Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-525-803-10].doc
Bylos nr.: A-525-803-10
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A525-803/2010

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 79.1

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. vasario 1 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Ilonai Kovger,

dalyvaujant pareiškėjui B. S.,

atsakovų atstovui Lioniui Demjanovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovams Pravieniškių 2-iesiems pataisos namams – atvirajai kolonijai bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

             

Pareiškėjas B. S. skundu (t. I, b.l. 201–204; t. II, b.l. 2–3) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė: panaikinti 2005 m. spalio 15 d. jam paskirtą nuobaudą – 15 parų baudos izoliatoriaus; pripažinti, kad buvo pažeistos jo teisės ir įpareigoti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos namai) administraciją nepažeidinėti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 5 straipsnių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20, 21, 53 straipsnių, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 3 straipsnio 4 punkto, 5 straipsnio, 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 67 straipsnio, 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktų, 144 straipsnio 4 punkto, 174 straipsnio 1 punkto, Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo (toliau – ir KKĮ) 2, 3, 4 straipsnių, 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos įstatymo (toliau – ir Psichikos sveikatos įstatymas) 10 straipsnio, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 7, 28, 73, 231, 320, 317 punktų; priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės 95 000 Lt neturtinės žalos.

Pareiškėjas nurodė, kad 2005 m. spalio 15 d. jam nepagrįstai buvo paskirta nuobauda – 15 parų baudos izoliatoriaus, kadangi jis nepažeidė bausmės atlikimo režimo, alkoholinių gėrimų nevartojo. 2005 m. spalio 15 d. pareiškėjui skaudėjo dantį, todėl uždėjo spirite suvilgytą vatos tamponą. Pareiškėjui atliekant bausmę Pataisos namuose buvo pažeistos tokios teisės normos: Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 5 straipsniai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20, 21, 53 straipsniai, BVK 3 straipsnio 4 punktas, 5 straipsnis, 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 67 straipsnis, 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 144 straipsnio 4 punktas, 174 straipsnio 1 punktas, KKĮ 2, 3, 4 straipsniai, 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, Psichikos sveikatos įstatymo 10 straipsnis, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 7, 28, 73, 231, 320, 317 punktai. Pareiškėjas tvirtino, kad be teisinio pagrindo jis buvo perduodamas ginkluotai apsaugai ir vežamas į Vilniaus Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą (toliau – ir Lukiškių tardymo izoliatorius) bei Kauno tardymo izoliatorių, taip pat į administracinius teismus, sukaustytas antrankiais, saugomas ginkluotų sargybinių. Tokie veiksmai atlikti remiantis Vilniaus ir Kauno apygardų administracinių teismų priimtomis nutartimis dėl pareiškėjo etapavimo į teismo posėdžius. Pareiškėjo bausmės atlikimo metu buvo neteisėtai sugriežtintos bausmės atlikimo sąlygos, apribota judėjimo laisvė. Be to, jam trukdyta gauti kvalifikuotą medicininę pagalbą. Nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2007 m. birželio 5 d. pareiškėjui uždrausta vykti į Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Respublikinę Vilniaus polikliniką (toliau – ir Respublikinė Vilniaus poliklinika). Neturtinė žala padaryta neteisėtu perkėlimu į tardymo izoliatorius, draudimu paskambinti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus, žiemos metu laikymu nešildomose Lukiškių tardymo izoliatoriaus patalpose, vežimu į teismo posėdžius su antrankiais, saugomu ginkluotos apsaugos. Dėl to jis patyrė fizinį ir psichinį smurtą, pažeminimą, nepagrįstą savo teisių apribojimą, pagilėjo depresija, pablogėjo sveikata.

 

II.

 

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimu (t. II, b.l. 108–110) pareiškėjo skundo netenkino.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys objektyvūs ir neginčijami įrodymai patvirtina, jog 2005 m. spalio 15 d. nutarimu pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai paskirta drausminė nuobauda – 15 parų baudos izoliatoriaus, kadangi jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis. 2005 m. spalio 15 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 180 pareiškėjui nustatytas lengvas girtumo laipsnis. 2005 m. spalio 18 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 4302/05(02) nurodyta, jog pareiškėjo kraujyje, paimtame 2005 m. spalio 15 d., rasta 2,76 promilės etilo alkoholio. Tokie įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2005 m. spalio 15 d., atlikdamas bausmę Pataisos namuose, buvo neblaivus. Teismo ekspertizės 2008 m. balandžio 23 d. akte Nr. 83TPK-79 ekspertas dėl prieštaravimų, aprašant tiriamojo kliniką ir gautus alkotesterio parodymus bei kraujo tyrimą, negalėjo atsakyti į teismo užduotus klausimus, ar pareiškėjas 2005 m. spalio 15 d. buvo blaivus, o jeigu buvo neblaivus, tai koks buvo jo girtumo laipsnis. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šis ekspertizės aktas nepaneigia anksčiau minėtų įrodymų, šiuo atveju patvirtinančių pareiškėjo neblaivumą, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, o girtumo laipsnis nagrinėjamu atveju nėra svarbus. Be to, pats pareiškėjas patvirtino, jog atlikdamas bausmę jis kartais pataisos namuose naudojo alkoholinius gėrimus. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 2 dalimi, nurodė, jog pagal skundo reikalavimo – įpareigoti atsakovą nepažeidinėti skunde nurodytų teisės aktų reikalavimų – ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasmę pareiškėjui nesuteikta teisė ginti savo teises į ateitį, taip pat tokie skundo reikalavimai yra priverstinai neįvykdytini. Padarė išvadą, kad tokie skundo reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai nepagrįsti ir atmestini, nesant galimybės priverstinai įvykdyti tokio pobūdžio skundo reikalavimų. Sprendžiant, ar pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, būtina nustatyti, ar Pataisos namų pareigūnai veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo elgtis pagal teisės aktus. Konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių skunde nurodytas aplinkybes, todėl pareiškėjo skundo motyvą, jog jam dėl neteisėtų Pataisos namų pareigūnų veiksmų buvo padaryta neturtinė žala, pripažino nepagrįstu.

 

III.

 

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 113–117), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą; priteisti 118 000 Lt (viena šimtą aštuoniolika tūkstančių litų) neturtinės žalos; pranešti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui apie kraujo mėginio klastojimo faktą dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir kaltų asmenų nustatymo; atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, teismas vilkino bylos nagrinėjimą bei pažeidė jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis bei kitus teismui keliamus reikalavimus. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjas patyrė pažeminimą, jam atsinaujino ir išsivystė depresija, jis išleido savo santaupas gydytojams ir kelionėms.
  2. Nurodo, kad 2005 – 2008 metais buvo ne kartą neteisėtai perkeltas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, kuriame laikymo sąlygos pakenkė jo sveikatai. Be to, jo vykimo į teismo posėdžius tvarka buvo neteisėta, pažeidė nustatytą tvarką, jo teises. Jis buvo neteisėtai perkeltas į Kauno tardymo izoliatorių bylų nagrinėjimo Kauno apygardos administraciniame teisme metu. Teigia, jog jo laisvė buvo nepagrįstai suvaržyta, dėl to jis patyrė didelę neturtinę žalą.
  3. Pažymi, kad alkotesteris, kuriuo nustatytas jo neblaivumas, galėjo blogai veikti, o kraujo tyrimas suklastotas.
  4. Pabrėžia, kad Pataisos namuose buvo neteisėtai apribota jo teisė į gydymą, su juo buvo žiauriai elgiamasi, jis patyrė fizines ir psichologines kančias.

Atsakovas Pataisos namai atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 126–129) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas yra grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pareiškėjo 2005 m. spalio 15 d. padarytą pažeidimą patvirtina byloje pateikti įrodymai (medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialistų išvada, bylos nagrinėjimo metu pateikti parodymai).
  2. Pažymi, jog kai kurie pareiškėjo teiginiai yra tik jo nuomonė, kuri nėra pagrįsta jokiais faktais. Pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos, visi su juo susiję veiksmai buvo vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka.
  3. Pabrėžia, jog pareiškėjo teisė į gydymą nebuvo apribota, visi su jo sveikatos priežiūra susiję klausimai buvo įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo tarpu pareiškėjo vykimo į teismo posėdžius tvarka yra reglamentuota, tai nebuvo Pataisos namų savivalė.
  4. Pareiškėjo patirta neturtinė žala nėra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, nėra pateikta objektyvių tai patvirtinančių įrodymų.

 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas panaikinti 2005 m. spalio 15 d. paskirtą nuobaudą; pripažinti, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir įpareigoti Pataisos namų administraciją daugiau tokių reikalavimų nepažeisti; priteisti 95 000 Lt neturtinės žalos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. spalio 15 d. Pataisos namų direktoriaus budintysis padėjėjas priėmė nutarimą „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“, kadangi, kilus įtarimui ir patikrinus pareiškėją alkoholio matuokliu, nustatytas 1 promilės girtumas. Pataisos namų direktoriaus 2005 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 2555 nutarta pareiškėją uždaryti į baudos izoliatorių 15 parų (t. I, b.l. 127). Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jis ginčija būtent minėtą jam paskirtą nuobaudą.

Remiantis medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu (t. I, b.l. 132), pareiškėjui 2005 m. spalio 15 d. 14 val. 50 min. nustatytas 0,9, o 15 val. – 1 promilės neblaivumas. Pareiškėjui nesutinkant su nustatytu neblaivumo laipsniu, paimtas jo kraujo mėginys ir pagal Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. T-A 4302/05(02) (t. I, b.l. 126) pareiškėjo kraujyje rasta 2,76 promilės etilo alkoholio. Pareiškėjas nesutiko, kad jis buvo neblaivus, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis nurodė, kad tą dieną jam skaudėjo dantį, todėl uždėjo ant jo spiritu suvilgytą vatos tamponą (t. I, b.l. 3). Taip pat tiek jis pats, tiek pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas patvirtino, jog pareiškėjas anksčiau yra vartojęs alkoholį, jis jau kelis kartus buvo baustas už alkoholio vartojimą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, bylos dokumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas 2005 m. spalio 15 d. buvo neblaivus.

Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos pirmosios instancijos teismo pavedimu atlikta ekspertizė. Teismo psichologijos ekspertizės akte (t. I, b.l. 193) nurodyta, kad dėl nustatytų neatitikimų į teismo pateiktus klausimus atsakyti negalima. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios išvados, atsižvelgiant į kitą bylos medžiagą ir bylos aplinkybes, gali turėti įtakos vertinant pareiškėjo neblaivumo laipsnį, tačiau ne patį neblaivumo faktą. Kaip jau minėta, byloje nepateikta įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti aplinkybe, jog pareiškėjas 2005 m. spalio 15 d. buvo neblaivus. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nors nagrinėjamu atveju tikslus neblaivumo laipsnis negali būti nustatytas, tačiau aplinkybė, jog pareiškėjas buvo neblaivus įrodyta, o neblaivumo laipsnis neturi įtakos paskirtai nuobaudai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į tai, kad nepateikti papildomi įrodymai ir nenurodyti duomenys, dėl kurių pareiškėjui paskirta ir ginčijama nuobauda galėtų būti pripažinta nepagrįsta, neteisėta ir atitinkamai panaikinta, nenustatyta procesinių pažeidimų, padarytų nustatant pareiškėjo neblaivumą ar skiriant ginčijamą nuobaudą, pareiškėjo reikalavimas dėl jam paskirtos nuobaudos panaikinimo netenkintinas.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Kaip matyti iš pareiškėjo skundų, tokios žalos atsiradimą jis siejo su tuo, kad buvo pažeistos jo teisės ir nesuteikta galimybė gydytis sveikatą, be to, su jo etapavimo dėl dalyvavimo teisminiuose procesuose ir laikymo bausmių vykdymo institucijose sąlygomis ir trukme.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (6.249 str.). CK 6.250 straipsnis įtvirtina nuostatas, susijusias su neturtine žala.

Byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė į sveikatos gydymą. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad jis vyko į sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigas, kur jam suteikta reikalinga pagalba, pareiškėjui tinkamai užtikrinta galimybė nuvykti į atitinkamas paslaugas teikiančias įstaigas. Todėl darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad, Pataisos namų administracijai neužtikrinus pareiškėjo teisės į sveikatos gydymą įgyvendinimo, jam buvo padaryta neturtinė žala.

Kaip jau minėta, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą taip pat siejo su jo etapavimo dėl dalyvavimo teisminiuose procesuose ir laikymo bausmių vykdymo institucijomis sąlygomis bei trukme. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, pažymi, jog teismas iš esmės nepateikė jokių argumentų dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl minėtų veiksmų, atsiradimo. Bylos medžiaga patvirtina pareiškėjo argumentus, jog, jį etapuojant į kitus miestus dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose, jis buvo pakankamai ilgai laikomas tų miestų bausmių vykdymo įstaigose. Pirmosios instancijos teismas nevertino tokių aplinkybių, nepatikrino, ar atitinkamais bausmių vykdymo institucijų veiksmais ir priimtais aktais nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, ar ilgalaikis pareiškėjo laikymas bausmių vykdymo įstaigose, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdžiuose, buvo adekvati, proporcinga ir teisėta priemonė nagrinėjamu atveju. Todėl šioje dalyje byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kad būtų tinkamai ištirtos ir įvertintos bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, jeigu būtų vertinama, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo sietinas su atitinkamų teismų nutartimis dėl pareiškėjo etapavimo į kitą miestą dalyvavimui teismo posėdyje, turėtų būti įvertinta ir tai, ar tokiu atveju Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija neturėtų būti įtraukta į bylos nagrinėjimą.

Administracinių teismų kompetenciją apibrėžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, kuris nenumato galimybės administraciniam teismui pripažinti tam tikrus faktus. Atitinkamų faktų pripažinimas gali būti papildomu įrodymų, tačiau ne savarankišku reikalavimu byloje. Todėl bylos dalis dėl reikalavimo pripažinti, kad buvo pažeisti pareiškėjo nurodytų teisės aktų reikalavimai, nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 d. 1 p.).

Tuo tarpu pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Pataisos namų administraciją daugiau nepažeisti jo nurodytų teisės aktų nuostatų, vertintinas ne kaip siekis, kad viešojo administravimo subjektas būtų įpareigotas atlikti konkrečius veiksmus, o daugiau kaip prevencinio pobūdžio reikalavimas. Toks pareiškėjo reikalavimas yra nukreiptas į ateitį, t. y. sietinas su galimais veiksmais, kuriuos ateityje galimai atliks Pataisos namų administracija. ABTĮ neįtvirtina galimybės reikšti tokio pobūdžio reikalavimus, todėl bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti Pataisos namų administraciją daugiau nepažeisti teisės aktų reikalavimų taip pat nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai, neištyręs visų bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių, atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, padarytą jį etapuojant į kitas bausmių vykdymo institucijas ir jose laikant ilgą laiko tarpą, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdžiuose. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimų įpareigoti Pataisos namų administraciją bei pripažinti tam tikrus faktus nutrauktina, likusi teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a

 

B. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį dėl reikalavimo pareiškėjui priteisti neturtinę žalą dėl jo etapavimo iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos į kitas bausmių vykdymo institucijas.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį dėl reikalavimų pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės, bei dėl reikalavimo įpareigoti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos administraciją nepažeisti teisės aktų reikalavimų ir šioje dalyje administracinę bylą nutraukti.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

 

Romanas Klišauskas

 

Virgilijus Valančius