Baudžiamoji byla Nr. 1-239-478/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49842-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1; 2.1.16.1.2.3.; 2.1.16.1.2.1.8
(S)
Kauno apygardos teismas
N u T A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė,
sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,
dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui,
kaltinamajam A. M., jo gynėjai advokatei R. A.,
teismo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl kaltinamajam A. M. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo.
Teismas
n u s t a t ė :
A. M., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 6 kartus teistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 129 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad:
jis 2018 m. spalio 15 d., laikotarpyje tarp 17.00 val. - 24.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, J. E. gyvenamojoje vietoje, bute esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju metu, alkūniniu ramentu tyčia ne mažiau vieną kartą sudavė J. E. į galvos sritį, ne mažiau šešis kartus sudavė kumščiu jam į veidą, kaklą, tuo padarė muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje, dvi muštines žaizdas viršugalvyje (abiejų momenų srityje), muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, muštinę žaizdą, kraujosruvas ir odos įdrėskimus dešiniajame smilkinyje, poodines kraujosruvas kairiajame skruoste ir kaklo kairėje pusėje, po ko vieną kartą dūrė peiliu J. E. į krūtinės kairę pusę, tuo padarė kiauryminę durtinę pjautinę žaizdą krūtinės priekiniame paviršiuje kairėje pusėje, kiaurinius širdies ir dešinio plaučio pažeidimus, kairės pusės IV-V-to šonkaulių pažeidimus, kas komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, dėl ko nukentėjusysis J. E. staiga įvykio vietoje mirė, t. y. nužudė J. E..
2018 m. spalio 17 d., 18.00 val. A. M. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. spalio 19 d. nutartimi A. M. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 19 d.
Kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi, taip pat Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi. Paskutinį kartą suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 19 d.
2019 m. birželio 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nutarta kardomosios priemonės kaltinamajam nekeisti. Suėmimo taikymas A. M. baigiasi 2019 m. liepos 19 d., todėl spręstinas jo tolimesnio taikymo tikslingumo klausimas.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė pratęsti kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą trijų mėnesių laikotarpiui, kaltinamasis ir jo gynėja prašė suėmimo nebetaikyti.
Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam A. M. pratęstina trijų mėnesių laikotarpiui.
Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų pagrindų.
BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog suėmimo termino pratęsimui yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių kaltinti A. M. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Šie faktiniai duomenys yra išdėstyti kaltinamajame akte, tai: įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados, liudytojų parodymai, daiktiniai įrodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, šiuos byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės.
Teismas suėmimo terminą kaltinamajam pratęsia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, kurie yra neišnykę ir laikytini pakankamais griežčiausios kardomosios priemonės taikymui.
Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas reikšmingas aplinkybes. A. M. yra kaltinamas padaręs vieną tyčinį nusikaltimą - smurtinį labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Šis nusikaltimas buvo užbaigtas ir sukėlė negrįžtamas pasekmes – atimta žmogaus gyvybė, kurią baudžiamasis įstatymas labiausiai saugo bei gina. Pažymėtina, jog baudžiamasis įstatymas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą numato tik griežtą, ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą.
Surinkti bylos duomenys patvirtina, kad A. M. yra išsituokęs – nesaistomas šeimyniniais ryšiais, iš byloje esančio Sodros duomenų išrašo (t. 3, b. l. 5) matyti, kad A. M. oficialių darbinių santykių niekada neturėjo. Ne mažiau svarbu ir tai, kad A. M. yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Apie tai leidžia spręsti byloje esantys duomenys apie jo padarytus administracinius nusižengimus (t. 3, b. l. 30-39). Be to, jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinamasis taip pat galimai padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, byloje yra duomenų, kad praeityje tris kartus buvo paskelbta jo paieška. Aptartos aplinkybės nepalankiai charakterizuoja A. M. ir rodo didesnį asmens bei jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamojo nesaisto tvirti socialiniai ryšiai, todėl, suvokdamas gresiančios griežtos atsakomybės taikymą bei jos neišvengiamumą, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl suėmimas pratęstinas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
Nagrinėjamu atveju taip pat yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu gali būti skiriamas, jeigu asmuo yra įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje, jis darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus. A. M. inkriminuotas nusikaltimas patenka į aukščiau nurodytą kategoriją. Be to, šis susidūrimas su teisėsaugos institucijomis jam nėra pirmasis. Kaltinamasis anksčiau yra teistas jau šešis kartus. Jam buvo taikytos įvairios bausmių rūšys – bauda, areštas, laisvės atėmimas, tačiau jos nebuvo efektyvios, nes A. M. sugrįžta prie savo nusikalstamų įpročių. Jokių išvadų iš ankstesnių teistumų kaltinamasis nepadarė. Šiuo metu jam inkriminuotas labai sunkus nusikaltimas yra gerokai sunkesnis už ankstesnes jo neteisėtas veikas, kas patvirtina, jog kaltinamojo elgesys vis labiau prasilenkia su įstatymų imperatyvais, todėl tikėtina, kad būdamas laisvėje, jis gali vėl padaryti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas A. M., pobūdį ir pavojingumą, į kitas išdėstytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, tarp jų ir numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl tai suponuoja išvadą, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti pagrindai suėmimo termino pratęsimui yra.
Teismas daro išvadą, kad švelnesnės kardomosios priemonės skyrimas šiuo atveju nepadės įgyvendinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. A. M. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, jo socialinių, darbinių ryšių glaudumo nebuvimas, galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, sukėlęs negrįžtamas pasekmes, leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo paleisti suimtąjį į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). A. M. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, parenkamas trijų mėnesių suėmimo pratęsimo terminas, atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimas iš esmės dar tik pradėtas, todėl trijų mėnesių terminas vertintinas adekvatus galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir pavojingumui.
Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.
Vadovaujantis BPK 127 straipsnio 11 dalimi, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Nors A. M. laisvės varžymas trunka jau 9 mėnesius, tačiau suėmimo terminas neviršija minėtoje nuostatoje nustatyto termino. Nustatomas trijų mėnesių terminas vertintinas kaip proporcingas ir adekvatus galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies, 1, 3 punktais, 123 straipsnio 6 dalimi, 127 straipsniu,
n u t a r i a :
kaltinamajam A. M., gim. (duomenys neskelbtini)., kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti 3 (trims) mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 19 d.
Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Jūratė Jakubonienė