne tik tuos atvejus, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys yra tapatus kitame teisme pareikštam ieškiniui jau iškeltoje byloje, bet ir tuos atvejus, kai ieškinys teisme pareiškiamas tuo metu, kai kitame teisme dar tik sprendžiamas tapataus bylos iškėlimą inicijuojančio procesinio dokumento priėmimo klausimas. Priešingos situacijos toleravimas reikštų proceso ekonomiškumo principo pažeidimą (CPK 7 straipsnio 1 dalis), nes tuo pačiu metu skirtinguose teismuose būtų leidžiama vykti dviem ar daugiau tapačių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-97-180/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-367/2013).

22.       Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam teisėjui nusišalinti turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013). Teisė į nešališką teismą, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas, tuo tarpu objektyvusis – bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas.

23.       Atskirajame skunde pareiškėjo nurodyti kaip pirmosios instancijos teismo šališkumą turintys patvirtinti argumentai, t. y. kad skundžiama nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl tautybės patikslinimo Lietuvos gyventojų registrų įstatymo pagrindu ir neteisėtų institucijų sprendimų ištaisymo, nereiškia teismo šališkumo. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, atitinkančių CPK 64, 65 straipsniuose nurodytiems pagrindams teismo nušalinimui, todėl pareiškėjo argumentai, jog buvo pažeista jo teisė į nešališką teismą, atmestini.

24.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas tačiau atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą teisingai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

25.       Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas