Administracinė byla Nr. II-171-517/2022

Procesinis Nr. 4-52-3-00316-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.8; 7.3; 21.10.4; 21.10.5; 

                                               (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 18 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,

sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B., jo atstovui – advokatui Renaldui Baliūčiui,

institucijos surašiusios skundžiamą nutarimą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Maleckaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovo – advokato Renaldo Baliūčio skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-1164-2022 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. NZT-ANR_N-1164-2022, A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalį buvo paskirtas įspėjimas.

Administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo A. B., atstovaujamas advokato Renaldo Baliūčio,

Skunde nurodė, kad A. B. teisė duoti paaiškinimus buvo akivaizdžiai apribota. Pažymi, jog Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) vyriausiasis specialistas A. Masiliončenko skundžiamame nutarime neteisingai nurodė, jog dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui viešame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą. Nors A. B. ir buvo suteikta galimybė atvykti į žodinį administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, tačiau jo teisė teikti paaiškinimus buvo visiškai ignoruojama. NŽT vyriausiajam specialistui A. Masiliončenko dar prieš posėdį buvo pateikti rašytiniai A. B. paaiškinimai su priedais susipažinimui, tačiau vyr. specialistas į juos neatsižvelgė, jų nepriėmė, nevertino ir nutarime Nr. NZT-ANR_N-1164-2022 nemotyvavo, kodėl jie nėra tinkami. Mano, jog tokie veiksmai rodo nekompetenciją ir siekį administracinėn atsakomybėn patraukti nekaltą asmenį. Be kita ko, žodinis procesas vyko vos 14 min. (kadangi A. B. NŽT vyriausiasis specialistas iš karto įteikė nutarimą Nr. NZT-ANR_N-1164-2022 su jau paskirta nuobauda – įspėjimu), todėl akivaizdu, kad nebuvo atsižvelgta ne tik į rašytinius paaiškinimus, bei taip pat nesuteikta teisė pateikti paaiškinimus žodžiu. Tvirtina, jog vyr. specialistas nebuvo susipažinęs su nagrinėjama situacija, nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, siekdamas kuo greičiau užbaigti nagrinėjimą, taip piktnaudžiavo procesu ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. 

Be to, skunde nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, vien formaliai nurodant, kad buvo vykdomas žemės sklypo naudojimo neplaninis patikrinimas vietoje ir kad buvo nustatytos tam tikros aplinkybės, tačiau jos visiškai nevertintos, taip pat nevertintas ir faktas, kad skirtinguose NŽT dokumentuose skiriasi nurodytas teisės akto pažeidimas. 2022 m. balandžio 27 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-143-(14.48.78.) nurodyta, kad nustatytas pažeidimas – užimta valstybinė žemė, tačiau 2022 m. gegužės 3 d. rašte dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo ir šaukimo atvykti Nr. 48ŠD-( 14.48.136 E.) teigiama, jog yra pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo. Atkreipia dėmesį, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytas bent vienas iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas; arba 2) savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybines žemės, miško, vandens telkinių naudojimas. Nagrinėjamu atveju, nėra aišku, kokius tiksliai veiksmus atliko A. B. (tariamai užėmė ar naudojo valstybinę žemę) ir kodėl jam buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, nes NŽT vyriausiasis specialistas rėmėsi duomenimis dokumentų, kuriuose nurodyti  iš esmės skirtingi neteisėti veiksmai, kuriuos tariamai atliko A. B.. Teigia, jog dėl šios priežasties nutarimas Nr. NZT- ANR_N-1164-2022 neatitinka ANK 618 straipsnyje nurodytų turinio reikalavimų. Taip pat pažymi, jog pateiktame 2022 m. balandžio 27 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-143-(14.48.78.) nurodyta, jog žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, GPS imtuvu užfiksuota tvora, kuri galimai patenka ant valstybines žemės, atlikta foto fiksacija. Taip pat nurodyta, jog nustatytas pažeidimas – užimta valstybinė žemė, tačiau jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad pažeidimas tikrai buvo padarytas nėra. Be kita ko, atkreipia dėmesį, kad 2003 m. žemės sklypo plane aiškiai nurodyta, kad ties sklypo riba einančio kelio plotis yra 5 m. A. B. prašymu, ši kelio dalis buvo išmatuota, tačiau NŽT vyr. specialistė Lina Stionienė kelio pločio matmenų į Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-143-(14.48.78.) neįtraukė, jų neanalizavo ir nevertino, todėl nėra aišku, kaip ir kokiais duomenimis remiantis buvo nustatytas pažeidimas, t. y. kad užimta valstybinė žemė. Taip pat nebuvo įvertinta Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ II skirsnio 24 punkte įtvirtinta leidžiama ploto vidutinė kvadratinė paklaida. Taigi, skundžiamame nutarime buvo remtasi aktu, kuris surašytas neištyrus visų aplinkybių ir nenurodžius absoliučiai jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti esant pažeidimą.

Be to, atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2010 m. lapkričio 3 d. buvo sudarytas Žemės sklypo planas (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2011 m. sausio 27 d. patikrino ir patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, o 2011 m. gruodžio 12 d. sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje buvo įregistruotos VĮ Registrų centro Vilniaus filiale. 2013 m. gruodžio 17 d. buvo sudarytas naujas šio žemės sklypo planas (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2014 m. balandžio 1 d. patikrino ir patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vykiausioji specialistė, o 2014 m. lapkričio 12 d. sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje buvo įregistruotos VĮ Registrų centro Vilniaus filiale. Tai, jog tokios aptariamo žemės sklypo ribos buvo įregistruotos VĮ Registrų centre patvirtina ir 2015 m. kovo 27 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, kad kadastrinius matavimus atliko (kadastro žyma) atliko UAB „KRIANTA“, įm. k. 186461211, o įregistravimo pagrindas yra Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4186. Pažymi, kad 2003 m. vasario 12 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojas patvirtino žemės sklypo planą, kurio matmenys skiriasi nuo vėliau patvirtintų ir įregistruotų žemės sklypo ribų, t. y. 2003 m. vasario 12 d. sudarytame žemės sklypo plane viena iš žemės sklypo kraštinių yra 39,50 m, tačiau tiek 2010 m. lapkričio 3 d., tiek ir 2013 m. gruodžio 17 d. žemės sklypo planuose, ta pati žemės sklypo kraštinė yra 38,99 m. Visų pirma, tai aiškiai parodo, kad 2010-11-03 ir 2013-12-17 žemės sklypų planuose palikus ilgesnę kraštinę (t. y. 39,50 m), taip kaip tai buvo numatyta 2003 m. vasario 12 d. žemės sklypo plane, tariamai užimtas valstybinės žemės plotas būtų didesnis nei 0,0006 ha, kaip dabar nurodoma NŽT Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-143-(14.48.78). Antra, NŽT tvirtindamas vėlesnius planus elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, nenustatė, kad išmatuota žemės sklypo kraštinė yra trumpesnė nei nurodyta pirmajame plane bei Sodų bendrijos (duomenys neskelbtini), genplano schemoje, jokių kitų pažeidimų nenustatė, pastabų neturėjo. Teigia, jog tai tik dar kartą patvirtina, jog NŽT apie susidariusią situaciją žinojo daug ankščiau, tačiau jokių veiksmų nesiėmė ir pastabų neteikė. Pažymi, jog A. B. minimą žemės sklypą įgijo tik 2015-03-19, t. y. kai buvo pasirašyta dovanojimo sutartis. A. B. pažymi, kad tvora buvo įrengta prieš tai, kai jis įgijo nuosavybėn žemės sklypą, todėl A. B. neatliko jokių aktyvių savavališkų žemės naudojimo veiksmų. 2006-04-30 susitarimu buvo susitarta, jog Sodo Bendrija (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) sklype Nr. 3 naudotojas E. B. ir šios bendrijos valdybos pirmininkas R. V. susitarė atskirti sklype Nr. 3 išorinę ribą (nuo lauke), ir vidinę ribą (nuo kelio stacionarine 1,5 (1 metras 50 centimetru)) aukščio tvora su betoniniais 25 (dvidešimt penkių centimetrų pločio pamatais). 2006-06-10 pasirašytu Susitarimu buvo susitarta, jog SB „Raudondvaris“ sklypų Nr. 3 ir Nr. 4 naudotojai E. B. ir K. G. nusprendžia atskirti sklypus Nr. 3 ir Nr. 4 stacionarine 1,5 (1 metras 50 centimetrų) tvora su betoniniais 25 (dvidešimt penkių centimetrų pločio pamatais). 2006-06-10 pasirašytu Susitarimu buvo susitarta, kad (duomenys neskelbtini) sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 naudotojai L. I. ir E. B. nusprendė atskirti sklypus Nr. 2 ir Nr. 3 stacionarine 1,5 (1 metras 50 centimetrų) aukščio tvora su betoniniais 25 (dvidešimt penkių centimetrų pločio pamatais). 2006-07-01 Valdybos posėdžio protokolas Nr. 1 patvirtina, jog buvo svarstyta sklypo Nr. 3 naudotojo E. B. prašymas patikslinti šio sklypo geodezinius matavimus ir padidėjusį sklypo plotą privatizuoti. Šiuo protokolu buvo nutarta leisti sklypo Nr. 3 naudotojui E. B. patikslinti minėto sklypo ploto geodezinius matavimus pastatytos tvoros ribose ir padidėjusią sklypo dalį privatizuoti. Sklypo Nr. 3 atskyrimas tvora nuo gretimų sklypų suderintas galiojančia tvarka. Pažymi, kad atliktas 2013-12-17 Žemės sklypo plano matavimas M 1:500 patvirtina, jog pastatyta tvora yra leistina. Pastatyta tvora yra 2006 metais, o kaip jau minėta, atliktas Žemės sklypo matavimas geodezinių matavimų įmonės „Krianta“ (matininke Kristina Kriukonienė) atliktas 2013-12-17. Šis Žemės sklypo planas 2014-10-17 buvo patikrintas ir suderintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto (rajono) skyriaus. Taip pat VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2014-11-12 patvirtino minimo sklypo pažymėtas ribas kadastro žemėlapyje, o (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas M. O. taip pat pritarė šiam Žemės sklypo planui. Akivaizdu, jog šioje susiklosčiusioje situacijoje negalima teigti, kad 2015 m. kovo 19 d. minimą žemės sklypą įgijęs A. B. būtų atlikęs veiksnius, kuriuos būtų galima laikyti savavališku valstybinės žemės užėmimu ar naudojimu ir taikyti jam administracinę atsakomybę, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Tvirtina, jog šiuo atveju, A. B. jokių su tvoros statymu susijusių veiksmų neatliko, negalėjo žinoti, jog tvora neva pastatyta ant valstybinės žemės, nes turėjo NŽT patvirtinus ir VĮ Registrų centre įregistruotus žemės sklypo planus (t. y. buvo įregistruotos visos A. B. nuosavybės teise priklausančio sklypo kraštinės/ribos), kuriais remiantis galima teigti, jog tvora buvo pastatyta nepažeidžiant teisės aktų ir yra leistina.

Be to, skundė nurodė, kad ANK 39 straipsnyje įtvirtina, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo, t. y. yra įtvirtintas 2 metų senaties terminas. Pažymi, jog NŽT 2019 m. sausio 16 d. atliko A. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimą ir surašė 2019 m. sausio 17 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 4811N-11-(14.48.78.). Nustatė, kad žemės sklypo pietinėje pusėje esanti tvora yra įsiterpusi į valstybinę žemę ir užima 0,0006 ha valstybinės žemės sklypo ploto, kas objektyviai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (savavališko žemės užėmimo) požymius. Atkreipia dėmesį, jog NŽT aplinkybė, jog tariamai žemės sklypo pietinėje pusėje esanti tvora yra įsiterpusi į valstybinę žemę ir užima 0,0006 ha, buvo žinoma jau nuo 2019 m. sausio 16 d., tačiau A. B. jokia atsakomybė nekilo, nuobauda taip pat nebuvo paskirta. Pažymi, kad A. B. negalėjo ir neturėjo suprasti, kad atliko, kokius nors teisiškai draudžiamus veiksmus, nes NŽT žinodama apie tariamą pažeidimą, jokių veiksmų nesiėmė, taip sudarydama įspūdį, kad jokie neteisėti veiksmai nebuvo atlikti. NŽT atlikdama 2022 m. balandžio 14 d. žemės naudojimo patikrinimą žinojo apie tariamą pažeidimą, kuris buvo nustatytas 2019 m. sausio 16 d., todėl akivaizdu, jog yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, numatytas ANK 39 straipsnyje, t. y. senaties terminas yra aiškiai pasibaigęs. Dėl šios priežasties NŽT vyriausiasis specialistas A. M. negalėjo paskirti A. B. nuobaudos dėl tariamo pažeidimo, kuris buvo nustatytas prieš daugiau nei dvejus metus, o administracinio nusižengimo byla privalo būti nutraukta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. ir jo atstovas – advokatas Renaldas Baliūtis teismo posėdžio metu palaikė skunde nurodytas aplinkybes, prašė panaikinti nutarimą, kuriuo A. B. paskirta administracinė bauda ir bylą nutraukti. Papildomai A. B. paaiškino, kad yra 2013 metų planas, kuriame jokio žemės sklypo užėmimo nėra, sklypas atitinka ribą. Suderinta 2006 mestais su sodo valdyba. Apie tai, kad neva užėmė valstybinę žemę sužinojo tik per patikrinimą šiais metais. Į patikrinimą kviečiamas nebuvo. Pateikė paaiškinimą, tačiau jokio sprendimo priimta nebuvo ir nebuvo konstatuota, kad užėmė valstybinę žemę. Paaiškina, jog 2015 metais tėvas jam dovanojo sklypą. Tapus jam sklypo savininku, niekas nesikeitė, jis tik pjovė žolę, sodino gėles. Sklypas toks pats, kokį padovanojo tėvas 2015 metais.

Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso A. B. (nuosavybės teisės įrašas galioja nuo 2015-03-27). Pagal minėto išrašo duomenis, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas - mėgėjų sodo žemės sklypai, žemės sklypo plotas - 0,0923 ha. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. NŽT Vilniaus rajono skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2019 m. sausio 16 d.  atliko žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimo neplaninį patikrinimą vietoje (pagrindas: NŽT Vilniaus rajono skyriuje gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau - VTPSI) 2018-08-31 raštas Nr. 2D-12151 „Dėl nagrinėjimo pagal bendradarbiavimo sutartį“. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2018 m. spalio 1 d. raštu Nr. 48SD-10352-(14.48.104.) „Dėl žemės naudojimo patikrinimo“ informavo pareiškėją apie 2019 m. sausio 16 d. 10.00 val. numatomą vykdyti žemės sklypo naudojimo patikrinimą. NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistai 2019 m. sausio 16 d. 10.00 val. patikrino vietovėje žemės sklypo faktinį naudojimą ir surašė 2019 m. sausio 17 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-11 -(14.48.78.) (toliau - aktas Nr. 11). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo pietinėje pusėje esanti tvora įsiterpia į valstybinę žemę ir užima 0,0006 ha valstybinės žemės ploto. NŽT Vilniaus rajono skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, vadovaudamasis NŽT Vilniaus rajono skyriaus patarėjo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 48ŽNS-312- (14.48.145E.) „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“ atliko neplaninį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimą vietoje. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2021 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 48SD-20413-(14.48.136E.) „Dėl žemės naudojimo patikrinimo“ informavo pareiškėją apie 2022 m. balandžio 14 d. 12.00 val. numatomą vykdyti žemės sklypo naudojimo patikrinimą. NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistai 2022 m. balandžio 14 d. 12.00 val. patikrino vietovėje žemės sklypo faktinį naudojimą ir surašė 2022 m. balandžio 27 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą. Konkrečiu atveju, pareiškėjas pasirinko nešalinti dar 2019 m. nustatyto pažeidimo, prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir galimybės formuoti valstybinės žemės plotą, esantį prie žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė tik 2022 m. balandžio 22 d. (reg. Nr. 48FP-3016), t. y. jau antrą kartą patikrinus žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir turėjo suvokti tokio savo elgesio pasekmes. Taigi, 2022 m. balandžio 14 d. pakartotinai vietoje patikrinus pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir NŽT Vilniaus rajono skyriuje įvertinus patikrinimo metu gantus bei NŽT Vilniaus rajono skyriuje esančius duomenis, pagrįstai buvo konstatuota, kad padarytas aukščiau minėtas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas. Pažymėtina, kad pareiškėjas nors ir neatliko jokių aktyvių veiksmų (netvėrė tvoros, savo skunde nurodo, kad tvorą tvėrė E. B.), siekdamas pasinaudoti valstybinės žemės dalimi, tačiau pareiškėjo priešingi teisei veiksmai pasireiškė neveikimu, kai 2019 m. sausio 16 d. sužinojęs apie savavališkai (be teisėto pagrindo) užimtą valstybinės žemės plotą, nesiėmė jokių veiksmų pažeidimams pašalinti. Pareiškėjo skundo argumentai, kad „<...> teisė duoti paaiškinimus buvo akivaizdžiai apribota <...>“, atmestini, kadangi pareiškėjas asmeniškai dalyvavo bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka NŽT Vilniaus rajono skyriuje, davė paaiškinimus, tiek žodžiu, tiek raštu (NŽT Vilniaus rajono skyriui el. paštu 2022 m. gegužės 17 d. pateikti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, parengti advokato R. B. (reg. Nr. 48FP-3692), kaip tai numatę ANK 577 straipsnis. Pareiškėjo skunde nurodoma, kad „<...>nutarimas Nr. NZT-ANR_N-1164-2022 buvo visiškai nemotyvuotas <...> neatitinka ANK 618 straipsnyje nurodytų turinio reikalavimų. Nutarimas Nr. 1164 visiškai atitinka ANK 618 straipsnyje keliamus reikalavimus, nutarimas Nr. 1164 surašytas akto Nr. 143 pagrindu, jame aprašyta pažeidimo esmė, nurodyti pažeisti teisės aktai, iš ginčo nutarimo Nr. 1164 aiškiai galima suprasti dėl kokių veiksmų (neveikimo) pareiškėjas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjas skunde nurodo, kad „<...> 2003 m. žemės sklypo plane aiškiai nurodyta, kad ties sklypo riba einančio kelio plotis yra 5 m. A. B. prašymu, ši kelio dalis išmatuota, tačiau <...> kelio pločio matmenų į Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-143-(14.48.78.) neįtraukė, jų neanalizavo ir nevertino, todėl neaišku, kokiais duomenimis remiantis buvo nustatytas pažeidimas. <...>“. Paaiškintina, kad kelio faktinis plotis neturi įtakos pareiškėjo žemės sklypo ribai ar faktiškai esantiems kitiems situacijos elementams (konkrečiu atveju, tvorai). Žemės sklypo riba yra registruota Nekilnojamojo turto registre ir yra nekeičiama. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, remiantis Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotais žemės sklypo duomenimis ir kitais NŽT Vilniaus rajono skyriaus turimais dokumentais (žemės sklypo kadastrinių matavimo byla), buvo konstatuotas padarytas pažeidimas. Dėl pareiškėjo skunde keliamo senaties klausimo, paaiškina, kad nutarimas Nr. 1164 surašytas vadovaujantis duomenimis gautais 2022 m. balandžio 14 d. atlikus vietovėje žemės sklypo faktinio naudojimo patikrinimą ir surašius 2022 m. balandžio 27 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-143-(14.48.78.), t. y. ANK 39 straipsnio nustatyti terminai, konkrečiu atveju, nėra pažeisti ir 2 metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas nėra suėjęs.

Be to, atsiliepime nurodė, kad savavališku svetimos žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, pavyzdžiui, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis ir dėl to žmonės negali juo naudotis. ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia ir kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė arba naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Konkrečiu atveju, tvora, kuri uždaru kontūru aptveria žemės sklypą, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), įsiterpia į valstybinę žemę ir užima 0,0006 ha ploto. Pažymėtina, kad užimtu valstybinės žemės plotu (0,0006 ha), aptvertu tvora išimtinai savo reikmėms naudojasi tik administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jokie tretieji asmenys patekti į tvora užtvertą valstybinės žemės teritoriją negali. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, nuo 2019 metų žinodamas, kad neteisėtai naudojasi 0,0006 ha ploto valstybinės žemės dalimi nesiėmė jokių veiksmų ir neatlaisvino valstybinės žemės užimto ploto, pašalindamas tvorą. Pažymi, kad pareiškėjas, turėjo aiškiai suvokti, kad naudojasi jam nuosavybės teise nepriklausančiu 0,0006 ha valstybinės žemės plotu. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kaip bet kuriam vidutiniškai apdairiam, protingam ir rūpestingam asmeniui (bonus pater familias), turi būti žinomos jam privačios nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo ribos. Taip pat pabrėžtina, kad apie nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą pareiškėjui, žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui žinoma nuo 2019 metų, kai pastarajam žemės sklypo savininkui buvo teiktas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. sausio 23 d. raštas Nr. 48SD-777-( 14.48.104.) „Dėl nustatyto žemes naudojimo tvarkos pažeidimo ir šaukimo atvykti“ su priedu - 2019-01-17 Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-11-(14.48.78.) kopija, tačiau nuo 2019 metų pažeidimas geranoriškai šalinamas nebuvo.

Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovė – D. M. teismo posėdžio metu pašė skundą atmesti atsilipime į skundą nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo akcentavo, kad nebuvo informuotas apie pirmą patikrinimą, tačiau 2018 metais pareiškėjas buvo informuotas apie ketinimą atlikti patikrinimą, buvo kviečiams atvykit į skyrių. Pastarasis buvo atvykęs, teikė paaiškinimus, vėliau –prašė posėdį atidėti. Skundžiamas nutarimas surašytas už 2022 m. balandžio 19 d. atliktą patikrinimą, todėl senatis nėra suėjusi. Administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo jau nuo 2019 metų žinojo apie pažeidimą ir galėjo pažeidimą pašalinti. Plane aiškiai matosi, kad tvora išeina už sklypo ribų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tėvas iniciavo išsipirkimą, kadastrinius tikslino 2013 metais. Žinojo, kad sklypas išeina už ribų, bet nieko nesusitvarkė. 2019 m. sausio mėnesį atliktas patikrinimas. Situacija likusi ta pati, nustatyta, kad užimta 6 kvadratiniai metrai valstybinės žemės. Registrų centras atlieka kadastrinius matavimus vadovaujantis įneštomis ribomis, tai ir nustatė, kad tvora 6 kvadratinius metrus įsiterpia į valstybinę žemę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad neva yra planas, tačiau tvora yra ant sklypo ribos. Nacionalinė žemės tarnyba patikrina faktinius duomenis natūroje, pažiūri ar atitinka. Nors administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo nurodo, jog 2013 metais sklypo planas buvo derinamas ir nebuvo nustatyta pažeidimų, tačiau tai nereiškia, kad galima statyti tvorą ant valstybinės žemės. Turi būti gautas sutikimas statyti tvorą ant valstybinės žemės. Tokio sutikimo nėra gauta.

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. nubaustas už tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus specialistai, pagal kompetenciją vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2022 m. balandžio 14 d. atliko žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)  naudojimo patikrinimą vietoje ir nustatė, kad žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) pietinėje pusėje tvora užimta laisvos valstybinės žemės dalis į (duomenys neskelbtini) pusę, kai užėmimo plotas sudaro 0,0006 ha, kuris neįskaičiuotas į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytą žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotą (0,0923 ha, tai yra 923 kv. m.). Skundžiamu nutarimu inkriminuota, kad nurodytais veiksmais pažeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimai bei padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 110 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytas bent vienas iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas; arba 2) savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas. Pažymėtina, kad savavališku svetimos žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. 

Pažymėtina, jog ANK

Nagrinėjamu atveju, A. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis savavališkai užėmė ir naudoja valstybinės žemės 0,0006 ha plotą, kuriame pastatė tvorą. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. B. dovanojimo sutarties pagrindu nuo 2015 m. kovo 27 d. Išrašo duomenimis, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio; žemės sklypo naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypai; žemės sklypo plotas – 0,0923 ha; žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (b. l. 29-30). Iš Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. sausio 17 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-11-(14.48.78.) bei jo priedų matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo pietinėje pusėje esanti tvora įsiterpia į valstybinę žemę ir užima 0,0006 ha valstybinės žemės ploto (b. l. 44-49). Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. ir 2019 m. sausio 23 d. raštais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo informuotas, kad tvora užima valstybinę žemę ir tokie veiksmai užtraukia atsakomybę, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje (b. l. 50-51). Be to, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2021 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 48SD-20413-(14.48.136E.) „Dėl žemės naudojimo patikrinimo“ administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo buvo informuotas apie 2022 m. balandžio 14 d. 12.00 val. numatomą vykdyti žemės sklypo naudojimo patikrinimą. Iš Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. balandžio 27 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-143-(14.48.78) bei jo priedų matyti, kad, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2019 m. sausio 16 d. buvo atliktas žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo neplaninis patikrinimas vietoje (pagrindas: NŽT Vilniaus rajono skyriuje gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau - VTPSI) 2018 m. rugpjūčio 31 d. raštas Nr. 2D-12151 „Dėl nagrinėjimo pagal bendradarbiavimo sutartį“, kurio metu nustatyta, jog žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, GPS imtuvu nustatyta, kad tvora patenka ant valstybinės žemės (b. l. 19-28, 83-88). Bylos duomenimis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo ne kartą informuotas apie neteisėtai užimtą valstybinę žemę, tačiau pasirinko nešalinti dar 2019 m. nustatyto pažeidimo, prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir galimybės formuoti valstybinės žemės plotą, esantį prie žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui tik 2022 m. balandžio 22 d. (reg. Nr. 48FP-3016), t. y. jau antrą kartą patikrinus žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, jog valstybei priklausanti teritorija yra aptverta tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys. Taigi, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai nustatė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius – valstybinės žemės užėmimas ir naudojimas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo - advokato teiginiai, jog A. B. jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nes aptariamą žemės sklypą įgijo tik 2015 m. kovo 18 d., o tvora buvo įrengta prieš tai kai pastarasis įgijo nuosavybėn žemės sklypą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Sutiktina su skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos pozicija, jog nors ir administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo neatliko jokių aktyvių veiksmų (netvėrė tvoros), siekdamas pasinaudoti valstybinės žemės dalimi, tačiau pastarojo priešingi teisei veiksmai pasireiškė neveikimu, tai yra kai 2019 m. sausio 16 d. sužinojo apie savavališkai (be teisėto pagrindo) užimtą valstybinės žemės plotą, nesiėmė jokių veiksmų pažeidimams pašalinti. Kaip jau buvo pažymėta, nustatyta, kad tvora, kuri uždaru kontūru aptveria žemės sklypą, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), įsiterpia į valstybinę žemę ir užima 0,0006 ha ploto, kuriuo iki šiol išimtinai savo reikmėms naudojasi administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo, jokie tretieji asmenys patekti į tvora užtvertą valstybinės žemės teritoriją negali. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukimam asmeniui, kaip bet kuriam vidutiniškai apdairiam, protingam ir rūpestingam asmeniui (bonus pater familias), turi būti žinomos jam privačios nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo ribos. Be to, jau pažymėta, kad apie nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą pastarajam buvo žinoma nuo 2019 metų, ko iš esmės neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo, atsisakydamas atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės sklypo dalį. Taigi, šie duomenys patvirtina aplinkybę, jog A. B.žinojo ir suprato, kad greta jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo esantis žemės plotas jam nepriklauso, tačiau sąmoningai šį plotą užėmė ir naudojo kaip savo.

Be to, sutiktina su skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos argumentais, jog nagrinėjamu atveju kelio faktinis plotis neturi įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žemės sklypo ribai ar faktiškai esantiems kitiems situacijos elementams (konkrečiu atveju, tvorai). Žemės sklypo riba yra registruota Nekilnojamojo turto registre ir yra nekeičiama. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, remiantis Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotais žemės sklypo duomenimis ir kitais Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus turimais dokumentais (žemės sklypo kadastrinių matavimo byla), buvo pagrįstai konstatuotas padarytas pažeidimas.

Išanalizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas vertina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiasis specialistas pagrįstai konstatavo, jog A. B. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. 

Be to, atmestini kaip nepagrįsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo - advokato argumentai, jog byla privalo būti nutraukta suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, numatytam ANK 39 straipsnyje.

Pažymėtina, jog ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Trunkamojo administracinio teisės pažeidimo sudėties tapatūs ar iš dalies skirtingi požymiai gali būti nustatomi (gali paaiškėti) ir kelis kartus, pavyzdžiui, atliekant naujus, pakartotinius patikrinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-648/2018). Taigi, tokiu atveju administracinė nuobauda turėtų būti paskirta per 2 metus nuo baigto trunkamojo nusižengimo paskutinės darymo dienos arba per 2 metus nuo dienos, kai paskutinį kartą buvo nustatyti dar nebaigto daryti trunkamojo nusižengimo požymiai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-32-468/2019).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar nėra suėjusi patraukimo administracinėn atsakomybėn sudėtis, nusižengimo padarymo momentas turėtų būti siejamas ne su daromo nusižengimo paaiškėjimu, t. y. 2019 m. sausio 16 d. atliktu patikrinimu, bet su pakartotinai atlikto patikrinimo, kurio metu buvo nustatyta, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimo pažeidimas vis dar tęsiamas, data. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad paskutinio atlikto patikrinimo data 2022 m. balandžio 14 d., todėl konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patraukimo senaties terminas nėra suėjęs.

Be to, iš A. B. atstovo – advokato skundo matyti, kad jis nurodo, kad buvo pažeista jo teisė dalyvauti nagrinėjant bylą, nebuvo įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, nebuvo įvertinti rašytiniai paaiškinimai, skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas. Sutiktina su skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos argumentais, jog skundo argumentai, kad teisė duoti paaiškinimus buvo akivaizdžiai apribota atmestini, kadangi pareiškėjas asmeniškai dalyvavo bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriuje, davė paaiškinimus, tiek žodžiu, tiek raštu (NŽT Vilniaus rajono skyriui el. paštu 2022 m. gegužės 17 d. pateikti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, parengti advokato R. B. (reg. Nr. 48FP-3692), kaip tai numatę ANK 577 straipsnis. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad priimant skundžiamą nutarimą į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus buvo atsižvelgta. Priešingai nei teigiama skunde, skundžiamas nutarimas atitinka ANK 618 straipsnyje nurodytus turinio reikalavimus – nutarimas surašytas akto Nr. 143 pagrindu, jame aprašyta pažeidimo esmė, išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodyti pažeisti teisės aktai, nurodytas ANK straipsnis, straipsnio dalis, kurioje nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. Taip pat nurodytas administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

Teismas vertina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiasis specialistas visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, kvalifikuodamas padarytą veiką, todėl skunde nurodytų aplinkybių pagrindu, naikinti skundžiamo nutarimo, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo – advokato R. B. skundo netenkinti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. gegužės 17 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. NZT-ANR_N-1164-2022, priimtą administracinio nusižengimo byloje ROIK 22168371353, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis