Civilinė byla Nr. 2-91/2014              Proceso Nr. 2-59-3-00060-2012-0

              Procesinio sprendimo kategorijos:

              126.5; 121.20 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo atsakovo bankrutavusios techninių paslaugų kooperatinės bendrovės „Kotenas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-114-198/2014, kuria suinteresuotam asmeniui žemės ūkio kooperatyvui „Raseinių javai“ atnaujintas terminas pareikšti finansinį reikalavimą bankrutavusios techninių paslaugų kooperatinės bendrovės „Kotenas“ bankroto byloje ir patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2012-03-21 nutartimi atsakovui techninių paslaugų kooperatinei bendrovei (toliau tekste – TPKB) „Kotenas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Inovestus“ bei nustatė kreditoriams 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pareikšti bankrutuojančiai įmonei savo reikalavimus. Minėta nutartis įsiteisėjo 2012-04-03. Panevėžio apygardos teismas 2012-06-20 nutartimi patvirtino atsakovo kreditorių sąrašą.

2012-06-28 bankroto administratorius gavo žemės ūkio kooperatyvo (toliau tekste – ŽŪK) „Raseinių javai“ reikalavimą dėl jo kaip atsakovo kreditoriaus 1 246 045,17 Lt reikalavimo patvirtinimo ir įtraukimo į kreditorių sąrašą, nurodant, kad pavėlavo pateikti reikalavimą dėl didelio informacijos kiekio bei netvarkos buhalteriniuose dokumentuose. Bankroto administratorius 2012-06-29 prašymu, teisme gautu 2012-07-04, pateikdamas šio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo dokumentus teismui, nurodė, kad dokumentai pateikti praleidus terminą reikalavimams pareikšti, be to, reikalavimas grindžiamas tik nepasirašytu skolų suderinimo aktu, o ne pirminiais dokumentais, todėl teismo prašė netvirtinti kreditoriaus reikalavimo, įpareigoti kreditorių pateikti pirminius skolą pagrindžiančius dokumentus, šio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą spręsti teismo posėdyje. Panevėžio apygardos teismas 2012-07-12 nutartimi nutarė ŽŪK „Raseinių javai“ reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti iš esmės ginčo tvarka, tai yra žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2012-09-25, į teismo posėdį kviečiant suinteresuotas šalis bei įpareigojant kreditorių teismui ir bankroto administratoriui pateikti pirminius skolą pagrindžiančius dokumentus, kurie atsispindi pateiktuose skolų suderinimo aktuose (suvestinėse). 2012-09-20 papildomais paaiškinimais dėl pateikto reikalavimo ŽŪK „Raseinių javai“ pareiškė prašymą atnaujinti terminą reikalavimui bankroto byloje pareikšti, taip pat nurodė, kad iš esmės finansinis reikalavimas grindžiamas iki galo atsakovo neapmokėta 2007-10-19 PVM sąskaita faktūra Nr. RaJa 0086. Nurodė, kad nors kreditorius buvo gavęs bankroto administratoriaus pranešimą dėl finansinio reikalavimo pateikimo, tačiau pranešimas buvo pasimetęs ir dėl darbuotojo, atsakingo už korespondencijos tvarkymą, aplaidumo, nebuvo laiku perduotas įmonės vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims. Paaiškėjus tokiai aplinkybei buvo imtasi aktyvių veiksmų, pareikštas reikalavimas, darbuotojui skirta nuobauda, mano, kad atsižvelgiant į reikalavimo sumą, kreditoriaus interesai turi būti ginami.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi atnaujino ŽŪK „Raseinių javai“ terminą finansiniam reikalavimui pareikšti bei patvirtino šio kreditoriaus 1 246 045,17 Lt finansinį reikalavimą TPKB „Kotenas“ bankroto byloje. Teismas nustatė, kad terminas finansiniam reikalavimui pareikšti praleistas nežymiai, reikalavimas didelis, piktnaudžiavimo procesu nėra, todėl termino praleidimo aplinkybė negali turėti įtakos kreditoriaus materialios teisės gynybai. Taip pat nustatė, jog iš skolų suderinimo aktų matyti, kad skola yra 1 246 045,17 Lt, o tai, kad skolų suderinimo aktas pasirašytas tik vieno asmens, patvirtina aplinkybės, jog abiejų įmonių apskaitą tvarkė ta pati buhalterė, bendrovėms vadovavo tas pats asmuo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir pateiktą praleidus teismo nustatytą terminą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, nes nebuvo pagrindų atnaujinti kreditoriui terminą pareikti reikalavimą bei patvirtinti kreditoriaus reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytas priežastis dėl termino praleidimo nepagrįstai pripažino svarbiomis, kaip nepagrįstai patvirtino ir finansinį reikalavimą, nes jis nebuvo pagrįstas pirminiais dokumentais, o bankroto administratorius pareiškėjo reikalavimą patvirtinančių dokumentų neturi. Aplinkybės, jog buhalterės išrašytos sąskaitos ir nepasirašytos suvestinės bei tai, kad abiejų bendrovių vadovu buvo tas pats asmuo, nėra pakankamas pagrindas tvirtinti finansinį reikalavimą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ŽŪK „Raseinių javai“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino termino pateikti finansinį reikalavimą praleidimo priežastis ir pagrįstai jas pripažino svarbiomis, taip pat pagrįstai patvirtino finansinį reikalavimą, nes pareiškėjas teismui teikė visus turimus įrodymus, o atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo, paneigiančio pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino teismo nustatytą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti bei ar pagrįstai patvirtino kreditoriaus finansinį reikalavimą bankroto byloje.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais, nes pagal bankroto teisės normų reikalavimus pirmiausia pareiga sudaryti kreditorių sąrašą ir teikti jį tvirtinti teismui yra nustatyta bankroto administratoriui (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Tačiau šiuo atveju, iš bankroto bylos medžiagos matyti, kad būtent bankroto administratorius pareiškėjui, kaip žinomam kreditoriui, siuntė pranešimą dėl finansinio reikalavimo pateikimo, nes administratoriui buvo žinoma, kad bendrovės kreditorių sąraše yra pareiškėjas su 10 816,24 Lt suma (tai patvirtina    2012-06-04 administratoriaus pateikti duomenys teismui dėl kreditorių sąrašo patvirtinimo, bankroto bylos t. 1, b. l. 66–69), tačiau neaišku, kodėl tokiai sumai teisme administratorius neteikė įrodymų ir nepaaiškino, ar turi pirminius dokumentus tokiai sumai patvirtinti, nepriklausomai nuo to, ar kreditorius yra praleidęs terminą finansiniam reikalavimui pateikti ir pateikė reikalavimą didesnei sumai.

Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatkreipė dėmesio į bankroto bylos medžiagą, t. y. kilus ginčui dėl finansinio reikalavimo pateikimo termino praleidimo bei pagrįstumo ir bankroto administratoriui nurodant, kad bankrutuojančios bendrovės apskaitoje nėra jokių pirminių dokumentų dėl pareiškėjo skolos, neatsižvelgė į tai, kad būtent pats administratorius pranešė žinomam kreditoriui dėl reikalavimo pateikimo, todėl teismas turėjo išsiaiškinti, kokių duomenų pagrindu pareiškėjas bendrovės kreditorių sąraše buvo nurodytas. Jei teismas būtų tinkamai nagrinėjęs šią aplinkybę, papildomai būtų aiškinęsis, kokį kreditorių sąrašą teismui teikė buvęs įmonės vadovas bankroto bylos iškėlimo klausimui nagrinėti, būtų įvertinęs bylos duomenis (bankroto bylos t. 1, b. l. 41), jog buvęs įmonės vadovas A. K. 2012-03-09 teismui buvo nurodęs skolas kreditoriams, kurie teismuose yra iškėlę bylas, su kuriais atsiskaityta ir su kuriais neatsiskaityta. Iš nurodyto sąrašo matyti, kad buvo nurodyta, jog kreditorius ŽŪK „Raseinių javai“ yra iškėlęs teisme bylą dėl 948 834,52 Lt ir atsiskaitymo terminas 2010-10-01. Apeliacinėje instancijoje patikrinus šią aplinkybę paaiškėjo, jog pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis Panevėžio apygardos teismas 2010-11-03 įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko TPKB „Kotenas“ 935 273,06 Lt skolos ir kitas sumas žemės ūkio kooperatyvui „Raseinių javai“ bei 2010-11-03 nutartimi taikė tokiai sumai laikinąsias apsaugos priemones. Tai, kad atsakovui 948 834,52 Lt sumai yra teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, bankroto administratoriui buvo žinoma, tai patvirtina jo 2012-07-31 veiklos ataskaitos duomenys (bankroto bylos t. 2, b. l. 75), o taip pat iš Liteko duomenų matyti, kad teismo įsakymas buvo perduotas vykdyti kaip įsiteisėjęs vykdomasis dokumentas, o apeliacinei instancijai pareikalavus pateikti visą bankroto bylos medžiagą, paaiškėjo, kad tik 2013-12-20 (t. 3, b. l.2) neįvykdytą teismo įsakymą antstolis persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Esant tokioms aplinkybėms, jog pareiškėjas savo reikalavimą grindė 2007-10-19 sąskaita – faktūra ir bendra atsiskaitymo tarp įmonių suvestine, o teismo įsakymas neįvykdytas, kyla pagrįstos abejonės, kokių duomenų pagrindu buvo priimtas teismo įsakymas ir kodėl juo nebuvo remiamasi bankroto byloje reiškiant finansinį reikalavimą, kodėl įstatymo nustatytais terminais vykdomieji dokumentai iš antstolių nebuvo perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, todėl neaišku, kodėl šalys neatskleidė šių aplinkybių pirmosios instancijos teismui, taip pat neaišku, ar dabar nėra nagrinėjami tapatūs reikalavimai ir ar vykdyme buvęs dokumentas nepašalina termino pateikti finansinį reikalavimą praleidimo priežasčių.

Esant tokioms aplinkybėms dėl tinkamai neatskleistos ginčo esmės, pirmosios instancijos  teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 338 str., 337 str. 1 d. 3 p., 327 str. 1 d. 2 p., 185 str.), nes pagal byloje pateiktus įrodymus nėra galimybės klausimo išnagrinėti iš esmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus žemės ūkio kooperatyvo „Raseinių javai“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.