Baudžiamoji byla Nr. 1A-305-483/2015

                                                        Proceso Nr. 1-82-1-00820-2013-8

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1;

                                                                        1.1.8.10.1; 1.1.8.11; 1.2.3.2.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 6 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, 

teisėjų: Laimos Garnelienės, Daivos Pranytės – Zalieckienės,

sekretoriaujant Martynai Paušaitei,

dalyvaujant prokurorei Arūnui Vereniui,

nuteistajam V. K.,

gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė visiško apėmimo būdu subendrinta su 2013 m. rugsėjo 27 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir V. K. paskirta galutinė 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta pagal 2013 m. rugsėjo 27 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendį atlikta bausmės dalis.

             Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką V. K. įskaitytas sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. spalio 15 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. 

            Iš V. K. valstybės naudai priteista 60,12 Lt (17,41 Eur) proceso išlaidų.

            Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

            n u s t a t ė :

V. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. spalio 10 d., laikotarpyje nuo 16 iki 20 val., (duomenys neskelbtini), J. K. priklausančiame bute, dėl asmeninių paskatų kilus konfliktui su nukentėjusiuoju (savo tėvu) E. K., panaudojo fizinį smurtą E. K. atžvilgiu, t. y. tyčia sudavė rankomis ir spyrė kojomis ne mažiau nei 45 smūgius nukentėjusiajam E. K. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas jam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke – nosyje – dešiniame skruoste – žande – lūpų dešiniame kampe – kaktoje – dešiniame smilkinyje, su ertmės susidarymu, ausyje – paausyje – dešiniame žande, kairėje ausyje - žande, kairės akies vokuose - skruoste, odos nubrozdinimus kairėje ausyje, kaktoje, nosyje, žanduose, dešiniame antakyje, muštines žaizdas lūpų gleivinėje, kraujosruvas kaktos, dešinės akiduobės – antakio lanko – dešinio žando – skruosto - smilkinio – viršugalvio dešinės pusės – pakaušio dešinės pusės, kairio smilkinio – žando – skruosto, pakaušio audiniuose, raumenyse, dešinės akies obuolio kraujosruvą, poodines kraujosruvas krūtinėje, ant kairio šonkaulių lanko, pilve, žastuose, dilbiuose, dešiniame alkūnės sąnaryje, kryžmenyje, sėdmenyse, kairiame kelio sąnaryje, dešinėje blauzdoje, klube, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus krūtinėje, pečių sąnariuose, po dešiniu šonkaulių lanku, pilve, nugaroje, juosmenyje, kryžmenyje, kairiame sėdmenyje, žastuose, alkūnių sąnariuose, dilbiuose, plaštakose, klubuose, kelių sąnariuose, blauzdose, šlaunyse, varpoje, kraujosruvas pilvo raumenyse, pilvaplėvėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimą, galimai kraujo išsiliejimą į minkštuosius galvos smegenų dangalus, dešinės pusės 6 ir 7 šonkaulių per kaulinius rumbus vidurinėje raktikaulio linijoje, užpakalinėje pažastinėje linijoje 12, kairės pusės priekinėje pažastinėje linijoje 7-8, užpakalinėje pažastinėje linijoje 10 šonkaulių per kaulinius rumbus lūžimus, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko suspaudęs nukentėjusiajam E. K. rankomis kaklą, taip padarydamas jam poodines kraujosruvas smakre, jo kairėje pusėje su odos nubrozdinimu, sprande, pasmakrėje – pažandžiuose – kakle (kairio galvos sukamojo raumens, skydinės kremzlės projekcijose), apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimus apatinės lūpos pereinamoje dalyje, dešiniame pažandyje, kraujosruvas apatinės lūpos gleivinėje, kaklo raumenyse, siekiant kaklinės dalies 1-2-3 slankstelius, paliežuvinio kaulo kairės šakos, skydinės kremzlės kairės pusės viršutinio rago, dešinės pusės viršutinio rago dvigubą, skydinės kremzlės ir trachėjos žiedo lūžimus su aplinkinėmis kraujosruvomis, kraujosruvas balso stygose su paburkimu, taškines kraujosruvas po išoriniu širdies klodu, plautine krūtinplėve, inkstų geldelėse, netolygų plaučių oringumą, stazinį veninį vidaus organų pilnakraujiškumą, kas sukėlė asfiksiją, dėl ko nukentėjusysis E. K., po 2-4 valandų nuo šių padarytų sužalojimų visumos, išsivysčius gerklų (balso stygų) paburkimui, įvykio vietoje mirė, tokiu būdu jis tyčia nužudė savo tėvą E. K.

Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nenorėjo tėvo mirties, tėvas negalėjo mirti nuo kelių nuteistojo suduotų smūgių. Apelianto teigimu, jis nesitikėjo, kad, smaugdamas tėvą, gali tokiu būdu atimti jam gyvybę, nes jie su tėvu dažnai pykdavosi. Pasak nuteistojo, jis suspaudė tėvo kaklą dėl pykčio protrūkio. Apeliantas nurodo, kad pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi atėmęs gyvybę iš paties artimiausio žmogaus.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde neginčija kaltės ir jo veikos kvalifikavimo, tik prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatomis. 

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, už kurios padarymą V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas, sankcijoje nustatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. K. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (V. K., veikdamas netiesiogine tyčia, padarė baigtą labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį itin sunkias ir neatkuriamas pasekmes), jo asmenybę charakterizuojančius požymius (anksčiau jau buvo teistas du kartus už tyčinius nusikaltimus, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teismui, baustas administracine tvarka, VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centre nėra registruotas dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ariogalos miesto seniūno charakterizuojamas neigiamai). V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis dėl padaryto nusikaltimo ir kilusių pasekmių nuoširdžiai gailisi, duodamas parodymus, padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką, nors suduotų smūgių skaičiaus ir nepripažįsta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas nuteistajam V. K. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą paskyrė nežymiai mažesnę, negu baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkis, bausmę. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Įvertinus V. K. asmenybę (anksčiau teistas du kartus už tyčinius nusikaltimus, neišnykus teistumui padarė naują tyčinį labai sunkų nusikaltimą, baustas administracine tvarka, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ariogalos miesto seniūno charakterizuojamas neigiamai), padarytos veikos pobūdį, o būtent padarytą itin didelį trauminių poveikių kiekį, jų pobūdį, lokalizaciją (dėl asmeninių paskatų kilus konfliktui tyčia sudavė rankomis ir spyrė kojomis 45 smūgius nukentėjusiajam E. K. į įvairias kūno vietas, tarp jų į svarbius gyvybei organus, sulaužė žandikaulį, šonkaulius, stipriai spaudė rankomis kaklą, padarydamas sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį), pavojingumo laipsnį (nuteistojo panaudotas fizinis smurtas sukėlė tėvo mirtį), nėra pagrindo daryti išvadai, jog pirmos instancijos teismo V. K. parinkta bausmė yra aiškiai per griežta. V. K. paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. K. bausmę ir nustatydamas jos dydį, Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. Byloje nėra ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių V. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su V. K. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas V. K. už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą nėra aiškiai per griežta, nėra pagrindo jos keisti, taip pat nėra pagrindo keisti apeliacinio skundo ribose paskirtos galutinės subendrintos bausmės.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                       Viktoras Kažys

Teisėjai                                                                                                           Laima Garnelienė

                                                                                                       Daiva Pranytė - Zalieckienė