Civilinė byla Nr. e2-1195-842/2025
Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01845-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5;
3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė,
sekretoriaujant Astai Zacharevičienei,
dalyvaujant ieškoės astovei J. J.,
atsakovės atstovui advokatui Mantui Meizeraičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kesaris“ dėl skolos išieškojimo už elektros energijos persiuntimą, galią ir su tuo susijusias paslaugas.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 10 683,55 Eur skolą už elektros energiją persiuntimą, galią ir su tuo susijusias paslaugas; 83,18 Eur delspinigių; 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ tiekė elektros energiją, suteikė elektros energiją persiuntimo paslaugą ir kitas su elektros energijos pesiuntimu susijusiais paslaugas, galią ir reaktyviąją energiją gydymo ir reabilitacijos paskirties objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas). Objektui yra rezervuota 110 kW leistinoji naudoti galia. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2023 m. kovo mėnesį patikrinęs Nekilnojamo turto registrą, nustatė, jog UAB „Kesaris“ nuosavybės teise nuo 2021 m. gegužės 21 d. nuosavybės teise valdo Objektą. 2023 m. kovo 29 d. buvo parengta ir išsiųsta Elektros energijos persiuntimo paslaugos tiekimo nebuitiniams klientams sutartis Nr. 085071-51112/1316156. Atsakovei priklausantis Objektas yra komercinės paskirties, kuriam, yra rezervuota 110 kW galia, todėl atsakovė yra priskiriama prie trečiosios grupės vartotojų, privalanti mokėti galios dedamosios mokestį net ir tuo atveju, kai elektros energija faktiškai nevartojama. Leistinosios naudoti galios nustatymas yra siejamas ne su elektros energijos konkrečiu suvartotu kiekiu, bet su objektu, kuriam rezervuota atitinkama leistinoji naudoti galia. Vartotojai prisijungdami prie skirstomųjų tinklų teikia paraišką ir paraiškoje nurodo, kokia jiems galia yra reikalinga, priklausomai nuo elektros energijos ėmėjų. Ne skirstymo operatorius nustato, kokia bus vartotojui rezervuota galia, o vartotojas, įsivertinęs savo elektros energijos ėmėjus. Laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 31 d. iki 2024 m. birželio 30 d. susidarė 10 683,55 Eur įsiskolinimas pagal ieškovės atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2023 m. kovo 31 d. EAST 04001551- 29,65 Eur sumai; 2023 m. balandžio 30 d. EAST 05334549 – 306,13 Eur sumai; 2023 m. balandžio 30 d. EAST 05334548 – 5 502,93 Eur sumai; 2023 m. gegužės 31 d. EAST 06679988 – 306,21 Eur sumai; 2023 m. birželio 30 d. EAST 08046428 – 306,13 Eur sumai; 2023 m. liepos 31 d. EAST 094008207 - 306,13 Eur sumai; 2023 m. rugpjūčio 31 d. EAST 09459944 – 306,13 Eur sumai; 2023 m. rugsėjo 30 d. EAST 12136914 – 306,13 Eur sumai; 2023 m. spalio 31 d. EAST 13502248 – 306,13 Eur sumai; 2023 m. lapkričio 30 d. EAST 15171409 – 306,13 Eur sumai; 2023 m. gruodžio 31 d. EAST 16544171 – 306,13 Eur sumai; 2024 m. sausio 31 d. EASU 01370733 – 399,30 Eur sumai; 2024 m. vasario 29 d. EASU 02735309 – 399,30 Eur sumai; 2024 m. kovo 31 d. EASU 04096517 – 399,30 Eur suma; 2024 m. balandžio 30 d. EASU 05535451 – 399,30 Eur sumai; 2024 m. gegužės 31 d. EASU 06909298 – 399,30 Eur sumai; 2024 m. birželio 30 d. EASU 08273054 – 399,30 Eur sumai. Laiku nesumokėjus skolos buvo paskaičiuoti delspinigiai 83,18 Eur. Elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), ir jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai (2010 m. vasario 11 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 ( 2013 m. gruodžio 4 d. redakcija) patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 49 punkte reglamentuota, kad savininkas, perleidęs objektą, kuriame vartojama elektros energija, kito asmens nuosavybėn per 5 kalendorines dienas nuo objekto nuosavybės teisės perleidimo privalo nutraukti sudarytą sutartį ir iki sutarties nutraukimo dienos pranešti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją ir visiškai atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, jos persiuntimo, kitas su tuo susijusias paslaugas ir reaktyviąją elektros energiją ir informuoti apie sutarties nutraukimą naująjį objekto savininką. Naujasis objekto savininkas privalo per 5 kalendorines dienas nuo buvusio savininko pranešimo gavimo, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo objekto nuosavybės teisės įgijimo, kreiptis į tiekėją ir (ar) operatorių dėl naujų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo sutarčių sudarymo. Taisyklių 101 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Vadovaujantis 2022 m. lapkričio 16 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu Nr. 03E-1304 patvirtinta „AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarka (toliau – ir Tvarka), vartotojai skirstomi į tris vartotojų grupes. Pirmosios grupės (buitiniai) vartotojai - fiziniai asmenys, kuriems elektros energijos persiuntimo paslauga teikiama asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Antrosios grupės vartotojai - vartotojai (išskyrus pirmosios grupės (buitinius) vartotojus), kurių objekto leistinoji naudoti galia yra 30 kW ir mažiau. Trečiosios grupės vartotojai - vartotojai (išskyrus pirmosios grupės (buitinius) vartotojus), kurių objekto leistinoji naudoti galia yra didesnė nei 30 kW. Atsižvelgiant į vartotojo grupę yra nustatomos persiuntimo paslaugos kainos. Objekte leistinoji naudoti galia yra 110 kW, todėl pagal Tvarkoje nurodytus kriterijus Objektas buvo priskirtas trečiai vartotojų grupei, kuriai taikomo tarifo dalis yra galios dedamoji. Galios dedamosios mokestis yra skaičiuojamas ir privalo būti sumokėtas už teikiamą leistinosios naudoti galios rezervavimo paslaugą, t. y. nepriklausomai nuo to, ar objekte elektra yra vartojama, elektros energijos tinklas yra techniškai paruoštas objektui suteiktos galios pateikimui bet kuriuo metu. Vartotojų elektros įrenginiai prie elektros tinklų prijungiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu 1-127 patvirtintu Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Vadovaujantis Aprašo 55 punktu, leistinosios naudoti galios sumažinimas atliekamas vartotojui pateikus paraišką sumažinti leistinąją naudoti galią. Objektui yra rezervuota 110 kW galia, tačiau atsakovė nepasinaudojo savo teise, numatyta Apraše, ir nustatyta tvarka galios nemažino. Įstatymo 2 straipsnyje numatyta, jog elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui bei numatyta vartotojo prievolė sumokėti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Ta pati nuostata įtvirtinta Taisyklėse, kur reglamentuojama, jog vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią (Taisyklių 58.5, 93, 98 punktai).
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašo ieškinį atmesti, priteisti atsakovės naudai iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinio teiginys, jog ieškovė tiekė elektros energiją, suteikė elektros energijos persiuntimo paslaugą ir kitas su persiuntimu susijusias paslaugas, galią ir reaktyviąją energiją objektui adresu (duomenys neskelbtini), yra melagingas. Ieškinio priede Nr. 5 pateiktame nuosavybės ribų akte nurodyta, jog transformatorinėje TR-1045, kurioje turėtų būti rezervuota atsakovui skirta leistinoji 110 kW galia, ieškovei priklauso 10kV persiuntimo įrenginiai ir elektros energijos apskaitos skaitiklis: Schemoje nuosavybės riba pažymėta kirtikliais ir trumpiniais „Vart.“ (vartotojas) bei „RST“ (Rytų skirstomieji tinklai). 2010 m. spalio 28 d. ieškovė (ankstesnis pav. AB „Rytų skirstomieji tinklai“) pateikė pranešimą policijai, kuriame nurodė, jog dėl vagystės transformatorinėje TR-1045 buvo nepataisomai sugadinti galios transformatoriai T-1 ir T-2 bei pavogtos šynos nuo galios transformatorių iki 10 kV skirstomųjų įrenginių iš spalvoto metalo ir 10 kV skyriklių judamieji kontaktai iš spalvoto metalo, o ieškovė patyrė apie 7 500 Lt nuostolių. Panašaus turinio pareiškimą policijai pateikė ir ankstesnis turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, kurio žemos įtampos įrenginiai taip pat buvo pavogti. Nei vieno iš dviejų po 250 kW galios turinčių transformatorių ieškovė nesuremontavo ir nepakeitė, ką patvirtina pvz. 2021 m. birželio 4 d. UAB „Kesaris“ akcininko (tuometinio UAB ,,Kolena“ atstovo) K. K. el. laiškas. Ieškovė ieškinyje nėra pateikusi įrodymų, kad jai priklausantys galios transformatoriai vėl funkcionuoja ir atsakovė gali naudoti leistiną 110 kW galią, už kurios tariamą rezervavimą ieškovė skaičiuoja mėnesinį mokestį bei reikalauja šio mokesčio priteisimo ieškinyje. Nors galimybė naudotis leistina naudoti (rezervuota) elektros galia nepriklauso nuo elektros energijos faktinio vartojimo, tačiau dėl sugadinto ieškovės turto (nepataisomai sugadintų transformatorių), transformatorinėje TR-1045 nėra jokios galios, kuri atsakovei būtų rezervuota (t.y., kuria atsakovė teoriškai galėtų pasinaudoti), net nekalbant apie faktinį galios panaudojimą. Vadinasi, ieškovės teiginys, jog atsakovės objektui yra rezervuota 110kW galia, dėl susiklosčiusios faktinės situacijos yra klaidingas. Kadangi ieškovė nuo 2010 metų žino faktinę situaciją apie tai, jog transformatorinėje nėra jokios galios, nes galios įrenginiai (galios transformatoriai) yra sugadinti, tai ieškovės skaičiuojamas mokestis už galios rezervavimą (galios dedamąją), nurodytas prie ieškinio pridėtose faktūrose, yra nepagrįstas ir buvo nepagrįstas ieškinio pareiškimo metu. Kadangi dėl sugadintų ieškovui priklausančių galios įrenginių šiuo metu nėra faktinių prielaidų įgyvendinti atsakovės teisę į rezervuotą galią, tai nėra ir faktinio pagrindo skaičiuoti mokestį už objektui rezervuotą galią (teikiamą paslaugą), todėl ieškinys atmestinas, ieškovei neįrodžius ieškinio faktinio pagrindo. Ieškovė teigia, jog leistinosios naudoti galios nustatymas yra siejamas ne su elektros energijos konkrečiu suvartotu kiekiu bei teigia, jog atsakovas privalo mokėti galios dedamosios mokestį net ir tuo atveju kai elektros energija faktiškai nevartojama, tačiau, atsakovės teigimu, ieškovė tokiems teiginiams nepateikia jokio teisinio pagrindimo, netiksliai supriešina sąvokas „elektros energijos vartojimas“ ir „leistina naudoti elektros galia“ (t.y. vartotojo galimas naudoti elektros imtuvų galingumas). Nors leistina naudoti galia nepriklauso nuo faktinio vartojimo (t.y. nepriklauso nuo to ar vartotojas prijungęs elektros prietaisus išnaudoja visą 110 kW galią, ar 5 kW ar 0 kW galią), tačiau joks teisinis reguliavimas nenustato vartotojo prievolės mokėti galios rezervavimo mokestį, jeigu ši galia nėra instaliuota (t.y. neparuošta vartojimui). Analogiška į šiame ginče sprendžiamą situaciją būtų ir situacija, kai vartotojas pateikia paraišką įrengti transformatorinę ir joje vartotojui rezervuoti pvz. 100kW galią, tačiau ieškovė, dar neįrengusi transformatorinės ir prie jos neprijungusi vartotojo objekto, pradeda kas mėnesį skaičiuoti galios dedamąją. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 83 dalyje nustatyta, jog leistina naudoti galia – didžiausia galia, kuri nurodyta perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus ir tinklų naudotojo sudarytoje elektros įrenginių prijungimo sutartyje, nuosavybės ribų akte ir (ar) kituose su tinklų naudotojo elektros įrenginiais susijusiuose dokumentuose ir kurią tinklų naudotojas gali vartoti iš elektros tinklų bet kuriuo metu. Kadangi atsakovė negali 110 kW galios vartoti iš elektros tinklų bet kuriuo metu (t.y. faktiškai nuo 2010 m. spalio mėnesio), tai neegzistuoja nustatyta „naudotojo galimybės vartoti galią bet kuriuo metu“ sąlyga. Kadangi atsakovės galimybė naudoti rezervuotą (leistinąją) galią neegzistavo ir tuo laikotarpiu, už kurį ieškovė reikalauja priteisti skolą, tai, ieškovės reikalavimas priteisti 10 683,55 Eur skolą už leistiną naudoti galią yra teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovė tik iš ieškinio 2 punkte nurodytų aplinkybių sužinojo, kad ieškovė yra išsiuntusi Elektros energijos persiuntimo paslaugos tiekimo nebuitiniams klientams sutartį, tačiau, atsakovės teigimu, ji minėtos sutarties nėra gavusi ir nėra pasirašiusi ar sudariusi kitais būdais. Ieškinio 7 punkte dėstomi teiginiai dėl sutarties pagrindu atsiradusių atsakovo prievolių – nepagrįsti. Atsakovė energijos pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė ir konkliudentiniais veiksmais, t.y. prisijungimu prie ieškovės elektros tinklų ar faktiniu elektros energijos vartojimu, kadangi ieškinio 2 priede pateiktoje priskaitymų ir mokėjimų ataskaitoje nurodyta, jog objektas (duomenys neskelbtini) yra atjungtas pagal prašymą nuo 2009 m. rugpjūčio 13 d. Atsakovė neturi duomenų, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių ankstesnis objekto savininkas atsijungė nuo tinklų, tačiau ieškinio 2 priede pateikti duomenys bet kokiu atveju patvirtina, jog dabartinis savininkas – atsakovė – faktiškai nėra prijungta prie elektros tinklų ir nevartoja elektros energijos, todėl tarp šalių neegzistuoja sutartiniai teisiniai santykiai, iš kurių ieškovė kildina prievolę ir reikalauja priverstinio jos vykdymo teismo tvarka. Atsakovė neprieštaraus ir atnaujins mokesčio už leistinąją naudoti galią mokėjimus, kai tik ieškovė suremontuos savo techninę infrastruktūrą tokiu būdu, kad atsakovei būtų užtikrinta galimybė leistinąją galią vartoti iš elektros tinklų bet kuriuo metu, kaip nustatyta Įstatymo 2 straispnio 83 dalyje.
Dubliku ieškovė nurodė, jog palaiko ieškinio reikalavimus, argumentus, išdėstytus ieškinyje. AB „Energijos skirstymo operatorius“ tiekė elektros energiją, suteikė elektros energiją persiuntimo paslaugą ir kitas su elektros energijos pesiuntimu susijusiais paslaugas, galią ir reaktyviąją energiją gydymo ir reabilitacijos paskirties objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Objektui yra rezervuota 110 kW leistinoji naudoti galia. Lietuvos Respubliko elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 3 dalis nustatė, kad skirstymo paslaugos kaina bei visuomeninė elektros energijos kaina gali būti diferencijuojamos į tarifų rūšis pagal vartotojų kategorijas ar grupes, elektros energijos vartojimo laiką, sunaudotos elektros energijos kiekį, nustatytą galią, taip pat pagal kitus paslaugos teikėjo pasirinktus objektyvius požymius, kurie sudarytų galimybę nustatant skirtingas tarifų rūšis, siekti didesnio veiklos efektyvumo. Atsakovei priklausantis Objektas yra komercinės paskirties, kuriam, yra rezervuota 110 kW galia, todėl atsakovė yra priskiriama prie trečiosios grupės vartotojų, privalanti mokėti galios dedamosios mokestį net ir tuo atveju, kai elektros energija faktiškai nevartojama. Leistinosios naudoti galios nustatymas yra siejamas ne su elektros energijos konkrečiu suvartotu kiekiu, bet su Objektu, kuriam rezervuota atitinkama leistinoji naudoti galia. Vartotojai, prisijungdami prie skirstomųjų tinklų, teikia paraišką ir paraiškoje nurodo, kokia jiems galia yra reikalinga, priklausomai nuo elektros energijos ėmėjų. Ne skirstymo operatorius nustato, kokia bus vartotojui rezervuota galia, o vartotojas, įsivertinęs savo elektros energijos ėmėjus. Objektas buvo prijungtas prie skirstomojo elektros tinklo su 110 kW leistina naudoti galia, kuri nuo prijungimo nebuvo keista. Objektui elektros energijos persiuntimas buvo nutrauktas 2009 m. rugpjūčio 13 d. ir atnaujintas nebuvo, tačiau atvadas demontuoti nebuvo, t. y. Objektas išliko prijungtas prie elektros tinklo ir Objektui išliko rezervuota 110 kW leistina naudoti galia. Remiantis Taisyklių 49 punktu, atsakovė, įgijusi nuosavybės teisę į Objektą, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų privalėjo kreiptis į operatorių dėl elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarties sudarymo arba, jei pageidavo nebegauti jokių teikiamų paslaugų ir atsisakyti Objektui suteiktos leistinos naudoti galios, pateikti prašymą ieškovei. Priešingai, 2021 m. sausio 8 d. gauta informacija, jog perimtos patalpos, klientas žada ateityje vartoti elektros energiją ir moka galios dedamosios mokestį, tačiau mano, jog jis turėtų būti sumažintas. Galios dedamosios mokestis yra skaičiuojamas ir privalo būti sumokėtas už teikiamą leistinosios naudoti galios rezervavimo paslaugą, t.y. nepriklausomai nuo to, ar objekte elektra yra vartojama, elektros energijos tinklas yra techniškai paruoštas objektui suteiktos galios pateikimui bet kuriuo metu. Be to, vartotojui parašius prašymą atnaujinti elektros energijos tiekimą, jis bus atnaujintas.
Tripliku atsakovė prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad su atsiliepimu pateikė įrodymus, jog ieškovės transformatorinė, iš kurios turėtų būti tiekiama elektra atsakovės objektui, ir kurioje turėtų būti bent 110 kW galios rezervuotos atsakovei, buvo nepataisomai sugadinta 2010 m. vagystės metu. Ieškovė dublike neginčija fakto, jog transformatorinė 2010 m. buvo nepataisomai sugadinta, todėl ši aplinkybė laikytina įrodyta. Ieškovė ieškinyje ir dublike nepateikia įrodymų, kad ji savo transformatorinę suremontavo ir leistinąją galią atkūrė iki to laikotarpio, už kurį reikalauja priteisti skolą. Ieškovės dubliko teiginys, jog ji „tiekė elektros energiją, suteikė elektros energiją persiuntimo paslaugą ir kitas su elektros energijos pesiuntimu susijusiais paslaugas, galią ir reaktyviąją energiją, gydymo ir reabilitacijos paskirties objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas). Objektui yra rezervuota 110 kW leistinoji naudoti galia“ yra neparemtas jokiais faktiniais įrodymais, todėl nepagrįstas. Jokie ieškovės nurodomi teisės aktai nenustato vartotojo pareigos mokėti už leistiną naudoti galią, kai vartotojas ja negali pasinaudoti dėl nuo vartotojo nepriklausančių priežasčių. Nepriklausomai nuo dublike nurodomo poįstatyminio reguliavimo, leistiną naudoti galią, vadovaujantis įstatymu, tinklų naudotojas turi galėti vartoti iš elektros tinklų bet kuriuo metu. Šio ginčo atveju, atsakovė (tinklų naudotoja) negali objektui skirtos 110 kW galios net teoriškai vartoti iš elektros tinklų bet kuriuo metu (t.y. faktiškai nuo 2010 m. spalio mėnesio) dėl vagystės metu sugadintų ieškovei priklausančių elektros skirstymo ir galios generavimo įrenginių. Kadangi ieškovė neįrodė, jog įrenginius suremontavo, tai neegzistuoja minėtoje Įstatymo 2 straipsnio 83 dalyje nustatyta „naudotojo galimybės vartoti galią bet kuriuo metu“ sąlyga. Kadangi ši atsakovės galimybė naudoti rezervuotą (leistinąją) galią neegzistavo ir tuo laikotarpiu, už kurį ieškovė reikalauja priteisti skolą tai, ieškovės reikalavimas priteisti 10 683,55 Eur skolą už leistiną naudoti galią yra teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Minėta įstatymo nuostata, leistinąją naudoti galią siejanti su realia galimybe bet kuriuo metu vartoti leistinąją galią (bet ne su faktiniu vartojimu), yra skirta subalansuoti tiek elektros tinklų operatoriaus, tiek vartotojo interesus – t.y. viena vertus, skirta apsaugoti tinklų operatorių nuo nuostolingų investicijų į elektros tiekimo infrastruktūrą (kai vartotojo prašymu įrengiama ir rezervuojama galia faktiškai vartotojas nenori naudotis ar nesinaudoja dėl nuo vartotojo priklausančių priežasčių, tačiau tokiu atveju vartotojas moka galios dedamosios mokestį), kita vertus, skirta apsaugoti vartotojus nuo atvejų, kai vartotojo įsigyta, įrengta ir leistina naudoti galia jis negali pasinaudoti dėl nuo vartotojo nepriklausančių priežasčių (pvz. elektros energijos tinklo įrenginių vagystės, elektros energijos tinklo avarijų / gedimų (pvz .gamtos stichijos atveju) ir pan.). Atsakovės manymu, vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 83 dalies nuostata, joks tinklų naudotojas (vartotojas) neprivalo mokėti už leistinąją galią, jeigu dėl nuo tinklų naudotojo nepriklausančių aplinkybių jam priskirtos leistinosios galios negalima vartoti bet kuriuo metu. Ieškovė ieškinyje nepagrįstai teigė ir dublike vis dar nepagrįstai teigia, jog elektros energijos tinklas yra techniškai paruoštas objektui suteiktos galios pateikimui bet kuriuo metu, kadangi nėra pateikusi jokių įrodymų, kad elektros energijos tinklą techniškai paruošė objektui suteiktos galios pateikimui bet kuriuo metu. Atsiliepime į ieškinį pateikti duomenys (kurių ieškovė neginčija) patvirtina, kad elektros energijos tinklas (įskaitant galios transformatorius T1 ir T2) priklauso ieškovei. Todėl, atsižvelgiant į atsakovės byloje pateiktus įrodymus dėl transformatorių įrangos vagystės, ieškovė teiginius, jog savo elektros energijos tinklą paruošė galios pateikimui, turėtų pagrįsti, pateikdama įrodymus, jog transformatoriai buvo suremontuoti ar pakeisti naujais. Ieškovės kartu su dubliku pateiktas pačios ieškovės sugeneruotas sistemos įrašas dėl galios dedamosios mokesčio mokėjimo neatitinka tikrovės ir atsiliepimo į ieškinį 3 priede nurodytos tuometinės turto savininkės UAB „Kolena“ pozicijos, kurią atsakovė palaiko visa apimtimi. Atsakovė privatizavimo ir vėlesnių sandorių pagrindu perėmė objektą, kuriam nuo sovietmečio laikų buvo priskirta ir instaliuota 110 kW leistinoji galia (ką ieškovė pripažįsta savo procesiniuose dokumentuose), tačiau dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių ieškovės galios generavimo įrenginiai buvo sugadinti (ko ieškovė neginčija savo procesiniuose dokumentuose). Kadangi šiuo metu ieškovė nėra įrodžiusi galios generavimo įrenginių parengimo naudoti fakto, tai atsakovė vertina, jog dėl sugadintų ir neveikiančių ieškovės galios generavimo įrenginių (transformatorių) atsakovės objektui šiuo metu nėra suteikta galimybė vartoti leistinąją galią iš elektros tinklų bet kuriuo metu, todėl atsakovė neturi pareigos mokėti už leistinąją galią, kurios vartojimo galimybės ieškovė neužtikrina. Priešingas vertinimas ar aiškinimas (kurio laikosi ieškovė) ne tik neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 83 dalies nuostatos, bet ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi reikštų vartotojo pareigą mokėti už paslaugą (galimybę naudoti 110 kW elektros galią), kurios ieškovė nesuteikia atsakovui.
Teismo posėdžių metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.
Ieškinys atmestinas
Atsakovei nuosavybės teise priklauso gydymo ir reabilitacijos paskirties objektas, esantis (duomenys neskelbtini).
Pagal ieškovės pateiktą 2023 m. liepos 1 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų aktą Nr. 23-KA1120988 Objektui leistina naudoti galia yra 110 kW. Elektros tinklų nuosavybės riba nustatyta transformatorinėje TR-1045 ant transformatoriaus T-1 0,4kV išvadų į apskaitos pusę. Skirstomojo tinklo operatoriaus nuosavybė – TR-1045 10kV PĮ ir elektos energijos apskaitos skaitiklis.
Atsakovė pateikė įrodymus, kad 2010 m. spalio 28 d. ieškovė (ankstesnis pav. AB „Rytų skirstomieji tinklai“) pateikė pranešimą policijai, kuriame nurodė, jog dėl vagystės transformatorinėje TR-1045 buvo nepataisomai sugadinti galios transformatoriai T-1 ir T-2 bei pavogtos šynos nuo galios transformatorių iki 10 kV skirstomųjų įrenginių iš spalvoto metalo ir 10 kV skyriklių judamieji kontaktai iš spalvoto metalo, o ieškovė patyrė apie 7 500 Lt nuostolių.
Bylą skiriant nagrinėti teismo posėdyje ieškovė buvo įpareigota per 14 dienų teismui pateikti įrodymus, kad ginčui aktualiu laikotarpiu transformatorinė TR-1045 ir joje esantys transformatoriai faktiškai veikė, tačiau iki teismo posėdžio jokie duomenys teismui nebuvo pateikti.
Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovė pripažino, kad nagrinėjamu atveju ieškovei priklausė tiek transformatorinė, tiek elektros skaitiklis. Nurodė, kad jokių duomenų teismui neteikė, kadangi nebuvo, ką teikti, galios transformatorių nėra, galios transformatoriai pavogti, t.y. pripažino atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kad po vagystės nei vieno iš dviejų po 250 kW galios turinčių transformatorių ieškovė nesuremontavo ir nepakeitė, t.y., kad jų faktiškai nėra.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 83 dalyje nustatyta, kad leistina naudoti galia – didžiausia galia, kuri nurodyta perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus ir tinklų naudotojo sudarytoje elektros įrenginių prijungimo sutartyje, nuosavybės ribų akte ir (ar) kituose su tinklų naudotojo elektros įrenginiais susijusiuose dokumentuose ir kurią tinklų naudotojas gali vartoti iš elektros tinklų bet kuriuo metu.
Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 patvirtintų elektors energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo 11.1 punkte nustatyta, kad šios taisyklės nustato asmenų (arba jų įgaliotų asmenų), kurių elektros įrenginiai pirmą kartą jungiami prie perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių elektros tinklų, arba esamų elektros energijos vartotojų, pageidaujančių didinti ar mažinti elektros įrenginių leistiną naudoti galią, įrengtąjį vienfazį atvadą trifaziu arba trifazį atvadą vienfaziu (toliau – vartotojas), prijungimo tvarką.
Apprašo II skyriuje įtvirtintos elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos pagrindinės nuostatos.
Aprašo 20 punkte numatyta, kad nustatoma, kad prijungimo paslauga laikoma atlikta (užbaigta), kai yra faktiškai atlikta prijungimo paslaugos sutartyje nustatyta konkrečiam prijungimui reikalinga operatoriaus elektros tinklų plėtra iki elektros tinklų nuosavybės ribos tarp operatoriaus ir vartotojo, gamintojo ar asmens, pageidaujančio prijungti energijos kaupimo įrenginius, atlikti kiti vartotojo, gamintojo, asmens, pageidaujančio prijungti energijos kaupimo įrenginius, elektros įrenginiams prijungti prie elektros tinklų reikalingi darbai ir teisės aktų nustatyta tvarka yra atliktos statybos užbaigimo procedūros (kai jos yra privalomos pagal teisės aktus) arba sudarytas (pasirašytas) atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas (kai statybos užbaigimo procedūros netaikomos) ir įjungta įtampa operatoriaus elektros tinkluose, o atvejais, kai neatliekami elektros įrenginių įrengimo darbai operatoriaus tinkle, – yra sudarytas nuosavybės ribų aktas.
Nors ieškovė procesiniuose dokumentuose pati nurodė, kad galios dedamosios mokestis yra skaičiuojamas ir privalo būti sumokėtas už teikiamą leistinosios naudoti galios rezervavimo paslaugą, t. y. nepriklausomai nuo to, ar objekte elektra yra vartojama, elektros energijos tinklas yra techniškai paruoštas objektui suteiktos galios pateikimui bet kuriuo metu, t.y. pripažino, kad elektros energijos tinklas privalo būti techniškai paruoštas objektui suteiktos galios pateikimui bet kuriuo metu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė taip pat nurodė, kad, nors elektros tinklai tai ne tik transformatorinė, tačiau pastaroji yra elektros tinklų dalis (galios transformatoriai yra ESO infsrastruktūros dalis), šiuo metu, nesant ginčo atveju aptariamos transformatorinės, ieškovė pajungti elektros atsakovei negalėtų. Tinklas būtų paruoštas tik tuo atveju, kai atsakovė pareikštų pageidavimą elektros vartojimui, vartotojui nepareiškus noro vartoti elektros energiją, ieškovė nemato reikalo statyti įrenginių.
Teismas sprendžia, kad ieškovei teigiant, jog atsakovei yra rezervuota galia, jos infrastruktūra turėtų būti paruošta tokiu būdu, kaip ir prie jos jungiantis (ieškovės atstovė taip pat nurodė, kad naujo vartotojo atveju galios dedamoji būtų skaičiuojama tik nuo operatoriaus tinklo paruošimo). Šioje byloje, įvertinus ir pačios atsakovės pripažįstamus faktus, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra faktiškai atlikta konkrečiam prijungimui reikalinga operatoriaus elektros tinklų plėtra iki elektros tinklų nuosavybės ribos tarp operatoriaus ir vartotojo. Priešingai aiškinant teisinį reglamentavimą, ieškovei būtų suteikiamas nepagrįstas pranašumas reikalauti mokėti mokėti už paslaugas, kurias teikti tuo metu ji net neturi techninių galimybių.
Pažymėtina, kad ir apygardos teismų praktikoje akcentuojama, kad reikalaujant mokėti galios rezervavimo mokestį UAB ,,Energijos skirstymo operatorius“ infrastrūktūra turėtų realiai egzistuoti (Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-8-886/2025, 51 punktas).
Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Į bylą pateikti įrodymai apie atsakovės patirtas 1 724,25 Eur Eur atstovavimo išlaidas. Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistina po 1 724,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Byloje patirta 7,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, yra mažesnė už į valstybės biudžetą priteisiamą sumą, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą nepriteisiama.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“, įmonės kodas 304151376, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kesaris“, įmonės kodas 302351360, naudai 1 724,25 Eur (tūkstantis septyni šimtai dvidešimt keturi eurai ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vilma Stukaitė