VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-24 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. G. ieškinį dėl teisės būti tinkamai informuotu nepagrįsto ir neteisėto apribojimo bei žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovei Lietuvos valstybei, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, trečiasis asmuo Jurdaičių socialinės globos namai ir

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) nustatyti tinkamą atsakovą (atsakovus ar proceso dalyvius, kuriam (kuriems) būtų nukreipti ieškovo reikalavimai; 2) įpareigoti tinkamą atsakovą ar proceso dalyvį grąžinti ieškovui priklausančią grąžintiną nuosavybę (turtą); 3) panaikinti 2021-05-27 A. P. individualų aktą Nr. S-102 „Dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimo“; 4) įpareigoti tinkamą atsakovą ar proceso dalyvį pateikti ieškovui visą teisės aktuose numatytą informaciją; 5) nukreipti tinkamam atsakovui ar proceso dalyviui reikalavimą pateikti ieškovui nustatytos formos pažymą apie priimtus dokumentus; 6) įpareigoti atsakovą ar tinkamą proceso dalyvį pateikti prašomus įrodymus (dokumentus), reikalingus ieškovo skundo patenkinimui: 2021-08-11 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. eP-70-502/2021 parengusių darbuotojų pareigybių aprašus (aprašą) ir valstybės darbuotojo (darbuotojų), parengusio Globos namų aktus Nr. S-102 ir Nr. S-106, pareigybių aprašą (aprašus); 7) nukreipti tinkamam atsakovui ar proceso dalyviui reikalavimą atlikti išsamų mirusio valstybės globotinio, paciento J. G. galimo teisės į privataus gyvenimo konfidencialumo pažeidimo tyrimą; 8) kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą, atsakant į klausimą: Ar BDAR preambulės 27 aiškinamojo punkto nuostata: „Šis reglamentas netaikomas mirusių asmenų asmens duomenims. Valstybės narės gali numatyti mirusių asmenų asmens duomenų tvarkymo taisykles“, aiškinama taip, kad nacionalinė priežiūros institucija neturi teisės nagrinėti asmens duomenų subjekto skundo dėl mirusio gydymo įstaigos paciento galimo asmens duomenų (įskaitant ir asmens duomenų tvarkymo automatizuotu būdu) apsaugos pažeidimo, jeigu nacionaliniai teisės aktai ir Konvencija Nr. 108 to nedraudžia.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-08-24 nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo pirmasis (nustatyti byloje tinkamą atsakovą (atsakovus ar proceso dalyvius, kuriam (kuriems) būtų nukreipti ieškovo reikalavimai), ketvirtasis (įpareigoti tinkamą atsakovą ar proceso dalyvį pateikti ieškovui visą teisės aktuose numatytą informaciją), penktasis (nukreipti tinkamam atsakovui ar proceso dalyviui reikalavimą pateikti ieškovui nustatytos formos Pažymą apie priimtus dokumentus), šeštasis (įpareigoti atsakovą ar tinkamą proceso dalyvį pateikti prašomus įrodymus (dokumentus), reikalingus ieškovo skundo patenkinimui: 2021-08-11 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. eP-70-502/2021 parengusių darbuotojų pareigybių aprašus (aprašą) ir valstybės darbuotojo (darbuotojų), parengusio Globos namų aktus Nr. S-102 ir Nr. S-106 pareigybių aprašą (aprašus)), nenagrinėtini teisme, nes suformuluoti neaiškiai, be kita ko, neįvardijant asmens, kuriam reiškiami šie reikalavimai. Taip pat aiškiai neįvardijant, kokios galimai pažeistos materialinės teisės būtų/yra ginamos šiais reikalavimais (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

4. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad reiškiant ieškinį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalies nuostatas, kur nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės, turi būti įvardinami konkretūs veiksmai, dėl kurių buvo padaryta žala. Teismas nurodo, kad ieškovas galimą turtinę žalą grindžia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui negrąžinus/neišsprendus klausimo dėl ieškovo sumokėto žyminio mokesčio už proceso atnaujinimą. Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad tiek iš ieškovo nurodytų aplinkybių, tiek iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, kad ieškovas nesikreipė (tokių duomenų nenustatyta) į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl jo sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo, nurodytam teismui atsisakius priimti ieškovo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo (ar kad teismas nepatenkino ieškovo prašymo dėl žyminio mokesčio grąžinimo). Nutartį priėmęs teismas nusprendė, kad ieškovo antrąjį ieškinio reikalavimą (įpareigoti tinkamą atsakovą ar proceso dalyvį grąžinti ieškovui priklausančią grąžintiną nuosavybę (turtą) atsisakytina priimti, ieškovui nepasinaudojus/nesilaikant įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

5. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2021-06-02 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eI2-6721-621/2021, kurioje sprendė ieškovo skundo panaikinti 2021-05-27 Jurdaičių socialinės globos namų raštą Nr. S-102 „Dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimo“ priėmimo klausimą, be kita ko, nurodė, kad ginčijamas raštas pareiškėjui nesukelia materialinių teisinių pasekmių. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nurodė, kad iš ieškovo paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų, LITEKO duomenų matyti, jog minėta nutartis yra įsiteisėjusi, todėl teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo kitaip (nei nustatyta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu) vertinti ieškovo trečiojo ieškinio reikalavimo (panaikinti 2021-05-27 A. P. individualų aktą Nr. S-102 „Dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimo“) ir atsisako jį priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktai), nes minėtas raštas iš esmės yra informacinio pobūdžio ir ieškovui teisių ar pareigų nesukelia.

6. Teismas pažymėjo, kad asmenų prašymus dėl galimų asmens duomenų pažeidimų ikiteismine tvarka nagrinėja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Nustatė, kad nėra pateikta duomenų, kad ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, būtų kreipęsis į minėtą instituciją, todėl teismas atsisakė priimti ir septintąjį ieškinio reikalavimą (nukreipti tinkamam atsakovui ar proceso dalyviui reikalavimą atlikti išsamų mirusio valstybės globotinio, paciento J. G. galimo teisės į privataus gyvenimo konfidencialumo pažeidimo tyrimą), ieškovui nepasinaudojus/nesilaikius įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), išaiškinant, jog su minėtu reikalavimu ieškovas pirmiausia privalo kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Atsisakęs priimti ieškovo aukščiau nurodytus reikalavimus, teismas procesinio pobūdžio prašymo dėl kreipimosi į atitinkamą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl preliminaraus nutarimo priėmimo nesprendė.

III. Atskirojo skundo esmė.

7. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2021-08-24 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-24 nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

8. Apeliantas nurodo, kad pakanka to, jog pateikti teismui įrodymai leistų nustatyti pareikštų reikalavimų esmę ir patvirtintų ieškovo teisę kreiptis į teismą. Ieškovo teigimu, teismas neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą. Ieškovas laikosi pozicijos, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka. Taip pat nurodo, kad teismas neteisėtai apribojo ieškovo galimybę imtis teisminių teisių gynimo priemonių. Teigia, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas pirmiausia privalo kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.

9. Skunde nurodyta, kad ABTĮ 38 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad žymini? mokesti? gra?z?ina Valstybine? mokesc?iu? inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansu? ministerijos, remdamasi teismo ar teise?jo nutartimi, jeigu pareis?kimas de?l z?yminio mokesc?io gra?z?inimo paduotas teismui ne ve?liau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kuria? priimta teise?jo nutartis atsisakyti priimti skunda? (pras?yma?, pareis?kima?) ar ji? gra?z?inti, taip pat teismo nutartis nutraukti byla? ar skunda? (pras?yma?, pareis?kima?) palikti nenagrine?ta?. Teigia, jog įstatymas nenumato teisinės prievolės ieškovui papildomai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl žyminio mokesčio grąžinimo.

10. Apeliantas paaiškina, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti trečiąjį ieškovo ieškinio reikalavimą (panaikinti 2021-05-27 A. P. individualų aktą Nr. S-102 „Dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimo“) kaip nenagrinėtiną teisme. Paaiškina, kad ieškovas šį reikalavimą pareiškė administraciniuose teismuose, kurie nurodė, jog ieškovo ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Taip pat laikosi pozicijos, jog teismas nepagrįstai nusprendė, kad pirmasis, ketvirtasis, penktasis, šeštasis reikalavimai nenagrinėtini teisme nes suformuluoti neaiškiai. Teismas byloje netaiko ieškinio trūkumų šalinimo instituto ir nesudaro ieškovui galimybės šalinti trūkumų ir suformuluoti reikalavimus aiškiau. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovas neįvardijo asmens, kuriam reiškiami šie reikalavimai, neįvardindamas, kokios galimai pažeistos materialinės teisės būtų/yra ginamos šiais reikalavimais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

        Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

12.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, yra teisėta.

13. Antruoju ieškinio reikalavimu ieškovas prašo įpareigoti tinkamą atsakovą ar proceso dalyvį grąžinti ieškovui priklausančią grąžintiną nuosavybę (turtą). Ieškovas turtinę žalą grindžia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui negrąžinus/neišsprendus klausimo dėl ieškovo sumokėto žyminio mokesčio už proceso atnaujinimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek iš ieškovo nurodytų aplinkybių, tiek iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, kad ieškovas nesikreipė (tokių duomenų nenustatyta) į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl jo sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo, nurodytam teismui atsisakius priimti ieškovo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo (ar kad teismas netenkino ieškovo prašymo dėl žyminio mokesčio grąžinimo). Ieškovas turtinę žalą galėjo patirti, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsisakius patenkinti ieškovo prašymą, tačiau ieškovui nesikreipus dėl žyminio mokesčio grąžinimo, jo teigimas apie patirtą žalą yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad minėtą ieškinio reikalavimą atsisakytina priimti, ieškovui nepasinaudojus/nesilaikant įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

14. Trečiasis ieškinio reikalavimas – panaikinti 2021-05-27 A. P. individualų aktą Nr. S-102 „Dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimo“, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra nenagrinėtinas teisme. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2021-06-02 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eI2-6721-621/2021, kurioje sprendė ieškovo skundo panaikinti 2021-05-27 Jurdaičių socialinės globos namų raštą Nr. S-102 „Dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimo“ priėmimo klausimą, be kita ko, nurodė, kad ginčijamas raštas pats savaime pareiškėjui nesukelia materialinių teisinių pasekmių; tai tik prašomos informacijos asmeniui suteikimas bei detalus paaiškinimas; skundžiamame rašte pareiškėjui nenustatomos teisės ar pareigos, šiuo raštu pareiškėjas informuojamas apie tam tikras faktines aplinkybes, tačiau akivaizdu, kad galutiniai bei teisines pasekmes sukeliantys sprendimai jo atžvilgiu nėra priimti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog minėta nutartis yra įsiteisėjusi, todėl teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo kitaip (nei nustatyta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu) vertinti ieškovo trečiojo ieškinio reikalavimo. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Teismas pagrįstai atsisakė priimti minėtą ieškovo reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktai).

15. Taip pat septintuoju ieškinio reikalavimu ieškovas prašė nukreipti tinkamam atsakovui ar proceso dalyviui reikalavimą atlikti išsamų mirusio valstybės globotinio, paciento J. G. galimo teisės į privataus gyvenimo konfidencialumo pažeidimo tyrimą. Pirmosios instancijos teismas paaiškino, kad asmenų prašymus dėl galimų asmens duomenų pažeidimų ikiteismine tvarka nagrinėja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Nėra pateikta duomenų, kad ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, būtų kreipęsis į minėtą instituciją, todėl teismas atsisakė priimti minėtą reikalavimą, ieškovui nepasinaudojus įstatymų nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), išaiškindamas, jog su minėtu reikalavimu ieškovas pirmiausia privalo kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalies nuostatas privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta įstatymų nustatytais atvejais. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – ieškinį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl minėto reikalavimo ieškovas pirmiausia privalo kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir gavęs atitinkamą inspekcijos atsakymą, jį gali skųsti teismui.

16. Dėl likusių ieškinio reikalavimų (1, 4, 5, 6) pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad jie suformuluoti neaiškiai, neįvardijant asmens, kuriam jie reiškiami, nenurodant, kokios galimai pažeistos teisės yra ginamos šiais reikalavimais. Vadinasi šie ieškinio reikalavimai yra su trūkumais.

17. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą į teismą besikreipiantis asmuo ieškinyje privalo nurodyti šiuos duomenis: dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį, vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, juridinio asmens pavadinimą, buveinę, kodą, atsiskaitomosios sąskaitos numerį ir kredito įstaigos rekvizitus. Taip pat pagal CPK 135 strapsnio 1 dalies nuostatas, be kitų elementų, ieškinyje turi būti suformuluotas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus ir įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Jeigu šie duomenys ieškinyje nurodomi neteisingai arba jeigu jie iš viso nepateikiami, vadovaujantis bendrąja nuostata, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas. Tuo atveju, jeigu ieškovas teismui teikiamame procesiniame dokumente nenurodo atsakovo, kuris turėtų atsakyti pagal ieškovo reikalavimą, ieškinys negali būti priimamas nagrinėti teisme, nes nenurodžius atsakovo, civilinis procesas neįmanomas. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, privalo nurodyti atsakovą, t. y. subjektą, pažeidžiantį ieškovo teises arba interesus, ir tam subjektui suformuluoti materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką).

18. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovu įvardijo Valstybę, tačiau nurodė kelis jai atstovaujančius atsakovus ir prašo teismą nustatyti tinkamą atstovą. Pažymėtina, kad dėl šalių tinkamumo teismas turėtų spręsti ne civilinės bylos iškėlimo, bet pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, siūlydamas ieškovui netinkamą šalį pakeisti tinkama. Teismas, vadovaudamasis bendradarbiavimo principu (CPK 8 straipsnis), pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnio 1 dalis), arba ieškinys galėtų būti pareikštas ir papildomam atsakovui, turėtų pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu, kuris turėtų atsakyti pagal reiškiamą reikalavimą, arba pasiūlyti pareikšti reikalavimą tinkamam ieškovui, kuriam priklauso reikalavimo teisė. Ši nuostata grindžiama civilinio proceso tikslais, koncentruotumo, ekonomiškumo principais, teismo pareiga rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir siekiu tinkamai išnagrinėti bylą.

19. Dėl 17 ir 18 šios nutarties punktuose nurodytų aplinkybių ir teisinių argumentų teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys yra su trūkumais, privalėjo juos aiškiai nurodyti ir pasiūlyti pašalinti trūkumus per teismo nustatytą terminą (CPK 115 straipsnio 2 – 5 dalys, 138 straipsnis). Šiems veiksmams atlikti byla grąžintina pirmosios instancijos teismui atitinkamos ieškinio dalies priėmimo klausimui iš naujo spręsti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Apelianto (ieškovo) T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-24 nutarties patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-24 nutarties dalį dėl dalies ieškinio reikalavimų (1, 4, 5, 6) priėmimo ir grąžinti šios ieškinio dalies priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.