Baudžiamoji byla Nr. 1A-235-300/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12497-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.4;

(S)

1.1.10.1; 1.2.14.1.2.2;1.2.20.12; 2.4.7.

     ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

                                                       N U T A R T I S

                                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                     2017 m. spalio 4 d.

                                                               Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,

nuteistajam D. L.,

gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal BK 242 straipsnį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėta švelnesnė bausmė ir D. L. paskirta subendrinta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir D. L. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: 

D. L. nuteistas už tai, kad būdamas Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu nuteistas galutine subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas, tyčia vengė atlikti teismo paskirtą bausmę ir slapstėsi iki 2017 m. kovo 22 d., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Be to, D. L. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 21 d., apie 24 val., išdaužęs V. L. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), katilinės langą, įsibrovė į namą ir pagrobė televizorių „Star“, kurio vertė 250 Eur, bei trofėjinius elnio ragus, kurių vertė 1000 Eur, priklausančius E. P., tuo bendrai nukentėjusiajai E. P. padarė 1250 Eur turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. L. prašo sumažinti jam skirtos bausmės dydį, ar atidėti jos vykdymą. Skunde nurodo, kad yra jauno amžiaus, iki nusikaltimų padarymo mokėsi mokykloje, gailisi padaręs nusikaltimus, ir teigia, kad nusikalto dėl sunkios materialinės padėties (turėjo merginą su mažu vaiku, kuris smarkiai sirgo ir dėl to reikėjo pinigų). Todėl nuteistasis mano, kad jam yra skirta per griežta bausmė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. L. prašo sumažinti jam skirtos bausmės dydį, ar atidėto jos vykdymą.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas visumą bausmės skyrimo tikslų, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Konkrečiu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. L. laisvės atėmimo bausmes ir nustatydamas jų dydžius, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmes nuteistajam, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, taip pat pripažino ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veikas padarė būdamas recidyvistas, pagrįstai įvertino tai, kad D. L. įvykdė vieną nesunkių (BK 242 straipsnis) ir vieną apysunkių (BK 178 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms priskiriamas nusikalstamas veikas, jog nusikalto būdamas teistas, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui.

Taigi, apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, tarp ir jų ir tas, kurias nuteistasis nurodo apeliaciniame skunde, padarė pagrįstą išvadą, kad D. L. už nusikaltimų padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Kolegijos vertinimu, nuteistajam apylinkės teismo skirtos bausmės visiškai atitinka tiek jo padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrindžia ir tai, kad nuteistajam D. L. apylinkės teismo nuosprendžiu skirta net galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams – yra mažesnė nei vienos iš jo padarytos sunkesnės nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Dėl to nuteistajam paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtas ar dar labiau jas švelninti nėra pagrindų. Šiame kontekste pažymima, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Taip pat teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes – tai, kad apeliantas būdamas keturis kartus teistas (visus kartus už nusikaltimus nuosavybei), teistumui neišnykus įvykdė vieną nesunkių ir viena apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas tyčines nusikalstamas veikas; tai, kad nuteistasis BK 27 straipsnio 1 dalies prasme – recidyvistas; kad yra nustatyta ne tik viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti bet ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, – daro vienareikšmišką išvada, jog nuteistajam D. L. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo, kadangi nuteistojo nusikalstamas elgesys jau rodo susiformavusias antivisuomenines nuostatas, kurių jis nėra linkęs keisti, dėl to ir negalima manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad jis nusikalto dėl sunkios materialinės padėties (turėjo merginą su mažu vaiku, kuris smarkiai sirgo ir dėl to reikėjo pinigų), yra deklaratyvus ir prieštaraujantis paties nuteistojo pozicijai išreikštai pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, kai nuteistasis teigė vagystę įvykdęs todėl, kad trūko pinigų pragyventi (21 b. l.), o  ne todėl, kad būtų siekęs padėti sergančiam draugės vaikui. Be to, ir byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, kad nuteistasis netgi nedirba, neleidžia daryti išvados, kad jam dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija.

Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, kad nuteistajam                           D. L. paskirta bausmė yra teisinga, proporcinga ir atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam D. L. už jo padarytas nusikalstamas veikas bausmes, laikėsi BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir sušvelninti jam skirtą bausmę, ar atidėti jos vykdymą, kaip to skundu prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a:

            nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                          Vidmantas Mylė

Teisėjai                                                                                        Raimundas Jurgaitis

                                                                                        Zigmas Kavaliauskas