VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) UAB ,,SKR Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-33355-599/2020 pagal pareiškėjo UAB „SKR Baltic“ skundą dėl nutarimų, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones (dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 13.12.-60 palikti galioti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 13.12.-31 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones), panaikinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas UAB „SKR Baltic“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 13.12.-31 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokuroro 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 13.12.-60 ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą atsakyti į pareiškėjo atstovo 2020 m. kovo 27 d. prašymą – nustatyti generalinėje prokuratūroje sprendimą kreiptis į teismą dėl (duomenys neskelbtini) valstybinio žemės sklypo nuomos UAB „SKR Baltic“ priėmusių asmenų ryšius su visą procesą realiai inicijavusia J. J., jos atstovais bei su ja susijusia asmenų grupe.

2.       Pareiškėjas nurodė, jog atsižvelgdamas į prokurorės I. Z. gintą viešąjį interesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016, kurioje buvo kreiptasi dėl užstatyto ir naudojamo valstybinio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, 2020 m. balandžio 2 d. pareiškėjas kreipėsi dėl to paties viešojo intereso gynimo kitu atveju, t. y. galimai neteisėto valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo ir disponavimo santykių, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui sudarant susitarimus pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškime buvo detaliai aprašyta valstybinės žemės nuomos sutarties dalyku esančio 1,7665 ha ploto kitos paskirties valstybinis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė situacija, susijusi su sklypo užstatymu, žemės sklype buvusių statinių būkle ir paskirtimi, bei pateikti prokurorės I. Z. argumentai civilinėje byloje, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti neteisėtą valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą dėl valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, jog paminėtos nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybės yra iš esmės panašios į pareiškėjo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus sudaryto susitarimo dėl valstybinio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos atvejį, kuris buvo pripažintas negaliojančiu pagal prokurorės I. Z. ieškinį. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog kuomet Generalinė prokuratūra tose pačiose situacijose skirtingiems subjektams sudaro skirtingas veiklos sąlygas, tai reiškia piktnaudžiavimą viešojo intereso gynimo teisėmis, o taip pat ir nesąžiningos konkurencinės aplinkos kūrimą, diskriminaciją bei korupcijos apraiškas Generalinėje prokuratūroje. Pareiškėjo teigimu, yra visos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos prokurorui ginti viešąjį interesą.

3.       Suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą nesutinka su juo ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti bei teisėti ir jų naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su prokuroro nutarimu ne dėl galimai prokuroro proceso normų padarytų pažeidimų, be to skunde iš esmės jokių naujų argumentų yra nenurodyta ir šis skundas iš esmės yra grindžiamas tik motyvais apie galimą suinteresuoto asmens piktnaudžiavimą įstatymų nuostatomis jam suteikta viešojo intereso gynimo teise tose pačiose situacijose skirtingiems subjektams sudarant skirtingas veiklos sąlygas, korupcijos apraiškas ir kt. Be to, panašūs argumentai buvo išdėstyti ir skunde aukštesniajam prokurorui bei jie yra motyvuotai įvertinti teismui pateiktame prokuroro nutarime. Be to, pareiškėjas savo skunde nenurodė tos aplinkybės, jog prokuroras, priimdamas ginčijamą nutarimą, būtų pažeidęs procesines teisės normas, todėl minėti išdėstyti argumentai yra visiškai nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą.

5.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog remiantis teisės aktų nuostatomis ir formuojama teismų praktika -  apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, ir vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui. Iš skundžiamuose nutarimuose nurodytų aplinkybių nustatyta, kad 2020 m. birželio 1 d. nutarime prokurorė vertino konkrečios situacijos aplinkybes, t. y. tyrimo metu nustatė, jog žemės sklypas (jo dalys), kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, 2000 metais sudarytų sutarčių pagrindu yra išnuomotas jame esantiems gamybinės paskirties statiniams eksploatuoti. Be to, prokurorė taip pat nurodė, jog duomenų apie tai, kad žemės sklypo dalių nuomos sutartys buvo sudarytos pažeidžiant galiojančius teisės aktus, taip pat nenustatyta.

6.       Teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendė nesant pagrindo daryti išvadą, jog aukštesnysis prokuroras tinkamai neanalizavo pareiškėjų skunde nurodytų faktų ir aplinkybių. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.       Pareiškėjas UAB „SKR Baltic“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį, pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 13.12.-31 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokuroro 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 13.12.-60 ir dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo grąžinti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1.                      Ginčas byloje yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsisakymo ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo valstybinės žemės nuomos teisinių santykių srityje, kuris yra grindžiamas Generalinės prokuratūros suformuota praktika pareiškėjos atžvilgiu išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinės teismo civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016.

7.2.                      Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nekvestionuoja valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties teisėtumo. Pareiškėjas kreipėsi dėl to, kad paminėtos nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybėmis yra iš esmės panašios į pareiškėjo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus sudaryto susitarimo dėl valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos atvejį, kuris buvo pripažintas negaliojančiu pagal Generalinės prokuratūros prokurorės I. Z. ieškinį. Dėl to tiek prokuratūros, tiek teismo nutartis, kuriose yra specialiai vengiama lyginti šiuos du valstybinės žemės nuomos atvejus tarpusavyje ir paprasčiausiai atsakyti į klausimą: kodėl vienu atveju Generalinė prokuratūra įžvelgė viešojo intereso ir valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą dėl to, kad dalies žemės sklype esančių statinių paskirtis neva neatitinka žemės naudojimo paskirties, taip pat, kad dalis statinių nėra naudojami, o kitu atveju nemato viešojo intereso ir tų pačių valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, kai žemės sklype buvusių statinių paskirtis ne tik neatitiko žemės naudojimo paskirties ir statiniai seniai nebuvo naudojami, bet apskritai yra nugriauti.

7.3.                      Nagrinėjamu atveju, jeigu ta pati prokurorė mato teisės normų pažeidimą dėl to, kad išnuomotame valstybiniame žemės sklype yra neva ne tokios paskirties ar ne taip naudojamas pastatas, bet nemato problemos, kai žemės sklypas ne aukciono tvarka išnuomojamas, nors jame jau apskritai nebėra jokio statinio, paaiškinti tokią praktiką objektyviomis priežastimis vargu ar galima.

7.4.                      Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje iš esmės ,,atsirašė“ dėl pareiškėjo skunde keliamų klausimų, o teismo nutarties argumentus apibendrinant galima įvardinti kaip teiginį, kad prokuroras pats sprendžia, kada yra viešo intereso pažeidimas, o kada nėra. Teismo vykdomą teisėtumo kontrolė šiuo atveju apsiriboja patikrinimu, ar prokuroras apskritai skaitė skundą ir į jį atsakė, tačiau nei paties skundo turinio, t. y. konkrečios jame minimos faktinės situacijos atitikimo teisės normų reikalavimams bei skunde paminėtai Generalinės prokuratūros praktikai konkrečioje byloje, teismas netiria. Todėl Lietuvos Respublikoje ir turime tokią situaciją, kai viešojo intereso gynimo institutu yra piktnaudžiaujama ir tai daro tiek prokuratūra, tiek kitos įgaliotos valstybinės institucijos.

8.       Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismo nutartis buvo pakankamai motyvuota ir pagrįsta byloje surinkta medžiaga bei teisiniais argumentais. Atskirajame skunde pateikiami motyvai bei argumentai, kuriais vadovaujantis prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį, iš esmės yra identiški ankstesniuose UAB „SKR Baltic“ skunduose prokuratūrai bei teismui pateiktiems argumentams, kurie buvo žinomi prokuroro atlikto tyrimo metu, tinkamai įvertinti prokurorų nutarimuose ir atsiliepime pateikiant išsamius paaiškinimus, patvirtinančius, kad pareiškėjo UAB „SKR Baltic“ kreipimasis išnagrinėtas tinkamai ir dėl jo priimti motyvuoti sprendimai.

8.2.                      Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai yra grindžiami iš esmės motyvais apie galimą Generalinės prokuratūros piktnaudžiavimą įstatymu jai suteikta viešojo intereso gynimo teise, tose pačiose situacijose skirtingiems subjektams sudarant skirtingas veiklos sąlygas, korupcijos apraiškas ir kt. Minėti argumentai yra visiškai niekuo nepagrįsti ir laikytini tik subjektyvia deklaratyvia pareiškėjo nuomone. Šio pobūdžio argumentus tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai dėl nesąžiningos konkurencinės aplinkos kūrimo, diskriminacijos ir korupcijos apraiškos Generalinėje prokuratūroje yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir visiškai šie argumentai šioje civilinėje byloje nėra pagrįsti jokiais konkrečiais rašytiniais ar kitais įrodymais, todėl ir šioje dalyje pareiškėjo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti.

8.3.                      Priimdamas skundžiamą 2020 m. spalio 19 d. nutartį Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai taikė ir Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalies normą, nustatančią, kad teismas panaikina neteisėtą sprendimą nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus. Nagrinėjamu atveju jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Prokuratūroje priimtų sprendimų, kuriais buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, turinys patvirtina, kad sprendimai yra motyvuoti, prokurorai analizavo ir vertino turinius duomenis, argumentavo išvadą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

10.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

11.       Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl įpareigojimo prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. CPK 5 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti.

13.       Nurodytos

14.       Kasacinio teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

15.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką teismas ir padarė.

16.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, dėl, jo manymu, būtinybės nagrinėjamu atveju ginti viešąjį interesą, buvo detaliai aptarti ir pripažinti nepagrįstais Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės D. N. 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 13.12.-60, kurio motyvai išdėstyti Generalinės prokuratūros 2020 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. 17.2-3199, pagal Generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 54.1 punktą, nes priimto nutarimo kopija nesiunčiama tais atvejais jeigu asmens, kuris kreipėsi į prokuratūrą prašydamas ginti viešąjį interesą, prašyme nurodytas galimas viešojo intereso pažeidimas tiesiogiai nepažeidžia jo paties teisių ir teisėtų interesų.  Aukštesnysis prokuroras, Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 4 dalies nustatyta tvarka, ištyręs pareiškėjo UAB „SKR Baltic“ skundą, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 13.12.-31 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, paliko galioti.

17.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, tirdamas apelianto pateikto skundo pagrįstumą nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Generalinė prokuratūra, tirdama pareiškėjo UAB „SKR Baltic“ skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 13.12.-31 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą, kuriuo paliko galioti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 13.12.-31 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, argumentavo, kad Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, priimdamas skundžiamą 2020 m. birželio 1 d. nutarimą, proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, nepažeidė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas yra argumentuotas, priimtas išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus surinktą medžiagą, o Generalinės prokuratūros prokurorė atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, vertino ir tinkamai argumentavo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo.

18.       Kaip teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, prokuratūra analizavo aplinkybes, susijusias su pareiškėjo nurodytais 2008 metais sudarytais susitarimais, numatant nuomininkui galimybę keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal Vilniaus miesto bendrąjį ar teritorijos specialųjį planą. Byloje priešingai nei teigia apeliantas, nustatyta, kad prokurorai rinko faktinius duomenis, analizavo ir vertino galimus teisės pažeidimus ir galimybę taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjas neginčijo aplinkybių, jog prokurorai vis dėlto atliko tam tikrus veiksmus - procedūras (CPK 12, 178 straipsniai), t. y. rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiškėjo prašymui ir skundui išnagrinėti – vadovavosi Žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos, kitais teisės aktais, šių teisės aktų pagrindu formuojama teismų praktika, tyrė ir analizavo pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei argumentus, pateikė motyvuotas išvadas dėl visų pareiškėjo argumentų, dėl atitikimo teisės aktų reikalavimams. Skundžiamuose nutarimuose nurodyta, kad žemės sklype buvusių ir naudojimo būdo neatitinkančių statinių pašalinimas ir naujų statinių statyba, kaip tai numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje, nesudaro pagrindo inicijuoti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą. Prokuroras, ištyręs visus duomenis, sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad kompetentingos institucijos nesiėmė veiksmingų ir kompetentingų veiksmų saugant viešąjį interesą, o skirtingas faktinių aplinkybių vertinimas negali būti savaime vertinamas kaip viešojo intereso galimo pažeidimo įrodymas. Pareiškėjas nenurodo, kodėl prokuratūra turėjo pagrindo abejoti byloje surinktais duomenims. Pažymėtina, kad, apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, o vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.

19.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimo nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį jos nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakė į visus pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamos nutarties motyvuose išvardijo ir nurodė faktines aplinkybes, kurių pagrindu padarė išvadą, kad tiek prokuroras, tiek aukštesnysis prokurorai pagrįstai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas iš esmės pareiškėjo skundą išsprendė teisingai. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas atskirajame skunde nurodo tuos pačius argumentus dėl viešojo intereso gynimo, kaip ir pirmosios instancijos teismui ir prokurorams pateiktuose skunduose, ir iš esmės prašo pripažinti, kad prokurorai neteisingai įvertino, jog nurodytos aplinkybės yra susijusios su viešuoju interesu, kuris aktualus visai visuomenei, tačiau nei atskirajame skunde, nei skunduose dėl prokurorų nutarimų panaikinimo apeliantas nenurodė jokių naujų argumentų, susijusių su pateikto skundo nagrinėjimo procedūra, taip pat nenurodė jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę skundą nagrinėję prokurorai. Pažymėtina ir tai, kad apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini) valstybinio žemės sklypo nuoma nesudaro pagrindo savaime konstatuoti esant identiškai teisinei situacijai ir nagrinėjamu atveju, nes nėra duomenų, jog civilinės bylos faktinės aplinkybės yra iš esmės identiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, jog tose pačiose situacijose skirtingiems subjektams sudaromos skirtingos veiklos sąlygos, tačiau neargumentuoja prokuroro nutarimuose išdėstytų konkrečių teisės aktų pagrindu padarytų išvadų. Kaip jau minėta, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant taikyti viešojo intereso gynimo priemones, negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Dėl šių aplinkybių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuriuo byloje nagrinėtas pareiškėjų skundas atmestas, tinkamai taikė aukščiau nurodytas teisės normas, rėmėsi suformuota teismų praktika ir neperžengė įstatymo nustatytų teismui ribų kontroliuojant prokuroro veiksmų teisėtumą (CPK 185 straipsnis).

21.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. 

22.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino skundžiamus prokurorų nutarimus, padarė tinkamas ir bylos medžiaga pagrįstas išvadas, vertindamas prokurorų nutarimus teisingai taikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Vaclovas Paulikas