Civilinė byla Nr. 2A-395-569/2015
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06083-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija: 54.1;55;121.21
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 7 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Šiaulių valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-7222-883/2014 pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl užmokesčio priteisimo.
Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Ieškovas M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 359,92 Lt neišmokėto užmokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011-03-14 pasirašė nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį. Šiaulių antrinės teisinės pagalbos tarnyba 2014-07-22 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė sumažinti ieškovo 2014 m. birželio mėnesio darbo užmokestį 10 procentų, t.y. 359,92 Lt. Su tokiu Tarnybos sprendimu ieškovas nesutiko, nes baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamajam teisinė pagalba buvo teikiama remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu; kaltinamasis nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 2 dalimi, 20 straipsniu, yra atleidžiamas, todėl nebuvo pagrindo kreiptis į Tarnybą dėl išlaidų paskaičiavimo. Sprendimas sumažinti užmokestį advokatui gali būti priimtas tik už tai, jei advokatas nepateikė teismui duomenų apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, o nagrinėjamu atveju užmokestis sumažintas, nes advokatas nepateikė Tarnybai prašymo dėl išlaidų apskaičiavimo.
Atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad advokato užmokestis Tarnybos sprendimu sumažintas ne tik už duomenų apie sugaištą laiką teikiant antrinę pagalbą nepateikimą, bet ir už duomenų teismui nepateikimą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. V., kuriam atstovavo ieškovas, buvo pripažintas kaltu ir teismas turėjo teisę spręsti dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Nustatyti kaltinamojo turtinę padėtį, jo pajamas ar kitas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą atleisti kaltinamąjį nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, buvo ieškovo pareiga, kuri nustatyta nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo 2011-03-14 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.2.3 punktu ir sutarties 1 priedo 4, 9 punktais.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino; panaikino Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2014-07-22 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumažinimo“; priteisė iš atsakovės Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ieškovui M. Š. 104,24 Eur užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-08-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,85 Eur žyminį mokestį. Teismas sprendė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-115-316/2014 suteikė, tarnybos atstovė pripažino, kad priekaištų advokatui dėl jo atstovavimo minėtoje byloje neturi, todėl tarnyba turi pareigą mokėti advokatui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Teismas vertino, kad baudžiamojoje byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamojo turtinė padėtis leidžia jam pačiam pasirūpinti savo gynyba, prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo teikimas Tarnybai yra perteklinis veiksmas, todėl ieškovas, nepateikdamas prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiavimo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalies nuostatos nepažeidė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – M. Š. ieškinio netenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
Teismo motyvas, kad baudžiamojoje byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamojo turtinė padėtis leidžia jam pačiam pasirūpinti savo gynyba, prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo teikimas Tarnybai yra perteklinis veiksmas, neatitinkantis protingumo ir ekonomiškumo principų, yra nepagrįstas, neatitinka BPK 106 straipsnio 2 dalies, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalies nuostatų. Kadangi teismui, nagrinėjančiam baudžiamąją bylą, nebuvo pateikti duomenys apie teisinės pagalbos išlaidas, teikiant teisinę pagalbą R. V., negalima nustatyti, ar šios išlaidos būtų iš jo priteistos, jei tokie duomenys teismui būtų žinomi. Kadangi negalima nustatyti, ar buvo padaryta reali žala valstybei, nepriteisus teisinės pagalbos išlaidų, ieškovo atsakomybė kildinama iš įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo. Apelianto teigimu, jis turi pareigą, o ne teisę sumažinti užmokestį advokatui, nustačius, kad jis nevykdo pareigos pateikti duomenis apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Sankcijos taikymas nėra susijęs su teisines pagalbos kokybe ar kitomis aplinkybėmis.
Teismas, nagrinėdamas ieškovo ieškinį, taip pat neturėjo teisės spręsti, ar iš R. V. turėjo būti priteistos teisinės pagalbos išlaidos. Tokią teisę turi tik baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo materialinę padėtį, procesinį elgesį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. Š. prašo atmesti atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintose už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėse nurodyta sankcija – advokatui mažinamas užmokestis - galimas tik tada, kai advokatas nepateikia duomenų teismui, o ne tarnybai. Tarp ieškovo ir atsakovo yra susiklostę sutartiniai santykiai, o tai suponuoja, kad teisės ir pareigos yra kildinamos iš sutarties. Atvejus, kada turi būti išieškomos iš asmens teisinės pagalbos išlaidos, turi numatyti įstatymai. R. V. antrinė teisinė pagalba buvo teikiama BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, todėl advokatas minėtu atveju neprivalėjo teikti pažymos apie susidariusias išlaidas. Tarnyba konkrečiam asmeniui parenka gynėja, todėl Tarnybos pareiga surinkti duomenis apie asmens turtinę padėtį ir juos teikti teismui, išaiškinant asmeniui, kad išlaidos už teisinę pagalbą gali būti priteistos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Susipažinus su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, dėl to byla buvo neteisingai išspręsta, todėl teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 330 straipsnis).
Iš bylos duomenų matyti, kad 2011-03-14 ieškovas M. Š. ir atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pasirašė nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas M. Š., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalimi, Šiaulių apygardos teismo 2014-05-06 nutartimi buvo paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam R. V. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Advokatas M. Š. laiku nepateikė Tarnybai prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014-07-22 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumažinimo“ nustatė, kad advokatas M. Š. nepateikė Tarnybai duomenų apie baudžiamojoje byloje Nr. 1-115-316/2014 sugaištą laiką teikiant antrinę teisinę pagalbą, todėl nebuvo parengtas antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimas bei teismui šioje byloje nepateikti duomenys apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas, ir nusprendė sumažinti advokato 2014 m. birželio mėnesio užmokestį 10 procentų.
Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kurios pagal joms įstatymu nustatytą statusą yra valstybės institucijos, turi užtikrinti teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą, joms pavesta sudaryti sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą bei nustatyta pareiga antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams mokėti užmokestį už suteiktą teisinę pagalbą, kurio dydį nustato Vyriausybė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad advokatai valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti yra atrenkami konkurso būdu ir su jais yra sudaromos atitinkamos sutartys. Nagrinėjamu atveju šalys 2011-03-14 sudarė nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2.1.1 punktas numato, kad advokatas turi teisę už antrinės teisinės pagalbos teikimą gauti pastovų Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestį.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad kai įstatymų nustatytais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos ar grąžinamos į valstybės biudžetą, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikti teismui procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnyje yra numatyti asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Minėto straipsnio 2 punkte numatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, gali pasinaudoti asmenys, kurie pagal BPK 51 straipsnį turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamajam R. V. teisinė pagalba buvo teikiama remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog būtinas gynėjo dalyvavimas, kai, tiriant ir nagrinėjant bylas, įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas, tai yra: bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusios išlaidos, su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusios išlaidos, numatytos šio įstatymo 20 straipsnyje, išlaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas (įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda), taip pat vykdymo proceso išlaidos, nurodytos teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu, vertimu, su atstovavimu išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokia tvarka nustatyta įstatymuose ar teismo sprendime. Minėto straipsnio 6 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytiems asmenims, neatsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 14 punktuose nurodyti asmenys, pasibaigus bylos nagrinėjimui, šio įstatymo nustatytais atvejais privalo į valstybės biudžetą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ar jų dalį. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad kai įstatymų nustatytais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos ar grąžinamos į valstybės biudžetą, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikti teismui procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įstatymas, t.y. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 6 dalis numato, kad 12 straipsnio 1 ir 14 punktuose nurodyti asmenys, pasibaigus bylos nagrinėjimui, privalo į valstybės biudžetą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ar jų dalį.Tai reiškia, kad net ir tie asmenys, kuriems valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pasibaigus bylos nagrinėjimui, privalo į valstybės biudžetą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ar jų dalį. Ir tik teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą, iš esamų byloje duomenų turi teisę nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstus pirmosios instancijos teismo motyvus, kad prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo teikimas Tarnybai yra perteklinis veiksmas.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, advokatas – ieškovas - turėjo baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui pateikti prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Šiaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o baudžiamąją bylą nagrinėjąs teismas turėjo teisę nuspręsti, ar išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje nustatyta pareiga advokatui pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo turėtų būti vykdoma, jeigu baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų spręsti, kad kaltinamasis turi pakankamai lėšų pasirūpinti savo gynyba. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalimi, ieškovas privalėjo pateikti Tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas teismui.
2013-07-17 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 645 patvirtintų „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklės“ 4 punkte numatyta, jeigu advokatas nevykdo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos arba teisės aktų nustatyta tvarka nepateikia teismui duomenų apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priima sprendimą sumažinti jam užmokestį nuo 10 iki 30 procentų arba jo nemokėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir sistemiškai analizuojant aptartas teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, t.y. ieškovas privalėjo pateikti Tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo, o Tarnybai parengus duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas - pateikti juos teismui. Ieškovui laiku nepateikus Tarnybai prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo, duomenys apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nebuvo pateikti ir teismui, todėl atsakovas 2014-07-22 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumažinimo“ pagrįstai nusprendė sumažinti advokatui M. Š. darbo užmokestį už 2014 m. birželio mėnesį 10 procentų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš nuteistojo. Kiekvienu konkrečiu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas yra vertinamojo pobūdžio, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į baudžiamąją bylą privalo būti pateikti duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, o teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu ir priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti, ar iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo M. Š. ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą, t. y. atmetus ieškinį visiškai, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Patenkinus apeliacinį skundą, apeliantas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovo M. Š. atsakovei Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteistinos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo M. Š. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. Š. atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Lina Muchtarovienė