Civilinė byla Nr. e3K-3-274-313/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35819-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.4

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės (pranešėja) ir Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aluotinfra“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir įstatų panaikinimo; tretieji asmenys M. P., statybos ir remonto uždaroji akcinė bendrovė „Alsa“, O. Z., notarė R. D..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kasacinio proceso nutraukimą konstatavus nesant teisinio intereso tęsti bylos procesą kasaciniame teisme.

2.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais UAB „Aluotinfra“ 2019 m. kovo 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtus sprendimus: dėl bendrovės nekilnojamojo turto perleidimo; dėl įgaliojimų suteikimo; dėl bendrovės 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo; dėl bendrovės 2018 m. pelno paskirstymo ar nuostolių padengimo; dėl bendrovės įstatų keitimo; panaikinti UAB „Aluotinfra“ 2019 m. gegužės 9 d. įstatų redakciją.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m gruodžio 5 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

4.       Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nustato teisę kreiptis į teismą ne visais atvejais, o tik siekiant apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą, t. y. pareikštas ieškinys turi būti nukreiptas į asmens pažeistų ar ginčijamų teisių atkūrimą – teisinių pasekmių sukūrimą.

5.       Teismas sprendė, kad ieškovės pareikštų reikalavimų dėl atsakovės sprendimų dėl UAB „Aluotinfra“ nekilnojamojo turto perleidimo ir įgaliojimų suteikimo tenkinimas nesukels teisinių pasekmių, nes turtas, dėl kurio buvo priimti šie sprendimai, jau yra perleistas kitiems asmenims ir, ieškovei nepasirinkus kito konkretaus teisių gynybos būdo (žalos atlyginimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pan.), vien šių reikalavimų tenkinimas neapgins ieškovės jokios teisės. Dėl šių priežasčių teismas nustatė ieškovei terminą nuspręsti, kokias savo teises ketina ginti, ir atitinkamai patikslinti (papildyti) reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

6.       Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nenurodė, kokias jos teises pažeidė ginčijami sprendimai dėl UAB „Aluotinfra“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo ir dėl UAB „Aluotinfra“ 2018 m. pelno paskirstymo ar nuostolių dengimo, todėl ieškovė turi papildyti ieškinio pagrindą, nurodydama aplinkybes, kuriomis grindžia šiuos reikalavimus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

7.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, 2020 m. sausio 23 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino iš dalies. Teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį pakeitė: nutarties dalį, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti – nurodyti, kokias jos teises pažeidė ginčijami sprendimai dėl UAB „Aluotinfra“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo ir dėl UAB „Aluotinfra“ 2018 m. pelno paskirstymo ar nuostolių dengimo, ir papildyti ieškinio pagrindą, panaikino, kitą teismo nutarties dalį paliko nepakeistą.

8.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog UAB „Aluotinfra“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimti sprendimai, susiję su nekilnojamojo turto perleidimu bei atitinkamų įgaliojimų suteikimu, yra įgyvendinti, t. y. turtas yra perleistas. Tokiu atveju vien pažeistos teisės konstatavimas (bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų, susijusių su turto perleidimu bei atitinkamų įgaliojimų suteikimo pripažinimas negaliojančiais), neprašant vienu ar kitu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgintų ieškovės, kaip įmonės akcininkės, pažeistos teisės ir nesukurtų jai materialinių teisinių pasekmių. Teismui tenkinus ieškovės reiškiamus reikalavimus, ieškovės teisių pažeidimas nebūtų pašalintas, nes turtas jau yra perleistas ir ieškovė nenurodė, kaip šioje situacijoje bendrovės akcininkai galėtų iš naujo spręsti šiuos klausimus, panaikinus ginčijamą sprendimą. Nesant aiškiai suformuluotiems ieškinio dalykui ir pagrindui, teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl bylos teismingumo. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas vertino, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą šiems ieškinio trūkumams pašalinti.

9.       Apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio faktiniam pagrindui patikslinti. Klausimai, ar skundžiami sprendimai pažeidė ieškovės, kaip įmonės akcininkės, teises, nėra sprendžiami ieškinio priėmimo stadijoje. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad ieškovė pakankamai aiškiai ieškinyje išdėstė aplinkybes, jog šioje byloje ji siekia apginti savo, kaip akcininkės, turimas teises balsuoti visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtais klausimais; ieškovė nurodė, jog jai nebuvo tinkamai pranešta apie susirinkimą; jeigu ieškovė būtų apie jį žinojusi ir būtų jame dalyvavusi, ji būtų balsavusi prieš šių sprendimų priėmimą, todėl šie sprendimai, kuriems būtina kvalifikuota 3/4 balsų dauguma, nebūtų buvę priimti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Teismai netinkamai vertino ieškinio reikalavimų pobūdį bei nepagrįstai sprendė, jog ieškinio reikalavimų tenkinimas nesukurs ieškovei teisinių pasekmių. Ieškovė įrodinėja, jog 2019 m. kovo 22 d. visuotinio akcininko susirinkimo metu priimti sprendimai yra naikintini, nes šaukiant šį susirinkimą buvo pažeistos jo šaukimo tvarką ir kvorumo reikalavimus įtvirtinančios imperatyvios įstatymų normos bei UAB „Aluotinfra“ steigimo dokumentuose įtvirtintos visuotinio akcininko susirinkimo šaukimo tvarką ir kvorumo reikalavimus reglamentuojančios nuostatos. Susirinkime priimti sprendimai buvo susiję su UAB „Aluotinfra“ turto pardavimu ir įstatų keitimu. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl UAB „Aluotinfra“ įstatų keitimo tiesiogiai lemia ieškovės įtakos UAB „Aluotinfra“ sumažėjimą ateityje, nes patvirtintuose UAB „Aluotinfra“ įstatuose itin svarbių bendrovės veiklai sprendimų priėmimo tvarka buvo supaprastinta, sumažinant kvorumo reikalavimus, taip pat praplečiant bendrovės direktoriaus kompetenciją bei susiaurinant bendrovės akcininkų ir visuotinio akcininkų susirinkimo teises. Teismui nustačius, kad visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtas sprendimas dėl turto pardavimo buvo neteisėtas, ieškovė turėtų teisę patį nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį ginčyti atskiroje civilinėje byloje. Šiuo atveju teismai nenagrinėjo, ar UAB „Aluotinfra“ 2019 m. kovo 22 d. visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant įstatymų ir UAB „Aluotinfra“ įstatuose nustatytą tvarką, ar priimti sprendimai pažeidžia protingumo ir sąžiningumo principus. Tokios išvados dėl ieškovės suinteresuotumo nebuvimo galėtų būti padarytos išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne konstatuotos sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą. 

10.2.                      Teismai pažeidė civilinio proceso dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis). Asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį gynimo būdą pasirinkti (CPK 13 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, jis leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Atsižvelgiant į civilinio proceso dispozityvumo principo turinį ieškovė turi teisę savo nuožiūra pasirinkti, kokias savo teises ginti, taip pat pasirinkti šių teisių gynybos būdus bei apimtį. Teismas, manydamas, kad byloje neužtenka duomenų ieškovės teisių ir interesų pažeidimui konstatuoti, ar spręsdamas, kad ieškovės teisės nebuvo pažeistos, turėjo tokias išvadas padaryti išnagrinėjęs bylą iš esmės bei atmesdamas ieškinį. Šiuo atveju ieškovė sutinka, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl turto pardavimo panaikinimas nepanaikintų minėto nekilnojamojo turto perleidimo sandorio, tačiau tai nereiškia, kad teismo sprendimas šioje byloje nesukurtų pasekmių ir toks teismo sprendimas dėl priimtų sprendimų panaikinimo ateityje neturėtų reikšmės ieškovei ginčijant minėto nekilnojamojo turto perleidimo sandorį. Ieškovė neturi pareigos ginčyti sudarytus turto perleidimo sandorius toje pačioje civilinėje byloje, nes tai yra atskiras reikalavimas, kuris gali būti nagrinėjamas ne tik šioje, bet ir atskiroje civilinėje byloje, jeigu šioje civilinėje byloje būtų nuspręsta, kad ginčijami sprendimai buvo priimti neteisėtai.

10.3.                      Teismų pateikti išaiškinimai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai bylose, kuriose buvo sprendžiami visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais klausimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo bylas dėl visuotinių akcininkų susirinkimų metu priimtų sprendimų, įskaitant sprendimus dėl įstatų pakeitimo, pripažinimo negaliojančiais. Taigi teismai nematė kliūčių tokius ieškinius priimti, juos išnagrinėti ir patenkinti. Tokiais atvejais teismai dėl ieškovų teisinio suinteresuotumo ginčyti bendrovės visuotinio susirinkimo metu priimtus sprendimus sprendė ne formaliai, ieškinio priėmimo stadijoje, o nagrinėjant bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2013; 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482-687/2015).

10.4.                      Teismai pažeidė ieškovės teisę į teisminę gynybą. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalis įtvirtina, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose nurodyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Ieškovė apie UAB „Aluotinfra“ 2019 m. kovo 22 d. visuotinį akcininkų susirinkimą ir jo metu priimtus sprendimus sužinojo 2019 m. lapkričio 1 d., taigi sutrumpintas 30 d. ieškinio senaties terminas šiems reikalavimams pareikšti baigėsi 2019 m. gruodžio 1 d. Ieškovė, laikydamasi CPK 29 straipsnyje įtvirtintų teismingumo taisyklių, ieškinį dėl priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir dėl UAB „Aluotinfra“ 2019 m. gegužės 9 d. įstatų redakcijos panaikinimo teismui pateikė 2019 m. lapkričio 28 d., todėl ieškinio senaties termino teikdama ieškinį nepraleido. Teismas, įpareigojęs ieškovę patikslinti arba papildyti ieškinio reikalavimus ir nurodęs, kad ieškovė turėtų ginčyti UAB „Aluotinfra“ sudarytus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, sudarė tokią situaciją, jog ieškinys galimai bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, nes papildžius ieškinio reikalavimus ieškinys taptų teismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 33 straipsnio 4 dalis, 115 straipsnio 3 dalis). Ieškinį pagal teismingumą padavus Vilniaus apygardos teismui, kitų šalių prašymu ieškinys galėtų būtų atmestas dėl ieškinio senaties termino praleidimo (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.130 straipsnio 4 dalis).

11.       Atsakovė UAB „Aluotinfra“, tretieji asmenys M. P., statybos ir remonto uždaroji akcinė bendrovė „Alsa“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Ieškovė kasaciniame skunde nutyli aplinkybę, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3115-960/2020 yra atsisakyta priimti ieškovės 2019 m. lapkričio 28 d. ieškinį ir jis grąžintas ieškovei. 2020 m. vasario 4 d. nutartyje nurodyta, kad nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, tačiau byloje nėra informacijos, kad atskirasis skundas būtų paduotas. Taigi minėta 2020 m. vasario 4 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir negali būti panaikinta. Dėl šių priežasčių teismas neturėtų nagrinėti ieškovės kasacinio skundo, nes, ieškovei neapskundus 2020 m. vasario 4 d. nutarties, procesiškai nebeįmanoma, kad ieškovės 2019 m. lapkričio 28 d. ieškinys būtų priimtas.

11.2.                      Apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo nustatytas tik ieškinio trūkumas, nurodant, jog nėra aišku, kaip ieškovės teises apgins UAB „Aluotinfra“ 2019 m. kovo 22 d. susirinkimo sprendimų, susijusių su UAB „Aluotinfra“ nekilnojamojo turto perleidimu, nuginčijimas. Kasaciniame skunde ieškovė įrodinėja, jog jos teises tariamai pažeidžia ir UAB „Aluotinfra“ 2019 m. kovo 22 d. susirinkimo sprendimai, dėl kurių ginčijimo teisme ieškinio trūkumai nėra nustatyti. Taigi ieškovė nesąžiningai siekia, kad teismas peržengtų bylos nagrinėjimo ribas ir pasisakytų dėl aspektų, kurie galėtų būti analizuojami tik bylą nagrinėjant iš esmės (pavyzdžiui, ar įstatų pakeitimas pažeidė ieškovės teises, pan.).

11.3.                      Teikdama ieškinį ieškovė privalėjo įrodyti materialinį teisinį suinteresuotumą ir kokias jos pažeistas teises padės apginti jos pasirinktas teisių gynimo būdas. CPK 13 straipsnis įtvirtina dispozityvumo principą, tačiau šis principas nesuteikia ieškovams absoliučios teisės teismuose reikšti bet kokius reikalavimus. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį ieškovai turi siekti, kad būtų apgintos jų pažeistos teisės, todėl gali reikšti tik pažeistų teisių apgynimą galinčius pasiekti reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių. Ieškinys privalo atitikti proceso normų nustatytus formalius reikalavimus, jame turi būti nurodyta, kokio materialinio teisinio rezultato yra siekiama, iškeliant bylą, ir turi būti aišku, kokias teisines pasekmes sukurs ieškinio tenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019). Taigi ieškovė privalo įrodyti, kokias konkrečias teisines pasekmes jai sukurtų ieškinio reikalavimų dėl UAB „Aluotinfra“ 2019 m. kovo 22 d. susirinkimo sprendimų, susijusių su UAB „Aluotinfra“ nekilnojamojo turto pardavimu, tenkinimas. 

11.4.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad tam tikri reikalavimai negali būti reiškiami savarankiškai, kartu su jais nereiškiant kitų reikalavimų (kasacinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019). Tenkinus ieškovės reikalavimą pripažinti 2019 m. kovo 22 d. susirinkimo sprendimą perleisti turtą, nei ieškovei, nei UAB „Aluotinfra“ toks teismo sprendimas jokių materialinių teisinių padarinių nesukurtų. Sprendimas yra įgyvendintas, jo pagrindu yra sudaryta 2019 m. rugsėjo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartis, todėl šio sprendimo pripažinimas negaliojančiu būtų konstatuojamojo pobūdžio ir siekiant materialinių teisinių padarinių lemtų poreikį inicijuoti atskirą bylą. Šioje byloje ieškovė siekia išvengti didesnio žyminio mokesčio mokėjimo ir tokie veiksmai, iš karto neginant savo teisių taip, kad būtų pasiektas realus materialinis teisinis rezultatas, yra nesąžiningi.

11.5.                      Netinkamai suformuluotas ieškovės ieškinio reikalavimas, kai nėra aišku, kaip savo tariamai pažeistas teises gins ieškovė, gali pažeisti ir į bylą neįtrauktų asmenų teises. Ieškovė teigia, kad reikalavimo pripažinti UAB „Aluotinfra“ susirinkimo sprendimą leisti parduoti nekilnojamąjį turtą tenkinimas lemtų kitos civilinės bylos dėl UAB „Aluotinfra“ nekilnojamojo turto pardavimo sandorio nuginčijimo inicijavimą. Taigi šia byla ieškovė siekia sukurti pagrindą nuginčyti kitą sandorį. Tačiau UAB „Aluotinfra“ sudarytas nekilnojamojo turto perleidimo sandoris nėra vienašalis, todėl, jeigu pareikštu ieškiniu ieškovė siekia sudaryti sąlygas ateityje ginčyti 2019 m. rugsėjo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį, ji turėtų į bylą kaip trečiąjį asmenį įtraukti ir UAB „Cosmos construction“, nes tokiu atveju šiai įmonei teismo sprendimas galėtų turėti įtaką. Be to, nėra aišku, ar ieškovė kada nors inicijuos bylą, kurioje realiai siektų apginti savo pažeistas teises. Ieškovė savo tariamai pažeistas teises gali ginti įvairiais teisių gynimo būdais, todėl, jai tinkamai nesuformulavus ieškinio reikalavimo, nėra aišku, ar UAB „Cosmos construction“ turėtų būti įtraukta į bylą kaip trečiasis asmuo. Jeigu ieškovė dėl UAB „Aluotinfra“ nekilnojamojo turto pardavimo galimai pažeistas teises siektų ateityje ginti kitais būdais, tai į bylą kaip tretieji asmenys turėtų būti įtraukti visai kiti asmenys.

11.6.                      Ieškovės teisė į teismą nebuvo pažeista bei paneigta. CPK nenustato galimybės priimti ieškinį su trūkumais vien dėl to, kad to nepadarius galimai bus praleistas ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju nebuvo užkirstas kelias ieškovei iš naujo kreiptis į teismus su nauju ieškiniu, kuriame ieškinio reikalavimai jau būtų tinkamai suformuluoti, nes CK aiškiai nustato, kad senaties termino pabaiga nėra pagrindas nepriimti ieškinio. Be to, ieškovės argumentai, kad ieškovė praleis ieškinio senaties terminą tuo atveju, jeigu tikslins ieškinį, yra neteisingi, nes ieškovė ieškinio senaties terminą reikšmingai praleido ieškinį pareikšdama 2019 m. lapkričio 28 d.

11.7.                      Ieškovės nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra neaktualios, nes reikšmingai skiriasi jose nagrinėtos aplinkybės nuo šioje byloje analizuojamos situacijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinio proceso nutraukimo nesant teisinio intereso tęsti bylos procesą kasaciniame teisme

12.       Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio trūkumų instituto taikymą, aiškinimo. Ieškovė pateiktame kasaciniame skunde teigia, kad teismai, nagrinėję ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai vertino ieškinio reikalavimų pobūdį, nepagrįstai konstatavo, jog ieškinio reikalavimų tenkinimas nesukurs ieškovei teisinių pasekmių, bei šiuo pagrindu nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus. Ieškovė teigia, kad, vadovaujantis civilinio proceso dispozityvumo principu, ji turi teisę savo nuožiūra pasirinkti, kokias savo teises ginti, taip pat pasirinkti šių teisių gynybos būdus bei apimtį. Atsižvelgdama į tai, ieškovė pateiktu kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

13.       Vertindama ieškovės kasaciniame skunde keliamus klausimus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Taigi, kaip matyti, kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises.

14.       Minėta teisės kreiptis į teismą prigimtis, tikslai bei civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas bei vėliau sprendžia dėl procesinių teisių įgyvendinimo. Taigi tiek teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas, tiek ir procesinių teisių įgyvendinimas priklauso ginčo šalims. Tačiau teismo pareiga yra užtikrinti, kad būtų laikomasi procesinių nuostatų bei atsižvelgiama į teismų kompetencijos ribas.

15.       Tai lemia, jog, vertinant kasaciniame skunde keliamus teisės klausimus, taip pat būtina atsižvelgti į procesines aplinkybes, susijusias su ieškovės pateiktu ieškiniu. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartimi, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartyje išdėstytus motyvus, į tai, kad ieškovė nepašalino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, ieškinį laikė nepaduotu ir nurodė jį grąžinti ieškovei (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO padaryti įrašai liudija, kad ši teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 12 d. Kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties buvo pateiktas 2020 m. kovo 9 d., t. y. jau įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarčiai.

16.       Nurodytos aplinkybės lemia, jog kasacinio skundo argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties dėl ieškinio trūkumų nustatymo pagrįstumo neteko teisinio aktualumo, nes nutartyje spręsti klausimai nebesukelia realių teisinių padarinių, atsižvelgus į tai, kad įsiteisėjusia 2020 m. vasario 4 d. teismo nutartimi ieškinys yra laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei. Ieškovė minėtos teismo nutarties nei apeliacine, nei kasacine tvarka neapskundė. Taigi šiuo metu proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio trūkumų nustatymą, taikymo ir aiškinimo įvertinimas šio konkretaus kilusio ginčo kontekste nesukuria ir negali sukurti teisinių padarinių.

17.       CPK

18.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą faktinę situaciją, į tai, kad nors kasacinis skundas buvo priimtas, tačiau juo skundžiama nutartis neteko teisinio aktualumo, kasacinį procesą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

19.       Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad yra draudžiamas pernelyg formalus procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, aiškinimas. Teismas vadovaujasi savo praktikoje nustatytais principais, pagal kuriuos taikomi apribojimai pirmiausia negali suvaržyti ar susilpninti asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė (žr. EŽTT 1999 m. liepos 23 d. sprendimą byloje Guerin prieš Prancūziją). Be to, vienas esminių principų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio kontekste yra teisingumas, todėl svarbu, kad nacionalinis teismas, taikydamas proceso taisykles, nesielgtų pernelyg formaliai, pateiktų svarius argumentus, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą, ir vadovautųsi praktikoje suformuluotais kriterijais (žr. EŽTT 2008 spalio 14 d. sprendimą byloje Mesutoglu prieš Turkiją).

20.       Nurodytos EŽTT praktikos kontekste šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad priimamu procesiniu sprendimu nepagrįstai yra varžomos ieškovės teisės. Pirma, kaip matyti, asmens teisės turi būti ginamos realiai, o šiuo atveju teisminiame procese jau yra priimta įsiteisėjusi nutartis ir ieškovė pati pasirinko veikti, kad apgintų savo galimai pažeistus interesus, teikdama kasacinį skundą, nors jau buvo įsiteisėjusi teismo nutartis laikyti ieškinį nepaduotu. Antra, toks sprendimas dera ir su kasacinio teismo įgaliojimais. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Taigi kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, kylančius konkrečioje byloje. Šios funkcijos atlikimas sudaro sąlygas užtikrinti visoje valstybės teritorijoje vienodą teisės aiškinimą ir taikymą. Tačiau kasacinis teismas nėra įgaliotas pateikti abstraktų teisės aiškinimą, nesusijusį su konkrečiu byloje kilusiu ginču, nesant nustatytų ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-684/2019, 24 punktas). Byloje taikomų teisės normų išaiškinimai pateikiami remiantis konkrečioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o šiuo atveju, kaip minėta, byloje jau yra įsiteisėjusi teismo nutartis laikyti ieškinį nepaduotu ir ieškovė pateikė kasacinį skundą po šios nutarties įsiteisėjimo.

21.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog aptarta procesinė situacija skiriasi nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020 vertinto atvejo, kai pareiškimas, nepašalinus pareiškimo trūkumų, buvo laikytas nepaduotu, nors kasaciniame teisme jau buvo sprendžiamas procesinis klausimas dėl kasacinio skundo priimtinumo. Teisėjų kolegija vertino, jog tokia situacija yra ydinga ir pareiškimo priėmimo klausimą sprendę teismai turėjo atsižvelgti į byloje vykstančius procesinius veiksmus bei priimti atitinkamus CPK nurodytus sprendimus, užtikrinančius asmenims teisę į veiksmingą teisminę gynybą (nurodytos nutarties 24–27 punktai). Tuo tarpu, kaip minėta, šiuo atveju ieškovės kasacinis skundas dėl ieškinio trūkumų nustatymo pagrįstumo buvo pateiktas jau įsiteisėjus byloje priimtam procesiniam sprendimui laikyti ieškinį nepaduotu, nepašalinus ieškinio skundo trūkumų.

22.       Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pripažintina, kad nėra kasacijos dalyko ir tolesnis kasacinis procesas yra negalimas. Dėl šios priežasties kasacinis procesas nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 340 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.       Atsakovė UAB „Aluotinfra“ prašo iš ieškovės priteisti 2693,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atsiliepimo į kasacinį skundą rengimo, atlyginimo ir byloje pateikė šių išlaidų dydį patvirtinančius mokėjimo dokumentus.

24.       Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių procesinį elgesį, vertina, jog atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės veiksmų teikiant kasacinį skundą dėl teismo nutarties, nors byloje jau buvo įsiteisėjęs procesinis teismo sprendimas laikyti ieškinį nepaduotu. Todėl nutraukus kasacinį procesą teismo nutartimi išlaidų dėl atsiliepimo į kasacinį skundą parengimo atlyginimas priteistinas iš ieškovės. Konkretus atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.14 punkte nurodytą maksimalų dydį, todėl jos mažintinos ir, remiantis Rekomendacijomis už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, atsakovei iš ieškovės priteistina 2347,70 Eur.

25.       Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 9,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsižvelgus į šios nutarties 24 punkte nurodytus argumentus, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 340 straipsnio 1, 5 dalimis, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties peržiūrėjimo nutraukti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aluotinfra“ (j. a. k. 273105940) iš ieškovės J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2347,70 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt septynis Eur 70 ct) kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. 

Priteisti valstybei iš ieškovės J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9,37 Eur (devynis Eur 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Danguolė Bublienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Alė Bukavinienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Gražina Davidonienė