Civilinė byla Nr. 2KT-59/2011

Procesinio sprendimo kategorija: 94.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su pareiškėjo A. B. pareiškimu dėl Jonavos rajono apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-289-737/2010 nagrinėjimo bei šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui,

n u s t a t ė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta iš Jonavos rajono apylinkės teismo atsiųsta civilinė byla pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio J. K. veiksmų. Šioje civilinėje byloje pareiškėjas 2010 m. birželio 1 d. pateikė pareiškimą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-289-737/2010 nagrinėjimo.

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teisėja J. P. bei visas Jonavos rajono apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas yra tiesiogiai suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi, kadangi šios bylos baigtis gali turėti tiesioginės įtakos šių teismų teisėjų teisėms ir pareigoms (CPK 65 str. 1 d. 5 p.). Teisėja pareiškėjo skundą nutarė nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kad nebūtų pareikštas prašymas privalomai stabdyti bylą iki bus išnagrinėta kita Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl pareiškėjui padarytos Jonavos rajono apylinkės teismo ir teisėjų V. P. ir D. K. veiksmais žalos. Minėtos bylos išsprendimas pareiškėjo naudai turės tiesioginę įtaką Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjų šališkumui ir priklausomumui įrodyti neteisėtai ir nepagrįstai išnagrinėjus prieš pareiškėją sufabrikuotą baudžiamąją bylą Nr. I-15-831/2009. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos išsprendimas pareiškėjo naudai taip pat turės įtakos Kauno apygardos teismo šališkumui ir priklausomumui pagrįsti dėl pareiškėjo apeliacinio skundo išnagrinėjimo baudžiamojoje byloje.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 19 d. civilinėje byloje Nr. 2KT-22/2010 nutartimi nustatė, jog apeliacinis procesas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 7 d. priimtos nutarties nevyksta, kadangi tokia nutartis neskundžiama. Tačiau įsiteisėjusioje ir nepanaikintoje 2009 m. sausio 20 d. nutartyje Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1V-4/2009 nustatyta, kad ši nutartis yra skundžiama aukštesniam teismui. Pareiškėjo teisės apskųsti minėtą nutartį buvo suvaržytos tyčiniais Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo veiksmais, kuriuos dengė nuo atsakomybės Kauno apygardos teismo teisėjai.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl nušalinimo. Konstatuota, jog pareiškėjas analogiškus reikalavimus buvo pareiškęs 2010 m. vasario 10 d prašyme. Lietuvos apeliacinis teismas tokį prašymą išnagrinėjo ir atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas atskiruoju skundu kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydamas Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti nušalinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog sprendžiant teisėjų nušalinimo klausimą buvo pažeistas LR CPK 69 straipsnis.

Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškimo dėl teisėjų nušalinimo priėmimo klausimą spręsti Jonavos rajono apylinkės teismui iš naujo.

Jonavos rajono apylinkės teismas raštu persiuntė civilinę bylą Nr. 2-289-737/2010 su pareiškėjo prašymu dėl rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nušalinimo išspręsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Prašymas dėl teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui atmestinas.

Viena iš asmens teisės į tinkamą teismo procesą garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumas yra užtikrinamas įvairiomis procesinėmis priemonėmis, pvz., nušalinimu, nusišalinimu (CPK 64-66, 71 straipsniai). Teisėjo (teisėjų) nušalinimo teisės įgyvendinimas civilinio proceso įstatymo yra siejamas su absoliučių nušalinimo pagrindų, įtvirtintų CPK 65 straipsnyje, bei CPK 66 straipsnyje nurodytų kitų teisėjo nušalinimo pagrindų egzistavimu. Kadangi pareiškėjo A. B. pareiškime yra suformuluotas prašymas nušalinti visus Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2-289-737/2010 nagrinėjimo, todėl šio nušalinimo pareiškimo nagrinėjimas priskirtinas Lietuvos apeliacinio teismo kaip aukštesnės pakopos teismo kompetencijai (CPK 69 str. 1 d.).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuo atveju, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais ir prielaidomis. Aplinkybių, sudarančių teismo nušalinimo pagrindą, egzistavimą turi įrodyti teismo nušalinimo pareiškimą teikiantis dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 12 str.).

Nagrinėjamu atveju nušalinimas Jonavos rajono apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. 2-289-737/2010 nagrinėjimo reiškiamas tuo pagrindu, kad jie yra tiesiogiai suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi (CPK 65 str. 1 d. 5 p.), o taip pat CPK 66 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, nurodant, kad nagrinėjamu atveju yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl bylą nagrinėjančios teisėjos J. P., visų Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumo. Nušalinimas šiais įstatyme įtvirtintais pagrindais reiškiamas dėl to, jog Jonavos rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-289-737/2010 yra tiesiogiai suinteresuotas, kad civilinė byla būtų išnagrinėta iki to laiko, kol Vilniaus apygardos teisme neišnagrinėta civilinė byla dėl pareiškėjui padarytos Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjų V. P. ir D. K. veiksmais žalos.

Vadovaujantis CPK 65 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu absoliučiu teisėjo nušalinimo pagrindu, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. Bylą nagrinėjančio teisėjo, jo sutuoktinio arba artimojo giminaičio suinteresuotumas bylos baigtimi šiame kontekste reiškia tai, jog bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų subjektines teises ir pareigas. Pareiškėjas A. B. nurodė, jog civilinės bylos Nr. 2-289-737/2010 išnagrinėjimas iki Vilniaus apygardos teisme civilinės bylos išsprendimo dėl pareiškėjui padarytos Jonavos rajono apylinkės teismo ir teisėjų V. P. ir D. K. veiksmais žalos gali turėti įtaką visų Jonavos rajono apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo teisėjų subjektinėms teisėms ir pareigoms, tačiau nepateikė konkrečių duomenų apie tokią Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą. Iš pareiškėjo pateiktų abstrakčių teiginių nėra įmanoma nustatyti, ar pareiškėjo minima civilinė byla yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio 2 dalimi, žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jei žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.273 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, privalo tinkamai išsiaiškinti ieškinio elementus (dalyką ir pagrindą), išspręsti dalyvaujančių byloje asmenų statuso klausimą ir, esant pagrindui, nurodytus atsakovus – teismą ir teisėjus, pakeisti tinkamais – Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teisme nuo 2005 metų pareiškėjo A. B. vardu buvo užregistruota 60 civilinių bylų, beveik visose bylose atsakovu yra nurodyta Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, daugelyje bylų pareiškėjo ieškinius buvo atsisakyti priimti. Pareiškėjui nurodžius tik atsakovus – teismą ir teisėjus, kurie, ieškinio priėmimo atveju, civilinėje byloje būtų pakeisti tinkama šalimi – Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, tačiau nenurodžius civilinės bylos numerio, neįmanoma nustatyti, ar civilinė byla dėl pareiškėjui padarytos Jonavos rajono apylinkės teismo ir teisėjų V. P. ir D. K. veiksmais žalos yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje bylų pareiškėjo ieškinius buvo atsisakyta priimti, taip pat į tai, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų apie užvestą civilinę bylą dėl teismo ir teisėjų veiksmais padarytos žalos, konstatuojama, kad pareiškėjas neįrodė, jog civilinės bylos Nr. 2-289-737/2010 išnagrinėjimas iki Vilniaus apygardos teisme civilinės bylos išsprendimo dėl pareiškėjui padarytos Jonavos rajono apylinkės teismo ir teisėjų V. P. ir D. K. veiksmais žalos gali turėti įtaką visų Jonavos rajono apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo teisėjų subjektinėms teisėms ir pareigoms. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis prašymas dėl teisėjų nušalinimo CPK 65 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Į kitus pareiškėjo nurodytus argumentus buvo atsakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 2KT-22/2010. Pareiškėjas pabrėžė, jog minėta nutartimi buvo nustatyta, kad joks apeliacinis procesas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo priimtos 2009 m. sausio 7 d. nutarties nevyksta ir negali vykti, neva nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Tačiau pareiškėjas nurodė, jog įsiteisėjusioje 2009 m. sausio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1V-4/2009 nustatyta, jog ši nutartis yra skundžiama aukštesniam teismui BPK X dalyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 20 d. nutartimi nurodė, jog Jonavos rajono apylinkės teismo priimta 2009 m. sausio 7 d. nutartis yra skundžiama. Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartimi buvo sprendžiama dėl kitų – Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 3 d. ir 2008 gruodžio 16 d. nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios buvo priimtos kitais procesiniais pagrindais ir nėra susijusios su pareiškėjo nurodoma Jonavos rajono apylinkės teismo priimta 2009 m. sausio 7 d. nutartimi.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo A. B. pareiškimas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-289-737/2010 nagrinėjimo netenkintinas. Atmetus nušalinimo prašymą, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

n u t a r i a:

Atmesti pareiškėjo A. B. prašymą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-289-737/2010 nagrinėjimo bei šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

Civilinių bylų skyriaus

pirmininkas                                                                                                       Artūras Driukas