Baudžiamoji byla Nr. 1-293-298/2019

                                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53307-2016-0

                                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

                                                                                                    1.1.4.4.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9;

                                                                                                    1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.13;

                                                                                                    1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10.2.1;

                                                                                                    2.1.4.4.1; 2.1.4.5.5; 2.1.4.6.1; 2.1.4.7; 2.1.4.8;

                                                                                                    2.1.7.4.11.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 2.1.10.1;

                                                                                                    2.1.10.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.2; 2.3.4.6.1;

                                                                                                    2.3.4.8;2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1;

                                                                                                    2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7;

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 12 d.

Vilnius

          Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant L. Vasiliauskienei, dalyvaujant prokurorei I. Petkevičiūtei, kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui E. Karažinui, nukentėjusiajam F. I., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones, kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį,

n u s t a t ė:

          A. B., įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą ir visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą, o būtent jis:

          1) 2016 m. lapkričio 13 d. apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su E. J. ir N. G., tyčia, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjęs į F. I. priklausantį neaptvertą kiemą, stebėjo aplinką, kad niekas iš pašalinių asmenų neateitų prie priestato, kol E. J. kartu su N. G. laužė priestato vartus ir spyną, po to nuėjęs prie priestato, bendrais veiksmais su E. J. ir N. G. įsibrovė į priestato vidų, iš kur pagrobė F. I. priklausantį turtą- 100 eurų vertės dviratį, 60 eurų vertės dviratį „Venta“ ir 50 eurų vertės dviratį, t. y. veikdamas bendrininkų grupėje pagrobė nukentėjusiajam F. I. priklausantį  210 eurų bendros vertės turtą, 

          t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje;

          2) be to, jis 2016 m. lapkričio 13 d. apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su E. J. ir N. G., tyčia, turėdamas tikslą sugadinti svetimą turtą- F. I. priklausantį priestatą, atėjęs prie išlaužtų priestato vartų, įsibrovė į vidų, kur N. G. išpylus iš bakelio dyzelinį kurą, bendrais veiksmais tyčia degtukais padegė 2000 eurų vertės F. I. priklausantį priestatą su jame buvusiu 2000 eurų vertės traktoriumi ir 1000 eurų vertės įrankiais bei atsarginėmis dalimis: 500 eurų vertės traktoriaus paleidimo varikliu, 300 eurų vertės raktų, veržliarakčių, įrankių komplektais, 200 eurų vertės perforatoriumi „Bosch“, t. y. veikdamas bendrininkų grupėje, visuotinai pavojingu būdu sunaikino nukentėjusiajam F. I. priklausantį turtą, padarydami jam 5000 eurų turtinės žalos, 

          t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje.

          Kaltinamasis A. B. savo kaltęs pagal jam pareikštą kaltinimą pripažino iš dalies, paaiškino, kad palaiko savo parodymus, duotus 2018 m. rugpjūčio 9 d. teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. N1-732-298/2018 (N1-1-298/2019) (T 3, b. l. 111). Teismui pagarsinus minėtus kaltinamojo A. B. parodymus (T 2, b. l. 172-175), kaltinamasis juos patvirtino. 2018 m. rugpjūčio 9 d. teisiamajame posėdyje apklausiamas kaip kaltinamasis A. B. parodė, kad įvykio dieną sutiko N. G. ir E. J., jie taisė mopedą. Baigus taisyti mopedą, jie visi trys išėjo pasivaikščioti, nes jis buvo neblaivus ir norėjo prasiblaivyti. N. G. ir E. J. pradėjo kalbėti apie dyzelinį kurą. N. G. sakė, kad pas F. I. yra dyzelinio kuro, pastarasis norėjo nupilti nuo F. I. traktoriaus kuro. Iš karto jis ir E. J. nesutiko. Jiems vaikštinėjant po kaimą, jie nuėjo prie F. I. namų, N. G. rodė kelią. Jis atsisėdo ant suoliuko, esančio prie F. I. namo, o N. G. ir E. J. nuėjo prie ūkinio pastato, prie priestato. Suprato, kad pastarieji nuėjo nupilti dyzelinio kuro. Girdėjo, kad kažkas iš kaltinamųjų išlaužė spyną, ištraukė dviračius. Priėjęs prie kaltinamųjų padėjo nutemti dviračius iki sankryžos, t. y. padėjo pagrobti dviračius. Kai nutempė dviračius, stovėjo prie namo, o N. G. ir E. J. ūkinio pastato priestato viduje nupylinėjo dyzeliną ir kažkas iš jų sakė, kad mažai dyzelino nupylė. Po to, priėjo prie ūkinio pastato priestato. Sudavė E. J., negali nurodyti to priežasties. Tuo metu E. J. stovėjo lauke prie priestato durų. N. G. buvo šalia, sakė, kad reikia priestatą padegti, kad neliktų pirštų antspaudų. Bandė atkalbėti N. G. nuo padegimo, tačiau N. G. paėmęs skudurą, sušlapino jį dyzelinu. Kai atsisuko ir pamatė, kad dega, visi pabėgo į skirtingas puses, jis bėgo link D. V. namo. Po 10 minučių visi susitiko. Ėjo į kaimą pažiūrėti, kas vyksta. Einant sutiko D. V. ir E. J.. D. V. pasakė, kad jis padegė priestatą, taip pasakė, nes buvo neblaivus. Pakalbėjo apie 5 minutes ir išsiskirstė. Jis ir kaltinamieji nuėjo į tą vietą, kur buvo palikti dviračiai. Dviračiais važiavo iki jo namų, N. G. ir E. J. dviračius paliko lauke, o jis savo įsitempė į koridorių. Ryte išsiblaivęs, išsigando, todėl išmetė dviratį už 300 metrų nuo savo namų. Po įvykio susirašinėjo su N. G., kad E. J. apkaltinti dėl gaisro. N. G. siūlė apkalbėti E. J.. Norėjo apkalbėti E. J., nes N. G. to prašė, kai buvo susitikę po įvykio. Tvirtina, kad N. G. padegė priestatą, nes E. J. tuo metu buvo lauke. Nebuvo užėjęs į priestato vidų. Neturi tikslo apkalbėti N. G. ar E. J. (T 2, b. l. 173-175).

Nukentėjusysis F. I. teisme patvirtino savo parodymus, duotus nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. N1-732-298/2018 (N1-1-298/2019) (T 3, b. l. 111), kur jis parodė, kad 2016 m. lapkričio 13 d. buvo pagrobti trys jam priklausantys dviračiai ir padegtas ūkinis pastatas. Naktį iš penktadienio į šeštadienį buvo įsilaužtas į kitą jo ūkinį pastatą, pavogtas akumuliatorius ir dyzelinis kuras. Buvo daug sniego, todėl gerai matėsi pėdsakai, kurie vedė link kaltinamojo N. G. namų. Buvo savaitgalis, dėl to nutarė pirmadienį nuvažiuoti į Nemenčinės policijos nuovadą ir parašyti pareiškimą. 2016 m. lapkričio 13 d. jam pasakė, kad jo pastate kilo gaisra. Degė prie ūkinio pastato pristatytas medinis-karkasinis priestatas. Jame buvo traktorius, grūdai, dvi statinės dyzelinio kuro, instrumentai, tepalai, senas šaldytuvas ir atsarginės traktoriaus detalės. Atvyko dvi gaisrinės mašinos. Pastebėjo, kad išlaužtos priestato durys. D. V. ir E. J. padėjo jam gesinti gaisrą. Taip pat pastebėjo, kad iš priestato dingo trys dviračiai, iš kurių vienas buvo sudedamas vidutinio dydžio, kitas didelis sportinis dviratis, o trečias paprastas didelis. Dviračiai iki įvykio stovėjo prie pat priestato durų. D. V. jam pasakė, kad dviračiai guli prie sankryžos. Nuėjus į D. V. nurodytą vietą, rado savo dviračius, paliko juos ten iki kol atvažiuos policija. K. K. jam pasakojo, kad N. G., A. B. ir E. J. vėliau paėmė gulinčius dviračius ir kažkur nuvažiavo. Dėl sudegusio priestato jam padaryta 2000 eurų žala. Taip pat įvykio metu sudegė traktorius, kurio vertė 2000 eurų, akumuliatoriaus užvedimo įrankis, visokie įrankiai, grūdai ir kiti kaltinime nurodyti daiktai, kurių vertė apie 1000 eurų. Dėl padegimo jam padaryta 5000 eurų žala. Pagrobto sportinio dviračio vertė- 100 eurų, kitų dviejų 60 ir 50 eurų. 2017 m. gegužės mėnesį kolegė jam pasakė, kad guli išrinktas sudedamas dviratis. Nuvažiavęs į nurodytą vietą, rado savo dviratį, kurio vertė 60 eurų. Mano, kad priestatą padegė tas pats asmuo, kuris išlaužė duris. Priestatą galėjo padegti panaudotus ten buvusį dyzeliną. Įtaria, kad priestatą galėjo padegti N. G., nes tarp jų yra buvę žodinių konfliktų. Padegimo dieną K. K. jam pasakė, kad prie jo priestato buvo N. G. ir du jo draugai. L. Č. jam pasakė, kad pas ją buvo N. G. tėvas ir prašė, kad E. J. prisiimtų atsakomybę už padegimą. Traktorius neregistruotas, bet turi jo pirkimo-pardavimo sutartį. 2005 m. už 4000 litų pirko ne naują traktorių, reikėjo nemažai lėšų skirti traktoriaus remontui. Traktoriaus važiuoklė – tai traktoriaus užvedimo įrenginys, kurį įsigijo už 1200 litų. Gaisro metu taip pat sudegė 300 eurų vertės veržliarakčių komplektai. Buvo konfliktas su N. G. tėvais ir vyresniuoju broliu (T 2, b. l. 163-165).

          E. J. apklaustas kaip kaltinamasis, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. N1-732-298/2018 (N1-1-298/2019), parodė, kad 2016 m. lapkričio 13 d. įsigijo mopedą iš kaltinamojo N. G.. Jie apie 14-15 val. prie jo gyvenamosios vietos pas Č. pradėjo remontuoti minėtą mopedą. Po 10-15 min. atėjo kaltinamasis A. B.. Remontavo ilgai, tačiau nepavyko sutaisyti, todėl mopedą įvarė į ūkinį pastatą, kurio raktą atidavė Č.. Buvo jau tamsu. Po to, N. G. pradėjo kalbėti, kad pas nukentėjusįjį F. I. yra dyzelinio kuro, pastarasis pasiūlė nueiti ir nupilti dyzelinio kuro, o vėliau jį parduoti. Jis ir A. B. sutiko su N. G. pasiūlymu. Jie nuėjo pas F. I., A. B. ir N. G. žinojo, kur gyvena nukentėjusysis. Nuo Č. namų iki nukentėjusiojo namų ėjo apie 10-12 minučių, pakeliui nieko nesutiko. Ten buvo didesnis ūkinis pastatas, kuris sujungtas su mažu priestatu, įėjimai į juos atskiri. Jis ir N. G. nuėjo prie ūkinio pastato priestato, o A. B. stebėjo aplinką. Priestatas buvo užrakintas, šalia priestato kampo gulėjo metalinis vamzdis, kuriuo N. G. pirmas bandė išlaužti priestato durų spyną, tačiau jam nepavyko. Tada jis paėmė tą vamzdį ir išlaužė spyną. Užėjus į vidų, ten buvo tamsu, elektros nejungė, pasišvietė žibintuvėliu. Priestate buvo trys dviračiai, iš kurių vienas buvo mažas sulankstomas „AIST“, antras senovinis dviratis, o trečias sportinis, bet menkavertis, dar buvo senas traktorius, daugiau nieko nepastebėjo. Stovėjo dešinėje pusėje prie pat įėjimo į priestatą. Dyzelinio kuro buvo tik traktoriaus bake. Rado 20 litrų talpos bakelį ir guminę žarną, kažkuris iš jų nupylė apie 5-7 litrus kuro iš traktoriaus. Nupylus kurą, jis pasakė, kad reikia išeiti. Tada pakvietė A. B., kuris stovėjo už 10 metrų, ir pasiūlė jam išsirinkti dviratį. Jie visi išsirinko sau po dviratį. Jis išsirinko didelį senovinį dviratį, A. B. paėmė sportinį dviratį, N. G. paėmė „AIST“ sulankstomą dviratį. A. B. buvo neblaivus, tačiau orientavosi aplinkoje. Dviračius nutempė prie sankryžos, kur juos paliko, ir grįžo pasiimti kuro bakelio. Grįžo visi trys. A. B. stovėjo prie durų, o jis ir N. G. šiek tiek į vidų. N. G. kilo idėja padegti tą priestatą, nes rado per mažai kuro. Suprato, kad N. G. supyko ir iš pykčio norėjo padegti. A. B. ar N. G. paprašė, kad jis duotų žiebtuvėlį, tačiau jis atsisakė, dėl ko A. B. kumščiu trenkė jam į lūpą. Kažkuriuo momentu apibėgo aplink pastatą ir pažiūrėjo, ar nėra aplink žmonių. N. G. ir A. B. tarpusavyje kalbėjo stovėdami prie įėjimo į priestatą. Grįžus prie kitų, jie jau turėjo kuo padegti pastatą. N. G. paėmė skudurą, kurį rado ant žemės priestato viduje. Mano, kad N. G. ir A. B. abu ketino padegti, nes abudu stovėjo ir kalbėjosi vienas priešais kitą. Ėjo vogti kuro, o išėjo, kad pavogė dviračius, tačiau nenorėjo padegti pastato. Kai vėl atsisuko, pamatė, kad N. G. laikė padegtą skudurą. N. G. išpylė kurą iš bakelio ant sienų, numetė tą bakelį ir pasakė bėgti. N. G. numetė skudurą į kairę priestato pusę ir kažkas staigiai užsiliepsnojo. Jis nubėgo į (duomenys neskelbtini) kaimo pusę per laukus, tada liudytojai galėjo jį pamatyti. Nežino, kur kiti nubėgo, visi išsibėgiojo į skirtingas puses. Eidamas atgal, paskambino A. B., tačiau pastarasis nepakėlė ragelės, vėliau jam perskambino. Jis paaiškino, kur yra, A. B. ir N. G. priėjo prie jo. Jie buvo ant kalniuko laukymėje. Jie susitarė, kad jei kas klaus, tai sakys, kad nieko nežino apie tai, kas padegė F. I. priestatą. Tada ėjo aplink (duomenys neskelbtini) kaimą ir sutiko D. V. ir E. J.. A. B. juokavo, kad tai jis padegė. Kalbėjo su jais porą minučių ir išsiskirstė. Jis, A. B. ir N. G. nusileido netoli prie I. K. namo, kur buvo palikę dviračius. Paėmė dviračius pasivažinėti, nuvažiavo pas A. B. į namus. Užėjo pas A. B. į namus, dviračius paliko lauke, tik A. B. savo dviratį įtempė į koridorių. Ten buvo apie pusantros valandos. A. B. liko pas save namie. Jis ir N. G. išmetė dviračius prie užšalusio tvenkinio. Po to, apie kilometrą ėjo iki N. G. namų. Pripažįsta savo kaltę dėl durų spynos sugadinimo ir dviračio vagystės, tačiau nėra kaltas dėl priestato padegimo, nes N. G. jį padegė. Neturi motyvo apkaltinti N. G. ir A. B.. A. B. nepadėjo N. G. padegti F. I. priestato (T 2, b. l. 170-173).

          N. G. apklaustas kaip kaltinamasis, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. N1-732-298/2018 (N1-1-298/2019), parodė, kad su E. J. išmainė mopedą į kolonėlę. Mopedas buvo sugedęs, pažadėjo, kad padės sutaisyti. Įvykio dieną apie 16 val. paėmė 2 litrus benzino ir nuėjo pas E. J.. Jie pradėjo remontuoti mopedą. Po to, atėjo A. B., kuris turėjo alaus. Jie trise taisė mopedą, po to, prie jų priėjo V. Č.. Po kurio laiko V. Č. nuėjo namo, o A. B. nuėjo nusipirkti dar alaus. Remontuojant mopedą, atėjo V. Č. ir L. Č., kuri pasakė, kad jai reikia raktų nuo ūkinio pastato. Tada jie įvarė mopedą į tą pastatą per pusvalandį. Paskambino A. B. ir paklausė, ką jie veikia. E. J. nunešė raktus namo ir jie nuėjo susitikti su A. B.. Nepamena, ar jis skambino E. J., ar pastarasis jam skambino. E. J. pasakė, kad dega F. I. ūkinis pastatas, jie padeda gesinti. Tuo metu jis ir E. J. buvo prie D. V. namų ir ten sutiko A. B., jie pakalbėjo ir ėjo nuo kalniuko. Jiems einant, priėjo D. V. ir E. J.. Jie pakalbėjo apie gaisrą, E. J. sakė, kad matė, kaip A. B. bėgo, nes pamatė jo striukę. A. B. pradėjo šūkauti, kad tai jis padegė. Po to, D. V. sakė, kad pirštu kaimynė rodė į A. B., kad tai jis padegė. Visi išsiskirstė, nuėjo namo. Po to, A. B. norėjo su juo susitikti, kad jis E. J. apkaltintų padegimu. F. I. nuolat jį apkalba. Niekada nesusitikinėjo su A. B., neprašė, kad jis apkalbėtų E. J. (T 2, b. l. 175-176).

Liudytojas E. J., nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. N1-732-298/2018 (N1-1-298/2019), parodė, kad 2016 m. lapkričio 13 d. kartu su D. V. vaikščiojo aplink (duomenys neskelbtini) kaimą ratu. Einant antrą ratą, išgirdo šiferio sproginėjimo garsą. Einant link gaisro, paskambino gaisrinei, bet jiems pasakė, kad dėl to jau buvo iškvietimas. Nuėjo padėti gesinti gaisrą. Tuo metu buvo apie 20 val., buvo tamsu. Ten buvo susirinkę daug žmonių, kaimynai atbėgo padėti gesinti gaisrą. Tą dieną, apie 22 val., einant link namų, prie I. K. namų, apie 150-200 m. nuo gaisravietės buvo susitikę su A. B., N. G. ir E. J.. Jis ir D. V. ėjo nuo F. I. namų link D. V. namų, o kaltinamieji nuo D. V. namų pusės, nei vienas kaltinamasis toje kaimo pusėje negyvena. Su jais kalbėjo apie tai, dėl ko kilo gaisras. Prieš susitikimą, telefonu kalbėjo ar tai su N. G., ar tai su A. B., pastarasis klausė, ką jis veikia, kur esą, atsakė, kad padeda gesinti gaisrą, kad degė F. I. tvartas. Pastarieji klausė, kur kilo gaisras. Pasakius, kad degė F. I. ūkinis pastaras, pastarieji norėjo su juo susitikti. Susitikus, pastarieji klausė, kas atsitiko, kodėl ten voliojasi dviračiai. Dviračiai buvo prie sankryžos, apie 70 metrų atstumu nuo F. I. namų. Buvo trys dviračiai, iš kurių du buvo dideli, o vienas mažas. Dviračius pastebėjo, kai ėjo padėti gesinti gaisro. Žinojo, kad tai F. I. dviračiai, nes jis jiems sakė, jog pasigedo savo trijų dviračių. A. B. sakė, kad jis padegė F. I. pastatą, tačiau pastarasis buvo neblaivus, dėl to nesuprato, ar jis rimtai kalba, ar juokauja. N. G. ir E. J. tylėjo, nieko nesakė. Pokalbis truko apie 10 minučių, po to nuėjo namo. Kai dar prieš gaisrą ėjo nuo didelio kalno, pamatė, kad vienas asmuo bėgo nuo F. I. namo pusės per laukus, galimai tai buvo asmuo, kuris padegė ūkinį pastatą. Žino, kad 2-3 metai iki įvykio tarp nukentėjusiojo ir N. G. vyko konfliktai. Įvykio dieną nematė sužalojimų ant E. J. veido, nors matė jį iš arti, tačiau buvo tamsu, dėl to galėjo nepamatyti (T 2, b. l. 15-160).

Liudytojas D. V., nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. N1-732-298/2018 (N1-1-298/2019), parodė, kad 2016 m. lapkričio 30 d. degė F. I. tvartas. Tą dieną, apie 19-20 val. jis ir E. J. išėjo pasivaikščioti. Jie ėjo ratą aplink kaimą. Ratą aplink kaimą galima nueiti per 15-20 minučių. Einant antrą ratą aplink kaimą, pastebėjo gaisra, E. J. sakė, kad matė, kad vienas asmuo bėga laukais nuo F. I. tvarto. Iš pradžių išgirdo sproginėjančio šiferio garsą, po to matė gaisrą. Telefonu kvietė gaisrinė, tačiau pasakė, kad jau gautas pranešimas. Padėjo gesinti gaisro. Kažkuris iš kaltinamųjų skambino E. J.. Iš balso suprato, kad skambino N. G.. Einat link namų, prie I. K. namų, sutiko A. B., N. G. ir E. J.. Toje pusėje, iš kuriuos kaltinamieji atėjo su jais susitikti, nei vienas iš jų negyvena. A. B. buvo neblaivus, sakė, kad jis padegė F. I. pastatą. Nepatikėjo A. B. žodžiais, nes ji buvo neblaivus. Su kaltinamaisiais kalbėjo apie 10 minučių. Einat antrą ratą aplink kaimą, prie sankryžos gulėjo trys dviračiai (vienas baltas ir du seni), einant pirmą ratą, jų ten nebuvo. Nuo tos vietos iki gaisravietės apie 100-150 m. Kai gesino gaisrą, F. I. jų paklausė, ar jie matė jo dviračių, pastarieji atsakė, kad matė, kad jie guli prie sankryžos. Praėjus mėnesiui po įvykio A. B. jam pasakė, kad F. I. tvartą padegė N. G.. Iš pastarojo pasakojimo suprato, kad jie F. I. tvarte buvo trise, bet padegė N. G.. Įvykio dieną nematė sužalojimų ant E. J. veido. Žino, kad tarp nukentėjusiojo ir N. G. buvo konfliktų (T 2, b. l. 160-162).

Liudytoja I. K., nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. N1-732-298/2018 (N1-1-298/2019),   parodė, kad 2016 m. lapkričio mėnesį paskambino gaisrinei ir pranešė, kad dega kaimyno tvartas. Antrame namo aukšte žiūrėjo į gaisro pusę, bet nieko nematė. Tuo metu namuose buvo jos brolio sūnus K. K.. Gaisrinę kvietė jos sūnus iš jos telefono. Girdėjo kalbas, kad tvartas buvo padegtas (T 2, b. l. 162).

Liudytojas V. Č., nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. N1-732-298/2018 (N1-1-298/2019),   parodė, kad įvykio dieną ir iki šiol E. J. gyvena su jo šeima. Žino apie F. I. tvarto gaisrą, tačiau nieko negirdėjo apie padegimą. Įvykio dieną E. J. tvarkė motociklą, matė N. G., tačiau A. B. tą dieną nematė. E. J. atnešė jam raktus, po to išėjo, nesakė, kur eina. Kitą dieną iš kaimynų sužinojo apie gaisrą, nežino, kas galėjo padegti. Kitą dieną po įvykio sužalojimų ant E. J. veido nepastebėjo. Apie gaisrą su E. J. nekalbėjo (T 2, b. l. 162-163).

Liudytojas K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 metais, tikslaus laiko neatsimena, lauke jau buvo sniegas, būdamas namie, pro langą pamatė, kad labai ryškiai šviečiasi kaimyno F. I. pusėje. Išėjus į kiemą, matėsi gaisras, degė ūkinis pastatas. Jis stovėjo kieme arčiau gatvės ir iš tos vietos stebėjo, kas vyko prie F. I. namo, ten jau buvo atvažiavę gaisrininkai. Stovint kieme, pamatė nuo gaisro pusės einančius du vaikinus, vienas iš jų buvo D., pavardės nežino, jam 20 metų ir dar vienas vaikinas, kurį pažįsta tik iš matymo, kurio vardo ir pavardės nežino, kiek jam metų nežino, jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime daugiabučių name. D. ir kitas vaikinas praėjo jų namą ir sutiko nuo kalniuko link jų einančius tris vaikinus. Kas buvo tie trys vaikinai nematė, nes toje vietoje, kur jie sustojo, buvo tamsu, ten nėra apšvietimo. Matė tik tris vaikinus, vienas buvo aukštesnis, o du žemesni, galimai apie 165 cm ūgio. Jie pakalbėjo 1-2 minutes ir išsiskyrė. D. su tuo vaikinu, su kuriuo atėjo nuo gaisro pusės nuėjo į viršų, link savo namo. Negirdėjo apie ką kalbėjo minėti vaikinai, atstumas nuo jo iki jų buvo apie 20-30 metrų. Tie trys vaikinai, kurie leidosi nuo kalno, nuėjo žemyn link gaisro, po to jie priėjo prie šiukšlių konteinerių, stovinčių (duomenys neskelbtini) gatvėje kairėje pusėje, paėmė ten gulinčius dviračius ir nutempė juos (duomenys neskelbtini) gatve į viršų. Negali nurodyti, kiek buvo dviračių, tačiau jų buvo ne vienas. Po kurio laiko, kai buvo užgesintas gaisras, F. I. žmona ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link jo namo, jis jos paklausė, ar ten buvo jų dviračiai, ir pasakė, kad matė kaip juos pavogė. Nuėjo pas F. I. ir pasakė jam, kad matė kaip nutempė jo dviračius (T 1, b. l. 98-100).

Iš F. I. 2016 m. lapkričio 13 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 13 d. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), buvo padegtas F. I. priklausantis ūkinis pastatas, kuriame sudegė savadarbis traktorius, taip pat išlaužus ūkinio pastato vartus buvo pavogti trys dviračiai (T, b. l. 2-3).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele matyti, kad nukentėjusysis F. I. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kurioje 2016 m. lapkričio 13 d. šalia sankryžos netoli šiukšlių konteinerių pamatė gulinčius tris jam priklausančius dviračius (T 1, b. l. 54-58).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele matyti, kad liudytojas D. V. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kur 2016 m. lapkričio 13 d. matė gulinčius tris dviračius bei vietą, kur jis ir E. J. susitiko su A. B., N. G. ir E. J. (T 1, b. l. 66-71).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele matyti, kad liudytojas E. J. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kur 2016 m. lapkričio 13 d. matė gulinčius tris dviračius bei vietą, kur jis ir D. V. susitiko su A. B., N. G. ir E. J. (T 1, b. l. 77-82).

Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gegužės 17 d. tyrimui pateikė 10 lapų, kuriuose yra užfiksuotas susirašinėjimas ,,Messenger“ programoje. Susirašinėjimas vyko tarp jos sūnaus N. G. ir A. B.. Ant tų lapų yra pavaizduota A. B. nuotrauka, kur jis yra apsirengęs megztiniu ir užsidėjęs gaubtą ant galvos. Jie susirašo lietuviškomis raidėmis, tačiau susirašinėjimas vyko rusų kalba. Jos sūnaus rašyti žodžiai yra mėlynos spalvos fone, o A. B. rašyti žodžiai yra pilkos spalvos fone. Raudona spalva pažymėta, kad praleistas skambutis iš A. B.. 2017 m. gruodžio 6 d. tyrimui pateikė 7 nuotraukas, kurias padarė telefonu fotografuodama savo sūnaus susirašinėjimą su A. B., kuris vyko šiais metais lapkričio 9 dieną. Nuotraukos yra nespalvotos. Jos sūnaus žodžiai parašyti iš dešinės pusės juodame fone (T 1, b. l.102-103).

Iš 2017 m. gegužės 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja G. G. pateikė 10 lapų susirašinėjimo programoje ,,Messenger“ išrašą, kuris buvo išverstas. Iš įrašo matyti, kad susirašinėjime nurodoma frazė, kad Edvinas padegė (T 1, b.l.113-125).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūros objektas-ūkinio pastato priestatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint ūkinio pastato priestatą, nustatyta, kad jis yra kieme. Namo kiemo teritorija yra neaptverta, į kiemą galima patekti laisvai, nėra vartų. Kieme stovi dviejų aukštų plytinis namas, kurio dešinėje pusėje apie 40 m atstumu matomas pailgas, stačiakampio formos vieno aukšto baltų plytų ūkinis pastatas, kurio kairėje pusėje yra medinis priestatas, kuris yra dalinai sudegęs. Medinio priestato vartai yra atidaryti, ant vienos ir kitos vartų dalies yra matomos išlaužtos medinės lentos. Ant vartų, esanti metalinė pakabinama spyna nepažeista. Apžiūrimo priestato vidus yra visiškai išdegęs. Priestato viduje matomas dviejų tiltų sudegęs traktorius. Plastmasinės ir kitos degios traktoriaus kėbulo dalys sudegė arba išsilydė. Traktorius stovi priekine dalimi į pastato vidų. Nuo traktoriaus kairėje pusėje yra matomos apdegusios metalinės lentynos. Apžiūrimo priestato lubos yra dalinai apdegusios, stogas nėra nukritęs. Ant grindų matomos įvairių daiktų liekanos, jų nustatyti negalima. Šalia traktoriaus yra metalinis 20 l talpos kanistras. Įvykio vietos teritorija nėra filmuojama (T 1, b. l. 23-36).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 13 d. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti aštuoni pranešimai dėl įvykių, adresu (duomenys neskelbtini). (T 1, b. l. 131).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektai- 8 garso įrašai, pateikti iš Bendrojo pagalbos centro. Apžiūros metu nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 13 d. 20.38 val., 20.41 val., 20.42 val., 20.43 val., 20.47 val., 21.26 val., 21.57 val. buvo pranešta, kad dega pastatas (duomenys neskelbtini) (T 1, b. l. 132-138).

Iš Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto S. S. akto dėl kilusio gaisro matyti, kad aktas buvo surašytas apie gaisrą, kilusį 2016 m. lapkričio 13 d. mediniame garaže, priblokuotame prie ūkinio pastato (duomenys neskelbtini). Apie gaisrą pranešė I. K.. Pranešimo apie gaisrą priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai laikas 2016 m. lapkričio 13 d. 20.40 val. Gaisro metu išdegė garažo vidus, apdegė garažo medinės konstrukcijos, sudegė garaže stovėjęs traktorius T-25, sudegė sukrautos įvairios detalės. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis-tyčinė žmogaus veika, padegimas (T 1, b. l. 141).

Iš Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto S. S. tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 14 d. buvo atliktas neatidėliotinas informacijos patikrinimas dėl gaisro, kilusio 2016 m. lapkričio 13 d. apie 20 val. 40 min., garaže pastatytame šalia ūkio pastato adresu (duomenys neskelbtini). Neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo metu nustatyta, kad gaisras kilo 2016 m. lapkričio 13 d. apie 20.40 val. garaže pastatytame šalia ūkio pastato adresu (duomenys neskelbtini). Gaisro metu išdegė garažo vidus, apdegė medinės konstrukcijos, sudegė garaže stovėjęs traktorius T25, sudegė garaže laikytos detalės ir kiti daiktai. Tiriant gaisro kilimo aplinkybes nustatyta, garažas priklauso F. I.. Apžiūrint pastatą matosi, kad jis įrengtas iš medinio karkaso, priblokuotas prie ūkinio pastato, išorinė pusė apkalta asbocementiniais lakštais, stogas vienšlaitis dengtas asbocementiniais lakštais, pastato vartai įrengti iš kiemo pusės, mediniai dviejų varčių, apžiūrint vartus spynos vietoje matomos įsilaužimo į pastatą žymės. Atidarius vartus matosi išdegęs garažo vidus, viduje stovi sudegęs traktorius T25, stipriausias terminis poveikis bei išdegimas yra kairėje pusėje šalia traktoriaus, kur yra gaisro židinio zona. Apžiūrint gaisro židinio zoną nerasta jokių elektros instaliacijos laidų, šildymo prietaisų bei savaime galinčių užsiliepsnoti medžiagų, todėl informacijos patikrinimo metu techninių gaisro kilimo priežasčių nenustatyta. Tikslinant gaisro kilimo aplinkybes bendrauta su garažo savininku F. I., kuris žodžiu paaiškino, kad prieš gaisrą į garažą buvo įsilaužta, pavogti dviračiai ir akumuliatorius bei padegti viduje buvę daiktai. Buvo iškviesti policijos pareigūnai. Tikslinant gaisro kilimo aplinkybes bendrauta su pranešėja I. K., kuri paaiškino, kad iš namų pamatė deganti garažą ir telefonu 112 paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą bei iškvietė ugniagesius - gelbėtojus. Pranešėja nurodė jokių pašalinių asmenų šalia pastato nepastebėjo. Apibendrinus turimą informacija, apžiūrėjus įvykio vietą, įvertinus garažo išdegimą, pastato vartų išlaužimą, įvertinus savininko F. I. paaiškinimą, pabendravus su pranešėja I. K. darytina išvada kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis - tyčinė žmogaus veika, padegimas(T 1, b. l. 142-144).

Teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino iš dalies, pripažino savo kaltę dėl nukentėjusiajam priklausančio turto pagrobimo, tačiau neigė savo kaltę dėl nukentėjusiojo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, laikėsi gynybinės versijos, kad nukentėjusiojo ūkinio pastato priestatą padegė N. G.. Teismas, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, kaltinamojo parodymus laiko jo gynybines versija, kurią paneigia bylos medžiaga.

Dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį

Šioje kaltinimo dalyje kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų. Be kaltinamojo A. B. parodymų jo kaltę pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį patvirtina kaltinamojo E. J. parodymai, liudytojų D. V., E. J. parodymai ir liudytojo K. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Teisme kaip liudytojai apklausti D. V. ir E. J. parodė, kad 2016 m. lapkričio 13 d. apie 19-20 val. išėjo pasivaikščioti, ėjo ratą aplink kaimą. Einat antrą ratą aplink kaimą pamatė, kad dega F. I. pastatas, todėl jie nuėjo ten. Einat link namų, prie I. K. namo, sutiko A. B., N. G. ir E. J., su kuriais pakalbėjo apie 10 minučių ir išsiskirstė. Einat antrą ratą aplink kaimą, prie sankryžos gulėjo trys dviračiai (vienas baltas ir du seni), einant pirmą ratą, jų ten nebuvo. Nuo tos vietos iki gaisravietė apie 100-150 m. Liudytojas K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad išėjus į kiemą, matėsi gaisras, degė ūkinis pastatas. Jis stovėjo kieme arčiau gatvės ir iš tos vietos stebėjo, kas vyko prie F. I. namo. Stovint kieme, pamatė nuo gaisro pusės einančius du vaikinus, vienas iš jų buvo D., pavardės nežino, jam 20 metų ir dar vienas vaikinas, kurį pažįsta tik iš matymo, kurio vardo ir pavardės nežino, kiek jam metų nežino, jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime daugiabučių name. D. ir kitas vaikinas praėjo jų namą ir sutiko nuo kalniuko link jų einančius tris vaikinus. Kas buvo tie trys vaikinai nematė, nes toje vietoje, kur jie sustojo, buvo tamsu, ten nėra apšvietimo. Jie pakalbėjo 1-2 minutes ir išsiskyrė. D. su tuo vaikinu, su kuriuo atėjo nuo gaisro pusės, nuėjo į viršų, link savo namo. Tie trys vaikinai, kurie leidosi nuo kalno, nuėjo žemyn link gaisro, po to jie priėjo prie šiukšlių konteinerių, stovinčių (duomenys neskelbtini) gatvėje kairėje pusėje, paėmė ten gulinčius dviračius ir nutempė juos (duomenys neskelbtini) gatve į viršų.

Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti neginčytiną išvadą, kad kaltinamasis A. B., veikdamas kartu su E. J. ir N. G., pagrobė kaltinime nurodyta nukentėjusiojo turtą.

Dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį

Šioje kaltinimo dalyje A. B. neigė savo kaltę ir laikėsi pozicijos, kad N. G. sugalvojo padegti nukentėjusiojo priestatą ir tai padarė, nei jis, nei E. J. prie to neprisidėjo. Tiek iš kaltinamojo A. B., tiek iš E. J. parodymų matyti, kad įvykio metu jie ir N. G. buvo įvykio vietoje. A. B. laikosi gynybinės versijos, kad buvo įvykio vietoje, pagrobė nukentėjusiam priklausančius dviračius, tačiau neigia padegęs nukentėjusiojo ūkinio pastato priestatą, teigia, kad jie iš anksto nesitarė dėl priestato padegimo, kad tai buvo tik N. G. sprendimas ir kad jis tai padarė vienas.

Sprendžiant klausimą dėl A. B. atsakomybės pagal baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, visų pirma pažymėtina, kad visi trys kaltinamieji, iš kurių dviejų atžvilgiu jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nagrinėjamo nusikaltimo, veikė bendrininkų grupėje. Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalyje bendrininkavimas padarant nusikalstamą veiką apibrėžiamas kaip tyčinį bendrą dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra pavojingesnė nusikalstamos veikos padarymo forma, todėl Baudžiamasis kodeksas atskiras bendrininkavimo formas numato kaip nusikaltimą kvalifikuojančias aplinkybes arba kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio atsako pagal vieną ir tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį. Bendrininkų grupė kaip viena iš bendrininkavimo formų apibrėžta Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Iš kaltinamojo A. B. ir E. J. parodymų matyti, kad iš pradžių kaltinamųjų tyčia apėmė nukentėjusiajam priklausančio dyzelinio kuro vagystę, tačiau vėliau N. G. sugalvojo padegti ir padegė nukentėjusiojo ūkinio pastato priestatą. Tai, kad kaltinamasis E. J. ir A. B. neatliko jokių aktyvių veiksmų padegant ūkinio pastato priestatą, neeliminuoja jų kaip bendrininkų baudžiamosios atsakomybės už kito bendrininko padarytą nusikalstamą veiką. Tiek iš E. J., teik ir iš A. B. parodymų matyti, kad jie neatliko jokių veiksmų, kad sustabdytų N. G. nuo ūkinio pastato priestato padegimo, nors suprato, kad N. G. ketina padegti minėtą pastatą, kas rodo jų veiksmų bendrumą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas laiko pagrįstai įrodyta, kad A. B. kartu su E. J. ir N. G. dalyvavo turto sunaikinime visuotinai pavojingu būdu, ir realizavo Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalies objektyviuosius požymius ir visi trys laikytini bendrininkais ir nusikaltimo vykdytojais. Tai, kad kaltinamųjų tyčia veikos darymo metu pasikeitė, neeliminuoja bendrininkavimo. Pakanka, kad susitarimas įvyktų prieš pat padarant nusikaltimą ar net nusikaltimo darymo metu. Subjektyviu požiūriu įstatymas reikalauja, kad visi grupės nariai tyčia bendrai dalyvautų tame pačiame tyčiniame nusikaltime ir suvoktų daromos veikos neteisėtumą.

Pavojingų pasekmių atsiradimas yra vieningos visų bendrininkų veikos rezultatas. Kiekvieno jų veiksmus ir bendrą nusikalstamos veikos rezultatą sieja priežastinis ryšys, todėl pripažintina, kad visi bendrininkai veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas laiko neginčytinai nustatyta, kad A. B.:

          1) 2016 m. lapkričio 13 d. apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su E. J. ir N. G., tyčia, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjęs į F. I. priklausantį neaptvertą kiemą, stebėjo aplinką, kad niekas iš pašalinių asmenų neateitų prie priestato, kol E. J. kartu su N. G. laužė priestato vartus ir spyną, po to nuėjęs prie priestato, bendrais veiksmais su E. J. ir N. G. įsibrovė į priestato vidų, iš kur pagrobė F. I. priklausantį turtą- 100 eurų vertės dviratį, 60 eurų vertės dviratį „Venta“ ir 50 eurų vertės dviratį, t. y. veikdamas bendrininkų grupėje pagrobė nukentėjusiajam F. I. priklausantį  210 eurų bendros vertės turtą,  t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje;

          2) 2016 m. lapkričio 13 d. apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su E. J. ir N. G., tyčia, turėdamas tikslą sugadinti svetimą turtą- F. I. priklausantį priestatą, atėjęs prie išlaužtų priestato vartų, įsibrovė į vidų, kur N. G. išpylus iš bakelio dyzelinį kurą, bendrais veiksmais tyčia degtukais padegė 2000 eurų vertės F. I. priklausantį priestatą su jame buvusiu 2000 eurų vertės traktoriumi ir 1000 eurų vertės įrankiais bei atsarginėmis dalimis: 500 eurų vertės traktoriaus paleidimo varikliu, 300 eurų vertės raktų, veržliarakčių, įrankių komplektais, 200 eurų vertės perforatoriumi „Bosch“, t. y. veikdamas bendrininkų grupėje, visuotinai pavojingu būdu sunaikino nukentėjusiajam F. I. priklausantį turtą, padarydami jam 5000 eurų turtinės žalos, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo  atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 1, 9, 13 p.).

Skiriant bausmę A. B., atsižvelgta į tai, kad jis padarė du apysunkius nusikaltimus, į jų padarymo aplinkybes, kaltės formą-tyčią, nusikaltimo motyvus ir tikslą, į pagrobto ir sunaikinto turto vertę, į kaltinamojo asmenybę, kuris iki šioje byloje jam inkriminuotų veikų 1 kartą teistas (T 2, b. l. 49-50), baustas administracine tvarka (T 2, b. l. 53-56), į tai, kad yra trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nėra lengvinančių, todėl jam skirtinos straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurios bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d.). Paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų  2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme (BK 63 str. 1, 3, 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p. p.).

Atsižvelgiant į tai, kad A. B. pripažino savo kaltę dėl dalies kaltinimo ir dėl to gailisi, į tai, kad jis pripažįsta alkoholio vartojimo problemą, kas neigiamai įtakoja jo elgesį, ir sutinka ją spręsti, teismas mano, kad bausmės tikslai, numatyti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, gali būti pasiekti atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskiriant įpareigojimus (BK 75 str.). Realiu bausmės atlikimo atveju, į bausmę įskaitytinas  laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019-05-11 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, kai viena kardomojo kalinimo ir suėmimo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai, ir bausmės dalis atlikta pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendį, kai viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai ( BK 66 str.). 

Kardomoji priemonė- suėmimas, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo momento.

Nukentėjusiojo F. I. pateiktas 5150 eurų dydžio civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti (T 1, b. l. 50), pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-302, 304-305,307-308 straipsnius,

n u s p r e n d ė:

          A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:

        - pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

        - pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį- 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

         Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę skirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

          Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme, kai viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai, ir subendrintą, galutinę bausmę skirti 2 (dviejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. 

           Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6, 8, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

           Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, realiu bausmės atlikimo atveju, į  bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019-05-11 iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2019-06-12, kai viena kardomojo kalinimo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai, ir bausmės dalį atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendį, kai viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

          Palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones bei automobilio „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 720 eurų konfiskavimą (BK 68, 72 str.).

          Kardomąją priemonę- suėmimą, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo momento ir kaltinamąjį paleisti teismo posėdžių salėje.

          Nukentėjusiojo F. I. (F. I.) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. B., E. J. ir N. G. 5150 (penkis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.

          Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

          Teisėjas Vaclavas Karšulis