Civilinė byla Nr. 2A-1038-798/2014 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02255-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 30.10;

121.14.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų I. L. (buv. P.), R. K., T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. L., R. K., T. K. ieškinį atsakovams G. T. ir E. T. dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai I. L., R. K., T. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. T. ir E. T. dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašydami atidalinti ieškovams ir atsakovams priklausančias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), padalijant butą natūra pagal vieną iš ieškovų siūlomų variantą ir priteisiant pinigines kompensacijas už tenkančias natūra mažesnes atidalintas buto dalis, nei turimos dalys bendroje nuosavybėje:

1 variantas:

E. T. ir G. T. priteisiamos patalpos, plane pažymėtos indeksais: 4-1 (20,48 kv. m); 4-3 (11,13 kv. m); 4-4a (15,82 kv. m); 4-2a (2,82 kv. m), o taip pat koridoriaus dalis tarp plane pažymėtų linijų A ir B (8,1 kv. m), viso - 58,35 kv. m.

Rūtai ir T. K. priteisiamos patalpos, plane pažymėtos indeksais: 8-3 (12,9 kv. m); 8-6 (20,9 kv. m); 8-7 (10,33 kv. m); 8-4 (2,49 kv. m); 8-5 (2,59 kv. m); 8-1 (15,60 kv. m), o taip pat koridoriaus dalis tarp plane pažymėtų linijų F ir G – (4,05 kv. m), viso- 68,86 kv. m;

I. L. priteisiamos patalpos, plane pažymėtos indeksais: 3-1 (11,02 kv. m); 3-2 (16,72 kv. m), viso - 27,74 kv. m.

Koridoriaus dalis tarp plane pažymėtų linijų B ir F (21,22 kv. m) paliekama visų bendraturčių bendram naudojimui, neatidalinant jos iš bendros dalinės nuosavybės ir paliekant esamas dalis bendroje dalinėje nuosavybėje.

Iš R. ir T. K. solidariai priteisiant G. T. naudai 2194,35 Lt piniginę kompensaciją ir E. T. naudai 2710,65 Lt piniginę kompensaciją (viso - 4905 Lt).

Iš R. ir T. K. solidariai priteisiant I. L. naudai 17 959,95 Lt piniginę kompensaciją.

2 variantas:                                         

E. T. ir G. T. priteisiamos patalpos, plane pažymėtos indeksais: 4-1 (20,48 kv. m.); 4-3 (11,13 kv. m); 4-4a (15,82 kv. m); 4-2a (2,82 kv. m), o taip pat koridoriaus dalis tarp plane pažymėtų linijų A ir C (15,74 kv. m), viso – 65,99 kv. m.             

R. ir T. K. priteisiamos patalpos, plane pažymėtos indeksais: 8-3 (12,9 kv. m); 8-6 (20,9 kv. m); 8-7 (10,33 kv. m); 8-4 (2,49 kv. m); 8-5 (2,59 kv. m); 8-1 (15,60 kv. m), o taip pat koridoriaus dalis tarp plane pažymėtų linijų F ir G – (4,05 kv. m), viso- 68,86 kv. m.;             

I. L. priteisiamos patalpos, plane pažymėtos indeksais: 3-1 (11,02 kv. m); 3-2 (16,72 kv. m), viso - 27,74 kv. m.                                                       

Koridoriaus dalis tarp plane pažymėtų linijų C ir F (13,58 kv. m) paliekama visų bendraturčių bendram naudojimui, neatidalinant jos iš bendros dalinės nuosavybės ir paliekant esamas dalis bendroje dalinėje nuosavybėje.                                                                     

Iš E. T. ir G. T. solidariai priteisiant I. L. naudai 3935,15 Lt piniginę kompensaciją;             

Iš R. ir T. K. solidariai priteisiant I. L. naudai 17 866,7 Lt piniginę kompensaciją.                           

3 variantas:                                                                                   

E. T. ir G. T. priteisiamos patalpos, plane pažymėtos indeksais: 4-1 (20,48 kv. m); 4-3 (11,13 kv. m); 4-4a (15,82 kv. m); 4-2a (2,82 kv. m), 8-1 (15,60 kv. m), o taip pat koridoriaus dalis tarp plane pažymėtų linijų A ir C (15,74 kv. m), viso – 81,59 kv. m.                                                       

R. ir T. K. priteisiamos patalpos, plane pažymėtos indeksais: 8-3 (12,9 kv. m); 8-6 (20,9 kv. m); 8-7 (10,33 kv. m); 8-4 (2,49 kv. m); 8-5 (2,59 kv. m); o taip pat koridoriaus dalis tarp plane pažymėtų linijų F ir G – (4,05 kv. m), viso- 53,26 kv. m;             

I. L. priteisiamos patalpos, plane pažymėtos indeksais: 3-1 (11,02 kv. m); 3-2 (16,72 kv. m), viso - 27,74 kv. m.                                                       

Koridoriaus dalis tarp plane pažymėtų linijų C ir F (13,58 kv. m.) paliekama visų bendraturčių bendram naudojimui, neatidalinant jos iš bendros dalinės nuosavybės ir paliekant esamas dalis bendroje dalinėje nuosavybėje.                                                                     

Iš E. T. ir G. T. solidariai priteisiant I. L. naudai 17.195,3 Lt piniginę kompensaciją;             

Iš E. T. ir G. T. solidariai priteisiant R. ir T. K. naudai 15.833,85 Lt piniginę kompensaciją.              Iš R. ir T. K. solidariai priteisiant I. L. naudai 4606,55 Lt piniginę kompensaciją.                                                                                   

Ieškovai prašė teismo parinkti tą atidalinimo variantą, kuris geriausiai atitiktų šalių interesus. Ieškinį grindė aplinkybėmis, jog jiems ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 176,15 kv.m ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovams R. K. ir T. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 35/100 dalis buto, I. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 27/100 dalis buto, atsakovei E. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso 21/100 dalis buto, atsakovui G. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso 17/100 dalis buto. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Nurodė, kad butas yra dviejų aukštų namo antrame aukšte. Palėpėje ir bute prieš keletą metų kilo gaisras, kurio metu sudegė namo stogas, nuo gaisro nukentėjo ir butas, koridoriuje apdegė lubos, grindys, sienos, po gaisro buvo atjungtas dujotiekis dėl deformavusių vamzdžių. Pažymėjo, kad ieškovai bute (jiems priklausančiose dalyse) niekada negyveno, o ar atsakovai jame gyvena, ieškovams nežinoma, nes atsakovai savo buto dalį yra savavališkai atsitvėrę, įstatę duris, kurios yra užrakintos. Buto faktinę ir avarinę būklę patvirtina 2012-05-02 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir 2012-05-04 Statinio pripažinimo avariniu aktas. Pažymėjo, kad nurodyti dokumentai patvirtina, jog nei bendro naudojimo virtuve, nei tualetu niekas nesinaudoja, nes vandentiekis juose yra atjungtas, nėra baldų ir įrangos. Taip pat nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre yra užregistruota 35/100 buto dalių, priklausančių ieškovams R. K. ir T. K., naudojimosi tvarka, kuri buvo nustatyta ieškovams perkant šią buto dalį iš ankstesnio savininko. Pagal šią tvarką buvo nurodyta, kad R. K. ir T. K. atskirai naudosis kambariais, pažymėtais 8-3, 8-6, 8-7 ir bendrai su kitais bendraturčiais naudosis bendro naudojimo patalpomis: sandėliu, pažymėtu 8-5, virtuve, pažymėta 8-1, tualetu, pažymėtu 8-4, koridoriumi, pažymėtu 8-2, ir koridoriumi, pažymėtu 8-2a. Pažymėjo, kad kitiems bendraturčiams priklausančių buto dalių naudojimo tvarka nėra nustatyta. Pasak ieškovų, atsakovai savo buto dalį yra užėmę savavališkai, be susitarimų su kitais bendraturčiais ir ją atskyrę durims, taip pat užėmę patalpą 4-2a. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai kelis kartus bandė susisiekti su atsakovais ir tartis dėl atsidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės variantų ar ieškoti kitų abipusiai priimtinų sprendimų. Tačiau žodžiu užmegzti derybų nepavyko, nors buvo ne kartą bendrauta su atsakovu G. T., tačiau jis nerodė noro spręsti šį klausimą. Atsakovė E. T. yra atsakovo G. T. motina, todėl visus klausimus, susijusius su abiejų atsakovų valdomomis dalimis, sprendė G. T.. Nurodė, kad ieškovai siekia sutvarkyti ir įrengti jiems priklausančias buto dalis, jog galėtų jomis naudotis ir disponuoti. Be to, ieškovai buvo suradę pirkėją ir sudarę su juo preliminarią pirkimo pardavimo sutartį, o atsakovams buvo pasiūlyta pasinaudoti pirmumo teise pirkti parduodamas dalis, tačiau ieškovai negavo jokio atsakymo. Taip pat ieškovai ieškinį grindė aplinkybe, kad pateikti atidalinimo variantai atsakovams netiko, jų atsisakymo motyvai yra nepagrįsti.                                                         Atsakovas G. T. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog atidalijimas yra neįmanomas, nes nėra galimybės suformuoti atskirus turtinius vienetus. Pasak atsakovo, bendrosios dalinės nuosavybė teise priklausantys objektai – namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros  ir kita įranga, negali būti atidalinti dėl jų specifikos nei natūra, nei sumokant kompensaciją pinigais. Be to, ieškovai neįvardijo, kokį daiktą prašo suformuoti. Pažymėjo, kad nėra savavališkai užėmęs buto dalies, taip pat nėra atsitvėręs ir užrakinęs durų koridoriuje. Pasak atsakovo, stiklinės durys buvo įrengtos tikslu apsisaugoti nuo šalčio, triukšmo. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai nei karto su juo nebuvo susitikę. Nurodė, kad sau priklausančioje dalyje atliko kapitalinį remontą. Paaiškino, kad ieškovų pateikti atidalinimo variantai jo netenkina, nes pažeidžia jo, kaip savininko, teisę naudotis tualetu, prausykla, virtuve, kurie yra bendri.                                                       

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš kiekvieno ieškovo po 8 Lt valstybės naudai pašto išlaidoms atlyginti.

Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 176.15 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovams R. K. ir T. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 35/100 dalis buto, ieškovei I. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 27/100 dalis buto, atsakovei E. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso 21/100 dalis buto, o atsakovui G. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso 17/100 dalis buto. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro pažymėjimo, teismas nustatė, kad tik ieškovams R. K. ir T. K. yra nustatyta naudojimosi butu tvarka. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas konstatavo, kad bendros laiptinės ir koridoriaus būklė yra prasta, WC-vonia nėra galimybės naudotis, nes nėra vandentiekio vamzdžių, virtuvės būklė taip pat prasta, bendrojoje patalpoje nedemontuoti, seni įlinkę dujų vamzdžiai, elektros skydinių būklė prasta (b. l. 13-21).

Teismas pažymėjo, kad atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes yra suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai - pasikeičia bendro daikto teisinis režimas, todėl šios teisės įgyvendinimas neturi pažeisti subjektinės nuosavybės teisės. Teismo vertinimu, ieškovų siūlomų variantai ir projektai yra netinkami, nes atidalijant atsakovams priklausančias dalis, jos yra sujungiamos kaip vienam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklausanti dalis ar kaip dalis, kuri priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog nesutinka, kad jis ir jo motina ieškovų siūlomuose buto atidalijimo variantuose ir projektuose būtų įvardinti kaip vienas vienetas. Kadangi CK 4.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika visiems savininkams garantuoja vienodą teisių apsaugą, o, teismo vertinimu, ieškovų siūlomi buto atidalijimo variantai paneigia atsakovų teises į jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančias dalytino turto dalis, ieškinį atmetė kaip neteisėtą ir nepagrįstą.             

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovai I. L., R. K., T. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydami Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti bei atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad ieškovų siūlomi atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantai pažeidžia atsakovų kaip savininkų teises. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos. Ši įstatymo formuluotė reiškia tai, kad daikto paskirčiai gali būti padaroma tam tikra žala. Jeigu atidalijant daiktą jo paskirčiai padaryta žala yra proporcinga, tai toks atidalijimas nepažeidžia CK 4.80 straipsnyje nustatyti reglamentavimo. Visi ieškovų siūlomi atidalinimo variantai yra racionalūs, teisingi, pagrįsti, jais nėra ginami vien tik ieškovų interesai, o atsižvelgiama į visų bendraturčių interesus. Ieškiniu ieškovai siekė ne atsakovų dalių teisinio likimo išsprendimo, o jiems priklausančių dalių atidalinimo. Teismui nusprendus, kad atsakovų dalių sujungimas į vieną dalį ir konkrečių patalpų priteisimas jiems kaip tų patalpų bendraturčiams, gali pažeisti jų nuosavybės teises, turėjo ne atmesti ieškinį, o jį patenkinti iš dalies, t. y. atidalinti ieškovams priklausančias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, o atsakovams priklausančias dalis palikti bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Toks ginčo išsprendimas atitiktų ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią yra galimas atidalijimas iš bendrosios dalininės nuosavybės, kai vienas bendraturtis yra atidalijamas, o kiti bendraturčiai toliau lieka bendrosios dalinės nuosavybės subjektais.

2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas nepagrįstai verčia ieškovus spręsti atsakovams priklausančių dalių atidalinimo, jų pasidalinimo tarpusavyje klausimus, taip be pagrindo ir neteisėtai apsunkindamas CK 4.80 straipsnio įstatymo garantuojamą teisę atsidalinti. Pagal tokį įstatymo aiškinimą, jeigu atsakovai ir toliau nesutiks su jokiais atidalinimo variantais, ir neišreikš noro atsidalinti jiems priklausančių dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovams bus užkirstas kelias  pasinaudoti atidalinimo teise.

   Atsakovas G. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas palikti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovų siūlomi atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantai pažeidžia atsakovų kaip savininkų teises. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kiekvieno atsakovo idealiosios dalys yra aiškios ir apibrėžtas konkretus jų dydis, taip pat nustatyta konkreti forma – asmeninė. Priimant ieškovų siūlomus variantus, atsakovų dalys būtų sujungtos į vieną bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią dalį. Teismas pagrįstai pastebėjo, kad aplinkybė, jog atsakovai yra susiję giminystės ryšiais, nepakeičia nuosavybės teisinio statuso ir nesudaro pagrindo teismui sujungti atsakovų idealiąsias turto dalis, nesant atsakovų sutikimo, į vieną nuosavybės teisės objektą, nes tai vertinama kaip savininko nuosavybės teisių pažeidimas (CK 4.93 straipsnio 2 dalis).

2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktą padalija natūra kiek galima be neproporcingos žalos paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Ieškovų pasiūlyti variantai netinkami dar ir dėl to, kad nekilnojamojo daikto dalies atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra neįmanomas, nes nėra galimybės suformuoti atskirus turtinius vienetus, o variantai, kuriuose nurodytos piniginės kompensacijos už atsakovams tenkančias didesnes buto dalis, nepagrįsti, nes atsakovas G. T. nepageidauja daugiau nei jam priklauso. Valstybė visiems savininkams garantuoja vienodą jų nuosavybės teisių apsaugą, kas įpareigoja civilinės teises normas dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo aiškinti bei taikyti taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės (CK 4.93 straipsnio 1 dalis).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 176.15 kv. m ploto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovams R. K. ir T. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 35/100 dalis buto, ieškovei I. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 27/100 dalis buto, atsakovei E. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso 21/100 dalis buto, o atsakovui G. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso 17/100 dalis buto. Buto naudojimosi tvarka nustatyta tik ieškovams R. K. ir T. K.. Bendros laiptinės ir koridoriaus būklė yra prasta, tualetu-vonia nėra galimybės naudotis, nes nėra vandentiekio vamzdžių, virtuvės būklė taip pat prasta, bendrojoje patalpoje nedemontuoti, seni įlinkę dujų vamzdžiai, elektros skydinių būklė prasta (b. l. 13-21).

Byloje ginčas kilo dėl bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto atidalijimo. Ieškovai siekia atidalinti jiems nuosavybės teise priklausančias buto dalį pagal kurį nors pateiktą variantą, atsakovai nei su vienu iš jų nesutinka.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., bylos Nr. 3K-3-482/2009). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Šią pareigą derindamas su visiško bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo sprendžiant ginčą teisme bei galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007 ir kt.).

Analizuojant anksčiau aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra  įpareigotas veikti aktyviai ir aiškintis, koks atidalijimo būdas visiems bendraturčiams yra priimtiniausias. Tam turi būti sudarytos sąlygos visiems bendraturčiams išsakyti savo poziciją byloje ir tinkamai ją pagrįsti. Nagrinėjamu atveju atsakovai šiuo klausimu nebuvo pakankamai aktyvūs. Susipažinus su atsakovo G. T. argumentais matyti, kad jis neneigė ieškovų teisės atidalyti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ginčas kilo dėl ieškovų pateiktų atsidalijimo variantų. Atsakovo nuomone, ieškovų siūlomi atsidalijimo variantai nėra tinkami dėl to, kad nekilnojamojo daikto dalies atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra neįmanomas, nes nėra galimybės suformuoti atskirus turtinius vienetus, o variantai, kuriuose nurodytos piniginės kompensacijos, nepagrįsti. Tačiau nesutikdami su ieškovų pateiktu atsidalijimo projektais, atsakovai nepasiūlė jiems priimtino buto atidalijimo varianto.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, kad jei ieškovams priklausančių dalių atidalijimas natūra nėra galimas be neproporcingos žalos turto paskirčiai ir nėra racionalus, tai tokiu atveju atidalijamas bendraturtis gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatinėjo, kaip ieškovai gali realizuoti jiems priklausančią teisę atidalyti nuosavybės teise priklausančias buto dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taigi, bendrąja daline nuosavybe valdomas butas taip ir liko neatidalintas, nors ieškovai to siekė, o atsakovai iš esmės tam neprieštaravo.

Taip teismo sprendimas neatitinka aukščiau aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią teismas turi siekti interesų pusiausvyros tarp šalių, bei civiliniame proceso reikalavimo išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės. Pažymėtina ir tai, kad toks sprendimas nesudaro palankių prielaidų tolimesniam bendraturčių taikiam sutarimui ir sukuria pagrindą inicijuoti naują bylą teisme.

Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas, byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.