Civilinė byla Nr. e2A-231-555/2017

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00784-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.4.; 2.6.2.5.; 2.6.6.4.;

3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.;

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1049-939/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį atsakovui L. J. Z. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

2016 m. vasario 10 d. tarp atsakovo L. J. Z. ir ieškovės AB „BnP Finance“, refinansuojant atsakovo finansinius įsipareigojimus, sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui 36 mėnesių terminui buvo suteiktas 952,11 Eur kreditas. Atsakovas iki 2019 m. vasario 10 d. įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 676,89 Eur kredito mokestį, kas mėnesį mokant įmokas po 45,25 Eur, tačiau sutartu terminu savo įsipareigojimų neįvykdė.

Ieškovė AB „BnP Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo L. J. Z. 952,11 Eur negrąžinto kredito, 676,89 Eur kredito mokesčio, 4,52 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo L. J. Z. 952,11 Eur negrąžintos paskolos, 121,38 Eur palūkanų, 4,52 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24,42 Eur žyminio mokesčio, 79,86 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ieškovei AB „BnP Finance“. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad duomenų apie atsakovo įvykdytą prievolę ar pretenzijų pareiškimą ieškovei dėl skolos priskaičiavimo, byloje nėra, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovas vartojimo kredito sutartimi įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 676,89 Eur kredito mokestį iki 2019 m. vasario 10 d., o neįvykdžius prievolės laiku sumokėti grąžintiną sumą/jos dalį arba periodinį mokėjimą/jo dalį, ieškovei mokėti sutarties 6.1 punkte numatytas palūkanas, teismas laikė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 952,11 Eur negrąžinto kredito yra pagrįstas.

Dėl prašomų priteisti palūkanų, teismas nustatė, kad už gautą 952,11 Eur paskolą atsakovas įsipareigojo per trejus metus sumokėti 676,89 Eur kredito mokesčio (palūkanų). Iki sutarties nutraukimo, t. y. 2016 m. birželio 16 d. atsakovas turėjo būti sumokėjęs 121,38 Eur (30,94+30,48+30,00+29,50) palūkanų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 676,89 Eur palūkanas yra nepagrįstas, todėl tenkintinas iš dalies – ieškovei priteistina iš atsakovo 121,38 Eur kredito mokesčio (palūkanų), mokėtinų iki sutarties nutraukimo datos, kuri ieškinyje nurodyta 2016 m. birželio 16 d. Teismas pažymėjo, kad būtent toks palūkanų paskaičiavimas yra numatytas šalių pasirašytos sutarties 8.6 punkte.

Teismas taip pat sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu, o ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Ieškovė AB „BnP Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą už akių dalyje dėl kredito mokesčio bei dėl išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš atsakovo L. J. Z. 676,89 Eur kredito mokesčio (mokėjimo palūkanų) ieškovės naudai; 121,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei 37,00 Eur žyminio mokesčio. Kitą Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti 15,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad mokėjimo palūkanų skaičiavimas tęsiasi iki sutarties pasibaigimo, tačiau ieškovei nutraukus Vartojimo kredito sutartį, atsakovui išliko pareiga mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau pagal minėto straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.

Atsakovas Vartojimo kredito sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą 952,11 Eur vartojimo kreditą ir sumokėti 676,89 Eur kredito mokestį (mokėjimo palūkanas), kurio metinė palūkanų norma – 39 %, per trisdešimt šešių mėnesių laikotarpį. Atsakovui tinkamai ir laiku sutarties neįvykdžius, 2016 m. gegužės 31 d. nutraukta su atsakovu sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl buvo pareikalauta visas likusias mokėtinas sumas pagal sutartį grąžinti prieš terminą.

Pirmosios instancijos teismui be pagrįsto pagrindo netenkinus dalies materialinio reikalavimo, skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti taip pat pakeista, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

  Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė (ieškovė) ir atsakovas 2016 m. vasario 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui 36 mėnesių terminui buvo suteiktas 952,11 Eur kreditas. Sutartimi atsakovas iki 2019 m. vasario 10 d. įsipareigojo grąžinti nurodytą vartojimo kredito sumą bei sumokėti 676,89 Eur kredito mokestį (mokėjimo (pelno) palūkanas). Atsakovas prievolės laiku mokėti kredito įmokas nevykdė, todėl ieškovė 2016 m. gegužės 31 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė, ieškovei liko skolingas 952,11 Eur negrąžinto vartojimo kredito, bei palūkanas už naudojimąsi paskola, kurių dydis, tinkamai vykdant prievolę,  per visą paskolos sutarties galiojimo laiką sudaro 676,89 Eur, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

Pirmosios instancijos teismas, atsakovui įstatymo nustatyta tvarka nepateikus atsiliepimo į ieškinį, sprendimu už akių ieškovės reikalavimą dėl 676,89 Eur vartojimo kredito mokesčio priteisimo sumažino iki 121,38 Eur. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su šia sprendimo dalimi. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei nesivadovavo teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, todėl nepagrįstai nepriteisė viso sutartimi įsipareigoto mokėti kredito mokesčio.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo būtent dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą.

Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.

Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas arba šiuo atveju kredito mokestį) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos sutarties 1.17 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito suma, tai suma, kurią pagal Vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito davėjas išmoka Vartojimo kredito gavėjui. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punktas numato, kad palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, piniginė išraiška, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti vartojimo kredito davėjui už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo Vartojimo kredito išmokėjimo Vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas Vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas Vartojimo kredito davėjui. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiose sąlygose numatytos palūkanos (vartojimo kredito mokestis) yra paskirstytos mokėjimo grafike. Sutarties šalys 6.1 punktu ir 8.7 punktu aptardamos atvejus, kada kreditas ar jo dalis negrąžinami arba sutartis nutraukiama, iš esmės pakartojo pirmiau aptartą nuostatą, kad iki visiško kredito grąžinimo kredito gavėjas įsipareigoja mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas, nustatytos specialiosiose sąlygose. Taigi šios palūkanos, kaip jau ir nustatyta, yra mokėjimo funkciją atliekančios (pelno) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Šiuo atveju Vartojimo kredito sutartimi ieškovė atsakovui suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas ieškovės naudai. Vertintina, kad sutarties šalys, įgyvendinusios sutarties laisvės principą, palūkanų dydį nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), kadangi dėl vartojimo kredito sąlygų ir mokėjimo grafiko atsakovas išreiškė raštišką sutikimą.

Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje (įstatymo redakcija galiojusi vartojimo kredito sutarties sudarymo metu) nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros (šio straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Įstatyme nustatyta prezumpcija, bendra vartojimo kredito kaina neatitinka 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjimu atveju, kaip jau minėta, apeliantė atsakovui suteikė 952,11 Eur vartojimo kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti ir kartu sumokėti 676,89 Eur kredito mokestį. Kredito vartojimo sutarties specialiojoje dalyje taip pat nurodyta metinė palūkanų norma – 39 procento kredito sumos, bendra metinė kredito grąžinimo norma – 46,78 procento. Remiantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kredito mokestis neviršija apeliantės suteiktos vartojimo kredito sumos, o sudaryta kredito vartojimo sutartimi nustatyta kredito palūkanų norma nėra didesnė kaip 75 procentai. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovas, prisiėmęs sutartinę prievolę, kredito sumos negrąžino, todėl nuo negrąžintos kredito sumos turi pareigą mokėti pelno palūkanas. Atsižvelgus į tai, jog mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pav., CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje 2013-01-08 apžvalga Nr. AC-37-1). Tokioms palūkanoms mažinti pirmiausia yra reikalingas šalies, kuriai kyla pareiga mokėti palūkanas, reikalavimas, kuris gali būti išreikštas tiek ieškinio / priešieškinio forma, tiek atsikirtimo į reikalavimą priteisti pelno palūkanas forma. Teismui, kitaip negu kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovas teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, t. y. nors ieškinys atsakovui ir buvo įteiktas, tačiau atsakovas pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį neįvykdė.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pasirinktu metodu, apskaičiuojant nesumokėtą skolininko palūkanų dydį iki sutarties nutraukimo. Minėta, kad Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punktas numato, kad palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, piniginė išraiška, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti vartojimo kredito davėjui už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Šalių sudarytame skolos grąžinimo grafike detaliai nurodyta, kokia mokama suma sudaro grąžinamą kreditą, palūkanas, kokią sumą iš viso skolininkas privalo mokėti kiekvieną mėnesį, taigi skaičiavimas buvo grindžiamas prielaida, jog skolininkas tinkamai (ateityje) vykdys prievolę grąžinti suteiktą paskolą – grafike palūkanų dydis buvo nurodomas procentine išraiška nuo negrąžintos paskolos sumos dalies. Kaip matyti iš sprendimo motyvuojamosios dalies, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė net ir dalies prievolės grąžinti suteiktą kreditą, nustatydamas nesumokėtų palūkanų dydį teismas rėmėsi skolos grąžinimo grafiku, kuriame, kaip minėta, palūkanų dydis kiekvieną mėnesį procentine išraiška buvo nurodytas darant prielaidą apie skolininko tinkamą prievolės vykdymą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes spręstina, kad nusprendęs sumažinti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai sumažino ieškovės reikalavimą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, todėl ši apeliacinio skundo dalis tenkintina, o skundžiamo sprendimo dalis keistina, priteisiant iš skolininko palūkanas už pinigų skolinimą ((kredito mokestį)  (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas)).

Byloje pareikštas reikalavimas priteisti konkrečiu dydžiu išreikštą kredito mokestį  676,89 Eur. Šią kredito mokesčio sumą skolininkas įsipareigojo sumokėti per visą sutarties galiojimą, jam tinkamai vykdant sutarties sąlygas (Sutarties 8.6 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius, kad pagal šalių sutarties sąlygas palūkanos skaičiuojamos tik iki visiško Vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią sutartį, įvykdymo, reikalavimas priteisti konkrečiu dydžiu išreikštą kredito mokestį, prievolės tinkamo įvykdymo atveju, negali būti tenkinamas, kaip pažeidžiantis skolininko teises. Tenkinant reikalavimą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas jų dydis nustatytinas metine fiksuota procentine išraiška nuo nesumokėtos kredito sumos, tačiau ne daugiau, nei ieškiniu prašoma 676,89 Eur suma (CPK 313 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme apeliantė (ieškovė) turėjo 37,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 121,00 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidų, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Nagrinėjamu atveju nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomas priteisti palūkanas (kredito mokestį), t. y. ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, jai iš atsakovo 158,00 Eur (121,00 Eur + 37,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme.

Ieškovė sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl ši suma, tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės naudai priteistina iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo už akių dalis, kuria ieškovei akcinei bendrovei „BnP Finance“, j. a. k. 302447985 iš atsakovo L. J. Z. priteista 121,38 Eur kredito mokesčio palūkanų ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimo klausimas pakeisti ir šias sprendimo dalis išdėstyti taip:

priteisti ieškovei akcinei bendrovei „BnP Finance“, j. a. k. 302447985 iš atsakovo L. J. Z. mokėjimo funkciją atliekančias metines 39 procentų fiksuotas palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos 952,11 Eur kredito sumos, tačiau ne daugiau nei 676,89 Eur, nuo 2016 m. kovo 2 d. iki visiško paskolos grąžinimo.

Priteisti iš atsakovo L. J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „BnP Finance“, j. a. k. 302447985, 158,00 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme.

Kitas sprendimo už akių dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo L. J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliantei (ieškovei) akcinei bendrovei „BnP Finance“, j. a. k. 302447985, 15,00 Eur žyminio mokesčio.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                      Egidijus Tamašauskas